Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas praneša, kad netekome ilgamečio Kolegos, iškilaus kalbininko prof. habil dr. Algirdo Sabaliausko. Profesorius buvo  Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, išvaręs gilią baltistikos tyrinėjimų vagą  baltų kalbų leksikos, baltų kalbų ir kalbotyros istorijos srityse.

Kelių stambių mokslinių monografijų ( „Lietuvių kalbos leksika“, 1990; „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija“, t. 1–3 , 1979, 1982, 2012) autorius Algirdas Sabaliauskas visuomenei gerai pažįstamas iš labai populiarių, į daugelį kalbų išverstų mokslo sklaidos knygų „Šimtas kalbos mįslių“ (1970, 2001), „Kaip tyrinėta lietuvių kalba“ (1984); „Mes baltai“ (1986; anglų kalba „We, the Balts“, Vilnius, 1993 švedų kalba „Wi som ar balter“, Vilnius, 2005, italų kalba „Noi Balti“, Vilnius, Livorno 2007), „Iš kur jie?“ (1994) ir kt.

1984 m. Akademikas įvertintas Valstybine Lietuvos mokslo premija, 1997 m.  ir 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais.

Akademikas turėjo talento, darbštumo, atkaklumo, mokėjimo eiti į tikslą – tai įprasmino Jo, kaip žmogaus ir kaip kalbininko, nueito gyvenimo kelią.

Atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, 1 salė) trečiadienį nuo 15 val. ir ketvirtadienį iki 13 val. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.

Šių metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. Svarbiausia šio leidimo tekstologinė naujovė, pareikalavusi daug kruopštaus darbo, – identifikuoti Punktų sakymų teksto šaltiniai ir atskirti teksto sluoksniai. Atskirų Sirvydo pamokslų punktų analizė parodė, kad šį veikalą galima laikyti biblinių citatų antologija pamokslininkams – citatos čia sudaro iki ketvirtadalio pamokslų teksto.Prioritetas Sirvydo pamoksluose teikiamas ne Šventojo Rašto parafrazavimui, o tiksliam jo citavimui ir komentavimui. Punktuose sakymų ypač ryškiai sužiba ir išsiskleidžia Sirvydo – Šventojo Rašto vertėjo, aiškintojo ir interpretatoriaus – talentas.Komentuodamas ir aiškindamas biblinių citatų prasmę, jis naudojosi žymiausių Bažnyčios tėvų, prancūzų teologų mistikų Šventojo Rašto interpretacijomis, pasitelkė hagiografinius pasakojimus ir romėnų autorių mintis, polemizavo su su protestantizmo pradininkais ir jo pagrindėjais Martynu Liuteriu, Jonu Kalvinu, Ulrichu Cvingliu. Nustatyta, kad Sirvydo buvo remtasi 25 autoriais, iš kurių dažniausi Augustinas, Tomas Akvinietis, Jeronimas, popiežius Grigalius Didysis, Jonas Auksaburnis.

Punktų sakymų lenkiško teksto biblinės citatos dažnai nesutampa su Jokūbo Vujeko Šventojo Rašto vertimais. Galimas daiktas, kad jos, kaip ir lietuviškos biblinės citatos, buvo verstos paties Sirvydo tiesiai iš lotyniškos Vulgatos. Sirvydas galėjo sekti kito garsus jėzuito Petro Skargos pavyzdžiu, kuris savo Seimo pamokslams biblines citatas vertėsi pats.

Leidinio recenzento prof. Pauliaus Subačiaus žodžiais, didelis šio darbo privalumas – nustatyti ir patikslinti Punktų sakymų intekstų šaltiniai, kas Lietuvoje dar ne taip dažna lingvistiniais tikslais leidžiant religinius tekstus.

Kaip rodo Punktų sakymų evangelijų ištraukų (perikopių) ir biblinių bei autorinių citatų jo pamokslų tekstuose studijos, jis perėmė ir toliau tęsė Daukšos pradėtą religinės ir biblinės terminijos puoselėjimo ir tvarkymo darbą.

Biblinių ir autorinių citatų atskleidimas ir sudarytos jų rodyklės leis šį Sirvydo veikalą susieti ne tik su lietuvių, bet ir su Europos homiletikos paveldu ir tirti tarpdalykiškai – analizuoti veikalo kalbą, stilistiką, retoriką, religinį diskursą, kultūrines ir istorines realijas. Neabejotina didžiulė Sirvydo veikalo įtaka biblinio stiliaus ir biblinės terminijos formavimuisi Lietuvoje. Jei Sirvydo gyvenamuoju laikotarpiu jau būtų buvęs išverstas ir išspausdintas Šventasis Raštas lietuvių kalba, biblinė terminija būtų buvusi jau daugmaž susisteminta, o jos sinonimika ir įvairavimas smarkiai apriboti. Punktų sakymų atveju susiduriame su dar neužbaigta, gyva jos formavimosi stadija.

Recenzentas prof. Bonifacas Stundžia labai palankiai žiūri į leidinio rengėjų nusistatymą Punktus sakymų laikyti ne dvikalbiu, o trikalbiu veikalu, be lietuviško ir lenkiško tekstų, įtraukiant ir lotyniškas marginalijas, kurios glaudžiai susijusios tiek su lietuvišku, tiek su lenkišku pamokslų tekstais. Tai atsiveria perspektyvą Punktus sakymų sąsajoms su Sirvydo Dictionarium trium linguarum.

Netrukus pasirodysiančioje trečiojoje knygoje bus publikuojamos monografijos lietuvių ir lenkų kalbomis, kritinio aparato aprašas, bibliografija, šaltiniai ir rodyklės. Ši knyga bus skirta naudotis pirmosiose dviejose šio leidimo knygose paskelbtais Punktų sakymų originalais: faksimilėmis ir dokumentiniu perrašu. Monografijose skelbiami tyrimai orientuoti į Punktų sakymų grafiką ir ortografiją, teksto struktūros, turinio, šaltinių, biblinės terminijos analizę ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais to paties pobūdžio rašto paminklais – Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus, Jokūbo Vujeko veikalais.

Svarbiausias šio leidimo tikslas – remiantis atlikta tekstologine analize, iškelti naujus tyrinėtinus Punktų sakymų aspektus, kurie taptų postūmiu būsimų naujų knygų apie Sirvydą ir jo darbus radimuisi.

Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos I kvietimo paraiškų administracinė patikra

Gerbiamieji Kolegos,

sako – viščiukus rudenį skaičiuoja. Mes mažumą užtrukome, kol į lentynėles sudėliojome praeitų metų derlių. Tačiau dabar – nelyginant kokį velykinį margutį – ridename Jums 2015 m. Lietuvių kalbos katedros veiklos ataskaitą. Tai darydami tikimės, kad viešas pasipasakojimas apie nuveiktus darbus taps gražia Filologijos fakulteto tradicija.

Lietuvių kalbos katedros vedėjas
prof. dr. Vytautas Kardelis

LIETUVIŲ KALBOS KATEDROS 2015 m. ATASKAITA

Kiekvienais mokslo metais Sveikatos ir sporto centre organizuojamos 2000-aisiais atgaivintos tarpfakultetinės Rektoriaus Taurės varžybos, kuriose dalyvauja visų fakultetų bei Tarptautinio verslo mokyklos studentų komandos. Startuojama 11-oje varžybų: kroso, merginų krepšinio, vaikinų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos ir keliautojų sporto.

Sveikiname Filologijos fakulteto studentus Rūtą Šileikytę, Ahmedą Faraz ir Albertą Tamaševič, kovo 17 d. iškovojusius III vietą stalo teniso varžybose.

Šioje kygoje doc. Vytautas Ališauskas sutelkė tai, ką per kelerius metus Romos, Vilniaus, Krokuvos archyvuose pavyko rasti apie baltų religiją ir mitologiją. Drauge prijungti mažai žinomi liudijimai iš Europos bibliotekose saugomų senųjų spaudinių ir šaltinių rinkinių. Pirmą kartą vienoje vietoje galima rasti visus žinomus jėzuitų pranešimus, unikalią XVII–XVIII a. misijų medžiagą. Tarp chronologiškai sudėtų šaltinių įterptos nuorodos į Norberto Vėliaus „Baltų religijos ir mitologijos“ keturtomyje skelbtus tekstus leis susidaryti vaizdą apie senojo lietuvių ir latvių pasaulėvaizdžio šaltinių visumą.

Vilniaus universitetas dalyvauja naujai patvirtintoje Europos šalių bendradarbiavimo programos COST veikloje, skirtoje Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) vertinimo problematikai. Veiklos pavadinimas – „European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities". Šios COST veiklos tikslas, subūrus tarpdisciplininę tyrėjų grupę, iš įvairių perspektyvų ištirti HSM mokslo vertinimo problematiką. Pagrindiniai veiklos uždaviniai:

a) patobulinti HSM produkcijos vertinimą taip, kad būtų atsižvelgiama į HSM išskirtinumą bei apimamą mokslo sričių įvairovę;

b) įrodyti neabejotiną HSM kuriamą pridėtinę vertę visuomenei;

c) padėti HSM mokslininkams įtvirtinti savo tyrimų programas ir siekti glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo.

Keturių numatytų darbo grupių veikla ir tyrimai padės atskleisti, kokiais būdais įvairiose HSM disciplinose kuriamos mokslo žinios, kaip HSM disciplinos sąveikauja tarpusavyje ir su visuomene, kokie žinių sklaidos mechanizmai joms būdingi, kokios unifikuotos HSM mokslinių tyrimų ir rezultatų informacinės sistemos galėtų būti sukurtos. Šia veikla bus siekiama išryškinti socialinį HSM paveikumą visuomenei ir kertinį HSM mokslinių tyrimų vaidmenį Europos mokslinių programų ir strategijų kontekste. Visi šie aspektai yra labai svarbūs HSM sričių mokslo darbų vertinimo kriterijams ir procedūroms išgryninti.

2015 m. gruodžio mėn. Lietuvos mokslo taryba patvirtino COST tarptautinio projekto veiklos CA15137  atstovus iš Lietuvos. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros docentė dr. Jolanta Šinkūnienė tapo veiklos valdymo komiteto nare. Kartu su doc. dr. J. Šinkūniene Vilniaus universiteto komandoje darbuosis dr. Anna Ruskan (Anglų filologijos katedra) ir dr. Deimantas Valančiūnas (Anglų filologijos katedra ir Orientalistikos centras).

Be Lietuvos, į projektą jau įsitraukė dar 26 šalių atstovai (Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekijos respublika, Danija, Estija, Prancūzija, (BJR) Makedonija, Vokietija, Graikija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė). Projekto trukmė 2016–2020 metai.

Daugiau informacijos – veiklos tinklapyje.