Münsterio Westfalijos Wilhelmo universitetas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas praneša, kad netekome iškilaus filologo, baltisto prof. dr. dr. h. c. Friedricho Scholzo. Profesorius buvo Slavų ir baltų filologijos katedros, kuri vėliau išaugo į Tarpdisciplininį baltų studijų institutą (Institut für Interdisziplinäre Baltische Studien), Westfalijos Wilhelmo universitete Münsteryje įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo įvairių vyriausybinių komisijų, fondų, tarp jų ir Herderio fondo, valdybos narys, Reino-Westfalijos mokslų akademijos tikrasis narys, JAV Ukrainos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, Helsinkio suomių literatūros draugijos narys, Götingeno baltų istorinės komisijos garbės narys. 1988 metais Profesorius buvo apdovanotas Vokietijos Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi už ypatingus nuopelnus puoselėjant kontaktus tarp Baltijos šalių ir Vokietijos Respublikos. 1998 metais Profesorius tapo Vilniaus universiteto garbės daktaru.

Profesorius Friedrichas Scholzas paliko ryškų pėdsaką ne tik baltistikoje, bet ir slavistikoje, taip pat finougristikoje. 1947–1952 Hamburgo universitete baigęs lyginamosios kalbotyros, slavistikos, indologijos ir klasikinės filologijos studijas, Profesorius visą savo įvairiapusę, kūrybingą ir produktyvią veiklą įprasmino kaip filologas, lingvistas, literatūrologas ir organizatorius. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo tikras filologas, kuriam vienodai rūpėjo ir kalbotyros, ir literatūrologijos, ir – būtina pridurti – kultūros dalykai.

Svarbiausias Profesoriaus Friedricho Scholzo baltistikos darbas – J. Bretkūno Biblijos vertimo rengimas spaudai. Profesoriaus literatūrologijos opus magnum yra komparatyvinė monografija „Die Literaturen des Baltikums“.

Profesorius Friedrichas Scholzas buvo ne tik plačių filologinių interesų mokslininkas, puikus organizatorius. Jis buvo ir nuoširdus Baltijos šalių bičiulis, labai šiltas, geranoriškas, rūpestingas žmogus. Visa tai ir buvo Profesoriaus, kaip žmogaus ir kaip filologo, nueito gyvenimo kelio didžioji prasmė.

2016 m. gegužės 28 d. italų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto garbės daktaras prof. habil. dr. Pietro Umberto Dinis už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje Kultūros ministerijos apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

 Daugiau skaitykite:

• www.bernardinai.lt
• www.unipi.it

2016 m. gegužės 25 d. Šiaulių universitete, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, įvyko Lietuvos studentų lituanistų XX mokslinė konferencija, skirta Juliaus Janonio 120-osioms gimimo metinėms. Kasmet ši konferencija vyksta vis kitame Lietuvos universitete, o šiais metais lituanistus iš visos Lietuvos priėmė Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra. Konferencijoje dalyvavo ir Filologijos fakulteto studentai.

Sveikiname Lietuvių filologijos studijų programos studentę Godą Baranauskaitę, skaičiusią pranešimą „Atminties kontrolė distopijose paaugliams (Loisos Lowry „Siuntėjas“ ir Rebekos Unos „Atjunk“)“ (vadovas doc. dr. Kęstutis Urba) ir Literatūrologijos sekcijoje užėmusią 1-ąją vietą.

Gegužės 19 d. 20 val. Marijos radijo pokalbių laidoje apie tikėjimą ir vertybes „Susitikimas“ Liepa Rimkevičienė kalbino mokslininką, VU Filologijos fakulteto profesorių dr. Paulių Subačių.

Kviečiame pasiklausyti!

Šių metų gegužės 19  d. vyko tarpfakultetinių Rektoriaus Taurės varžybų apdovanojimų įteikimas fakultetams, kurių studentai šiais mokslo metais iškovojo prizines komandines vietas.

Sveikiname Filologijos fakulteto studentus, Aerobikos varžybose užėmusius II vietą ir Stalo teniso varžybose užėmusius III vietą!

Nuotraukų albumas

Gegužės 20 d. 17.30 val. LRT Klasikos radijo programos laidoje „Daug buveinių“ dr. Gina Kavaliūnaitė kalbės apie 1660 m. Londone lietuvių kalba spausdintą (bet nebaigtą išleisti) Biblijos vertimą ir jo autorių Samuelį Boguslavą Chylinskį.

Kviečiame pasiklausyti!

Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypatumus ir efektus, kokį vaidmenį atlieka intermedialusis dialogas teksto įreikšminimo procese. Svarstomos problemos aprėpia kalbinio teksto vaizdingumo ir jo vizualumo dimensijas, vaizdingumu laikant žodinio kūrinio sukeltus mentalinius vaizdinius, atsirandančius skaitytojo sąmonėje, o vizualumu – vizualiuosius rašto aspektus bei įvairias formas, kuriomis jis aktualizuoja regą ir (arba) regėjimo reikalaujančią sąveiką su kitomis medijomis.

Knygoje pristatoma naujausių intermedialumo tyrimų analitinė apžvalga, ryškinamos esamos teorinės ir metodologinės spragos ir siūlomi įmanomi problemų sprendimai bei analitiniai įrankiai, kurių galimybes ir ribas iliustruoja tekstų analizė. Analizuojamų tekstų ratą sudaro skirtingų žanrų lietuvių ir Vakarų literatūros kūriniai bei iš dialogo su literatūra atsiradę ir dialogą su ja mezgantys kino (novelės, romano ir scenarijaus ekranizacijų) tekstai.

Irina Melnikova, Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 376 p., iliustr., ISBN 978-609-459-679-7

Šių metų balandžio 4 d. Latvijos universiteto (LU) Senato posėdžio metu buvo paskelbta, kad LU Garbės daktaro vardas skirtas trims LU humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos nominuotiems kalbininkams, iš kurių ir Baltistikos katedros profesoriui dr. Bonifacui Stundžiai.

Nuoširdžiai sveikiname!

Latvijos universiteto sveikinimas

Nuotrauka iš LU archyvo