Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbiamas „Pirmosios knygos“ konkursas – galimybė išleisti pirmąją savo knygą. Tradiciškai kasmet išrenkama ir išleidžiama po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą.

Filologijos fakultete neseniai apginta dr. Jurgitos Žąsinaitės-Gedminienės daktaro disertacija „Gardinas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centras. XVIII a. antroji pusė (1765–1793 m.)“. Šiame, gal kiek netradiciniame filologijos moksluose, darbe į Gardiną pažvelgta kaip į vieną svarbiausių LDK kultūros centrų 1765–1793 m., nagrinėtas jo kultūrinis gyvenimas. Nusprendėme pakalbinti Jurgitą ir paklausinėti apie jos tyrimus ir kitus nuveiktus darbus.

Visas tekstas publikuojamas VU Naujienose.

Šią netekties valandą reiškiame nuoširdžiausią užuojautą po sunkios ligos mirusios Anglų filologijos II kurso 3 grupės, Rusų kalbos gretutinių studijų studentės Milanos Kurauskaitės artimiesiems ir kurso draugams.

Filologijos fakulteto bendruomenė

Gražaus jubiliejaus proga sveikiname Vertimų studijų katedros vedėją, profesorę Nijolę Maskaliūnienę, linkime ir toliau tvirtu žingsniu kaukšėti mylimo fakulteto grindiniu, nuoširdžiais patarimais, teisingais sprendimais ir šviesia šypsena palaikyti kolegas ir toliau tikėti Universiteto misija bei dirbti jo labui!

Vertimų studijų katedra ir visa Filologijos fakulteto bendruomenė

Filologijos fakultete apginta dr. Ingos Strungytės-Liugienės daktaro disertacija „XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba)“. Nusprendėme pakalbinti jaunąją mokslininkę ir paklausinėti apie jos darbus: su kokiais iššūkiais susidūrė tyrinėdama iki šiol mažai mums žinomą temą, kokių sunkumų kilo rengiant disertacijos tekstą ir kaip pavyko juos įveikti. Pokalbis publikuojamas VU Naujienose.

Profesorius habil. dr. Juozapas Girdzijauskas
(1935 07 10, Kalupiai, Jurbarko raj. – 2014 12 30, Vilnius)

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę – mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą.

1958 m. baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, J. Girdzijauskas čia apgynė abi disertacijas, nuo 1965 m. dirbo Lietuvių literatūros katedroje, nuo 1984 m. buvo šios katedros profesorius, 1992–1999 m. – Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. šios katedros profesorius, 1992–2000 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Buvo atsakingasis mokslo periodinio leidinio Literatūra redaktorius (1969–1975), vienu metu (1997–1998) dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiuoju redaktoriumi.

Gausybė atsakingų pareigų netrukdė J. Girdzijauskui vaisingai darbuotis mokslo baruose. Jis garsėjo kaip iškiliausias eilėdaros tyrėjas, paskelbęs monografijas Lietuvių eilėdara. Silabinės-toninės eilėdaros susiformavimas (1966), Lietuvių eilėdara XX a. (1979), parengė spaudai mokslinį prof. J. Lebedžio palikimą, buvo pagrindinis akademinės lietuvių literatūros istorijos (Lietuvių literatūros istorija. XIX a., 2001) autorius ir rengėjas. Talentingas mokslininkas ir pedagogas vadovavo dvidešimčiai lituanistinių disertacijų.

Profesorius buvo ir aktyvus visuomenininkas, vienas iš Pasaulio lituanistų bendrijos kūrėjų, savo krašto patriotas, stovėjęs prie Maironio ir maironiečių draugijų ištakų, ilgametis Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, ugdęs, kaip ir pirmtakas, protą ir širdį žemaičių, buvo Žemaičių kultūros draugijos narys.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Profesorius Juozapas Girdzijauskas pagerbtas ir valstybiniais apdovanojimais: 2002 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. – Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžiumi. 2005 m. buvo vainikuotas akademiniu laurų vainiku – Valstybine mokslo premija.

Išugdytas Vilniaus intelektinės atmosferos, niekada nenusigręžė nuo savo šaknų, karštai mylėjo gimtinės žmones, savo kraštui paliko turtingą lituanistinę biblioteką. Vykdydami testamentinį norą, Profesorių palydėsime, Jo paties žodžiais, į vaikystės miestą šviesulį, į širdies šventovę – Paupį, kurio kapinaitėse ilsisi tėveliai Julijona ir Benediktas bei visi mylimi saviškiai.

Velionio lankymas sausio 2 d. nuo 13 val. Šv. Jonų bažnyčioje, karstas išnešamas sausio 3 d. 11 val.

14 val. mišios Paupio bažnyčioje.

Filologijos fakulteto dekanatas

Paskelbtas Paul Celan stipendijų vertėjams konkursas 2015/2016 metams:

Programos tikslas:

Paul Celan programos tikslas - įveikti biudžeto deficitą ir asimetriją, atsiradusius dėl Europos padalijimo XX-jame amžiuje, keičiantis  idėjomis ir priimant  mokslinę literatūrą. Programa remia kanoninių tekstų vertimus ir  pagrindinius šiuolaikinius humanitarinių, socialinių mokslų  ir kultūros studijų darbus (nuo Rytų iki Vakarų, nuo Vakarų iki Rytų arba tarp dviejų Rytų Europos kalbų). Ypatingas dėmesys skiriamas Rytų Europos autorių ir/ar moterų mokslininkių darbų vertimams.
Atkreipkite dėmesį, kad nepriimami grožinės literatūros ir poezijos vertimai.

Profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą. Iškilios Lietuvos mokslininkės, literatūrologės, profesorės, rašytojos, literatūros kritikės, parašiusios per 30 mokslo, monografijų, eseistikos knygų, lietuvių literatūros vadovėlių bendrojo ugdymo ir aukštosioms mokykloms, nuopelnai išties yra svarūs.