Nuoširdžiai sveikiname Fakulteto dėstytoją dr. Vilių Bartninką, kuriam Kovo 11-ąją iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime buvo įteikta 2023 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija. 

Džiaugiamės, kad galime pasidalinti laureato kalba su Fakulteto bendruomene.

Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai ir vadovės, Seimo nariai ir narės, valstybės atkūrėjai ir atkūrėjos, užsienio ambasadoriai, brangūs svečiai,

Dėkoju Komisijai už suteiktą apdovanojimą, progą į Jus kreiptis ir paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. Valstybingumo klausimas šiems autoriams buvo svarbus - jiems rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas tikrai nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis į praeities ženklus ir ateities galimybes, ieškant to, kas mus atgaivintų. Jie abu ieškojo idealios Lietuvos. Ne pasakų, ne reklaminių įvaizdžių, bet idėjų ir simbolių, sąvokų ir tekstų, kuriuos mes kartu, kaip politinė tauta, esame sukūrę.

Šiandien švenčiame būtent tokį kūrinį, mūsų valstybės nepriklausomybės atstatymą ir jo Aktą, tekstą, kuriuo šis veiksmas išreikštas. Politikoje dažniau vertiname darbus, vis dar sakome „mažiau kalbų, daugiau darbų“, primiršdami, kad žodžiai ir darbai sudaro nedalomą visumą. Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos. Tekstai brėžia idealios Lietuvos vertybių ir tikslų kontūrus, darbai geriau ar blogiau tai įgyvendina.

Mūsų valstybės idealas ir dabar yra kruopščiai saugomas 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos. Šis idealas savo išgryninta forma pasirodo pačioje pradžioje, Preambulėje. Preambulė prasideda nuo praeities laiko ir prisiminimo: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Tarsi pabudusi po gilaus politinio miego, tautos atmintis išsklaido sapnus sugrąžindama į tikrovę, suvokimą, kad esame valstybė, o kartu su savimi atnešdama prisiminimų bangą.

Preambulės toliau minimi prisiminimai yra apie mūsų politinės gyvasties ženklus – sukurtus teisynus, dalyvautas kovas, perduotą kultūrinį palikimą – ir šie ženklai nurodo į gausybę istorinių pasakojimų. Petras Dirgėla mus mėgo vadinti mažais istorijos mikrobais, žmonėmis, kurie turi tvirtą buvimą istorijos tėkmėje. Šie pasakojimai taip pat primena apie mūsų ryšius su aplinkinėmis tautomis ir valstybėmis, apie amžiną pareigą priešintis despotijoms ir padėti laisvės draugams. Šiandien tokią pareigą vykdome Ukrainai, iki kol jos jau turima moralinė pergalė taps karine ir politine pergale.

Atmintyje atrandame, kad kiekvienas iš mūsų yra istorinis ir politinis veikėjas. Būtent apie veikimą toliau jau esamuoju laiku kalba ir Preambulė. Ji išskiria dviejų veiksmų svarbą dabarčiai: pirma, aktyvią kūrybą, kurios realizavimo formas kiekvienas iš mūsų laisvai renkasi savo gyvenime; antra, rūpinimąsi tarpusavio bendrystės saitais, santarve. Gintaras Beresnevičius tai įvardijo Vyčio ir Rūpintojėlio simboliais. Vytis žymi aktyvią jėgą, pasitikinčią savimi ir atvirą naujovėms, Rūpintojėlis nurodo į kontempliatyvų, rūpestingą santykį su tikrove. Beresnevičius tikėjo, kad niekas negali savintis šių simbolių atskirai, nes kiekviename iš mūsų jie yra įrašyti bendrai.

Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis. Ji pareiškia, kad nuo šiol mes sieksime „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Tai yra sunki užduotis mums. Atvirumas įpareigoja gerbti žmogaus orumą ir žmonių įvairovę, puoselėjant tai saugančias teises ir institucijas, be to, kuriant ir naujas. Teisingumas reikalauja atrasti tokius gėrybių paskirstymo būdus valstybės struktūrose, kurie įgalintų piliečius klestėti ir patiems siekti savo išsipildymo. Darna numato viešąjį gyvenimą, pagrįstą empatija, gebėjimu tartis girdint ir suprantant vienas kitą.

Šį pažadą mes esame priėmę ir šiandien kaip niekad anksčiau turime stengtis atrasti tas politines ir teisines formas, kurios leistų jį įgyvendinti.

Preambulė yra ypatinga Konstitucijos dalis. Antikos filosofas Platonas manė, kad įžangos į įstatymus sutvirtina juos: preambulės yra tai, kas saugo įstatymo balsą piliečių sielose.

Tad nepaliaukime klausytis mūsų steigties dokumentų.

Gražios Jums visiems šventės!

Mieli kolegos filologai ir jų draugai visame pasaulyje,

Kovo 11-ji yra diena, kai mes kalbame apie laisvę, apie jaunystę ir apie ateitį. Laisvę gyventi savo šalyje, jai dirbti, ją puošti. Jaunystę, nes Kovo 11-ai yra tik trisdešimt treji, tiek ar mažiau yra laisvėje gimusiems žmonėms. Ateitį, nes Universitetas ir jo vertybės yra apie šalies ir pasaulio ateitį. Einame į ateitį išmokę istorijos pamokas, remdamiesi patyrusiais garbingais žmonėmis, mūsų kolegomis, visi drauge. Su Kovo 11-ja!

Pagarbiai,

Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Simbolinę dieną – poeto ir menininko Taraso Ševčenkos gimimo dienos išvakarėse ­– kovo 8 d.  Fakultete įvyko Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos susitikimas su ukrainiečių moksleivių ir mokytojų bendruomene. 

Fakulteto T. Ševčenkos auditorijoje skambėjo sveikinimo ir draugystės žodžiai, tradiciniais apdarais ir aksesuarais pasipuošusių moksleivių skaitoma poeto poezija. Norime pasidalinti Fakulteto dėstytojos Yelyzavetos Drach mintimis apie T. Ševčenkos reikšmę Ukrainos kultūrai: 

Taras Shevchenko was and still is an example for many Ukrainians all over the world. Especially in those times when we are far from home, we perceive this great personality not only as a poet and artist, but also as a human. The life path taken by Taras Shevchenko is being followed by us now, however, we know that our path is the path of already free people. Taras Hryhorovych, on the other hand, had to bear the burden of slavery, endure humiliation and fight for freedom - his own freedom and at the same time the freedom of future generations of Ukrainians. If he never did it, we would not feel such inner independence nowadays, perhaps we would not even have such inner strength. He put it in us through his artworks. And although we are far from home, Kobzar's poetry inspires us - and we never stop, even for a moment, we carry our culture and values in our hearts and demonstrate the power and greatness of the nation to others.

Nuoširdžiai dėkojame visiems susirinkusiems bei Fakulteto bendruomenės nariams, surengusiems šį susitikimą. Tikimės toliau puoselėti draugiškus ryšius!

Primename, kad Fakultete siūlomos įvairios ukrainiečių kalbos studijavimo galimybės:

• kaip pasirenkamasis dalykas;
• nuo 2023 m. rudens bus dėstoma Vertimo BA programoje kaip antroji užsienio kalba (šalia anglų);
• 2023 m. stojantieji į Lietuvių filologiją ir į Lenkų filologiją galės rinktis programos variantą su Ukrainistikos specializacija;
• rengiamos Ukrainistikos gretutinės studijos, kurios bus siūlomos visiems VU studentams.

VU FlF Klasikinės filologijos katedra kviečia į trečiąją studentų konferenciją. Šių metų konferencija yra skiriama romėnų poeto Vergilijaus didaktinei poemai Georgikos (29 m. pr. Kr.). Konferencijos metu bus nagrinėjamas kūrinio istorinis kontektas, skaitytojo bei aukso amžiaus koncepto problematika Vergilijaus kūryboje, Georgikų sąsąjos su stoikų ir Lukrecijaus filosofija.

Georgikas lietuviškai yra išvertę: Antanas Dambrauskas (1971 m.), Antanas Rukša (1975 m.) ir Alfonsas Nyka-Niliūnas (1984 / 1997 m.).

Konferencija vyks kovo 18 d., šeštadienį, nuo 11.00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.

Konferencijos programa

Kovo 16-17 dienomis Druskininkuose vyks keturioliktoji Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.  Visus šiuos metus olimpiadai vadovauja prof.  Dainora Pociūtė, o pagrindinė jos bendradarbė koordinuojant  lietuvių kalbos užduotis – prof. Daiva Sinkevičiūtė. Šiemet Olimpiados vertinimo komisijoje dalyvauja Doc. Vilma Zubaitienė, Doc. dr. Regimantas Tamošaitis, Doc. Vytautas Rinkevičius, Dr. Neringa Klišienė, Doc. Erika Jasionytė-Mikučionienė,  Dr. Ernesta Kazakėnaitė, fakulteto studentės Gaja Klišytė, Viltė Stukaitė ir Severija Banaitytė.

Olimpiada, kurioje kasmet dalyvauja beveik pusantro šimto moksleivių,  yra svarbi lituanistų bendruomenės telkimo forma, populiarina filologines studijas ir tyrimus. Per trylika olimpiados metų I-III laipsnio diplomais apdovanota daugiau nei 150 moksleivių iš Lietuvos, dar keliasdešimt – iš užsienio lietuviškųjų mokyklų. Pirmoji olimpiados laureatė (2010), dr. Aistė Kiltinavičiūtė, šiuo metu yra mūsų fakulteto mokslinė Literatūros, kultūros ir vertimų instituto mokslo darbuotoja. 

Nuotraukoje: 2019 m. Olimpiados vertinimo komisijos nariai.

Maloniai kviečiame į kovo 24 d., penktadienį, 10 val. 122 aud. vyksiančią Prancūzų filologiją studijuojančių studentų mokslinę konferenciją, skirtą Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-mečiui paminėti. 

Programa

10.00  – 10.10 Sveikinimo žodis. Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Sliwanski.

10.10 – 10.45 Frankofonijos eksperto Jean-René Bourrelio paskaita : « Langue française et patrimoine culturel européen : l’exemple des relations franco-lituaniennes ».

10.45 – 13.00 Studentų baigiamųjų darbų rezultatų pristatymas.

Dalyviai

1. Giedrė Bružaitė. « Hospitalité, communauté et subjectivité féminine transnationale dans le roman Le pays des autres de Leila Slimani »
2. Viktorija Gužaitė. « Cinécriture d’Agnès Varda : la condition féminine et l’aspect urbain dans Cléo de 5 à 7 »
3. Eivina Ikasalaitė. « L’analyse sémantique des anglicismes lexicaux sélectionnés par l’Académie française des années 2011-2022 »
4. Dobilė Kisieliūtė. « La traduction des dénominations chromatiques »
5. Justina Mieldažytė. « Traduire le langage dialogique : est-il possible de transmettre le caractère d’un personnage à travers la traduction ? Le cas d’un roman Tous les hommes n’habitent pas le monde de la même façon de Jean Paul Dubois »
6. Laura Motiejaitytė. « L’emploi diminutif en français »
7. Vakarė Petrauskaitė. « Maintien de la langue lituanienne dans les familles mixtes des pays francophones : France, Belgique, Canada »
8. Aistė Staškūnaitė. « Evolution de la compétence collocationnelle dans des essais universitaires des groupes débutants et avancés »
9. Gertrūda Švilpaitė. « La représentation de l’amour dans la pièce Cyrano de Bergerac d’Edmond de Rostand »
10. Radvilė Tarutytė. « La douleur et ses symboles dans la poésie d’Alfred de Musset »
11. Aušrinė Vilčinskaitė. « La traduction des verbes de déplacement métaphoriques du français en lituanien »
12. Silvija Zujūtė. « Que la réflexivité peut-elle faire ? La réflexivité langagière dans le film de Jean-Luc Godard Pierrot le fou comme une pragmatique de la parole filmique »
13. Klaudija Butkutė. « De l’adverbe de temps au marqueur discursif : le cas de déjà » (pranešimas nuotoliu)

Šiemet Konstantino Sirvydo (~1579–1631), Vilniaus universiteto dėstytojo, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininko, sudaryto Dictionarium trium lingvarum penktajam ir paskutiniam leidimui sukanka 310 metų. Tai pagrindinis ir vienintelis spausdintas lietuviškas žodynas Didžiojoje Lietuvoje iki pat XIX a. pabaigos, turėjęs įtakos tolesnei lietuvių leksikografijos raidai. Šiuo trikalbiu (lenkų-lotynų-lietuvių) žodynu naudojosi ne tik bažnyčios atstovai ar kiti raštijos veikėjai, bet ir studentai, mokydamiesi kalbų.

Ta proga kviečiame visus kovo 10 dieną (penktadienį) nuo 13.10 iki 15.10 val. užsukti minutei kitai į Rašytojų menę žvilgterėti bei pavartyti šį paminklą.  

Bus eksponuojamas egzempliorius iš privačios kolekcijos, iki 2018 m. priklausęs buvusiam fakulteto dekanui prof. Jonui Palioniui. Jį pakomentuos Baltistikos katedros asistentė Ernesta Kazakėnaitė.

Apie K. Sirvydą glaustai >>

Skaitmeninė 1713 m. žodyno kopija >>

2023 m. kovo 8-9 d. VU Filologijos fakultete vyks XXXIV Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada, skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimui. Olimpiadą rengia Filologijos fakulteto BKKI Polonistikos centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiados tikslas – skatinti gabius mokinius domėtis lenkų kalba ir literatūra, kultūros raida, lenkų ir lietuvių kultūriniais ryšiais. Taip pat siekiama populiarinti humanitarinius mokslus ir motyvuoti moksleivius jais domėtis. Olimpiadoje gali dalyvauti II-IV klasių gimnazijų mokiniai. Šiais metais Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje dalyvauja 30 mokinių iš Vilniaus miesto bei Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų gimnazijų. Iškilmingas laureatų apdovanojimas vyks kovo 10 d.  Vilniaus rotušėje. Laimėtojai atstovaus Lietuvą Lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje Varšuvoje.

Programa >