Brangūs studentai!

Kol diplomai Jums neįteikti, leiskite man į Jus dar kartą kreiptis šiuo jaunatvišku žodžiu. Iš lotynų kalbos kilęs žodis studentas anuomet visų pirma reiškė „uoliai dirbantis, triūsiantis“ žmogus. Todėl galiu sakyti, kad šiandien baigiasi šis Jūsų uolaus darbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auditorijose, universiteto bibliotekoje, pertraukėlių ir pokalbių gražiuosiuose universiteto kiemeliuose etapas. Tuoj tapsite diplomuotais filologais, Vilniaus universiteto alumnais.

Šiandien dar išklausykite paskutinę paskaitą – lectio ultima absolventibus. Ji tikrai nebus tokia, kokias esate įpratę girdėti. Ne auditorijoje, be teorijų, be apibrėžimų ir beveik be užduočių savarankiškam darbui. Šiandien – šventinė diena Jums, Jūsų artimiausiems žmonėms, ypatinga diena Jūsų dėstytojams ir šiai Šv. Jonų šventovei, per keturis šimtmečius sveikinusiai daug nuostabių, savo savarankišką kelią pradedančių žmonių.

Ir ši šventinė paskaita, žinoma, turi būti apie kalbą, apie daug kalbų, apie kalbas kaip įvairią, spalvingą visumą. Kalba turi daug epitetų. Sakome – tobula kalba, gyva kalba, išnykusi kalba, gimtoji ar svetimoji kalba, mokslo kalba, šiuolaikinė kalba... Ir su jomis visomis studijų metais vienaip ar kitaip susidūrėte, teorijoje ar praktikoje.

Svajonė surasti tobulą kalbą nuo seniausių laikų sklandė įvairiose kultūrose. Žinome pasakojimą apie kalbų susimaišymą, istorijas apie pastangas surasti, tai kas bendra visai žmonijai ir kas galbūt buvo prarasta, išsiaiškinti vienos kalbos pranašumą prieš kitas. Tačiau dabar suprantame, kad svarbiau yra kalbėti apie kalbų panašumus ir tik apie tuos skirtumus, kurie padeda pažinti kitos kalbos ypatumus ir grožį. Umberto Eco rašė, kad klausydamasis kitos kalbos kiekvienas, nors ir nemokėdamas laisvai ja kalbėti, gali suvokti jos „dvasią, tą kultūrinį pasaulį, kurį žmogus išreiškia kalbėdamas tradicijos nugludinta savo protėvių kalba“. Gimtoji kalba suteikia pagrindą, ryšį su artimiausia aplinka, tapatumą.

Kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas, bet taip pat ji – priemonė naudotis kultūros, mokslo apraiškomis. O kalbų mokėjimas – tai unikali asmenybės savastis ir turtas. Ir jau nebeužtenka tik gimtosios kalbos, nors ją puikiai išmanyti taip pat nėra paprasta. Johanas Volfgangas fon Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe), nuo mažens įvaldęs mažiausiai keturias svetimąsias kalbas, teigė, kad tas „kuris nesidomi kitomis kalbomis, menkai teišmano ir savo gimtąją kalbą“.

Vilniaus universiteto istorija taip pat neatsiejama nuo daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo. Nuo pat įkūrimo čia dirbo dėstytojai iš daugelio Europos šalių. Vėliau šalia akademinės lotynų ir to meto elito lenkų kalbų čia formavosi ir lietuviškoji mokslo kalba. Lietuviški žodžiai sudėti į pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. Universiteto spaustuvėje spausdintos lotynų, latvių, lenkų, estų kalbų gramatikos, čia dirbusių mokslininkų traktatai ir straipsniai vokiečių, italų, kitomis kalbomis. Daugiakalbėje akademinėje universiteto bendruomenėje pamažu plėtojosi mintis, kad ne tik mokslo – lotynų – kalba yra svarbi. Bet svarbios ir iš įvairių šalių atvykusių studentų gimtosios kalbos – studentų mainai prieš kelis šimtmečius taip pat buvo aktualus universiteto gyvenimo veiksnys. Žinoma, kad jau nuo XVII a. pradžios buvo kuriamos studentų mokymosi grupės lietuvių, latvių, estų, italų ir vokiečių kalbomis. O XVIII a. pabaigoje vokiečių gamtininkas, rašytojas, keliautojas, Vilniaus universiteto profesorius Georgas Forsteris (Georg Forster), dalyvavęs Džeimso Kuko antrojoje ekspedicijoje aplink pasaulį, savo atsiminimuose rašė, kad Vilnius ir Vilniaus universitetas jam padarę neišdildomą įspūdį savo tolerancija žmonėms bei kalbų įvairove. Šiuolaikiniame pasaulyje daugiakalbystė jau nėra siekiamybė ar patraukli naujovė. Europoje ir mūsų Baltijos regione ji formavosi ištisus šimtmečius. Ir Jūs jau esate įrašyti į šią daugiakalbę universiteto ir Lietuvos istoriją.

Mokindami arba mokindamiesi kalbų, visų pirma ugdome keturis pagrindinius kalbinius gebėjimus. Tai – skaitymas, rašymas, klausymas ir kalbėjimas. Tačiau jie svarbūs ne tik siekiant išmokti užsienio kalbos. Dabar norėčiau pateikti Jums kelias savarankiško darbo užduotis:

Pirmoji – skaitykite.
Jei atrodė, kad studijų metu daug skaitėte, tai tegu šis pojūtis po studijų tampa Jums maloniu įpročiu. Austrų rašytojas Štefanas Cveigas (Stefan Zweig) yra sakęs: „Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais.“ Skaitydami juk ne tik ieškome ir gauname žinių. Skaitydamas žmogus mąsto, jaučia, vertina, ugdosi. Apibūdinti skaitymą kaip tik gebėjimą perskaityti parašytą̨ tekstą̨ ir jį suprasti, yra per maža: skaitymas – tai kartu ir prasmės kūrimo, problemų̨ sprendimo veikla. Skaitykite įvairius tekstus, būkite smalsūs ir kritiški. Skaitykite įvairiomis kalbomis, skirtingų laikmečių, žanrų, autorių tekstus, kurkite savo turtingą ir atsakingą pasaulėvaizdį.

Antroji – rašykite.
Dauguma kalbos tyrimų remiasi rašytiniais šaltiniais. Moksliniams tyrimams naudojame įvairių laikmečių laiškus, šifruojame autorių rankraščius, tiriame praeitį fiksuojančius dokumentus, atsiminimus, mokslinius darbus, grožinius tekstus. Kiekvienas tekstas yra savojo laiko, savos bendruomenės, savos kultūros, kultūrų ryšių atspindys. Todėl būkite ir Jūs savo laikmečio liudininkais, rašykite mažus ir didelius tekstus, paremtus universitete ugdomomis vertybėmis – tekstus, kurie teikia žinių, tarnauja tiesai ir laisvei.

Trečioji – klausykite.
Klausymasis reikalauja ypatingų pastangų. Klausykite ir įsiklausykite. Bendraudami įvairiomis kalbomis išgirskite ne tik garsų postūmius giminiškose kalbose, skolinius ar svetimžodžius, atpažinkite kalbos kodus ar panašias gramatines struktūras. Taip, tai padeda tobulinti kalbos įgūdžius. Tačiau taip pat girdėkite bendros praeities sąskambius, atpažinkite ne tik kalbinių, bet ir kultūrinių kontaktų paveldą, jį tirkite, puoselėkite, juo remkitės ir kurkite savąjį.

Ir ketvirtoji – kalbėkite.
Be kalbos neįsivaizduojama jokia akademinė, profesinė ar kasdienio gyvenimo sritis. Būkite ne tik tarpininkais tarp kalbų. „Kai esmė iš anksto apgalvota, žodžiai ateina savaime“, sakė Horacijus. Naudokitės studijų metu suteiktomis žiniomis ir išbandykite visas daugiakalbystės teikiamas galimybes. Būkite atviri ir laisvi bendrauti, mokytis ir tobulėti.

Sėkmės Jums!

Nuotraukos autorius: Justinas Auškelis

Sofijos Čiurlionienės premijos laureate šiemet tapo Karolina Sadauskaitė, Semiotikos studijų programos magistrė. Premija, įsteigta JAV Vydūno jaunimo fondo, skiriama magistrantams, atliekantiems baigiamųjų darbų tyrimus iš lituanistikos srities, pasižymėjusiems gerais akademiniais pasiekimais ir visuomeniškumu. K. Sadauskaitė apgynė puikiai įvertintą MA darbą „Moteriškumo reprezentacijos Giedrės Kazlauskaitės poezijoje“, premija pažymėta magistrės akademinė, mokslinė ir visuomeninė veikla.

Nuotraukos autorius: Justinas Auškelis

Tradicija tapęs kasmetinis ALPF vasaros universitetas vyko birželio 27 d. – liepos 1 d. nuotoliniu būdu. Su Vilniaus universiteto ir Prancūzų instituto Lietuvoje parama įgyvendintas projektas subūrė mokytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir Bulgarijos, Latvijos, Maroko, Lenkijos bei Rumunijos.

Vasaros universitetą atidarė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanė Inesa Šeškauskienė ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard.

Šių metų renginių tema – darnaus vystymosi mokymas prancūzų kalba. Savaitę vykusių susitikimo metu mokytojai tobulino savo įgūdžius įvairiose mokslo dirbtuvėse ir simuliacinėse užduotyse. 

Renginius moderavo ALPF vykdomosios valdybos nariai Sigita Mažukėlytė, Miroslav Stasilo, Gintarė Baciuškienė, Danutė Stankaitienė ir Gerda Gavėnaitė. Mokymus ir seminarus vedė:

• Danguolė Povilaitienė (Nacionalinė švietimo agentūra), kuri pristatė naujausius užsienio kalbų mokymo programų pokyčius Lietuvoje;

• Eglė Petronienė (Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas), kuri seminaro dalyvius supažindino su skirtingų tekstų tipais;

• Anne-Marie Pouleau (Frankofonijos centro Nicoje ekspertė), kuri pristatė prancūzų kalbos mokymosi priemones per kalbėjimą ir debatus;

• Driss Louiz (Ibn Tofail universiteto profesorius, Kénitra, Marokas), kuris vedė mokymus apie argumentaciją rašant tekstus;

• Miroslav Stasilo (Vilniaus universiteto dėstytojas, ALPF viceprezidentas), kuris pristatė skirtingus žodinių pasisakymų ir diskusijų tipus;

• Raminta Kerševičiūtė, kuri skaitė pranešimą apie ekologiją literatūroje;

• Jalil Mars (Ibn Tofail universiteto magistrantas, Kénitra, Marokas), kuris kalbėjo apie ekologijos ir lingvistikos sąsajas;

• Jogailė Bobrozovaitė (Vilniaus universiteto antro kurso studentė), kuri pristatė savo požiūrį į tvaraus gyvenimo problemas ir iššūkius;

• Giedrė Valentukevičienė (Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytoja), kuri pristatė žodinės raiškos mokymosi būdus naudojant skaitmeninius šaltinius;

• Christine Martinez (Varšuvos universiteto dėstytoja, Lenkija), kuri skaitė pranešimą apie ekologijos diskursą.

Prancūzų institutas Lietuvoje ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacija visiems ALPF nariams, prancūzų kalbos mokytojams ir studentams Lietuvoje linki linksmų atostogų ir laukia susitikimo jau šį rugsėjį!

Birželio 28 d. VU baigėsi lietuvių kalbos ir kultūros kursai Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos į Lietuvą dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų.

Mėnesio trukmės kursus lankė ir sėkmingai baigė 14 žmonių. Studentai ne tik pramoko kalbėti lietuviškai, bet ir klausė paskaitų apie Lietuvos kultūrą, istoriją, lankėsi muziejuose ir edukacijose. Norintys galės pratęsti studijas rudenį.

Sveikiname apsigynus baigiamuosius darbus ir sėkmingai baigus studijas Filologijos fakultete! Nepamirškite atsiskaityti su Universitetu ir pasirašyti Diplomų registracijos žurnale (pasirašymas pradės vykti nuo birželio 27 d.). Daugiau informacijos apie tai > 

Šventė vyks birželio 30 d., ketvirtadienį, dviem srautais skirtingų programų absolventams. Numatoma vieno srauto trukmė – 1,5-2 valandos. Šventė tradiciškai vyks Šv. Jonų bažnyčioje.

Facebook renginys > 

10.00–12.00 val. diplomai bus teikiami šių programų absolventams:

• Anglistikos
• Anglų filologijos
• Dalykinės (teisės) kalbos
• Intermedialiųjų literatūros studijų
• Kalbotyros  (bendrosios / taikomosios)
• Lietuvių filologijos
• Literatūros antropologijos ir kultūros
• Lenkų filologijos
• Semiotikos
• Skandinavistikos (danų / norvegų / suomių ir švedų / švedų)
• Šiaurės Europos kalbų ir kultūrų.

13.00–15.00 val. diplomai bus teikiami šių programų absolventams:

• Anglų ir kitos užsienio kalbos (ispanų / norvegų / prancūzų)
• Anglų ir rusų kalbų
• Ispanų filologijos
• Italų filologijos
• Klasikinės (lotynų ir senovės graikų) filologijos
• Klasikinių studijų
• Prancūzų filologijos
• Rusų filologijos
• Vertimo
• Vertimo (raštu / žodžiu)
• Vokiečių filologijos. 

Tiksli programa bus paskelbta netrukus.

Renginys bus fotografuojamas, nuotraukas bus galima rasti oficialioje Vilniaus universiteto Facebook paskyroje.

Taip pat primename, kad mantijos nėra mūsų Universiteto tradicija. Daug gražiau atrodytumėte pasipuošę universitetinėmis kepuraitėmis ar net tautiniais drabužiais. Kepuraites galima įsigyti čia > Taip pat VU atributika bus prekiaujama šventės metu.

Rekomenduojamas aprangos kodas – oficialus

Šių metų gegužės 30 d. Vilniaus universitete prasidėjo visą mėnesį truksiantys Lietuvių kalbos ir kultūros kursai, skirti Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems į Lietuvą dėl karo.

Į kursus susirinko 14 dalyvių – Ukrainos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, švietimo sistemos darbuotojų bei studentų, kurie ne tik mokosi lietuvių kalbos, bet ir susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, šiuolaikiniu valstybės gyvenimu, lankosi įvairiuose Vilniaus muziejuose, Trakuose, Kaune.

Intensyvus 100 akademinių valandų kursas skirtas pradedančiųjų kalbos mokėjimo lygio studentams.

Kursus remia Švietimo mainų paramos fondas.

2022 m. balandžio mėnesį VU FilF Klasikinės filologijos katedros studentai, dėstytojai ir alumnai dalyvavo pažintinėje ekspedicijoje, kuri šiemet tyrinėjo daugiausiai senovės makedonų kultūrinį palikimą. Klasikinės filologijos magistrantė Vaiva Vasiliauskaitė pasidalijo savo įspūdžiais.

„Balandžio mėnesį, po dvejus metus trukusios pertraukos, vėl vykome į „klasikų kelionę“ – taip vadiname kasmet ar kas porą metų katedros vedėjos Audronės Kučinskienės organizuojamą klasikinės filologijos studentų ir dėstytojų edukacinę išvyką į kraštus, apie kuriuos skaitydami ir rašydami leidžiame dienas. Šįkart lankėme šiaurės Graikiją, Makedonijos karalių kraštą, IV a. iš nedidelės karalystės virtusį didžiąją tuo metu pažinto pasaulio dalį kontroliuojančia imperija. Atvykome pamatyti senųjų Makedonijos sostinių, kuriose Aleksandras Didysis kadaise švęsdavo savo karinius triumfus, o pakeliui aplankėme Kerkyrą, senuosius Acheronto ir Dodonės orakulus, Salonikus, kupinus įdomių bizantiškojo Graikijos laikotarpio fragmentų, Olimpo kalną, stūksantį aukštai virš senųjų miestų griuvėsių.

Kerkyra, kurioje nusileido lėktuvas, pasitiko kvapniu oru ir jūros bangų mūša. Vaikštinėdami siauromis miestelio gatvėmis sužinojome, kad labirintiškas išplanavimas neatsitiktinai primena venecijietišką: XV–XVIII a. Kerkyra buvo vadinama „Venecijos vartais“, iš čia venecijiečiai daugelį metų sėkmingai gynėsi nuo osmanų imperijos. Kerkyros archeologijos muziejuje išvydome ir pribloškiantį Artemidės šventyklos frontoną su Gorgone Medūza – seniausią žinomą skulptūrinį frontoną Graikijoje. Persikėlus į žemyną įspūdį netruko padaryti senųjų Acheronto ir Dodonos orakulų archeologinės vietovės, įsitaisiusios plačiuose saulės nutviekstuose slėniuose. Į Acheronto orakulą žmonės kreipdavosi, norėdami susisiekti su mirusiaisiais. Pasak legendos, prie Acheronto upės buvęs ir nusileidimas į Hado viešpatiją, kurioje keliaudamas į Italiją viešėjo Enėjas. Dodonos orakulas, priešingai, vedė arčiau olimpietiškų aukštumų: pradžioje deivės-motinos Dionės, vėliau Dzeuso ištarmes žyniams čia šnibždėdavo šnarantys ąžuolo lapai. Nors pranašaujančio ąžuolo rasti jau nepavyko, mėlynos kalnų keteros suteikė puikų foną šviesiems buvusio miesto griuvėsiams, žymintiems orakulą supusio miesto klestėjimą.

Antroji kelionės dalis prasidėjo atvykus į Salonikus, miestą, kurį 315 m. pr. Kr. įkūrė Kasandras Makedonas savo žmonos, Aleksandro Didžiojo sesers garbei (todėl tikslus miesto pavadinimas lietuviškai būtų Tesalonikė). Nors iš pirmo žvilgsnio ant jūros krašto įsikūręs miestas pasirodė atitrūkęs nuo praeities, modernus ir triukšmingas, pasivaikščiojus atsiskleidė, kad už kiekvieno posūkio stūkso bizantiškosios Tesalonikės praeities ženklai: įspūdingos bažnyčios ir  monumentai, primenantys, kad kadaise čia buvo antroji Bizantijos imperijos sostinė šalia Konstantinopolio. Iš Tesalonikės nesunkiai pasiekėme ir senovės Makedonijos sostines – Aigus, kuriuose įsikūręs muziejus puikavosi valdovų kapais bei senoviniais auksakalystės meno šedevrais, ir Aleksandro Didžiojo gimtinę Pelą, išsiskiriančia milžiniška agora bei puikiai išlikusiomis mozaikomis. Nors tolimesnį kelionės maršrutą sutrukdė Graikijos darbuotojų streikai, dėl kurių nepavyko iš karto aplankyti  archeologinės Dijo vietovės, dieną vainikavo kvapą gniaužiantys vaizdai pakilus į dievų buveinę Olimpą – pribloškiantį tiek žvelgiant į ūkanotą kalno viršūnę iš apačios, tiek į žėrinčius tolius nuo jo šlaitų. Galiausiai aplankėme ir Diją, miestą aplink Dzeusui dedikuotą šventyklą. Gali būti, kad būtent čia įvyko Plutarcho aprašytas epizodas, kuriame jaunas Aleksandras Didysis sutramdė savo šešėlio bijojusį žirgą Bukefalą.

Keliaujant po Graikiją nustembi, kad mene ir literatūroje užfiksuota mistinė šalies aura nėra su laiku išblėsusi fikcija: pradedant skardingais kalnais, akytomis salų pakrantėmis, baigiant juodais kiparisais ir gėlių nubarstytomis pievomis, nesunku patikėti, jog tokioje vietoje išties gali vertis urvai į mirusiųjų karalystę ir medžių šlamėjime reikštis kasdieniais pavidalais prisidengę dievai. Savo grožiu ir įvairove šalies gamta buvo nepamainomas fonas mūsų, keliautojų, pasakojimams apie istorinę ir mitologinę lankomų vietų praeitį, padėjo patirtimi geriau suprasti sluoksnius, egzistuojančius už skaitomų tekstų. Buvo nuostabu po dvejų karantino metų vėl atgaivinti puikią klasikų tradiciją, susiformavusią būtent todėl, kad patirtume malonumą sujungdami tekstą ir vaizdą į viena, atrasdami savo asmeninį senojo ir naujojo pasaulio paveikslą.“

Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas

Minint diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Graikijos šimtmetį, birželio 9 d. Lietuvoje ir Vilniaus universitete (VU) lankėsi Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Prezidentė su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku viešėjo VU bibliotekoje ir susitiko su VU dėstytojais bei studentais.

„Užsienio valstybių vadovų apsilankymas Vilniaus universitete jau tampa gražia akademinės diplomatijos tradicija ir valstybės įvaizdžio dalimi. Vizitas svarbus ir tuo, kad su Graikija, jos istorine ir šiuolaikine kultūra mus sieja itin glaudūs ryšiai. Vilniaus universitete graikų kalba ir literatūra studijuojama kone nuo pat įsteigimo. Antikos studijos turi seną ir gilią tradiciją. Dabar Universitete studijuojama ir šiuolaikinė graikų kalba“, – pabrėžė VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Vizito metu Graikijos prezidentė su VU rektoriumi ir VU Istorijos fakulteto dekane dr. Loreta Skurvydaite lankėsi Šv. Jonų bažnyčioje, senosios VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.

K. Sakellaropoulou vizito metu VU biblioteka demonstravo išskirtinai su Graikijos istorija susijusias ekspozicijas iš bibliotekos paveldo kolekcijų. Vienas iš eksponatų – rankraštinė kopija, atlikta lenkų istoriko Joachimo Lelevelio (1786–1861), kuris savo surinktą knygų ir atlasų kolekciją testamentu paliko VU bibliotekai. XIX a. pasaulio žemėlapyje yra pavaizduota Graikijos žemyninė dalis su Peloponeso pusiasaliu ir salos. Taip pat buvo pristatomas pasaulio žemėlapis, vaizduojantis tradicinį Antikos laikų pasaulį, su Gerardo Merkatoriaus pataisytais žemynų ir jūrų kontūrais, nubraižytas pagal patobulintą Klaudijo Ptolemajo projekciją. Buvo supažindinama ir su daugelio kitų VU bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių.

Vizito VU metu prezidentė susitinko ir su VU moderniosios Graikijos studijų lektore Kristina Svarevičiūtė ir studentais: Gyčiu Krikščiku,  Daniele Kezyte, Dalia Viliūnaite, Silvestru Buiko, Volodya Eyot, Klaudija Matonyte ir Deimante Riaubaite. Susitikimą moderavo Klasikinės filologijos katedros profesorė Fatima Eloeva. Renginio metu studentai graikų kalba pristatė pranešimus apie tai, ką naujoji graikų kalba reiškia kiekvienam iš jų, deklamavo eiles.

Graikijos prezidentė susitiko su VU Filologijos fakulteto studentais ir dėstytojais 

Pavyzdžiui, antro kurso klasikinės filologijos studijų studentė D. Kezytė papasakojo, kokios naudos naujoji graikų kalba jai suteikė mokantis senosios graikų kalbos. Trečio kurso studentas S. Buiko pasidalijo, kodėl pasirinko klasikinės filologijos studijas ir padeklamavo Konstantino Kavafio eilėraštį. K. Matonytė, Italijos studijų trečiakursė, teigė, kad graikų kalbos pasirenkamąjį kursą pasirinko tikėdamasi, kad šis praplės žinias apie Viduržemio jūros regioną. Taip pat studentė kalbėjo apie semantinius leksikos aspektus. Be to, studentai su prof. F. Eloeva padainavo dvi graikų dainas.Vizito pabaigoje organizuota tradicinė pasirašymo svečių knygoje ceremonija.

Graikijos prezidentė K. Sakellaropoulou – pirmoji moteris prezidentė šalies istorijoje. K. Sakellaropoulou yra teisėja, gerai išmananti aplinkosaugos ir konstitucinę teisę. 2021 m. birželį Salonikų Aristotelio universiteto Teisės mokykla jai suteikė garbės daktaro vardą.