Gruodžio 4 d., penktadienį, nuo 10 val. Baltistikos katedra kviečia į renginį „Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai“, skirtą prof. Jono Kazlausko 90-mečiui ir žurnalo „Baltistica“ 55-mečiui.

Renginys internetu vyks ZOOM platformoje adresu > (Meeting ID: 942 0179 9015)

Programa > 

Jonas Kazlauskas – vienas žymiausių XX a. Lietuvos kalbininkų, dirbęs istorinės kalbotyros baruose – tyrė vardažodžio ir veiksmažodžio morfologiją, baltų fonologiją ir akcentologiją. Jo iniciatyva įsteigtas žurnalas „Baltistica“, pradėti rengti baltistų kongresai. 1970 m., pakviestas į Pensilvanijos universitetą skaityti baltistikos kurso, į JAV taip ir neišvyko – dingo, o vėliau Profesoriaus kūnas rastas Neryje. Jono Kazlausko mirtis, siejama su KGB veikla, liko neišaiškinta.

Vilniaus universitetas mini tragiško likimo Profesoriaus Jono Kazlausko 90-metį ir jo įkurto tarptautinio baltų kalbotyros žurnalo „Baltistica“ 55-metį. Ta proga Baltistikos katedra organizuoja renginį, pradedamą paroda, parengta iš VU Bibliotekos saugomų archyvų medžiagos, kurioje sukaupti Jono Kazlausko dokumentai, rankraščiai, laiškai ir nuotraukos, dokumentuota žurnalo „Baltistica“ pradžia (parodos autorė – Snieguolė Misiūnienė). Po parodos vyks mokslinis seminaras „Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai“. Pranešimus skaitys  prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, prof. dr. Birutė Jasiūnaitė, doc. dr. Vytautas Rinkevičius ir doc. dr. Miguelis Villanueva Svenssonas – Jono Kazlausko premijos, įsteigtos Birštono miesto savivaldybės, laureatai.

Renginys skirtas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto renginių ciklui „Lituanistikos dienos“ 

Mieli kolegos,

dalinuosi dar viena džiugia žinia: Fakulteto leidžiamas mokslo žurnalas Verbum įtrauktas į Scopus!

Tai svarus  redaktorių kolegijos dešimties metų darbo įvertinimas. 

Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie Verbum numerių rengimo.

Linkėdama gražios dienos,

Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė
Užsienio kalbų instituto direktorė
Filologijos fakultetas

Jau šį ketvirtadienį, gruodžio 3 d., 17.00 val. kviečiame visus į jau tradicija tapusiu VU FLF renginį – tarpfakultetinius debatus 2020, kurie šiais metais vyks anglų kalba ZOOM platformoje. 

• Prisijungimo nuoroda > 
• Prisijungimo ID: 955 6970 8650
• Slaptažodis: 2x5crT

Šiuose debatuose susitiks komandos, atstovaujančios šešis skirtingus VU fakultetus. Debatų dalyviai rengia kalbas žemiau pateiktomis temomis:

• LOGIC/RATIONALITY The notion of rational decision-making supersedes intuition in all aspects of life.

                    GOV Gintautas Misiukevičius, Ignas Miškinis (PHILOSOPHY)

                    OPP Mykolas Padolskis; Edvinas Šugžda (COMMUNICATION 1)

• ETHICS The notion of communal values takes precedence over individual freedoms during a pandemic.

                    GOV Nikolė Lantrat, Guoda Taraškevičiūtė (LIFE SCIENCES 1)

                    OPP Gabrielė Pimpytė; Laurynas Solovjovas (POLITICS 1)

• EMOTIONS The notion of romantic love is a social rather than biological construct.

                    GOV Greta Gudauskaitė, Justas Šimanskas (POLITICS 2)

                    OPP Lukas Šarauskas, Daina Kirilin (LIFE SCIENCES 2)

• SUCCESS The notion of success as a ladder contributes to anxiety disorders.

                   GOV Laura Vardauskaitė, Milanas Bedulskis (MEDICINE)

                   OPP Dovydas Žilinskis, Rugilė Lalaitė (CHEMISTRY AND GEOSCIENCES)

• CREATIVITY & TECHNOLOGIES The notion of creativity is positively enhanced by the use of technologies.  

                   GOV Vidmantas Moisevičius, Aras Urbonas (MATHEMATICS AND INFORMATICS)

                   OPP Linas Eigminas; Gvidas Ropė (PHYSICS) 

• LEADERSHIP The notion of post-modern leadership predisposes high popularity without content on social media.

                   GOV Aušrinė Kujelytė, Edvinas Ivanskis (POLITICS 3)

                   OPP Aurelija Plokštytė, Edvinas Kučinskas (COMMUNICATION 2)

Debatų dalyvių parengtos kalbos bus vertinamos ekspertų, atstovaujančių skirtingas sritis: 

• prof. dr. Inesa Šeškauskienė (filologija, VU FLF dekanė)
• p. Žygimantas Pavilionis (diplomatija, LR seimo narys)
• p. Simon Beglin (ekonomika, DB ambasados atstovas)
• p. Sara V. Stealy (kultūra, JAV ambasados atstovė)

Iki pasimatymo debatuose gruodžio 3 d. 17 val.!

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimuose dalyvavo 117 rinkėjų. Balsai pasiskirstė taip:

Ar pritariate, kad profesorė dr. Brigita Speičytė užimtų laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą?
Pritariu        106
Nepritariu       3
Susilaikau      8

Filologijos fakulteto rinkimų komisija konstatuoja, kad Tarybos nario rinkimai laikomi neįvykusiais nesurinkus reikiamo kvorumo (Pagal KAP Tarybų rinkimo nuostatų 19 punktą „Padalinio tarybos narių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Padalinio rinkėjų“, t. y. ne mažiau nei 127 Filologijos fakulteto rinkėjai).

KAP Tarybų rinkimo nuostatų 25 punkte numatyta , kad „neįvykus Padalinio tarybos narių rinkimams, ne vėliau kaip po septynių kalendorinių dienų organizuojamas pakartotinis balsavimas“. 

Pakartotiniai rinkimai į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą vyks 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu būdu.

Papildytas rinkėjų sąrašas >

Rinkimų komisija

Nuoširdžiai dėkoju šiems Filologijos fakulteto bendruomenės nariams, dalyvavusiems VU strateginėje sesijoje, vykusioje 2020 m. lapkričio 26 d. (abėcėlės tvarka):

• administracijos darbuotojai Kamilei Bandonytei,
• doc. Linai Bikelienei,
• doc. Dainiui Būrei,
• doc. Loretai Chodzkienei,
• administracijos darbuotojai Aušrinei Gedminaitei,
• studentui Simonui Granskui,
• dr. Jurgai Katkuvienei,
• doc. Audronei Kučinskienei,
• doc. Jūratei Levinai,
• studentei Anastasijai Liubinskytei,
• doc. Virginijai Masiulionytei,
• prof. Irinai Melnikovai,
• prof. Jurgiui Pakeriui,
• lektorei Birutei Palovienei,
• studentei Elenai Pranevičiūtei,
• administracijos darbuotojui Remigijui Ptičkinui,
• prof. Brigitai Speičytei,
• studentei  Gretai Vaicekauskaitei,
• studentei Justė Vardauskaitei,
• administracijos darbuotojai Ritai Vickienei.

Ir adminisitracijos darbuotojams, vadovams:

• direktorei doc. Nijolei Juchnevičienei,
• direktorei prof. Nijolei Maskaliūnienei,
• direktorei prof. Meilutei Ramonienei,
• ir studijų prodekanei doc. Dianai Šileikaitei-Kaishauri.

Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Pasaulį sudrebinusi pandemija lemia dar skubesnę pedagoginių praktikų kaitą. Koks naujas santykis gimsta tarp besimokančiųjų ir pedagogų, kaip jiems tenka bendradarbiauti? Kaip atskleisti ir atnaujinti savo pedagoginį potencialą, kai klasė tėra virtuali? Kaip skubiai prisitaikyti prie skaitmeninio pasaulio galimybių įvairovės? Ar anksčiau įgytos profesinės praktikos ir taikytos metodikos išliks?

Tai esminiai klausimai, kuriais šiandien, lapkričio 26 dieną, diskutuoja viso pasaulio prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai daugybėje virtualių susitikimų, kuriuos šia, Pasaulinės prancūzų kalbos mokytojų federacijos iniciatyva rengiama ir jau tradicija tampančia proga organizuoja tarptautiniai partneriai.

Lietuvoje ši iniciatyva taip pat atliepiama, akylesnį dėmesį atkreipiant į mokyklas, kurios motyvuotai plėtoja frankofoniškąją aplinką, ir ypač – pagerbiant prancūzų kalbos mokytojus ir dėstytojus, kurie aktyviai prisideda prie prancūzų kalbos puoselėjimo ne tik savo miestuose ar rajonuose, bet ir nacionaliniame bei tarptautiniame kontekstuose.

Šia proga, Nacionalinė Švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Prancūzų institutu Lietuvoje, įteikė Qualité francophone – Kokybiško frankofoniškojo ugdymo ženklus Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijai ir LSMU gimnazijai. Šios mokyklos buvo pateikusios paraiškas ženklui gauti ir pilnai atitiko kriterijus, kurių esminiai – burti didesnes prancūzų kalbos besimokančiųjų klases, dėstyti prancūzų kalba kitus dalykus, rengti mokinius tarptautiniams DELF egzaminams, skatinti tarpmokyklinius ir tarpdalykinius projektus. Šis ženklas yra mokyklų komandų veiklų įvertinimas ir įpareigojimas dvejiems metams vystyti pradėtus sumanymus. 

Taip pat šia proga norima parodyti išskirtinumą tiems, kas per ilgesnę ar trumpesnę savo karjerą stipriai prisideda prie prancūzų kalbos puoselėjimo. Už prasmingai suvokiamą daugiakalbystę, už prancūzų kalbos ir frankofoniškosios kultūros sklaidą Lietuvoje šiandien skiriami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Prancūzų instituto Lietuvoje padėkos raštai Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos nominuotiems prancūzų kalbos specialistams, tarp kurių, džiaugiamės, yra ir ne vienas mūsų Fakulteto dėstytojas. Padėkos buvo įteiktos:

• prof. Vytautui Bikulčiui
• prof. Genovaitei Dručkutei
• dr. Vitalijai Kazlauskienei
• Svetlanai Kosovai
• dr. Miroslavui Stasilo
• dr. Vitai Valiukienei

Sveikiname!
Vivent les professeurs de français !

Lapkričio 27 d., penktadienį, 15.00 val. maloniai kviečiame mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų priemonių rengėjus, redaktorius ir vertėjus, kalbos tvarkytojus, dėstytojus, mokytojus ir doktorantus į VLKK kartu su Vilniaus universitetu rengiamą bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo nuotolinį seminarą, skirtą skyrybos taisyklių taikymo aspektams aptarti. Seminare patirtimi dalinsis VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės kviestinis ekspertas, Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Drukteinis. 

Seminaro potemės:

1. pagrindinių taisyklių naujovės; 
2. taisyklių variantai; 
3. skyrybos ženklų derinimas.

Prisijungimo nuoroda į „Microsoft Teams“ platformą >  

Seminarą ves Lietuvių kalbos katedros vedėja Vilma Zubaitienė. 

Norintys gauti pažymėjimą turėtų atsiųsti savo vardą ir pavardę bei el. pašto duomenis el. paštu

Dalinamės liūdna žinia – mirė Parmos universiteto profesorius habil. dr. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini), italų kalbininkas, baltistas, indoeuropeistas, vertėjas. 

Profesorius Gvidas Mikelinis, daktaro disertaciją ir habilitacinį darbą gynęs Vilniaus universitete, daugiausia tyrė ir publikavo Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos senuosius paminklus - Simono Vaišnoro, Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno ir kt. tekstus, analizavo Mažosios Lietuvos giesmynus – lietuviškų tekstų ir jų melodijų šaltinius. Mokslininkas taip pat tyrė prūsų kalbos ir baltų kalbų istorijos problemas, į italų kalbą vertė grožinius lietuvių literatūros kūrinius, spaudoje skelbė straipsnius apie Lietuvos istoriją, lietuvių ir italų kultūrų ryšius.

Profesorius Gvidas Mikelinis buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys (nuo 2007 m.), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (2002 m.), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos medaliu (1998 m.). Mokslininkas dalyvavo ir Lietuvos moksliniame ir kultūriniame gyvenime. Prisimindami Profesorių Gvidą Mikelinį dalinamės jo paskaitos, vykusios š. m. sausio 5 dieną Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, nuoroda >

Baltistikos katedra