Naujienos

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

• 2018 m. balandžio 23 d.–gegužės 7 d. vyksta kandidatų kėlimas;
• 2018 m. gegužės 8 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje išsikėlusių kandidatų sąrašą;
• 2018 m. gegužės 11 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
• 2018 m. gegužės 14–24 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
• 2018 m. gegužės 25 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
• 2018 m. gegužės 26 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Apie kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

Apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. balandžio 20 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Fakulteto 2018 m. biudžeto aptarimas.
4. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo.
5. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko.
6. Dėl doc. dr. Kingos Geben kūrybinių atostogų.
7. Dėl prof. dr. Eleonoros Lassan afiliacijos.
8. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės mokymo priemonės „Viduramžių literatūra. XII amžius“ tvirtinimo leidybai.
9. Dėl studijų įmokos mažinimo.
10. Dėl magistro studijų studentų tvarkaraščių.

Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Senato narius sąrašą >.

Senato rinkimai Filologijos fakultete vyks 2018 m. gegužės 14–16 dienomis 9–15 val. 105A aud.

Rinkėjų sąrašą rasite čia >

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

• Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
• Filologijos fakultetas;
• Filosofijos fakultetas;
• Istorijos fakultetas;
• Kauno fakultetas;
• Komunikacijos fakultetas;
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
• Teisės fakultetas.

Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai):

• Chemijos ir geomokslų fakultetas;
• Fizikos fakultetas;
• Gyvybės mokslų centras;
• Matematikos ir informatikos fakultetas;
• Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val.. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. kovo 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
3. Fakulteto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
4. Užsienio kalbų instituto 2017 m. veiklos ir finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (prof. dr. Roma Kriaučiūnienė).
5. Fakulteto 2018 m. biudžeto svarstymas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
6. Fakulteto nuostatų keitimo projektas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
7. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko (doc. dr. Jurgis Pakerys).
8. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo (prof. dr. Meilutė Ramonienė, nuostatų rengimo grupių vadovai).
9. Dėl lektorių padėties ir darbo apmokėjimo (dr. Jurgita Katkuvienė, prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė).
10. Leidinių tvirtinimas spaudai (pristato autoriai):
    Doc. dr. Vytauto Ališausko
    Dr. Gintarės Judžentytės
    Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės
    Doc. dr. Mickūnaitės-Griškevičienės
    
    
11. Studijų programų ir komitetų klausimai (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Dalinis Rusistikos studijų programos privalomų ir pasirenkamų dalykų perskirstymas
    Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujinimas.
    Bendro Intermedialių literatūros studijų ir Literatūros antropologijos ir kultūros studijų programų komiteto sudarymas
    
    
12. Bendrųjų universitetinių studijų dalykų tvirtinimas (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė):
    Prof. dr. Birutės Jasiūnaitės
    Prof. dr. Julijos Korostenskienės
    
    
13. Dėl studijų įmokos mažinimo (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
14. Kiti klausimai.

Filologijos fakultetas prisideda prie pasaulinio tyrimo apie kalbų mokėjimą, vartojimą ir mokymąsi universitetuose. Tyrėjų grupę sudaro mokslininkai iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Singapūro.

Šiam tarptautiniam tyrimui, kurio duomenys bus renkami iki gegužės mėnesio, vadovauja pasaulyje gerai žinoma tyrėja, Londono universiteto profesorė Anne Pauwels. Pagrindinis šio projekto tikslas, pasak lingvistės, – išsiaiškinti studentų, t. y. būsimojo visuomenės elito, nuostatas kalbų ir daugiakalbystės atžvilgiu.

Lietuvoje prie šio projekto prisidėti buvo pakviestas VU. Lietuvos tyrimo dalį atlieka Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto profesorė dr. Meilutė Ramonienė.

Tyrimo metu visi VU studentai yra kviečiami skirti 10 minučių ir užpildyti neilgą apklausą (lietuvių kalba) apie jų mokamas kalbas internete: flf.vu.lt/tyrimas.

Profesorės teigimu, dabar itin svarbu surinkti kuo daugiau kiekybinių duomenų, o vėliau sutikę apklausos dalyviai bus kviečiami ir į kokybinius interviu.

„Stebime įvairias tendencijas daugiakalbystės atveju. Nuolat globalėjančiame pasaulyje kalbų mokėjimas yra itin svarbus. Jis padeda greičiau užmegzti ryšius, spręsti sudėtingas kompleksines užduotis ir netgi gilina mąstymą. Šiuo tyrimu norime pažiūrėti, kaip VU studentai vertina kalbų mokymąsi, kokias kalbas moka, kaip dažnai ir kur jas vartoja savo kasdieniame gyvenime, kokių kalbų mokosi ar norėtų mokytis“, – teigia profesorė M. Ramonienė.

Tikimasi, kad toks projektas sustiprins VU pozicijas pasaulyje, paskatins naujus tarptautinius tyrimus, be to, padės pagerinti šiuo metu VU dėstomų kalbų pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į šio pasaulinio tyrimo rezultatus.

Tyrėja taip pat neslepia džiaugsmo, kad tokiame prestižiniame pasauliniame tyrime, kurį vykdo žymiausi pasaulyje lingvistai ir tyrėjai, buvo pakviestas dalyvauti VU.

Profesorės manymu, tai yra dar vienas įrodymas, kad lingvistika ir humanitariniai mokslai VU yra be galo stipri studijų ir tyrimų sritis. Tai rodo ir pasaulinis universitetų reitingas QS, pagal kurio studijų sričių vertinimą lingvistika šiemet pakilo per 50 pozicijų ir atsidūrė 151–200 vietoje.

Apklausą galima užpildyti internetu flf.vu.lt/tyrimas. Apklausos duomenys bus renkami iki šių metų gegužės mėnesio ir kiekvieno VU studento laikas, sugaištas pildant šią apklausą, prisidės prie lingvistikos pozicijų stiprinimo pasaulyje.

Naujienos šaltinis – naujienos.vu.lt

Frankofonijos mėnesio proga skelbiame Guillaume‘o Apollinaire‘o (1880-1918) eilėraščio „LE REPAS“ vertimo konkursą.

Vertimus galima siųsti iki š. m. kovo 12 d. adresu:  

Kviečiame dalyvauti! Nugalėtojų laukia apdovanojimai!

Eilėraščio tekstą galite parsisiųsti čia >>>

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2018 m. vasario 27 d. Filologijos fakultete Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai.

Dekanas išrinktas nebuvo, nes:

• pagal Filologijos fakulteto nuostatų 28 p. "Dekanas laikoms išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių";
• Tarybos narių yra 24;
• rinkimuose 2018 m. vasario 27 d. balsavo 22 Tarybos nariai;
• kandidatas doc. M. Kvietkauskas surinko 12 balsų;
• kandidatė prof. I. Šeškauskienė surinko 10 balsų.

T. y. nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų.

Balsų skaičiavimo protokolą žr. čia.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):

Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 15 val.

• Profesoriaus ir docento vardų atestatų teikimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys).
3. Dekano rinkimai (Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova).
4. Artimiausio Tarybos posėdžio (kovo 2 d.) nukėlimas (dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė).
5. Klasikinės filologijos studijų programos keitimų tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
6. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės mokymo priemonės tvirtinimas leidybai (doc. dr. Jurgis Pakerys).
7. Dėl studentų kvotos mažinimo studijų programai Lietuvių filologija ir užsienio kalba (prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
8. Kiti klausimai.

Šių metų vasario 20 d. eidamas 94-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkevičius (g. 1925-01-04 Juodausiuose, Ukmergės r.), daugelio Lietuvos lituanistų ir baltistų mokytojas, autoritetas, pasaulyje labiausiai žinomas Lietuvos humanitaras.

Netekome pasaulinio garso lituanisto, baltisto, lietuvių kalbos istoriko, dialektologo, onomastikos specialisto, kelių užsienio mokslo akademijų nario, kelių universitetų garbės daktaro, subrendusio mūsų universitete, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis (dirbo iki 1994 m.). Čia Profesorius perėjo visas pedagoginės ir mokslinės karjeros pakopas, buvo išrinktas Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu, Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedrų vedėju, čia sukūrė reikšmingiausius mokslo darbus, išaugino būrį lituanistų, dirbančių visose šalies aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvių kalbos institute, kituose humanitariniuose institutuose, užsienyje. Talento įvairiapusiškumu ir fenomenaliu darbštumu su Profesoriumi vargiai kas galėjo lygintis, o kur dar žmogiškasis žavesys!

Lietuvių kalbotyrą ir baltistiką Zigmas Zinkevičius praturtino ne tik vertingomis monografijomis, monumentalia 7 tomų Lietuvių kalbos istorija, gausiais straipsniais, bet ir mokomaisiais bei plačiajai visuomenei skirtais leidiniais, publikacijomis spaudoje, pagaliau – nepamirštamais pranešimais konferencijose ir žaviomis paskaitomis. Profesoriaus daug nusipelnė, kad pokarinės okupacijos metais Vilnius taptų pasauliniu baltistikos centru. Jam iki paskutinių gyvenimo dienų rūpėjo lietuvių kalbos mokslo, studijų ir kultūros būklė, aukštosiose mokyklose vykdomos reformos.

Zigmo Zinkevičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla įvertinta mūsų šalies ir užsienio premijomis, valstybiniais apdovanojimais, garbės vardais. Plačiai cituojamus Akademiko darbus turi ir turės po ranka kiekvienas, kuris imsis lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrimų. Dar ilgai mus lydės lituanistikos ir baltistikos milžino, studentų mėgstamo pedagogo asmenybės šviesa.

Velionis bus pašarvotas vasario 22 d. 11 val. šv. Jonų bažnyčioje, 23 d. 10 val. čia bus aukojamos šv. mišios, o 12 val. vyks laidotuvės Antakalnio kapinėse.

Vasario pabaigoje Anglijoje išleistas VGTU AF profesoriaus Almanto Samalavičiaus parengtas ir sudarytas akademinių pokalbių rinkinys „Neoliberalism, Economism and Higher Education“ (Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2018, 172 p.). Šį tekstų rinkinį sudaro septyniolika išsamių autoriaus pokalbių su tarptautiniu mastu pripažintais aukštojo mokslo tyrinėtojais bei iškiliais įvairių sričių – filosofijos, teologijos, ekonomikos ir kt. profesoriais, šalia kitų dalykų susirūpinusiais globalias poslinkiais aukštojo mokslo sferoje, kuriuos diktuoja globali neoliberalioji ideologija ir politika. Tarp prof. Almanto Samalavičiaus, parašiusio solidų įvadą šiai knygai pašnekovų bene žymiausi Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo tyrinėtojai profesoriai Ronaldas Barnettas, Jonas Nixonas, Thomas Docherty, iškiliausia šiuolaikinė Australijos sociologė Raewyn Connell, Kanadoje profesoriaujantis garsus amerikiečių edukologas, kultūros kritikas, medijų ir aukštojo mokslo analitikas Henry A. Giroux, kanadietis mokslo, technologijų ir verslo korporacijų tyrinėtojas Wade Rowland, taip pat iškilūs Vidurio Europos (Lenkijos, Slovėnijos, Bulgarijos) mokslininkai.

Knyga baigiama keletu pašnekėsiu su ekonomikos analitikais, kuriančiais alternatyvą dominuojančiam neoliberaliam diskursui – Amerikos mokslo akademijos nariu Johnu B. Cobbu, „laimės ekonomikos“ kūrėju kanadiečiu Marku Anielskiu bei ekologiškos ekonomikos paradigmos kūrėju Joshua Farley‘u. Tai jau antra tokio pobūdžio prof. Samalavičiaus parengta akademinių pašnekėsių knyga, skirta tarptautinei skaitytojų auditorijai.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete paminėtas šventinių paskaitų ir renginių ciklu „Vivat nostra res publica“. Čia kalbėta apie lietuvių kalbos, poezijos pokyčius, taip pat filologijos studijų istoriją Vilniaus universitete.

Visą dieną Fakulteto bendruomenė, alumnai ir senjorai dalijosi mintimis apie filologijos studijų raidą ir plėtotę Lietuvoje per praėjusius šimtą metų. Taip pat galvojant apie humanitarinių mokslų ateitį. Atidarydamas šventę VU Rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas taip pat linkėjo, kad ateinančius šimtą metų protas taptų svarbiausiu mūsų ateities kriterijumi.

Nuo paties ryto vietoj įprastinių paskaitų pagal tvarkaraštį Fakulteto studentai rinkosi klausyti prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės paskaitos apie lietuvių šimtmečio poezija, taip pat prof. habil. dr. Evaldos Jakaitienės ir prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios
paskaitos apie lietuvių kalbos pokyčius per pastaruosius šimtą metų.

Vėliau bendruomenė diskutavo apie skirtingų Fakultete dėstomų filologijų – anglistikos, romanistikos, polonistikos, skandinavistikos ir daugelio kitų – istoriją ir raidą Lietuvoje bei Baltijos valstybėse.

„Džiaugiuosi, kad tokia nuostabi šimtmečio paminėjimo idėja buvo visos mūsų atsinaujinusio Fakulteto bendruomenės bendras darbas. Mūsų bendruomenė didžiuojasi savo valstybe ir dirba Lietuvos labui. Tai rodo ir keli šimtai palinkėjimų, sveikinimų ir laiškų Lietuvai įvairiausiomis pas mus studijuojamomis kalbomis!“, – teigia Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė.

„Universitetui visada buvo svarbi valstybė, o jis – svarbus valstybei. Todėl ir šią šventę pavadinome eilute iš Gaudeamus. Mūsų šventė yra ne tik akademinė. Be daugybės paskaitų visa bendruomenė kartu giedojo Lietuvos Respublikos himną, Gaudeamus, peržiūrėjome įvairių pasaulio universitetų atsiųstus vaizdo sveikinimus. Ir visi jie – lietuvių kalba!“, – džiaugėsi viena iš šventės organizatorių, Taikomosios kalbotyros instituto direktorė doc. dr. Loreta Vilkienė.

Vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp jų – ir Filologijos fakulteto docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas..

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė docentui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžių už aktyvius lietuvių literatūros ir kultūros tyrimus bei puoselėjimą,

„Jau rytoj įžengsime į naują atkurtos Lietuvos šimtmetį. Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo Prezidentė.

Šventiniame renginyje Valstybės ordinai ir medaliai įteikti taip pat ir kitiems Vilniaus universiteto mokslininkams bei alumnams. Apie tai plačiau pasiskaityti galite naujienos.vu.lt

Nuotraukos autorinės teisės priklauso Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai

Endre Bojtáras, daugeliui geriau žinomas kaip savotiškas Lietuvos ir lietuvių kalbos ambasadorius Vengrijoje, vasario 11 d. mirė eidamas 78-uosius metus. Vengrų filologas, literatūros istorikas, lietuvių literatūros vertėjas, parašęs keliolika lingvistinių, literatūrologinių, politologinių monografijų, paskelbęs šimtus įvairiabriaunių straipsnių, nusipelnė ir lingvistinei, ir literatūrinei baltistikai: išleido pirmąjį lietuvių kalbos vadovėlį (1985), parengė studiją apie Baltijos valstybių aneksiją „Europos apiplėšimas“ (1989), sudarė lietuvių–vengrų kalbų žodyną (2007), vertė ir populiarino lietuvių autorius (K. Donelaitį, S. T. Kondrotą, K. Sają ir kt.). 2011 m. apdovanotas prestižine Szechenyi premija už literatūros teorijos darbus ir baltistikos plėtotę Vengrijoje. Čia Lorando Etvešo universitete jis įsteigė iki šiol veikiantį Baltistikos tyrimų centrą.

Išmok, ko nemoka niekas kitas ir įkalbink sėkmę, turėdamas didžiulį kalbinį pranašumą. Filologijos fakultetas kviečia visus mūsų Universiteto studentus rinktis ir nemokamai studijuoti gimtakalbių dėstytojų vedamus:

Estų kalbos kursas

Pradedantiesiems A1 lygyje. Kaip laisvasis (LD) arba nekreditinis (NPD) dalykas. Registruotis gali per VUSIS.

Pirma paskaita jau vasario 19 d. 17 val. 108 aud. Daugiau informacijos  

Vengrų kalbos kursas

Pradedantiesiems (A1) ir pažengusiems, norintiems tęsti kalbos mokymąsi A2 ir B1 lygiuose. Kaip neformaliojo švietimo programa. Registruotis gali rašant dėstytojai arba studijų prodekanei Nijolei Juchnevičienei ().

Pirma paskaita jau vasario 19 d. 17 val. 123 aud. Daugiau informacijos  

Slovėnija – nedidelė, tačiau įspūdingo grožio šalis, įsikūrusi prie Adrijos jūros, apsupta Alpių kalnų ir miškų. Ji vadinama Europos perlu. Nors joje gyvena tik kiek daugiau nei du milijonai gyventojų, ir valstybės plotas yra tris kartus mažesnis už Lietuvos, čia galima atrasti slovėnų kalbą – vieną iš rečiausių ir įdomiausių Europos kalbų. Norite sužinoti, kaip ji skamba? 
Labai gražiai. 
Ateikite į nemokamus slovėnų kalbos kursus VU Filologijos fakultete ir įsitikinsite patys.

Kursai (A1, A2 lygiai) prasidės 2018 m. vasario 15 d.
Išsamesnė informacija el. paštu  

Lituanistų sambūris kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį šventine jaunimo eisena.

Vasario 16-ąją, 10 valandą kviečiame susirinkti į Katedros aikštę Vilniuje su trispalvėmis, būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu. Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.

Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.

Su pagarba,
Lituanistų sambūrio pirmininkė
Dainora Eigminienė

Informuojame, kad Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje www.stipendijos.lt yra paskelbtas konkursas dalinėms doktorantūros studijoms tarptautinį pripažinimą pelniusiuose užsienio valstybių universitetuose 2018-2019 mokslo metais, ne trumpesniam nei 3 mėnesių ir ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui (dviem akademiniams semestrams iš eilės) skiriama valstybės parama:

• 15 bazinių socialinių išmokų dydžio stipendija per mėnesį (570€ per mėnesį).
• Dengiama dalis studijų kainos;
• Kelionės išmoka.

Paraiškas konkursui galima teikti iki š. m. kovo 1 d. imtinai. Atkreipiame dėmesį, kad pretenduoti į paramą gali ne žemesnio kaip antro kurso (antrųjų studijų metų) doktorantūros studentai.

Daugiau informacijos apie reikalavimus kandidatams, atrankos kriterijus bei konkursui teikiamus dokumentus galima rasti čia >

Kilus klausimų, galima kreiptis el. paštu  

Vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai ir kolegos informacinių technologijų specialistai iš įvairių mokslo institucijų pristatė projektą „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA 2“. Juo siekiama, kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, padidinti lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje erdvėje. Šiame projekte dirba šie TKI kolegos: prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Irena Smetonienė, doc. dr. Antanas Smetona, dr. Marius Smetona, dr. Evaldas Švageris, dr. Audrius Valotka, dokt. Indrė Makauskaitė.

Pasak projekto vadovo dr. Audriaus Valotkos, jei norime, kad lietuvių kalba klestėtų, jai reikia atrasti vietą elektroninėje erdvėje. „Kalbai, kuri neapsigyvena technologijose, greitai nutiks tai, kas nutiko toms kalboms, kurios nesuspėjo į Gutenbergo spaudos epochą – jos liko istorijos paraštėje“, – projekto reikšmę nusakė A. Valotka.

Įtvirtinant lietuvių kalbos pozicijas, projekto metu ji bus perkelta į pačias naujausias informacines technologijas, tokias kaip išmanieji laikrodžiai ir telefonai, planšetės ir kiti išmanūs namų apyvokos daiktai. Anot projekto vadovo, dabar yra tas laikas, kai kalba turi apsigyventi dažniausiai mūsų naudojamuose daiktuose, ir šis projektas yra labai svarbi šio plano dalis.

Pasak VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesoriaus Laimučio Adolfo Telksnio, prakalbinti kompiuterius lietuviškai mokslininkai siekia jau 50 metų. Būtent prieš tiek laiko kilo ir mokslinę pažangą skatinantys klausimai: ar mašina taps protingu daiktu, ar ji kada nors galės būti žmogaus pašnekovu? LIEPOS projektas yra žingsnis šia kryptimi.

Projekte darbuojasi trys ekspertų grupės: atpažintuvo (prof. Laimutis Adolfas Telksnys), garsyno (vadovas prof. Vytautas Kardelis), ir sintezatoriaus (doc. Pijus Kasparaitis). Atpažintuvo grupei tenkanti užduotis yra labai sudėtinga, nes lietuvių šneka pasižymi milžiniškomis darybinėmis galimybėmis, negana to, žmonės šneka greitai ar lėtai, garsiai ir tyliai, įvairiais tembrais, sloguodami, prikimę ar susijaudinę.

Atpažintuvo programa naudosis didele, 1000 valandų ir kelių tūkstančių balsų lietuvių šnekos duomenų baze, kurią galima palyginti su garsų ir žodžių biblioteka. Ją sukurs garsyno grupė (vadovas prof. Vytautas Kardelis), bendradarbiaudama su Lietuvos radiju ir televizija. Doc. Pijaus Kasparaičio vadovaujama grupė tobulins ankstesniame LIEPOS projekto etape sukurtą lietuvių natūralios šnekos sintezatorių, jau dabar naudojamą DELFI, „Lietuvos žinių“, Vilniaus miesto savivaldybės bei kituose tinklalapiuose, ir sukurs akliesiems skirtą sintezatoriaus versiją, veikiančią mobiliojoje aplinkoje. „Bus galima klausytis ne tik tekstų portaluose, bet ir bet kokio kompiuteriu užrašyto paskaitų konspekto ar kito panašaus asmeninio teksto, pasinaudoti teksto įgarsinimo paslauga svetainėje RoboBraille.org ir susisintezuoti turimus asmeninius tekstus“, – pasakojo doc. P. Kasparaitis. Siekiama, kad projekto LIEPA2 metu sukurtomis paslaugomis nemokamai galėtų kasdien naudotis mokiniai, studentai, verslo atstovai, aklieji ir apskritai kiekvienas visuomenės narys. Projekto metu bus sukurtos tokios paslaugos:

• interaktyvaus humonoidinio roboto valdytuvas, ugdantis moksleivių gebėjimus priimti strateginius sprendimus;
• šneka valdomas telefono skambintuvas;
• šneka valdomas taksi iškviestuvas;
  
• mobilioji sistema, kompiuterių ekranuose rodomą informaciją balsu skaitanti akliesiems ir silpnaregiams;
  
• interneto naujienų skaitytuvas, kai vartotojas pageidavimus pareiškia šnekėdamas;
  
• tarpkalbinį lietuvių – kinų kalbų komunikatorių.

Iš kairės į dešinę: prof. A. L. Telksnys, prof. V. Kardelis, dr. A. Valotka, doc. P. Kasparaitis. E. Kurausko nuotr.

2018 m. vasario 5 d. Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai. Nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų (balsų skaičiavimo protokolai).

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatų 29 p., skelbiamas naujas konkursas Dekano pareigoms eiti:

• vasario 6–13 d. vyksta kandidatų kėlimas;
• vasario 14 d. skelbiamas išsikėlusių kandidatų sąrašas;
• vasario 19 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
• vasario 20–26 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
• vasario 27 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje (15 val. K. Donelaičio aud.);
• vasario 28 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Rinkimai vyks vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais (žr. p. 25–31) bei Tarybos darbo reglamentu (žr. p. 45).

Kandidatai, norintys dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el. paštu (rinkimų komisijos narė) skenuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą (prašymo forma).