Naujienos

Kandidatus gali siūlyti šakiniai padaliniai, studentų atstovybė, studentų mokslinės draugijos, padalinio administracija, studentai, dėstytojai bei kiti VU padaliniai ir bendruomenės nariai. Pageidaujantys teikti kandidatus geriausio VU dėstytojo apdovanojimui prašomi pristatyti kandidato paraišką, kurioje apibūdinama jo pedagoginė veikla.

Kandidatai bus vertinami pagal VU Geriausių dėstytojų pripažinimo apraše pateikiamus VU geriausių dėstytojų rinkimo kriterijus. Pateiktas kandidatūras svarstys ir rekomendacijas Rektoriui teiks VU Geriausių dėstytojų pripažinimo komisija. Geriausi metų dėstytojai bus apdovanoti Rektoriaus premija.

Kandidatų paraiškas kviečiame pateikti iki š. m. gruodžio 12 d. 17.00 val. Julijai Šabasevičiūtei (Filologijos fakulteto dekanato studijų skyrius).

Svarbu! Rinkimuose gali dalyvauti visas akademinis personalas, turintis daktaro mokslo laipsnį ir ne mažesnę kaip trejų metų paskaitų skaitymo patirtį bei dirbantis VU ne mažiau kaip 0,5 etato (pagrindinė darbovietė yra VU). Dėstytojas negali dalyvauti rinkimuose, jei yra pripažintas pažeidusiu Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Apdovanojimas tam pačiam dėstytojui gali būti skiriamas ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus (Geriausi VU dėstytojai 2015 – 2006 m.).

2016 m. spalio 28 d. Filologijos fakulteto tarybos posėdyje buvo patvirtintas Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos laimėtojas, Anglų filologijos katedros bakalauro nuolatinių studijų programos II kurso studentas Antanas Bulota. Sveikiname stipendininką ir linkime jam visokeriopos sėkmės studijose.

Š. m. spalio 28 d. VU Filologijos fakulteto Intermedialių literatūros studijų magistrantė Eleonora Buožytė buvo apdovanota JAV Lietuvių fondo įsteigta Bernardo Brazdžionio stipendija.  

Eleonora Buožytė (gimusi Vilniuje 1992 05 03), 2015 m. baigė pagrindines Lietuvių filologijos bakalauro bei gretutines Lotynų kalbos ir LDK raštijos studijas, kurių metu itin sėkmingai gilinosi į Lietuvos senosios literatūros istoriją. Jos bakalauro baigiamasis darbas „M. K. Radvilos Našlaitėlio Kelionė į Jeruzalę ir Renesanso sakraliosios kelionių geografijos kontekstai“ (darbo vadovė prof. Dainora Pociūtė) 2015 m. buvo apdovanotas Lietuvių literatūros katedroje įsteigta Vytauto Kavolio premija už geriausią Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro darbą Lietuvos kultūros ir literatūros tema. Šiuo metu E. Buožytė sėkmingai studijuoja VU Lietuvių literatūros katedros kuruojamoje magistrantūros programoje „Intermedialios literatūros studijos“ ir toliau tęsia savo literatūros ir kultūros istorijos tyrimus. E. Buožytė yra itin motyvuota, kūrybinga ir veikli studentė, nuolat gilinanti savo žinias ir lituanistines kompetencijas. Ji išmoko kalbų (lotynų, anglų, lenkų), dalyvavo Erasmus mainų programoje, kurių metu studijavo Krokuvos Jogailaičių universitete Lenkijoje (Uniwersytet Jagielloński w Krakowie), skaitė pranešimus tarptautinėse studentų konferencijose. Studentė taip pat yra Vilniaus universiteto studentų mokslo draugijos „Filomatai“ valdybos narė, skaito paskaitas moksleiviams VU įkurtoje „Klasikų akademijoje“.

Sveikiname Eleonorą Buožytę.

Lietuvių literatūros katedros informacija

Š.m. rugsėjo 28 d. (trečiadienį) 15.30 val. Ekonomikos fakultete (Saulėtekio al. II rūmai) 713 aud. organizuojamas BAFF (Baltic-American Freedom Foundation) seminaras VU studentams ir dėstytojams.

• Studentams: galimybę gauti finansavimą atlikti praktikas JAV įmonėse, gauti finansinę paramą studijuoti antrosios pakopos studijas JAV;
• Mokslininkams ir dėstytojams: galimybę gauti finansinę paramą stažuotėms JAV, taip pat numato galimybę gauti paramą kviestiniams ekspertams iš JAV.

Visų susidomėjusių laukiame susitikime.

Daugiau apie BAFF siūlomas galimybes.

Baltijos Amerikos Laisvės fondas iki 2016 m. spalio 30 d. kviečia teikti paraiškas stipendijų ir paramos programų konkursams. Fondas siūlo programas, kurios suteikia naujas galimybes talentingiems Lietuvos studentams, dėstytojams ir mokslininkams dalyvauti profesinių stažuočių programoje ar kartu su partneriais JAV imtis inovatyvių mokslinių tyrimų.

Detalesnė informacija. 

Jurgis Matulaitis, Pranciškus Petras Būčys. Laiškų dialogas, parengė Paulius Subačius, Vilnius, 2016, 800 p.

Arkiv. Jurgis Matulaitis (1871–1927) ir vysk. Pranciškus Petras Būčys (1872–1951) bičiuliavosi nuo Marijampolės gimnazijos laikų, vėliau susiėjo studijuodami Sankt Peterburge ir Fribūre. Abipusė korespondencija, kurios išliko beveik pustrečio šimto laiškų, atvirukų bei telegramų, įdomi ir vertinga keliais atžvilgiais. Ji atskleidžia asmeninį gyvenimą, vienuolijų, karitatyvinių, kultūros, švietimo, religinių institucijų organizacinę raidą bei vidinę būklę. Šie laiškai taip pat yra skvarbus gerai informuotų, labai atvirai savo žiniomis ir nuomonėmis besidalijančių asmenų žvilgsnis į XX a. pradžios Lietuvos visuomenę, Nepriklausomybės paskelbimą suponavusių bei jį lydėjusių įvykių, elito nuostatų, santykių ir geopolitinių orientacijų panoramą.

Publikacijoje laikomasi dokumentinio leidimo principų, išsaugota autentiška kalba, didžiuma komentarų pateikti anotuotos rodyklės pavidalu, yra visas tekstologinis aparatas. Pasistengta, kad knyga būtų patogi tiek turintiems akademinių interesų, tiek visiems kitiems skaitytojams – istorijos ir asmeninių liudijimų mėgėjams. Laiškų dialogas išleistas „Marijonų istorijos šaltinių“ serijoje, kurioje bendromis Lenkijos ir Lietuvos tyrėjų pastangomis pasirodė jau 23 tomai.

Kviečiame dėstytojus registruotis Erasmus+ dėstymo vizitams 2016–2017 m. m.

Elektroninė dėstytojų registracija vyks nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. spalio 16 d. 

Daugiau informacijos apie Erasmus dėstymo vizitus ir jų finansavimo tvarką rasite čia.

Partnerinių institucijų sąrašą, į kurias galima vykti Erasmus dėstymo vizitui, rasite čia.

Kilus klausimams, kreipkitės:

• Erasmus koordinatorė prodekanė prof. dr. (HP) Regina Rudaitytė, Filologijos fakulteto dekanatas (III a.), tel. (8 5) 268 7206, el. paštas
• Simona Vižinienė, Institucinė Erasmus koordinatorė Tarptautinių programų ir ryšių skyriuje, Centriniai rūmai (242 kab.), tel. (8 5) 268 7248, el. paštas

Anglų filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Kanados lietuviams Dariui Čuplinskui ir Indrei Čuplinskaitei už ilgus metus asmeninėje bibliotekoje kauptas ir katedrai padovanotas anglų, airių, amerikiečių ir kanadiečių literatūros knygas.

Charles Simic

“In the Library”, 1938

There’s a book called
“A Dictionary of Angels.”
No one has opened it in fifty years,
I know, because when I did,
The covers creaked, the pages
Crumbled. There I discovered

The angels were once as plentiful
As species of flies.
The sky at dusk
Used to be thick with them.
You had to wave both arms
Just to keep them away.

Now the sun is shining
Through the tall windows.
The library is a quiet place.
Angels and gods huddled
In dark unopened books.
The great secret lies
On some shelf Miss Jones
Passes every day on her rounds.

She’s very tall, so she keeps
Her head tipped as if listening.
The books are whispering.
I hear nothing, but she does.

Ką tik išleistas prof. Almanto Samalavičiaus akademinių straipsnių ir pokalbių rinkinys „TARP SCILĖS IR CHARIBDĖS: AUKŠTASIS MOKSLAS PERMAINŲ METAIS“ (Vilnius: LEU leidykla, 2016, 192 p.) yra skirtas jau pora dešimtmečių Lietuvoje (ir pasaulyje) vis energingiau vykstančių aukštojo mokslo institucijų bei jų aplinkos procesų kaitos analizei ir apmąstymui. Autoriaus svarstymų objektai – globaliu mastu įsigalinčios vartotojiškos tendencijos ir jų poveikis aukštojo mokslo sektoriui, universitetams primygtinai peršamo ,,verslumo“ sukeliamos prieštaros, faktai ir mitai apie  esą neišvengiamą Lietuvos universitetų stambinimą. Knygoje kritiškai vertinami iš verslo korporacijų perimti universitetų valdymo modeliai, atskleidžiamos aukštojo mokslo kaip efektyvios žinių ir paslaugų industrijos supratimo ydos... Įvardijami ir aptariami potencialūs pavojai, slypintys už vienintelio - tyrimų universiteto modelio sureikšminimo  bei problemos, kurias sukuria humanitarinio, bendrojo lavinimo ir asmenybės formavimo aukštojo mokslo aplinkoje nuvertinimas.

Knygą sudaro keliolika autoriaus straipsnių bei pokalbiai su iškiliais, tarptautiniu mastu pripažintais JAV, Kanados ir Anglijos aukštojo mokslo analitikais.

NB! Paskaitos Filologijos fakultete vyks nuo rugsėjo 5 d. Tai bus antroji studijų savaitė.

Pirmo kurso kuratorių kontaktai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Pasak prezidentės, šiandien daug mąstome ir kalbame apie savo valstybę – stiprėjančią, gražėjančią ir saugesnę. Tada, kai netrūksta principų, pareigos ir atsakomybės jausmo, sulaukiame rezultatų, kurie pranoksta visus lūkesčius, įkvepia ir pakylėja.

Valstybės ordinas taip pat įteiktas ir vaikų literatūros tyrinėtojui doc. dr. Kęstučiui Urbai.

Prezidentė apdovanojimus pelniusiems žmonėms padėkojo už nuopelnus Lietuvai ir palinkėjo dirbti toliau, kad Lietuva augtų kaip demokratiška, atvira valstybė, visada žvelgianti į priekį ir drauge sauganti savo tapatybę, istorinę ir kultūrinę atmintį.

Daugiau skaitykie čia.

Šiandien Italijos ambasadoje VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei buvo įteiktas antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Sveikiname!

Knygoje susitelkiama ties šiuolaikine lietuvių literatūra, brėžiant jos raidos kontūrus sovietmečiu ir atgautos nepriklausomybės metais. Vienas svarbiausių šios knygos argumentų – lietuvių literatūrą pamatyti iš platesnės perspektyvos. Į knygos teorinių tyrinėjimų laiką patenka artimiausių Rytų ir Vidurio Europos kaimynų (lenkų, čekų, slovakų) literatūros tyrimai, o kultūros ribų refleksija tampa pamatiniu pasakojimo apie literatūros tapsmą būdu, užtikrinančiu literatūrologinio žvilgsnio perkėlimą nuo sistemos prie proceso, nuo abstraktaus neapibrėžtumo prie individualaus stiliaus tyrimų. Knyga skirta literatūros mokslo tyrinėtojams, specialistams, studentams, mokytojams ir visiems, besidomintiems šiuolaikine literatūra.

„XX amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais lietuvių menininkų trauka prie (sovietmečiu laisvai prieinamos) klasikinės graikų mitologijos ir filosofijos, prie Oriento religinės patirties, prie kalbos mokslo, etimologijos ir kraštotyros yra nulemta susiklosčiusio poreikio permąstyti ir atkurti savo tapatybę ir intelektualiomis meno interpretacijomis užpildyti dirbtinai suformuotas tuštumas. Ginties pozicija XX amžiaus lietuvių literatūrą ir literatūrologiją uždarė hermetiškos savianalizės kiaute, kuriame fermentavosi psichologiškai motyvuota, tačiau universalios Europos kultūros tuo metu neverifikuojama, sunkiai tikrinama literatūrinės vienišytės atmaina – vienišystės tarp vienišųjų didelės atskirties ir hermetiškos patirties sąlygomis. Sovietinė sienų riba, atkirtusi Lietuvą nuo likusių regiono kaimynų, iš dalies lėmė šią komplikuotą egzistenciją. Tačiau net ir tuo hermetiškos egzistencijos metu, oficialiai nekomunikuojat nei su Vakarų pasauliu, nei su išeivijos diaspora (o neoficialiai, slaptai visgi komunikuojant), lietuvių literatūrai visgi pavyko išgyventi genetinių mutacijų sąlygomis – išgyventi dėl daugybės kompromisų, kurie ištrynė ribos ir kultūrinės tapatybės jauseną.“

Sveikiname Miglę Šaltytę, Vertimo bakalauro studijų III kurso studentę, ir Jorį Kazlauską, Taikomosios kalbotyros magistro studijų I kurso studentą, kuriems paskirtos LR Prezidento Antano Smetonos vardinės stipendijos.

Münsterio Westfalijos Wilhelmo universitetas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas praneša, kad netekome iškilaus filologo, baltisto prof. dr. dr. h. c. Friedricho Scholzo. Profesorius buvo Slavų ir baltų filologijos katedros, kuri vėliau išaugo į Tarpdisciplininį baltų studijų institutą (Institut für Interdisziplinäre Baltische Studien), Westfalijos Wilhelmo universitete Münsteryje įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo įvairių vyriausybinių komisijų, fondų, tarp jų ir Herderio fondo, valdybos narys, Reino-Westfalijos mokslų akademijos tikrasis narys, JAV Ukrainos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, Helsinkio suomių literatūros draugijos narys, Götingeno baltų istorinės komisijos garbės narys. 1988 metais Profesorius buvo apdovanotas Vokietijos Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi už ypatingus nuopelnus puoselėjant kontaktus tarp Baltijos šalių ir Vokietijos Respublikos. 1998 metais Profesorius tapo Vilniaus universiteto garbės daktaru.

Profesorius Friedrichas Scholzas paliko ryškų pėdsaką ne tik baltistikoje, bet ir slavistikoje, taip pat finougristikoje. 1947–1952 Hamburgo universitete baigęs lyginamosios kalbotyros, slavistikos, indologijos ir klasikinės filologijos studijas, Profesorius visą savo įvairiapusę, kūrybingą ir produktyvią veiklą įprasmino kaip filologas, lingvistas, literatūrologas ir organizatorius. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo tikras filologas, kuriam vienodai rūpėjo ir kalbotyros, ir literatūrologijos, ir – būtina pridurti – kultūros dalykai.

Svarbiausias Profesoriaus Friedricho Scholzo baltistikos darbas – J. Bretkūno Biblijos vertimo rengimas spaudai. Profesoriaus literatūrologijos opus magnum yra komparatyvinė monografija „Die Literaturen des Baltikums“.

Profesorius Friedrichas Scholzas buvo ne tik plačių filologinių interesų mokslininkas, puikus organizatorius. Jis buvo ir nuoširdus Baltijos šalių bičiulis, labai šiltas, geranoriškas, rūpestingas žmogus. Visa tai ir buvo Profesoriaus, kaip žmogaus ir kaip filologo, nueito gyvenimo kelio didžioji prasmė.

2016 m. gegužės 28 d. italų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto garbės daktaras prof. habil. dr. Pietro Umberto Dinis už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje Kultūros ministerijos apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

 Daugiau skaitykite:

• www.bernardinai.lt
• www.unipi.it

2016 m. gegužės 25 d. Šiaulių universitete, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, įvyko Lietuvos studentų lituanistų XX mokslinė konferencija, skirta Juliaus Janonio 120-osioms gimimo metinėms. Kasmet ši konferencija vyksta vis kitame Lietuvos universitete, o šiais metais lituanistus iš visos Lietuvos priėmė Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra. Konferencijoje dalyvavo ir Filologijos fakulteto studentai.

Sveikiname Lietuvių filologijos studijų programos studentę Godą Baranauskaitę, skaičiusią pranešimą „Atminties kontrolė distopijose paaugliams (Loisos Lowry „Siuntėjas“ ir Rebekos Unos „Atjunk“)“ (vadovas doc. dr. Kęstutis Urba) ir Literatūrologijos sekcijoje užėmusią 1-ąją vietą.

Gegužės 19 d. 20 val. Marijos radijo pokalbių laidoje apie tikėjimą ir vertybes „Susitikimas“ Liepa Rimkevičienė kalbino mokslininką, VU Filologijos fakulteto profesorių dr. Paulių Subačių.

Kviečiame pasiklausyti!

Šių metų gegužės 19  d. vyko tarpfakultetinių Rektoriaus Taurės varžybų apdovanojimų įteikimas fakultetams, kurių studentai šiais mokslo metais iškovojo prizines komandines vietas.

Sveikiname Filologijos fakulteto studentus, Aerobikos varžybose užėmusius II vietą ir Stalo teniso varžybose užėmusius III vietą!

Nuotraukų albumas