2016 m. gegužės 19 d.
Gegužės 20 d. 17.30 val. LRT Klasikos radijo programos laidoje „Daug buveinių“ dr. Gina Kavaliūnaitė kalbės apie 1660 m. Londone lietuvių kalba spausdintą (bet nebaigtą išleisti) Biblijos vertimą ir jo autorių Samuelį Boguslavą Chylinskį.
2016 m. gegužės 10 d.
Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypatumus ir efektus, kokį vaidmenį atlieka intermedialusis dialogas teksto įreikšminimo procese. Svarstomos problemos aprėpia kalbinio teksto vaizdingumo ir jo vizualumo dimensijas, vaizdingumu laikant žodinio kūrinio sukeltus mentalinius vaizdinius, atsirandančius skaitytojo sąmonėje, o vizualumu – vizualiuosius rašto aspektus bei įvairias formas, kuriomis jis aktualizuoja regą ir (arba) regėjimo reikalaujančią sąveiką su kitomis medijomis.
Knygoje pristatoma naujausių intermedialumo tyrimų analitinė apžvalga, ryškinamos esamos teorinės ir metodologinės spragos ir siūlomi įmanomi problemų sprendimai bei analitiniai įrankiai, kurių galimybes ir ribas iliustruoja tekstų analizė. Analizuojamų tekstų ratą sudaro skirtingų žanrų lietuvių ir Vakarų literatūros kūriniai bei iš dialogo su literatūra atsiradę ir dialogą su ja mezgantys kino (novelės, romano ir scenarijaus ekranizacijų) tekstai.
Irina Melnikova, Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 376 p., iliustr., ISBN 978-609-459-679-7
2016 m. balandžio 22 d.
Šių metų balandžio 4 d. Latvijos universiteto (LU) Senato posėdžio metu buvo paskelbta, kad LU Garbės daktaro vardas skirtas trims LU humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos nominuotiems kalbininkams, iš kurių ir Baltistikos katedros profesoriui dr. Bonifacui Stundžiai.
Nuoširdžiai sveikiname!
Latvijos universiteto sveikinimas
Nuotrauka iš LU archyvo
2016 m. balandžio 19 d.
Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas praneša, kad netekome ilgamečio Kolegos, iškilaus kalbininko prof. habil dr. Algirdo Sabaliausko. Profesorius buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, išvaręs gilią baltistikos tyrinėjimų vagą baltų kalbų leksikos, baltų kalbų ir kalbotyros istorijos srityse.
Kelių stambių mokslinių monografijų ( „Lietuvių kalbos leksika“, 1990; „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija“, t. 1–3 , 1979, 1982, 2012) autorius Algirdas Sabaliauskas visuomenei gerai pažįstamas iš labai populiarių, į daugelį kalbų išverstų mokslo sklaidos knygų „Šimtas kalbos mįslių“ (1970, 2001), „Kaip tyrinėta lietuvių kalba“ (1984); „Mes baltai“ (1986; anglų kalba „We, the Balts“, Vilnius, 1993 švedų kalba „Wi som ar balter“, Vilnius, 2005, italų kalba „Noi Balti“, Vilnius, Livorno 2007), „Iš kur jie?“ (1994) ir kt.
1984 m. Akademikas įvertintas Valstybine Lietuvos mokslo premija, 1997 m. ir 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais.
Akademikas turėjo talento, darbštumo, atkaklumo, mokėjimo eiti į tikslą – tai įprasmino Jo, kaip žmogaus ir kaip kalbininko, nueito gyvenimo kelią.
Atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, 1 salė) trečiadienį nuo 15 val. ir ketvirtadienį iki 13 val. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.
2016 m. balandžio 5 d.
Šių metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. Svarbiausia šio leidimo tekstologinė naujovė, pareikalavusi daug kruopštaus darbo, – identifikuoti Punktų sakymų teksto šaltiniai ir atskirti teksto sluoksniai. Atskirų Sirvydo pamokslų punktų analizė parodė, kad šį veikalą galima laikyti biblinių citatų antologija pamokslininkams – citatos čia sudaro iki ketvirtadalio pamokslų teksto.Prioritetas Sirvydo pamoksluose teikiamas ne Šventojo Rašto parafrazavimui, o tiksliam jo citavimui ir komentavimui. Punktuose sakymų ypač ryškiai sužiba ir išsiskleidžia Sirvydo – Šventojo Rašto vertėjo, aiškintojo ir interpretatoriaus – talentas.Komentuodamas ir aiškindamas biblinių citatų prasmę, jis naudojosi žymiausių Bažnyčios tėvų, prancūzų teologų mistikų Šventojo Rašto interpretacijomis, pasitelkė hagiografinius pasakojimus ir romėnų autorių mintis, polemizavo su su protestantizmo pradininkais ir jo pagrindėjais Martynu Liuteriu, Jonu Kalvinu, Ulrichu Cvingliu. Nustatyta, kad Sirvydo buvo remtasi 25 autoriais, iš kurių dažniausi Augustinas, Tomas Akvinietis, Jeronimas, popiežius Grigalius Didysis, Jonas Auksaburnis.
Punktų sakymų lenkiško teksto biblinės citatos dažnai nesutampa su Jokūbo Vujeko Šventojo Rašto vertimais. Galimas daiktas, kad jos, kaip ir lietuviškos biblinės citatos, buvo verstos paties Sirvydo tiesiai iš lotyniškos Vulgatos. Sirvydas galėjo sekti kito garsus jėzuito Petro Skargos pavyzdžiu, kuris savo Seimo pamokslams biblines citatas vertėsi pats.
Leidinio recenzento prof. Pauliaus Subačiaus žodžiais, didelis šio darbo privalumas – nustatyti ir patikslinti Punktų sakymų intekstų šaltiniai, kas Lietuvoje dar ne taip dažna lingvistiniais tikslais leidžiant religinius tekstus.
Kaip rodo Punktų sakymų evangelijų ištraukų (perikopių) ir biblinių bei autorinių citatų jo pamokslų tekstuose studijos, jis perėmė ir toliau tęsė Daukšos pradėtą religinės ir biblinės terminijos puoselėjimo ir tvarkymo darbą.
Biblinių ir autorinių citatų atskleidimas ir sudarytos jų rodyklės leis šį Sirvydo veikalą susieti ne tik su lietuvių, bet ir su Europos homiletikos paveldu ir tirti tarpdalykiškai – analizuoti veikalo kalbą, stilistiką, retoriką, religinį diskursą, kultūrines ir istorines realijas. Neabejotina didžiulė Sirvydo veikalo įtaka biblinio stiliaus ir biblinės terminijos formavimuisi Lietuvoje. Jei Sirvydo gyvenamuoju laikotarpiu jau būtų buvęs išverstas ir išspausdintas Šventasis Raštas lietuvių kalba, biblinė terminija būtų buvusi jau daugmaž susisteminta, o jos sinonimika ir įvairavimas smarkiai apriboti. Punktų sakymų atveju susiduriame su dar neužbaigta, gyva jos formavimosi stadija.
Recenzentas prof. Bonifacas Stundžia labai palankiai žiūri į leidinio rengėjų nusistatymą Punktus sakymų laikyti ne dvikalbiu, o trikalbiu veikalu, be lietuviško ir lenkiško tekstų, įtraukiant ir lotyniškas marginalijas, kurios glaudžiai susijusios tiek su lietuvišku, tiek su lenkišku pamokslų tekstais. Tai atsiveria perspektyvą Punktus sakymų sąsajoms su Sirvydo Dictionarium trium linguarum.
Netrukus pasirodysiančioje trečiojoje knygoje bus publikuojamos monografijos lietuvių ir lenkų kalbomis, kritinio aparato aprašas, bibliografija, šaltiniai ir rodyklės. Ši knyga bus skirta naudotis pirmosiose dviejose šio leidimo knygose paskelbtais Punktų sakymų originalais: faksimilėmis ir dokumentiniu perrašu. Monografijose skelbiami tyrimai orientuoti į Punktų sakymų grafiką ir ortografiją, teksto struktūros, turinio, šaltinių, biblinės terminijos analizę ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais to paties pobūdžio rašto paminklais – Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus, Jokūbo Vujeko veikalais.
Svarbiausias šio leidimo tikslas – remiantis atlikta tekstologine analize, iškelti naujus tyrinėtinus Punktų sakymų aspektus, kurie taptų postūmiu būsimų naujų knygų apie Sirvydą ir jo darbus radimuisi.
2016 m. kovo 25 d.
Gerbiamieji Kolegos,
sako – viščiukus rudenį skaičiuoja. Mes mažumą užtrukome, kol į lentynėles sudėliojome praeitų metų derlių. Tačiau dabar – nelyginant kokį velykinį margutį – ridename Jums 2015 m. Lietuvių kalbos katedros veiklos ataskaitą. Tai darydami tikimės, kad viešas pasipasakojimas apie nuveiktus darbus taps gražia Filologijos fakulteto tradicija.
Lietuvių kalbos katedros vedėjas
prof. dr. Vytautas Kardelis
2016 m. kovo 22 d.
Kiekvienais mokslo metais Sveikatos ir sporto centre organizuojamos 2000-aisiais atgaivintos tarpfakultetinės Rektoriaus Taurės varžybos, kuriose dalyvauja visų fakultetų bei Tarptautinio verslo mokyklos studentų komandos. Startuojama 11-oje varžybų: kroso, merginų krepšinio, vaikinų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos ir keliautojų sporto.
Sveikiname Filologijos fakulteto studentus Rūtą Šileikytę, Ahmedą Faraz ir Albertą Tamaševič, kovo 17 d. iškovojusius III vietą stalo teniso varžybose.
2016 m. kovo 16 d.
 |
Algis Kalėda Leidinyje, skirtame lietuvių bei užsienio studentams, pateikiamos apibendrintos įvadinės žinios apie Vilniaus poetinius įvaizdžius lenkų ir lietuvių poezijoje, taip pat publikuojami empirinės medžiagos pavyzdžiai. Šis sintetinis darbas turėtų padėti susipažinti su turtinga poetine Lietuvos sostinės istorija ir paskatinti gilesnėms bei išsamesnėms iškeltos problematikos studijoms. Teoriniuose straipsniuose, skelbiamuose lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis, apibūdinama diachroninė miesto vaizdinių formavimuose trajektorija, taip pat nusakomi svarbiausieji vilnietiškos topikos matmenys bei telkiniai. Atskirai aptariami Vilniaus vaizdiniai ir jų kultūriniai kontekstai šiuolaikinėje Lietuvos lenkų poezijoje. Glaustoje „Antologijoje“ chronologine tvarka (nuo seniausios literatūros iki naujausiųjų laikų) pateikiami žymiausių lenkų ir lietuvių autorių poezijos tekstai, kuriuose įvairiais aspektais atsispindi būdingieji Vilniaus tematikos bruožai. |
 |
Regina Jakubėnas Mokymo priemonė „Apšvietos epochos LDK raštija (pasirinkit aspektai)“ skirta I pakopos humanitarinių krypčių ir ERASMUS mainų programos studentams. Ją sudaro įvadas ir keturios dalys. Pirmoje dalyje pristatoma kalendorių leidyba LDK, jų rūšys, autoriai ir leidėjai, analizuojamas kalendorių turinys. Antroje priemonės dalyje analizuojamos patarimų knygos (pamokymai, moralizuojantys pasakojimai, praktiniai patarimai). Trečioje dalyje aprašomi pamokslai (M. Karpavičiaus, V. Kalinskio, J. N. Kosakovskio). Paskutinėje ketvirtojoje dalyje aptarimai grožinės literatūros kūriniai, anonsuoti Vilniaus periodiniuose leidiniuose (Senekos, Horacijaus, Cicerono, prancūzų, lenkų autorių ir kitų). |
 |
Irena Fedorowicz Mokymo priemonė „Lenkų-lietuvių literatūriniai ryšiai XIX ir XX amžiaus pradžioje“ skirta I ir II pakopos humanitarinių krypčių ir ERASMUS mainų programos studentams. Ją sudaro keturi pagrindiniai skyriai, kuriuose analizuojamos išrinktos temos: lietuvių ir lenkų literatūrinių ryšių apybraiža; Vilniaus universiteto akademinės visuomenės atstovų (prof. L. Borovskio, A. Mickevičiaus ir jo bičiulių) kūryba ir veikla; XIX a. tapatybės problemos – N. E. Ivanausko atvejis. Paskutiniame skyriuje analizuojami E. Ožeškovos apysakų ir jų perdirbinių vertimai į lietuvių kalbą bei lenkų poetės ir vertėjos S. Jablonskos, parengusios lietuvių poezijos antologiją (1910), veikla. |
2016 m. vasario 29 d.
Šioje kygoje doc. Vytautas Ališauskas sutelkė tai, ką per kelerius metus Romos, Vilniaus, Krokuvos archyvuose pavyko rasti apie baltų religiją ir mitologiją. Drauge prijungti mažai žinomi liudijimai iš Europos bibliotekose saugomų senųjų spaudinių ir šaltinių rinkinių. Pirmą kartą vienoje vietoje galima rasti visus žinomus jėzuitų pranešimus, unikalią XVII–XVIII a. misijų medžiagą. Tarp chronologiškai sudėtų šaltinių įterptos nuorodos į Norberto Vėliaus „Baltų religijos ir mitologijos“ keturtomyje skelbtus tekstus leis susidaryti vaizdą apie senojo lietuvių ir latvių pasaulėvaizdžio šaltinių visumą.
2016 m. vasario 25 d.
Vilniaus universitetas dalyvauja naujai patvirtintoje Europos šalių bendradarbiavimo programos COST veikloje, skirtoje Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) vertinimo problematikai. Veiklos pavadinimas – „European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities". Šios COST veiklos tikslas, subūrus tarpdisciplininę tyrėjų grupę, iš įvairių perspektyvų ištirti HSM mokslo vertinimo problematiką. Pagrindiniai veiklos uždaviniai:
a) patobulinti HSM produkcijos vertinimą taip, kad būtų atsižvelgiama į HSM išskirtinumą bei apimamą mokslo sričių įvairovę;
b) įrodyti neabejotiną HSM kuriamą pridėtinę vertę visuomenei;
c) padėti HSM mokslininkams įtvirtinti savo tyrimų programas ir siekti glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo.
Keturių numatytų darbo grupių veikla ir tyrimai padės atskleisti, kokiais būdais įvairiose HSM disciplinose kuriamos mokslo žinios, kaip HSM disciplinos sąveikauja tarpusavyje ir su visuomene, kokie žinių sklaidos mechanizmai joms būdingi, kokios unifikuotos HSM mokslinių tyrimų ir rezultatų informacinės sistemos galėtų būti sukurtos. Šia veikla bus siekiama išryškinti socialinį HSM paveikumą visuomenei ir kertinį HSM mokslinių tyrimų vaidmenį Europos mokslinių programų ir strategijų kontekste. Visi šie aspektai yra labai svarbūs HSM sričių mokslo darbų vertinimo kriterijams ir procedūroms išgryninti.
2015 m. gruodžio mėn. Lietuvos mokslo taryba patvirtino COST tarptautinio projekto veiklos CA15137 atstovus iš Lietuvos. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros docentė dr. Jolanta Šinkūnienė tapo veiklos valdymo komiteto nare. Kartu su doc. dr. J. Šinkūniene Vilniaus universiteto komandoje darbuosis dr. Anna Ruskan (Anglų filologijos katedra) ir dr. Deimantas Valančiūnas (Anglų filologijos katedra ir Orientalistikos centras).
Be Lietuvos, į projektą jau įsitraukė dar 26 šalių atstovai (Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekijos respublika, Danija, Estija, Prancūzija, (BJR) Makedonija, Vokietija, Graikija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė). Projekto trukmė 2016–2020 metai.
Daugiau informacijos – veiklos tinklapyje.
2016 m. vasario 24 d.
Italijos respublikos prezidentas Sergio Mattarella Italijos Ambasados Lietuvoje teikimu VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei suteikė antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą. Tai pirmas tokio laipsnio Italijos valstybės apdovanojimas VU mokslininkei.
Sveikiname!
2016 m. vasario 23 d.
Tarpdisciplininis tyrimas su dominuojančiomis istorine ir socialinės antropologijos ašimis aprėpia pokomunistinę šalies transformaciją sąžinės laisvės įtvirtinimo ir konfesinio organizavimosi aspektu, derina kultūrologinę, sociologinę, politologinę ir religijotyrinę perspektyvas. Nagrinėjama krikščionių bendruomenių, pirmiausia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje, vidinė raida, struktūrų ir sąmoningumo pokyčiai, sąveika su kitomis visuomenės institucijomis. Aptariamas teisinis religijų statusas, jį apibrėžiančių teisės aktų susiformavimas. Svarstoma, kodėl ir kaip episkopatas rėmė didžiuosius politinius Lietuvos pasirinkimus (santvarkos pobūdį, demokratijos įgyvendinimo modelį, integraciją į ES ir NATO), savo ruožtu, pabrėždamas Valstybės ir Bažnyčios atskirumą bei kišimosi į bendruomenių reikalus užkardymą. Pateikiama gausios informacijos apie religinį ugdymą, krikščioniškas kultūrines ir karitatyvines iniciatyvas, metropolitų kard. Audrio Juozo Bačkio ir arkivysk. Sigito Tamkevičiaus diarchijos, kard. Vincento Sladkevičiaus istorinio vaidmens interpretacija. Skelbiamas reprezentatyvus bažnytinių archyvų dokumentų, faksimilių ir istorinių fotografijų pluoštas.
Paulius Subačius, Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai. 1988–2013: Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo.
Monografija. I–II dalis. – Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“, 2015. – 1544 p.
Krikščionys Lietuvoje – visuomenės paribys ar „tylinčioji dauguma“? Katalikų Bažnyčia – savo tapatumo tebeieškanti, su dinamiška tikrove vis nesuspėjanti bendrija ar atrama visiems, kurie išsiilgę meilės ir teisingumo? Hierarchijos iniciatyvos – politinės galios auginimas ar nuoseklus gyvybiškai svarbių vertybių gynimas? Pauliaus Subačiaus knygoje su šiais klausimais galynėjamasi nebijant paradoksalių atsakymų. Socialinės antropologijos prieiga gyvą trumpo periodo istoriją leidžia matyti kaip dinamišką sąmoningumų kaitą.
Niekas, iki šiol rašęs arba artimiausią dešimtmetį rašysiantis apie Katalikų Bažnyčią Lietuvoje, nėra taip įsigilinęs į bažnytinių archyvų medžiagą kaip Paulius Subačius. Asmeninių kontaktų su įvykių dalyviais ir liudytojais atspindžiai netikėtai atgaivina istorinius faktus ir paverčia juos skaitytojo savastimi. Ši knyga yra ne tik mokslinis tyrimas, bet ir šaltinis ateities tyrėjams, parankinė knyga visiems, kurių netenkina vien internete sugaudoma informacija.
Dr. Vytautas Ališauskas
Didžiulį svorį atliktam darbui suteikia archyvinė medžiaga – pasitelkta daugybė dokumentų (taip pat ir konfidencialių) iš bažnytinių archyvų. Juntama, kad interpretuojant kai kuriuos įvykius pasinaudota informacija iš pirmų lūpų (pvz., apie vyskupų posėdžių užkulisius...).
Knygos publikavimas sukels diskusijų, nes dauguma darbe paminėtų asmenų yra aktyvūs Bažnyčios bei visuomenės veikėjai, jau dabar patekę į istoriją. Neapsiribojama „savose sultyse verdančia“ Bažnyčia, bet drąsiai tiesiami tiltai į visuomenę, kitaip mąstančių ir kitas religijas išpažįstančių žmonių link.
Monografija atskleidžia sutarčių tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto rengimo užkulisius, pristato klaidinančias interpretacijas ir netgi pamini asmenis, iš kurių ėjo dezinformacija. Panašios taktikos laikomasi svarstant Bažnyčios Restituciją ar tikybos dėstymą mokyklose. Nemėginama piešti istorijos dviem spalvomis, nes būta dvasininkų, neapdairiai reiškusių savo privačią (ne Bažnyčios) nuomonę. Kai kurių nesusipratimais paženklintų situacijų aprašyme prasikiša kandūs autoriaus stiliaus proveržiai, tačiau jie nėra dominuojantys.
Mons. dr. Algirdas Jurevičius
Atšventus Nepriklausomybės ketvirčio amžiaus sukaktį neretai pamirštama apie šios sėkmės pirmųjų metų kovas, lūkesčius, permainas bei nusivylimus. Niekas šiandien negalėtų paneigti, kad prie Lietuvos Valstybės atkūrimo itin svariai prisidėjo Katalikų Bažnyčia. Būtent apie šio proceso ištakas, peripetijas, priimtus sprendimus, nuotaikas bei faktus ir rašoma šioje knygoje. Atliktas tikrai išsamus tyrimas, interpretuojamos pačios įvairiausios temos: nuo kai kurių galbūt mažareikšmių vyskupų raštų iki didelę svarbą turėjusių lemtingų įvykių.
Mons. dr. Arvydas Ramonas
Paulius V. Subačius – Vilniaus universiteto profesorius, LKMA akademikas, Naujojo Židinio-Aidų bendradarbis. Tarpdisciplininiuose tyrimuose sieja literatūros, sąmoningumo ir Bažnyčios istoriją, teksto ir nacionalizmo teoriją, sociologinę, antropologinę ir hermeneutinę perspektyvas. Europos ir Amerikos tekstologų akademinių asociacijų narys, švietimo politikos ekspertas. Ši monografija yra keturiolikta jo parašyta ar parengta knyga.
2016 m. sausio 27 d.
Tarptautinėje „Peter Lang“ leidykloje pasirodė VU Vokiečių filologijos katedros mokslininkų sudarytas leidinys „Sprache in der Wissenschaft“.
Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros germanistės dr. Eglė Kontutytė ir dr. Vaiva Žeimantienė sudarė ir Vokietijoje „Peter Lang“ leidykloje išleido mokslo straipsnių rinkinį vokiečių kalba „Sprache in der Wissenschaft. Germanistische Einblicke“ (Mokslo kalba. Germanistinės įžvalgos). Knyga pasirodė 2016 m. pradžioje.
Straipsnių rinkinį sudaro 20 straipsnių, kuriuos parašė VU germanistai, taip pat kalbininkai iš Austrijos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Vokietijos. Publikacijos skirtos mokslo ir dalykinės kalbos tyrimams. Jos parengtos pagal VU Filologijos fakultete 2014 m. rugsėjį tarptautinėje konferencijoje skaitytus pranešimus.
Straipsnių autoriai nagrinėja, kokį vaidmenį vokiečių kalba kaip mokslo kalba vaidino anksčiau ir dabar, kokie yra rašytinės ir sakytinės kalbos bruožai, kaip ir kodėl aukštosiose mokyklose mokoma vokiečių mokslo kalbos.
Šis straipsnių rinkinys – tai serijos „Duisburger Arbeiten zur Sprach- und Kulturwissenschaft“ (Duisburgo kalbos ir kultūros mokslo darbai) 111 tomas. Serijos leidėjai yra žinomi mokslininkai Ulrichas Ammonas, René Dirvenas ir Martinas Pützas.
Skaitytojams Lietuvoje knyga bus pristatyta š. m. vasario 5 d., penktadienį, 15.00 val. VU Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete.
Kviečiame visus besidominčius susitikti su straipsnių autoriais, leidėjomis, susipažinti su leidiniu.
2016 m. sausio 25 d.
Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos I-ojo kvietimo skelbimą rasite čia.
2016 m. sausio 15 d.
2016 m. sausio 14 d. Evaldas Švageris sėkmingai apgynė disertaciją „Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai: lyginamoji analizė‟ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.
Sveikiname!
2016 m. sausio 8 d.
Sveikiname keturis mūsų fakulteto mokslininkus, kuriems VU Senatas suteikė nuolatinius Vilniaus universiteto profesoriaus ir docento pedagoginius vardus: profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, profesorę Birutę Jasiūnaitę, profesorių Vytautą Kardelį ir docentę Dianą Šileikaitę-Kaishauri.
Fakulteto bendruomenė
2015 m. gruodžio 17 d.
Sveikiname Vertimo studijų katedros profesorę Ligiją Kaminskienę, kuri buvo pripažinta geriausia 2015 metų dėstytoja!
Dėkojame studentams, kurie teikė profesorės kandidatūrą šiai nominacijai.
2015 m. gruodžio 17 d.
Sveikiname doc. dr. Regimantą Tamošaitį, apdovanotą Lietuvos Kultūros ministerijos B. Savukyno premija už ilgametį rašymo kokybės ugdymą „Metų“ redakcijoje!
Premija bus įteikta gruodžio 17 d., ketvirtadienį, 12.00 val. LR Kultūros ministerijoje.
2015 m. gruodžio 14 d.
