2015 m. rugpjūčio 27 d.
Rugpjūčio 30 d., sekmadienį, 11 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už a.a. Profesorių Vincą Urbutį. Baltistikos katedra kviečia prisiminti a.a. Profesorių Vincą Urbutį ir dalyvauti šv. Mišiose praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po Jo mirties.
Baltistikos katedra
2015 m. rugpjūčio 17 d.
Skubame pranešti, jog rugsėjo pradžioje prasidės trečioji Klasikų akademija, skirta 10-12 klasės moksleiviams. Registracija vyksta iki rugsėjo 3 dienos.
2015 m. rugpjūčio 4 d.
Neseniai, liepos 3-6 dienomis Druskininkuose vyko 25-oji Baltų lankų stovykla, kurioje pranešimus skaitė antropologijos, filosofijos, semiotikos, menotyros ir kitų sričių specialistai, du pranešimus skaitė svečias iš Brazilijos, semiotikas ir muzikantas prof. Ricardo Monteiro bei Lietuvoje itin laukiamas prof. Algis Mickūnas. Jų klausėsi gausus būrys studentų ir doktorantų iš įvairių Lietuvos universitetų. Pranešimai sulaukė nemažų diskusijų, kurios, kaip ir kiekvienais metais, tęsėsi vakarais prie Druskonio ežero ar ant Liškiavos piliakalnio.
Stovyklą organizuoja VU Filologijos fakulteto Greimo centras remiamas Lietuvos mokslo tarybos.
Paskaitų įrašų galima pasiklausyti Greimo centro svetainėje: http://www.semiotika.lt/baltu-lanku-paskaitu-irasai-2015/
2015 m. liepos 31 d.
Džiaugiamės Birštono savivaldybės tarybos sprendimu skirti kalbininko Jono Kazlausko premiją Baltistikos katedros mokslo darbuotojui ir lektoriui dr. Vytautui Rinkevičiui. Kalbininko J. Kazlausko premija V. Rinkevičiui bus įteikta š. m. rugpjūčio 1 d. už rimtą ir nuoseklų mokslinį darbą, duodantį kokybiškus ir reikšmingus rezultatus. V. Rinkevičius yra prof. J. Kazlausko įsteigto žurnalo „Baltistica“ sekretorius, atliekantis didelį organizacinį ir redakcinį darbą, taip pat aktyvus konferencijų rengėjas, studentų labai mėgstamas latvių, prūsų kalbų, akcentologijos ir kitų dalykų dėstytojas.
Svarbiausi dr. V. Rinkevičiaus darbai:
2015 m. liepos 20 d.
Su giliu liūdesiu pranešame, kad liepos 17 d. staiga ligoninėje mirė Anglų filologijos katedros dėstytojas Markas Richardas Fearonas (1975-2015). Atvykęs iš Jungtinės Karalystės, apsigyveno Vilniuje, čia sukūrė šeimą. Anglų filologijos katedroje dirbo nuo 2009 m., studentams dėstė verslo ir politikos anglų kalbą, bendravimo įgūdžius. Kaip gimtakalbis, Markas buvo nepakeičiamas praktinės kalbos žinių šaltinis.
Mūsų atmintyje Markas išliks kaip mielas kolega, vertinamas ir mėgiamas studentų bei katedros dėstytojų.
Anglų filologijos katedra, Filologijos fakulteto dekanatas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio žmonai, sūnui, tėvams ir artimiesiems.
2015 m. liepos 15 d.
Sekmadienį, 2015 m. liepos 12 d., amžinybėn išėjo iškilus Vilniaus universiteto profesorius, žodžių darybos ir etimologijos tyrėjas, lietuvių kalbos gynėjas Vincas Urbutis.
Profesoriaus Vinco Urbučio, gimusio 1929 m. vasario 26 d. Mažeikių rajono Petraičių kaime, mokslo kelias glaudžiai susijęs su Vilniaus universitetu. Čia baigė lituanistikos studijas, parašė ir apgynė abi – daktaro ir habilituoto daktaro – disertacijas (1956 ir 1971 m.). 1954 m. pradėjo dirbti VU Lietuvių kalbos katedroje ir 1963 m. tapo docentu. Vėliau perėjo į 1973 m. įkurtą Baltų filologijos katedrą ir po metų tapęs profesoriumi joje išdirbo iki 1994 m. Pradėjus 1965 m. leisti mokslo žurnalą Baltistica, Urbutis buvo įtrauktas į redaktorių kolegiją, kuriai priklausė iki šiol.
Trumpai ir paprastai Urbutį būtų galima apibūdinti kaip vieną ryškiausių baltų kalbų žodžių bei žodynų tyrėją ir pripažintą baltistikos autoritetą. Jis ėmėsi šiuolaikiškai analizuoti lietuvių kalbos leksikologijos ir žodžių darybos problemas, todėl Profesoriaus parengti lietuvių kalbos daiktavardžių darybos aprašai paskelbti Lietuvių kalbos gramatikoje (1965) bei Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1994), o teoriniai žodžių darybos klausimai aptarti klasikine tapusioje monografijoje Žodžių darybos teorija (1978; II leidimas 2009). Urbutis iš viso yra paskelbęs per 130 straipsnių, 50 recenzijų. Dauguma jų paskelbti rinkiniuose Baltų etimologijos etiudai (2 tomai, 1981, 2009), Knygos apie žodžius (2010).
Pastarąjį dešimtmetį Profesorius daug dėmesio skyrė svetimvardžių ortografijai, argumentavo būtinybę juos rašyti lietuviškais rašmenimis. Iki pat mirties, nepaisydamas silpnų akių, atidžiai skaitė naujausią mokslo literatūrą, domėjosi asmenvardžių istorija bažnyčių metrikų knygose.
Profesorius Vincas Urbutis bus pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, atsisveikinimas ketvirtadienį, liepos 16 d., nuo 11 iki 20 val. Urna išnešama penktadienį, liepos 17 d., 10 val., laidojama Židikų (Mažeikių raj.) kapinėse.
2015 m. liepos 7 d.
Mieli kolegos ir bendradarbiai,
Kreipiuosi į Jus su atostogų linkėjimais ir kvietimu.
Mūsų universitetas išsikėlė ambicingą tikslą - būti vienoje gretoje su pažangiais Europos universitetais, nes būti geriausiais Lietuvoje, deja, šiandien nebepakanka. Siekdami šio tikslo, turime daug ką mūsų organizacijoje pakeisti, tačiau to nepadarysime be Jūsų palaikymo ir įsitraukimo.
Norėdami, kad kuo daugiau bendruomenės narių žinotų apie vykstančius pokyčius, intranete sukūrėme informacinę skiltį "Universitetas keičiasi - domėkis!". Taip pat sukūrėme pokyčių idėjų platformą "IDĖJOS" - joje kviečiame ne tik aktyviai dalintis savo siūlymais, kaip universitetas galėtų judėti pirmyn, bet ir komentuoti bei diskutuoti su savo kolegomis.
Prieigą rasite čia: https://intranet.vu.lt/pokyciai/strategines-idejos-siulykite
Labai kviečiu skaityti, domėtis, patarti ir padėti universitetui keistis!
Geros vasaros ir iki pasimatymo rugsėjį,
rektorius prof. Artūras Žukauskas
2015 m. liepos 7 d.
Valstybės - Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo - dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės apdovanojimus įteiks Lietuvos kultūros ir meno veikėjams,
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius skirtas kalbininkui, Rytų Lietuvos kultūros tyrinėtojui Zigmui Zinkevičiui.
D.Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių skyrė rašytojams Sigitui Parulskiui ir mūsų fakulteto afiliuotam profesoriui Kęstučiui Valentinui Nastopkai. Ypatingai sveikiname šį A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro darbuotoją!
Daugiau skaitykite: Valstybės apdovanojimai - kalbininkui Z. Zinkevičiui ir profesoriui K. Nastopkai
2015 m. liepos 1 d.
Džiugu, kad mūsų šalies atstovų žodis rimtai priimamas plačiame tarptautiniame tekstologijos mokslo lauke. Birželio 17-20 dienomis Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius Paulius Vaidotas Subačius dalyvo pirmoje jungtinėje dviejų tekstologų asocialijų keturių dienų konferencijoje Convergences and Divergences"Nebraskos-Linkolno universitete, JAV. Šią konferenciją organizavo vienos ryškiausių tekstologų draugijų pasaulyje: tai nuo 1982 m. veikianti The Society for Textual Scholarship (STS) drauge su 1978 m. savoveiklą pradėjusia The Association for Documentary Editing (ADE).
Jungtinė konferencija buvo ypatinga - tris dešimtmečius abiejų asociacijų nariai, diktuojantys visos akademinės šaltinių ir literatūros veikalų leidybos anglo-saksų pasaulyje tendencijas, iki šiol sudarė du konfrontuojančius dėl metodologijos, redagavimo strategijų ir leidybos formų frontus. Kitais žodžiais tariant, jų konfrontacija formavo JAV galiojančius reikalavimus moksliniams leidimams: tiek JAV literatūros klasika, tiek svarbūs istoriniai dokumentai publikuojami su valstybės fondų parama, tačiau ir pagal griežtus moksliškumo kanonus.
Literatūros leidėjai (STS) ir istorinių dokumentų (ADE) iki šiol gana skirtingai įsivaizdavo, kaip tekstologiniu atvilgiu turėtų būti rengiami leidiniai. Nusprendę pirmą sykį susirinkti ir pasikalbėti, į renginį pasikvietė europietišką tekstologijos organizaciją - The European Society for Textual Scholarship (ESTS), kuri konferencijoje surengė atskirą sesiją.
ESTS taryba pernai Helsinkyje savo konferencijoje nusprendė į konferenciją iš Europos pasiųsti tris atstovus. Vienas jų - profesorius Subačius. Sesiją moderavo ESTS pirmininkas Portugalijos tekstologas João Dionísio, drauge skaitę kolegos – žymiausias Joyce‘o ir Becketo tekstologas belgas Dirk Van Hulle ir viena svarbiausių skaitmeninės tekstologijos figūrų, TEI konsorciumo valdybos narė italė (dirbant D.Britanijoje ir Prancūzijoje) Elena Pierazzo.
Profesoriaus Subačiaus pranešimas buvo apie pernai išleistuose Balio Vaičėno „Partizano sąsiuviniuose“, kurių vienas iš redaktorių jis buvo, taikytos redagavimo metodikos pasirinkimą ir aparato bei komentarų kompozicijos motyvaciją.
Profesorius Subačius ESTS narys nuo 2004 m., o STS konferencijoje Čikagoje užpernai skaitė plenarinį pranešimą.
Konferencijos programa
2015 m. liepos 1 d.
Decane aestimande, prodecanae, profesores sapientes, familiares omnesque collegae carissimi,
Kartą galvojau, kad suprantu visko esmę. Atsiverčiau Elementa Latina ir už raidžių įžvelgiau gelmę. Rodės mačiau, kaip viskas mainosi ir keičias epikūriškam lygmeny, kaip būtis susijungia su niekuo, kaip atsiranda visata, tuomet – galaktikos, planetos ir mes. Atrodė supratau, kodėl ir dėl ko yra viskas, kas yra, ir nėra to, ko nėra. Nes pradžioje buvo žodis.
Žodis ištartas įgavo materiją ir virto knyga. Platonas rašė, jog savyje turime tik pusę sielos, nes kitą dievai atskyrė ir nutrenkė kažkur į pasaulio pakraštį. Todėl praleidžiame visą gyvenimą ieškodami alter ego. Knygos – tai ko turėtume išties ieškoti, nes jose atrandame save ir visus kitus atsakymus.
Knygų išmintis tarsi vanduo sruvena vos prie jų prisilietus. Iš pilnos pažinimo taurės lėtai, raidė po raidės, sruvena į skaitantį. Omnium rerum principia litterae sunt, todėl visko atsakymus galime rasti filologijoj.
Tačiau knyga, kad ir koks nuostabus dalykas bebūtų, tėra įrašas, dar viena atminties forma, priemonė Platono žodžiams neišnykti nebūtin. Laimingi buvo tie, kurie girdėjo juos gyvai, nes jie galėjo klausti, abejoti, prieštarauti. Vykdavo seminaras.
Tokius seminarus turėjome ir mes. Galbūt tai buvo tos akimirkos, kuriomis sukibirkščiuodavo diskusija ir iš auditorijos išeidavome nuo minčių degančiomis galvomis. Bet dažnai, galbūt dažniausiai seminaras gimsta ne auditorijoje, o atsitiktiniame pašnekesyje su kolegomis dėstytojais ir studentais. Tada žodis atsiskleidžia visa savo didybe kaip vienintelis būdas minčiai ištrūkti iš pavienės sąmonės ir akimirką tapti kolektyvine patirtimi.
Toks tikrasis seminaras, kolektyvinė minties kelionė, turbūt yra tai, kas vykdavo Akademijoje. Galbūt Platonas atsitiktinai pasakė viską ir niekas nebepasakys nieko naujo, pasakys tik kitaip, tačiau galimybė patirti minties kelionę – tai galimybė iš naujo išgyventi Platono būklė, naujos protinės patirties džiaugsmas yra tai, už ką turime būti labai dėkingi tiems žmonės, kurie mums pirmieji leido pajusti ir suprasti, kas yra seminaras ir žodžio alchemija.
Žmonėms, kurių širdyse kiekvieną rugsėjo pirmąją aidi „Meilė žodžiui“ ir ne tik dėl skardžiabalsių pirmakursių Gedimino prospekte. Žmonėms, kurie neleido pasiklysti ne tik klaidžiuose koridoriuose, bet ir knygų puslapiuose – savotiškoms ariadnėms, ketverius metus eilutė po eilutės vyniojusioms savo siūlą tam, kad iš čia išeitume atviresni ir kartu mąslesni, kad išeitume klausti ir mokytis, klysti, žavėti, atrasti, įminti visatos ar vieno vienintelio individo mįslę, nes juk visa atsiveria pažinus ieškojimo džiaugsmą. Už tai kuo esame, už tapsmą ir palydą ne tik tuos ketverius metus, bet, nė neabejoju, ir toliau – dėkojame dabar.
Dabar juk viskas prieš akis, tik viskas – žvaigždžių link.
Lauke gali užuosti laikinumu alsuojantį jazminų kvapą, tačiau nosį ir širdį kutena mielesnis – knygos, kompanionės, lydėjusios viso akademinio labirinto metu. Sukorus tokį ilgą ieškojimų kupiną kelią, supranti, kad buvo verta klupti, keltis ir vėl klysti iš naujo siekiant pažinti pasaulį. Ko gero, galvoje dažniau iškildavo epistemologinis „kaip?“ nei ontologinis „kas?“, juk per individualias patirtis suvokiame save ir tai, kas mus supa. O koks gi apima džiaugsmas, kai atrakini literatūrinius klodus ir įmini lingvistines mįsles! Įsižiebia šypsnis veide, kai skaitai, analizuoji ir ieškai atsakymų, nesvarbu, kad galbūt ne visada pavyksta juos rasti. Bet radus, saldus jausmas užlieja širdį ir apima ramybė. Ir nors galbūt kartais norisi retrospektyviai gręžiotis, ir už kampo tyko melancholija, nenusigąsk, giliai įkvėpk ir ženk žingsnį į priekį.
Juk pabaigos yra tik senos naujos pradžios.
Julija Lekavičiūtė
Greta Tikužytė
Andrius Ledas
Tomas Riklius
2015 m. birželio 29 d.
2015 m. birželio 26 d. BENITA RIAUBIENĖ sėkmingai apgynė disertaciją „Resultative secondary predication in European languages“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos vadovas – prof. habil. dr. Axel Holvoet.
Sveikiname!
2015 m. birželio 19 d.
Švietimo ir mokslo ministerija informavo apie atrinktus kandidatus LR Prezidentų vardo stipendijoms.
Sveikiname prezidento Antano Smetonos stipendijos laureatę Živilę Pabijutaitę (Vilniaus universitetas, klasikinė filologija, magistrantūra).
2015 m. birželio 18 d.
Sveikiname visus 2015 m. VU Filologijos fakulteto magistrantus ir bakalaurantus bei džiaugiamės išskirtiniais jų pasiekimais!
2015 m. birželio 17 d.
Visiems „Eduroam” naudotojams paslaugos užsakymas susideda iš dviejų etapų:
I etapas. „Eduroam” paslaugos užsakymo sąlygos VU studentams ir darbuotojams yra vienodos. VU studentai ir darbuotojai:
Visose E. tapatybių valdymo sistemos apjungtose paslaugose (VU el. paštas, VU IS, „eduroam”, VU VPN, Failų perdavimo sistema) galioja tas pats slaptažodis, kurį reikia keisti kas 84 dienas.
II etapas. Pasirinkite pagal Jūsų kompiuteryje ar įrenginyje naudojamą operacinę sistemą:
Pastabos
Daugiau informacijos galite rasti čia: https://www.ittc.vu.lt/prieiga-prie-tinklo/eduroam
2015 m. gegužės 26 d.
Gegužės 26 d. Vilniaus universiteto studentų 2014/2015 m. m. tarpfakultetinių Rektoriaus Taurės varžybų apdovanojimų šventės metu buvo apdovanoti fakultetai – atskirų varžybų nugalėtojai, prizininkai.
Rektoriaus Taurė buvo įteikta ir Filologijos fakultetui, aerobikos varžybose iškovojusiam II vietą. Sveikiname!
2015 m. gegužės 12 d.
Vienas iš Baltijos šalių moksleivių vokiečių kalbos olimpiados renginių pirmą kartą vyko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.
2015 m. gegužės 8–10 dienomis rengta tradicinė, kas dvejus metus organizuojama Baltijos šalių vokiečių kalbos olimpiada, kurioje dalyvavo moksleiviai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Pirmąjį etapą – skaitymo užduotį, kurią parengė VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojai – dalyviai atliko gegužės 9 d. Germanistikos studijų kabinete.
Olimpiados dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su Vilniaus universitetu ir pajusti senosios Alma Mater akademinę nuotaiką, pasigrožėti istorine architektūra. Tai dar labiau pagilino Vokiečių filologijos katedros dėstytojų bendradarbiavimą su Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, kurios nariai yra katedros dėstytojai, o taip pat ir su Goethe’s institutu Lietuvoje.
Baltijos šalių moksleivių vokiečių kalbos olimpiadą organizavo Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su Goethe’s institutu Lietuvoje ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija.
Maksim Mirošnikov nuotrauka
2015 m. gegužės 8 d.
Kviečiame susipažinti su VU strateginio veiklos plano dokumentais.
2015 m. gegužės 7 d.
Vilniaus ir Frankfurto prie Maino J. W. Goethe's universitetų kalbininkai, vykdantys vieną tarptautinio projekto „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė“ (projekto finansavimo numeris VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-005) veiklų, drauge rengia elektroninį lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, į kurį sudėti sėkmingai naudojamo (taip pat elektroninio) lietuvių kalbos mokomojo kurso pradedantiesiems „eLearning-Kurs Litauisch I und II“ žodyno žodžiai. Kol kas parengta apie 1500 lemų straipsnių. Žodynas kuriamas remiantis besimokančiojo kalbinių kompetencijų ugdymo principu. Žodyno straipsnyje pateikiamos pagrindinės leksinio vieneto gramatinės formos ir kategorijos, pagal IPA parengtos lemų transkripcijos ir garsiniai variantai. Besimokantieji lietuvių kalbos daugiausia naudos turės iš straipsniuose pateiktų kolokacijų, žodžių vartojimo pavyzdžių bei jų vokiškų atitikmenų. Dalis kolokacijų ir žodžių vartojimo pavyzdžių perimta iš mokomojo lietuvių kalbos kurso, taigi studentams tiesiogiai palengvins kalbos, ypač leksikos mokymąsi. Kita, apimtimi didesnė, kolokacijų ir pavyzdžių dalis imama iš lietuviškųjų tekstynų, taigi besimokantiesiems atsivers žodžio vartojimo aplinka bei veiksminga galimybė plėsti savo žodyną.
2015 m. gegužės 1 d.
Nuoširdžiai dėkojame Benui Arvydui Grigui ir sveikiname naujai išrinktą ir šiandien oficialiai pareigas eiti pradedančią VU SA FilF pirmininkę Aistę Vekerotaitę. Sėkmės darbuose!
2015 m. balandžio 29 d.
Šiandien paskelbtas 2015 m. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas, parodantis stipriausius pasaulio universitetus atskirose studijų kryptyse. Penktą kartą skelbiamoje reitingavimo sistemoje Vilniaus universitetas (VU) užėmė 251–300 vietas dviejose studijų kryptyse – šiuolaikinių kalbų (angl. Modern Languages) bei fizikos ir astronomijos (angl. Physics & Astronomy).
„QS World University Rankings by Subject“ reitingo rezultatai šiuolaikinių kalbų studijų kryptyje sudaromi remiantis tarptautinėmis akademikų bendruomenės ir darbdavių apklausomis. Vertinant fizikos ir astronomijos studijų kryptį buvo atsižvelgta į tarptautinės akademikų bendruomenės ir darbdavių apklausų rezultatus, citavimo indekso ir H-indekso kriterijus.
„VU studijos ir moksliniai tyrimai apima platų spektrą mokslo sričių. Todėl universitetų reitingas pagal studijų kryptis leidžia suprasti, kokie įvairiapusiai esame. Nors ne visose srityse galime didžiuotis vienodai aukštais pasiekimais, tačiau, lyginant šiuos pasiekimus, kyla naujos tarpmokslinio bendradarbiavimo idėjos. Labai džiaugiamės, kad VU fizikų ir filologų indėlis buvo pastebėtas ir gerai įvertintas tarptautiniu lygiu. Ir toliau sieksime stiprinti VU pozicijas regione bei pasaulyje. Mūsų akimis, VU ateitis – tai pasaulinio lygio studijos, patraukliausi savo srities specialistai darbo rinkoje ir įtakingi moksliniai tyrimai“, – sako VU partnerystės prorektorė prof. dr. Greta Drūteikienė.
„QS World University Rankings by Subject“ reitinge analizuotas 3551 universitetas, iš viso reitinguotos 894 aukštosios mokyklos. Vertintos 36 studijų kryptys, kiekvienoje jų reitinguota iki 400 geriausių pasaulio universitetų.
2014–2015 m. instituciniame reitinge „QS World University Ranking“ VU pagal studentų ir dėstytojų santykį užėmė 257 vietą. Fizinių mokslų srityje (angl. Natural sciences), išanalizavus pateiktus akademikų, su kuriais bendradarbiauja VU, ir darbdavių atsiliepimus, citavimo indeksą bei H-indeksą, VU pasiekė 352 vietą („QS World University Rankings by Faculty“).
Susipažinti su „QS World University Rankings by Subject“ reitingu galite čia.
