Naujienos

Maloniai kviečiame skaityti pranešimus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Turkijos-Lietuvos santykių raida“. Konferencija vyks 2019 m. gegužės 26–30 d. Vilniaus universitete (Universiteto g. 5, Vilnius).

Siūlomos pranešimų temos:

• Istorija
• Literatūra ir folkloras
• Etnografija
• Menai
• Šiuolaikinių santykių raida
• Totorių ir karaimų bendruomenių socialines, kultūrines, meno ir ekonomines problemas.

Konferencijos metu nematyta paroda „Vaizduojamieji Turkijos ir Lietuvos tautiniai menai”

Konferencijos kalbos: turkų, lietuvių, anglų, rusų.

Pranešimų trukmė – iki 20 min.

Konferencijos datos:

• Pranešėjų anketos – iki 2019 m. vasario 28 d.
• Pranešimų tezės – iki 2019 m. kovo 15 d. (apimtis – 1500–2500 spaudos ženklų)
• Patvirtinimas apie priėmimą – iki 2019 m. balandžio 1 d.

Dalyvių anketas ir tezes prašome siųsti e. paštu .

Dalyvio anketa ir tezių forma

We kindly invite you to present your papers at international scientific conference Development of Turkish-Lithuanian relations. Conference will be held in 26–30th of May 2019at Vilnius University (Universiteto street 5)

Proposed topics for the papers are:

• History
• Literature and folklore
• Etnography
• Fine Arts
• Development of contemporary relations
• Social, cultural, artial and economical issues of Tatar and Karai communities.  

During the conference will take place an exhibition "Figurative Turkish and Lithuanian folk art"

Conference languages: Turkish, Lithuanian, Russian, English.

Presentation time – up to 20 min.

Participants from abroad of the Conference presenting their papers alone or as co-authors are supposed to pay the full conference fee (200 Eur.). The registration fee should be paid by money transfer. The bank account number will be sent to the participants together with the letter of acceptance. 

Important dates

• Participant form submission – 28th February 2019
• Abstract submission – 15th March 2019 (1500–2500 characters)
• Abstract acceptance notification – 1st April 2019

We kindly ask you to send your participant forms and abstracts at e-mail .

Participant form ir samples of abstract

Gegužės 16–17 d. Vroclavo universitete vyks Tarptautinis lituanistų kongresas. Kongreso rengėjai maloniai kviečia dalyvauti. Paraiškų laukiama iki balandžio 7 d.

Daugiau informacijos žr. prisegtuke.

Vilniaus universiteto leidykla išleido naują TKI LKK prof. dr. Vytauto Kardelio monografiją „Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai“.

Ši monografija yra tik labai nedidelė lietuvių kalbos arealinio tipologinio kompleksiškumo analizės dalis. Profesoriaus monografiją galime traktuoti kaip bene pirmąjį mėginimą tirti arealinį tipologinį lietuvių kalbos tarmių kompleksiškumą. Tiksliau – to kompleksiškumo dalį. Knyga taip pat nėra visiškai vienalytė: joje derinami bendresnio pobūdžio teoriniai ir metodologiniai principai su konkrečiais tyrimo mechanizmais: tipofiliniu mąstymu, požiūriu į kalbą kaip į komunikacinę sistemą ir struktūralizmo paradigma grindžiama fonologine analize. 

Prof. Kardelis perspėja, kad tekste bus galima rasti schemų ir lentelių, tačiau nebus, kaip dialektologijos darbuose įprasta, kitokių vizualizacijos dalykų, pavyzdžiui, žemėlapių. Iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad tai monografijos trūkumas, bet ar taip yra iš tikrųjų, skaitytojas galės įsitikinti perskaitęs Epilogą. Tyrėjas teigia, kad žemėlapių ir kitų vizualizacijos priemonių atsisako visiškai sąmoningai, net ir suprasdamas, kad skaitytojui keliu tam tikrų nepatogumų.

Nemokamai knygą EPUB formatu galima parsisiųsti čia >

Rinkimų komisija Informuoja, kad į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą iškelta TKI prof. Irenos Smetonienės kandidatūra.

Rinkimų laikas ir vieta:

• 2019 m. vasario 5 d. (išankstinis balsavimas) – 105A aud. (9–15 val),
• 2019 m. vasario 7 d. (rinkimai) – 105A aud. (9–15 val).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. vasario 01 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2 min.)
2. Praėjusio posėdžio elektroninio balsavimo protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
3. Dekano teikimų Rektoriui skelbti konkursą eiti profesoriaus pareigas svarstymas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
4. Konkursų ir atestacinės komisijos naujos sudėties tvirtinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
5. Rusų filologijos papildomųjų studijų programos atnaujinimas (pristato prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
6. Rengiamos MA programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros programos aprašas (pristato doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.; doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė, 5 min.).
7. Ataskaitos už kūrybines atostogas tvirtinimas (doc. dr. Kinga Geben, 5 min.).
8. Kiti klausimai.

Báltų akademija – tai ketvirtą kartą organizuojamas neformalus paskaitų ciklas, skirtas 9–12 klasių moksleiviams. Jo tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet Báltų akademija grįžta kaip visos dienos renginys, kuris vyks sausio 26 d. (šeštadienį) nuo 10 iki 17 val. Báltų akademiją rengia BKKI Baltistikos katedros jaun. asist. Ernesta Kazakėnaitė kartu su kolegomis.

Daugiau informacijos apie renginį >

Daugiau informacijos apie Baltų akademiją >

Plačiau apie įvykusią Baltų akademiją >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedros dėstytojos Rasos Bačiulienės patarlių žodynas „Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Russian-English proverbs. Live and Learn“ įtrauktas į Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus. Leidinys įtrauktas ir į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus, JAV, o JAV rezencuojamas akademinis žurnalas „Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) ruošia leidinio apžvalgą.

Portlando valstybinis universitetas pripažintas vienu iš inovatyviausių JAV universitetų ketverius metus iš eilės. Jame studijuoja per 27 600 studentų. PSU gavo pripažinimą už investicijas į prieinamumą, bendradarbiavimą su verslo, pilietinėmis ir mokslinių tyrimų institucijomis bei tradiciją skatinti studentus savanoriauti ir dirbti bendruomenės labui.

„Slavic and Eastern European Journal“ (SEEJ) yra pagrindinis recenzuojamas akademinis žurnalas, leidžiantis originalius tyrimus ir apžvelgiantis darbus slavų ir rytų Europos kalbų, literatūros, kultūros, lingvistikos, metodikos ir pedagogikos srityse, taip pat spausdina šiose srityse paskelbtų knygų apžvalgą. SEEJ yra vienas seniausių Amerikos slavistų akademinių žurnalų, įkurtas 1945 m. Žurnalo redakcinė komisija keičiasi kas penkerius metus. Šiuo metu pagrindinė redakcijos būstinė yra įsikūrusi Ohajo valstybinio universiteto Slavų ir Rytų Europos kalbų ir kultūrų katedroje.

R. Bačiulienės knyga yra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, tęsinys. Knygą sudaro rusų ir anglų patarlės, kurias iliustravo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. Projekto rėmuose išleistos knygos „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ 2017 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje, „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje, o „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt“ įtraukta į Vokietijos nacionalinės bibliotekos fondus.

Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į konferenciją, kuri vyks birželio 13–14 d.

1944 m. liepos 6 d. lipdamas Kauko alėjos laiptais (Kaune) Alfonsas Nyka-Niliūnas pasivijo Bronių Krivicką. Pasikalbėjo apie bendrus pažįstamus, abu mažai ką žinojo. Krivickas sakėsi nežinąs, ką darysiąs, nesąs apsisprendęs – „nebesą jokios ateities“. Nyka-Niliūnas prieš dvi dienas Generalkomisariate buvo žaidybiškai, linksmai nugvelbęs tuziną antspauduotų išvykimo į Vokietiją leidimų. Frontui artėjant, liepos 19 d. Nyka-Niliūnas kartu su Vincu Kazoku sutarė trauktis. Pėsčiomis pasiekė Raudondvarį, Butvilonis, Veliuoną, Tauragę. Parašė „Rudens himną“. „Oras pasakiškai gražus. Dienos saulėtos ir šiltos... bastomės po apylinkes arba einame į kiną“ (rugpjūčio 26 d. įrašas). Rugsėjo viduryje traukiniu atvyko į Berlyną. Bronius Krivickas netrukus po jųdviejų susitikimo išvyko į sesers ūkį. Kalbėdamiesi su kaimynu Jonu Mikelinsku sutardavo, kad reikia sprukt į Švediją, kol sovietai išsikvėps. Rudenį pradėjo mokytojauti Biržuose. Gavęs šaukimą į saugumą, pasitraukė pas partizanus į Trečiąją Lietuvos Laisvės armiją.

Ši konferencija sieja šimtmečio sulaukusius du rašytojus – Alfonsą Nyką-Niliūną (1919–2015) ir Bronių Krivicką (1919–1952), tų pačių metų universiteto studentus, šatrijiečius. Jie priklauso laisvoje Lietuvoje gimusiai ir išsilavinusiai drąsiai ir ambicingai kartai, kuri, vos gavusi universiteto diplomus, pateko į istorinę griūtį, neišvengiamai pakeitusią visų tolesnius gyvenimus. 

Ar skirtingi keliai karo sumaišties kryžkelėje buvo pasirinkti, ar išpuolė kaip burtas? Kas yra pasirinkimas istorinių pervartų, nepriklausomai nuo žmogaus valios susiklostančių aplinkybių akivaizdoje? Ar tokiose situacijose priimami sprendimai, o gal kaip sprendimai jie matomi tik iš laiko perspektyvos? Kiek konkrečios gyvenimo istorijos ir jų refleksijos leidžia atsekti buvusias situacijas, momentines savivokas, kiek įmanoma tai suvokti iš pačių išgyvenusiųjų perspektyvos? Kiek ir kaip šios situacijos veikia rašytojų estetines, kultūrines orientacijas, kūrybinius sprendimus? Galiausiai – jų kūrybos skaitymo ir vertinimo galimybes? Iškeldami Nyką-Niliūną ir Bronių Krivicką, kviečiame galvoti ir apie visos jų kartos likiminius pasirinkimus, laikysenų bendrystę ir atskirumą.

Kviečiame dalyvauti skirtingų mokslo sričių tyrėjus ir svarstyti šias temas: 

• Pasirinkimas: alternatyvų problema 
• Gyvenimas kaip pasirinkimo pasekmė. Gyvenimo būdo aspektas 
• Egzistencinių ir kūrybinių sprendimų ryšiai 
• Meno vaidmuo katastrofos laiku 
• A. Nyka-Niliūnas, B. Krivickas ir jų bendraamžiai lietuvių sąmoningumo žemėlapyje 
• A. Nykos-Niliūno ir B. Krivicko kūryba: estetiniai orientyrai ir kultūros laukas 
• Emigracijos ir pasipriešinimo refleksija A. Nykos-Niliūno, B. Krivicko ir jų kartos autorių tekstuose 
• Žvilgsnis į okupuotą Lietuvą ir Lietuvos ateities vizijos 
• A.Nyka-Niliūnas egzodo kultūrininėje aplinkoje. Kūrybiniai dialogai 
• B. Krivickas tarp „partizanų literatūros“ ir „literatūros“ 
• A. Nykos-Niliūno, B. Krivicko ir jų kartos kūrybinio palikimo archyvavimo ir vertinimo problemos

Konferencija vyks Vilniuje (birželio 13 d. VU Filologijos fakultete) ir Kaune (birželio 14 d. VDU Lietuvių išeivijos institute). 

Straipsnius konferencijos pranešimų pagrindu kviečiame skelbti specialiuose žurnalų Colloquia, Literatūra numeriuose. 

Pranešimų tezes prašome siųsti iki balandžio 15 d. adresu: . 

Konferencijos komitetas: Dalia Kuizinienė (VDU), Donata Mitaitė (LLTI), Brigita Speičytė (VU), Giedrė Šmitienė (LLTI), Rita Tūtlytė (VU), Ieva Volungė (LLTI), Indrė Žakevičienė (VDU).

2019 vasario 09 d. Vilniaus universiteto durys vėl atsivers visiems besidomintiems rusų kalba, literatūra bei kultūra. Atviros projekto VU.ACADEMIA.RU paskaitos leis pažvelgti į rusų filologiją netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

• Pavasario semestre paskaitos vyks kas antrą šeštadienį nuo 2019 m. vasario 09 d. iki 2019 m. gegužės 04 d.
• Paskaitų pradžia: 11:00
• Vieta: VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorija
• Visi renginiai nemokami.

Išklausiusiems penkias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle: VU Rusų filologijos katedra

Registracija: https://www.vu.lt/component/eventbooking/vu-academia-ru

Laukiame Jūsų! 

VU Rusų filologijos katedra, tel.: +370 5 268 7224

Senato posėdyje Fakulteto Semiotikos studijų programos studentei Urtei Milkintaitei įteikta prof. Audronės Glosienės vardinė stipendija. 2010 metais VU biblioteka įsteigė stipendiją, skirtą prof. A. Glosienės atminimui. Šios stipendijos tikslas – skatinti jaunus ir aktyvius specialistus, jų kompetencijos plėtrą ir naujų idėjų įgyvendinimą bibliotekininkystės ir informacijos srityje.

2018 m. stipendijos laimėtoja Urtė yra Vilniaus universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė ir ketina dalyvauti konferencijoje / akademinėje stovykloje „Tartu Summer School of Semiotics 2019“, Estijoje.

Prof. Audronė Glosienė buvo ilgametė VU Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė, VU bibliotekos generalinė direktorė, daugelio tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė, knygų ir straipsnių autorė, naujojo Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro koncepcijos sumanytoja. Su neįtikėtina aistra kalbėdama apie knygą ir biblioteką, kaip ypatingą erdvę, galinčią virsti gyvenimo keliu ir įkvėpimu, Audronė skatino vaduotis iš stereotipų, kurti, keisti savo pasaulį, mąstyti ir veikti kūrybiškai. 

Vilniaus universiteto leidykla išleido TKI LSK lektorių V. Stumbrienės ir A. Kaškelevičienės parengtą lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams. Vadovėlis skiriamas įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų, interesų ir išsilavinimo žmonėms, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Vadovėlyje mokoma svarbiausių komunikacinių intencijų raiškos, žodyno. Jame paprastai, aiškiai ir nuosekliai pateikiami lietuvių kalbos gramatikos pagrindai. 

Vadovėlio autorės daug dėmesio skyrė sociokultūrinei kompetencijai ugdyti, kad mokiniai įgytų bendravimo patirties lengvai nuspėjamose kasdienio gyvenimo situacijose, susipažintų su lietuvių gyvenimo būdu, elgesio normomis, gebėtų lengviau suvokti lietuvių ir savo kultūros skirtumus.

Mokydamiesi pagal šį vadovėlį mokiniai siektų Pusiaukelės (A2) lygio ir gautų tvirtus pagrindus toliau mokytis lietuvių kalbos. Pradedantiesiems rekomenduojama mokytis su mokytoju, šiek tiek kalbantys lietuviškai galėtų mokytis ir savarankiškai.

Vadovėlio leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pokalbis su autorėmis LRT radijuje >

Visus vadovėlio garso įrašus nemokamai galima parsisiųsti čia >

Šių metų pradžioje Jungtinėje Karalystėje pasirodė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) profesoriaus dr. Almanto Samalavičiaus mokslinė publikacija „Lithuanian Architecture and Urbanism: Essays in History and Aesthetics“ (Newcastle upon Tyne: CSP, 2019, 195 p.).

Knygoje analizuojama, kokį poveikį urbanizacijos procesams Lietuvoje padarė modernizmo ideologija vėlyvuoju sovietmečiu ir kokią įtaką jiems darė ir tebedaro privataus kapitalo ir rinkos ekonomikos įsigalėjimas bei plėtra posovietiniu laikotarpiu. Analizuojamos sąsajos tarp urbanizacijos ir visuomenės komodifikacijos tendencijų. Nemažai dėmesio knygoje skiriama Lietuvos didmiesčių viešųjų erdvių problemų analizei, kolektyvinės atminties įprasminimo viešosiose erdvėse klausimams. Keturi šios knygos skyriai skirti Lietuvos baroko architektūros paveldui (ypač Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios estetiniam savitumui) bei „Antakalnio Versalio“ reiškinio aptarimui. Taip pat juose nagrinėjamas proporcijų estetikos diskursas Lietuvos architektūroje.

Šią knygą sudaro dvylika autoriaus akademinių straipsnių: dalis jų anksčiau buvo publikuoti Italijos, Vengrijos ir JAV tarptautiniuose mokslo žurnaluose, dalis šioje knygoje skelbiama pirmąkart. Du iš čia skelbiamų tekstų yra parengti mokslininko paskaitų, skaitytų 2015 ir 2017 Romos universiteto Architektūros fakultete pagrindu.

Kaip rašoma knygos anotacijoje, šis tarptautiniu mastu platinamas prof. Almanto Samalavičiau mokslo veikalas bus naudingas architektūros ir kultūros istorikams bei kritikams, susijusiems su Rytų Europos ir Baltijos regiono kultūros bei architektūros procesų ir tendencijų tyrimais. 

Š. m. sausio 7–11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) susirinko jaunieji tyrėjai iš daugiau nei 14 Europos universitetų ir tyrimų centrų. Jie dalyvavo COST veiklos 15137 (Europos tinklas socialinių ir humanitarinių mokslų vertinimui nustatyti) organizuotoje mokykloje, skirtoje humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) tyrimų vertinimo problematikai.

Mokykla suvienijo tyrėjus iš įvairių HSM disciplinų: ekonomikos, politologijos, sociologijos, lingvistikos, literatūrologijos, klasikinės filologijos, geografijos, viešojo administravimo, komunikacijos ir kt. Jaunieji mokslininkai penkių mokymų dienų metu susipažino su tyrimų vertinimo istorija ir skirtingais vertinimo metodais. Mokymų organizatoriai papasakojo apie įvairiose Europos šalyse vykdomus tyrimus, susijusius su HSM vertinimu.

Mokymus sudarė intensyvus seminarų ir praktinių užduočių kursas. Dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų, Ispanijos, Čekijos, Vengrijos ir kitų Europos valstybių mokslo institucijų grupėse kūrė trumpas paraiškas projektiniam finansavimui , vertino kitų komandų parengtus projektus.

Dr. Michael Ochsner iš FORS centro (Šveicarijos socialinių mokslų stebėsenos centras) kartu su dr. Aldžiu Gedučiu (Klaipėdos universitetas) ir Agne Girkontaite (VU Sociologijos ir socialinio darbo institutas) pristatė kokybinius rodiklius, taikomus socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimams.

Viena mokymų diena buvo skirta bibliometriniams rodikliams ir jų problematikai socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimų vertinime. Seminarus apie tai skaitė vienas žinomiausių šios srities mokslininkų – dr. Thed van Leeuwen (Leideno universitetas). Altmetrikos galimybes tyrimų vertinimui pristatė dr. Alesia Zuccala (Kopenhagos universitetas).

Dar viena mokymų tema buvo recenzavimas (ang. peer review) bei vertinimo įtaka mokslinei karjerai. Šiuos seminarus atitinkamai skaitė dr. Wojciech Sowa (Lenkijos Nacionalinio mokslo centras) ir doc. dr. Jolanta Šinkūnienė (VU FLF ir Lietuvos mokslo taryba).

Daugiau informacijos apie COST veiklą 15137 galima rasti tinklapyje https://enressh.eu/

Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzej Duda nusprendė skirti a.a. profesoriui Algiui Kalėdai valstybinį apdovanojimą „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžius su žvaigžde“. Apdovanojimas skiriamas už ilgametį VU FLF Polonistikos centro puoselėjimą ir tarpkultūrinių Lietuvos–Lenkijos ryšių plėtojimą.

Ceremonija vyks antradienį, sausio 22 d., 18 val., Lenkijos ambasadoje – Pacų rūmuose Vilniuje (šv. Jono g. 3).

Joje dalyvaus Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos ministras Wojciech Kolarski.

Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lektorė Birutė Palovienė savo studentams seminarus veda ne tik Vilniaus universitete, bet ir už jo ribų.  Gruodį Komunikacijos fakulteto Kūrybos komunikacijos programos pirmakursiams dalykinės anglų kalbos seminaras vyko JAV ambasados Vilniuje Informacijos centre.  

Studentams buvo pristatyti centre esantys periodikos rinkiniai, knygų kolekcijos, rodomi filmai, reprezentuojantys JAV, suteikta puiki proga nuoširdžai pabendrauti su JAV diplomatu jo gimtąja kalba, išsiaiškinti rūpimus dalykus, pasidalyti mintimis apie studijas, kultūros aktualijas.

JAV diplomatas Haber Joshua papasakojo apie amerikietišką kultūrą, jos įtaką verslui, žiniasklaidai ir visuomenei plačiąja prasme. Jo nuomone, amerikietiškas futbolas yra ne tik sportas, bet ir svarbi JAV kultūros sampratos dalis. Didžiajai daliai studentų buvo naujiena susipažinti ne tik su šios sporto šakos ištakomis, bet ir mūsų tautiečiu Tautvydu Kieru, pirmuoju lietuviu, žaidusiu stipriausioje pasaulyje amerikietiško futbolo (NFL) lygoje.

Ambasadoje dalykinės anglų kalbos lektorė B. Palovienė pristatė studentams didžiuosius amerikietiškus žodynus. Pasak lektorės, jų leksinės medžiagos apimtis, svoris ir dydis padarė didelį įspūdį studentams, šiais laikais besinaudojantiems tik internetiniais žodynais.

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai, informuojame, kad 2019 m. vasario 5 ir 7 dienomis vyks 25-ojo Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai. Konkursas skelbiamas TKI profesoriui. Kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas vyks iki 2019 m. sausio 25 d. 

Konkursas skelbiamas 1 vietai, nes vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai; šiuo metu fakulteto Tarybą sudaro 24 nariai.

Konkursas skelbiamas TKI atstovui, nes „kiekvienam Institutui Taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip po tris ... numatytus atstovus” (Filologijos fakulteto nuostatai, 2017 m. birželio 13 d. Nr. S-2017-7-6); šiuo metu tik TKI neturi „ne mažiau kaip po tri[jų]“ atstovų (dekanė kaip Tarybos narė nėra laikoma TKI atstove; Centrinė rinkimų komisija šį teiginį patvirtina).

Konkursas skelbiamas TKI atstovui – profesoriui, nes vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, Tarybą sudaro:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;
• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
• Dekanas (narys pagal pareigas).

Šiuo metu Taryboje dirba 6 profesoriai, t. y. „laisva” yra profesoriaus vieta.

Kandidatai

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius registruojami el.paštu  arba  kandidatai (TKI profesoriai) pateikia prašymą registruoti jo kandidatūrą arba sutikimą būti iškeltam (jei prašymą registruoti TKI profesoriaus kandidatūrą teikia bendruomenės nariai) laisva forma, nurodant vardą, pavardę, užimamas pareigas.

Rinkimų teisė

Rinkti fakulteto Tarybos narius turi teisę dėstytojai ir mokslo darbuotojai, nepertraukiamai dirbantys bent 3 metus ne mažesne nei 0,5 etato dalimi (VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimai), rinkėjų sąrašą žr. prisegtame dokumente.

Rinkimų laikas ir vieta

• 2019 m. vasario 5 d. (išankstinis balsavimas) – 105A aud. (9–15 val),
• 2019 m. vasario 7 d. (rinkimai) – 105A aud. (9–15 val).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Šiaulių universiteto Humanitarinių tyrimų centras, vykdydamas tarpdisciplininius regiono istorijos, kultūros, kalbos, paveldo, atminties tyrimus, 2019 m. kovo 28–29 dienomis rengia tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją Regionas: istorija, kultūra, kalba.

Konferencijoje kviečiame dalyvauti įvairių sričių mokslininkus ir aptarti tiriamąjį objektą skirtingais aspektais.

Siūloma konferencijos pranešimų tematika:

• Regiono tyrimų metodologijos ir metodai.
• Regionai istorijos tyrimuose.
• Kultūrinė ir komunikacinė atmintis regione.
• Regioninė politika.
• Regionai etnologijos, antropologijos, etnografijos ir kultūros tyrimuose.
• Regioninė tapatybė, mentalitetas, savimonė.
• Lingvistinė regiono samprata, teritoriniai ir socialiniai dialektai, kalbos ypatumai.
• Regioninė literatūra ir regioninis kūrėjas.
• Tradicinio ir šiuolaikinio taikomojo ir vaizduojamojo meno raiška regionuose.
• Dizaino sektoriaus plėtros galimybės regionuose.
• Regionai neformalaus meninio ugdymo kontekste.
• Muzikinio folkloro specifika regionuose.
• Profesionaliosios muzikos kūrimo, sklaidos ir percepcijos ypatumai regionuose.

Daugiau informacijos čia >

Brangūs Fakulteto bendruomenės nariai, alumnai, draugai,

Šv. Kalėdos mums nuolat primena apie bendrystę ir buvimo kartu svarbą. Piemenys ir tolimų kraštų karaliai lankė vargingose ėdžiose gimusį kūdikėlį, įkvėpdami ir mus dalytis švenčių džiaugsmu su kitais. Linkiu, kad šios Kūčios, Šv. Kalėdos ir Naujieji metai atneštų kiekvienam iš mūsų ramybės ir džiaugsmo, pasidalijus buvimu kartu su kitais.

Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Pasirodė žurnalo „Literatūra“ jubiliejinio tomo numeris „Literatūra: Rusistica Vilnensis“ 60 (2), skirtas rusų literatūrai (sudarytoja ir mokslinė redaktorė prof. dr. Galina Michailova).

Naujame 192 puslapių (14,8 aut. l.) leidinyje skaitytojai ras dešimt straipsnių lietuvių ir rusų kalbomis, 1808 m. Sankt Peterburge išspausdintos bibliografinės retenybės „Panelės M** Kr*** pasivaikščiojimas arba Vilniaus miesto apylinkės“ komentarus ir paties teksto vertimą į lietuvių kalbą, akademinę recenziją, tarptautinės konferencijos apžvalgą. Žurnalo straipsniuose apžvelgiami vėlyvieji Ivano Turgenevo romanai, Ivano Bunino ir Marijos Čechovos santykiai, pristatomas tarpukario Vilniaus rusų literatūrinio gyvenimo veikėjas Vladimiras Samojlo, analizuojama poetų Anos Achmatovos ir Jelenos Švarc poezija, Jurgio Baltrušaičio diplomatiniai laiškai bei eilėraščiai, Achmatovos kūrybos recepcija lietuvių egzodo literatūroje. Nemažai dėmesio žurnale skiriama ir šiuolaikinių rusų kūrėjų – prozininko Jevgenijaus Vodolazkino, dramaturgo, teatro ir kino režisieriaus Ivano Vyrypajevo, reperio Mirono Fiodorovo – kūrybai.

Susipažinti su elektronine žurnalo versija galima VU žurnalų svetainėje >

Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės „Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes“ ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis „Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians“.

Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).

Daugiau apie leidinį >