2018 m. gegužės 21 d.
2018 m. gegužės 21–23 dienomis Filologijos fakultete vyksta pakartotiniai Senato rinkimai:
Filologijos fakulteto kandidatai:
Į Senatą renkami 2 Filologijos fakulteto atstovai.
Rinkėjų sąrašą žr. čia >
Senato narių rinkimų tvarkos aprašas
2018 m. gegužės 17 d.
Kviečiame susipažinti su Senato rinkimų rezultatais.
Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 26 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Filologijos fakultete gegužės 14–16 dienomis rinkimuose dalyvavo mažiau 2/3 rinkėjų.
Pakartotiniai rinkimai vyks gegužės 21–23 dienomis. Apie balsavimo vietą informacija bus paskelbta vėliau.
2018 m. gegužės 16 d.
Informuojame, kad Fakulteto Erasmus+ studijų ir praktikų koordinatorė Giedrė Matkėnienė gegužės 17–28 d. (imtinai) bus komandiruotėje, tad visus su studijomis, studentų ar absolventų praktika, taip pat darbuotojų vizitais susijusius dokumentus šiuo metu reikėtų nešti akademinei konsultantei Tomai Limontaitei (Dekanato II a., Studijų skyrius).
2018 m. gegužės 14 d.
Jau trečius metus iš eilės VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas tradiciškai Europos dieną pamini kartu su Gyvybės mokslų centro, Chemijos ir geomokslų, Filosofijos, Fizikos, Medicinos fakultetų bei Verslo mokyklos studentais, organizuodama tarpfakultetinę tarpdisciplininę konferenciją „Proveržiai moksle“ (Breakthroughs in Science) anglų kalba. Šias metais konferencija vyko gegužės 8 d. VU Gyvybės mokslų centre.
Užsienio kalbų instituto dėstytojos, šios konferencijos koordinatorės Leonora Norvilienė, Lina Inčiuraitė-Noreikienė ir Daiva Janavičienė pakvietė studentus, minint Europos dieną, dalyvauti konferencijoje ir pristatyti savo specialybės specifiką atspindinčius pranešimus anglų kalba.
Vienas iš dalykinės anglų kalbos mokymo/si tikslų universitete yra ugdyti studentų gebėjimą struktūrizuotai pateikti mokslinę informaciją, ją sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti ir, naudojant studijuojamos specialybės terminiją, pateikti akademinei auditorijai. Šiuos savo gebėjimus studentai sėkmingai pademonstravo savo pranešimų pristatymo metu bei atsakinėdami į kolegų klausimus.
Konferenciją matematiniu tikslumu ir britiška santūria elegancija moderavo VU Fizikos fakulteto Šviesos technologijų studijų programos studentė Gabija Šližiūtė. Buvo skaitomi pranešimai: „Computer Simulations of the Physical World“, „Virtual Particles“, „Chaperone-mediated Autophagy and its Clinical Significance“ ir kiti.
Renginyje dalyvavo net tik šiuose fakultetuose studijuojantys studentai iš Lietuvos, bet ir Erasmus mainų programos studentai iš Graikijos, Prancūzijos, Irano: Elena Šiliūnaitė, Minvydas Marciūnas, Kristina Viršilaite, Alexandr Mozolevskij, Kotryna Lipavičiūtė (Chemijos ir geomokslų fakultetas), Lukas Laurinavičius (Filosofijos fakultetas), Justas Kudirka, Kasparas Karlauskas, Christiana Moraiti (Erasmus) (Fizikos fakultetas), Anita Elizabeth Clarke, Mantas Lisajevičius, Justė Navickaitė, Augustinas Želvys (Gyvybės mokslų centras), Aistė Česnavičiūtė (Medicinos fakultetas), Alireza Sabery, Akki Naoufal (Erasmus) (Verslo mokykla).
Galima džiaugtis, kad tarpfakultetinė tarpdisciplininė konferencija „Proveržiai moksle“ tarp studentų populiarėja geometrine progresija. Joje studentai konkuruoja tarpusavyje norėdami gauti savo „15 minučių šlovės". Pasitvirtina mintis, kad VU geba ruošti perspektyvius jaunuosius mokslininkus, gebančius taikyti statistinę analizę, sisteminti informaciją, pristatyti ateities simuliacijas profesionalia, dalykine anglų kalba.
2018 m. gegužės 10 d.
Šiandien Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė studentų, būsimųjų konferencijų vertėjų, mokomoji konferencija. Į jau tradicinę konferenciją, Vertimo studijų katedros organizuojamą beveik dešimt metų, susirinko 22 būsimieji konferencijų vertėjai ir jų dėstytojai iš Latvijos universiteto, Talino universiteto ir Vilniaus universiteto.
Šiemet vertimui pasirinkta universali tema „Ekonominė gerovė ir laimė: ar tai susiję?“ („Economic Prosperity and Happiness: Is there a Link?“), o pranešimus jai rengė studentai, dėstytojai ir pakviesti pranešėjai. Konferencijos programoje numatyta ir kultūrinė programa – studentai susipažins su Vilniaus universitetu, o pati ekskursija bus verčiama nuosekliojo vertimo būdu, taip parodant dar vieną vertimo praktikos variantą.
„Džiaugiamės, kad turime puikias sąlygas organizuoti tokius renginius. Mūsų konferencijų vertėjų rengimo centre – penkios puikiai įrengtos kabinos, kuriose vienu metu gali dirbti 10 vertėjų. Todėl vertimas vyksta sinchroniškai. Pavyzdžiui, iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, o iš jos, tarpinės kalbos, vertėjų žargonu „per relę“, – į estų ir latvių kalbas. Kartu tai ir puiki proga studentams pasitikrinti savo žinias, palyginti jas su kolegomis iš kitų universitetų ir pasimokyti, ką galėtų daryti geriau“, – sako Vertimo studijų katedros vedėja prof. dr. N. Maskaliūnienė.
Konferencijos organizatoriai taip pat teigia, kad norint paruošti aukšto lygio konferencijų vertėjus, praktika tiesiog būtina. Mokomosios konferencijos yra puikus būdas padirbėti ir pasimokyti jau beveik natūraliomis konferencijų aplinkybėmis. Nuosekliai verčiant, itin svarbu, kaip tiksliai ir sklandžiai lietuvių kalba išverčiama į anglų ar prancūzų – vadinamąsias tarpines kalbas, – iš kurių tuomet verčiama į estų ir latvių.
Konferenciją remia Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinis direktoratas.
2018 m. gegužės 8 d.
Dalyvauti VU Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, kurie vyks 2018-05-25, registruotos šios kandidatūros:
Filologijos fakulteto rinkimų komisija.
2018 m. gegužės 8 d.
Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės sudarytą knygą „History, Memory and Nostalgia in Literature and Culture“ išleido leidykla „Cambridge Scholars Publishing“. Knygoje pateikiamos esė nagrinėja, kokią įtaką praeitis daro dabarčiai ir ateičiai, kai kalbama apie asmenines ir kolektyvines patirtis.
Pastarojo amžiaus įvykiai privertė naujai apmąstyti istorinės atminties sąvoką literatūroje ir kultūroje. Apgaulės elementas tekstiniuose šaltiniuose gali pasireikšti kaip absoliutus istorinės atminties suklastojimas, kartais ir kaip klaidinančių ar itin subjektyvių projekcijų perteikimas. Todėl literatūros ir kultūros tyrėjai šioje knygoje kelia klausimus, kaip šiais laikais galvojame apie praeitį, istoriją, atmintį ir kaip šį mąstymą veikia nostalgija.
Istoriją turėtume suprasti kaip asmeninę patirtį ir požiūrį, tam tikrą individualaus mąstymo apraišką, todėl tiriant tokią sudėtingą temą kyla daugybė klausimų. Knygoje tyrėjai iš įvairių Europos universitetų ir mokslinių institutų nagrinėja, kaip mąstome apie praeitį, istoriją, atmintį, kokia yra jų funkcija.
„Mes visi pradėjome nuo paprastos minties – ar istorija gali būti objektyvi? Jeigu taip, ar istorija yra tik sausas faktų sąvadas, o gal vis dėlto ji veikia kaip vaizduotėje kuriamas pasakojimas, šiek tiek sumaišytas su nostalgija?“ – apie parengtos knygos problematiką pasakoja prof. R. Rudaitytė.
Tyrėjai epistemologiniais, hermeneutiniais, etiniais ir estetiniais požiūriais apžvelgia praeities vaizdavimo problemas literatūroje ir kultūroje. ARKSI profesorės sudarytoje knygoje galima rasti įspūdingą straipsnių autorių kolektyvą iš Lietuvos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rumunijos universitetų.
Naujienos šaltinis naujienos.vu.lt
2018 m. balandžio 22 d.
Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:
Apie kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.
Apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.
Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el.paštu (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą.
2018 m. balandžio 16 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. balandžio 20 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).
Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.
2018 m. balandžio 12 d.
Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Senato narius sąrašą >.
Senato rinkimai Filologijos fakultete vyks 2018 m. gegužės 14–16 dienomis 9–15 val. 105A aud.
Rinkėjų sąrašą rasite čia >
2018 m. kovo 21 d.
Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.
Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:
Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):
Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai):
Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.
Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val.. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.
Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.
Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).
Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.
2018 m. kovo 21 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. kovo 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):
Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.
2018 m. kovo 6 d.
Filologijos fakultetas prisideda prie pasaulinio tyrimo apie kalbų mokėjimą, vartojimą ir mokymąsi universitetuose. Tyrėjų grupę sudaro mokslininkai iš Lietuvos, Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Singapūro.
Šiam tarptautiniam tyrimui, kurio duomenys bus renkami iki gegužės mėnesio, vadovauja pasaulyje gerai žinoma tyrėja, Londono universiteto profesorė Anne Pauwels. Pagrindinis šio projekto tikslas, pasak lingvistės, – išsiaiškinti studentų, t. y. būsimojo visuomenės elito, nuostatas kalbų ir daugiakalbystės atžvilgiu.
Lietuvoje prie šio projekto prisidėti buvo pakviestas VU. Lietuvos tyrimo dalį atlieka Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto profesorė dr. Meilutė Ramonienė.
Tyrimo metu visi VU studentai yra kviečiami skirti 10 minučių ir užpildyti neilgą apklausą (lietuvių kalba) apie jų mokamas kalbas internete: flf.vu.lt/tyrimas.
Profesorės teigimu, dabar itin svarbu surinkti kuo daugiau kiekybinių duomenų, o vėliau sutikę apklausos dalyviai bus kviečiami ir į kokybinius interviu.
„Stebime įvairias tendencijas daugiakalbystės atveju. Nuolat globalėjančiame pasaulyje kalbų mokėjimas yra itin svarbus. Jis padeda greičiau užmegzti ryšius, spręsti sudėtingas kompleksines užduotis ir netgi gilina mąstymą. Šiuo tyrimu norime pažiūrėti, kaip VU studentai vertina kalbų mokymąsi, kokias kalbas moka, kaip dažnai ir kur jas vartoja savo kasdieniame gyvenime, kokių kalbų mokosi ar norėtų mokytis“, – teigia profesorė M. Ramonienė.
Tikimasi, kad toks projektas sustiprins VU pozicijas pasaulyje, paskatins naujus tarptautinius tyrimus, be to, padės pagerinti šiuo metu VU dėstomų kalbų pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į šio pasaulinio tyrimo rezultatus.
Tyrėja taip pat neslepia džiaugsmo, kad tokiame prestižiniame pasauliniame tyrime, kurį vykdo žymiausi pasaulyje lingvistai ir tyrėjai, buvo pakviestas dalyvauti VU.
Profesorės manymu, tai yra dar vienas įrodymas, kad lingvistika ir humanitariniai mokslai VU yra be galo stipri studijų ir tyrimų sritis. Tai rodo ir pasaulinis universitetų reitingas QS, pagal kurio studijų sričių vertinimą lingvistika šiemet pakilo per 50 pozicijų ir atsidūrė 151–200 vietoje.
Apklausą galima užpildyti internetu flf.vu.lt/tyrimas. Apklausos duomenys bus renkami iki šių metų gegužės mėnesio ir kiekvieno VU studento laikas, sugaištas pildant šią apklausą, prisidės prie lingvistikos pozicijų stiprinimo pasaulyje.
Naujienos šaltinis – naujienos.vu.lt
2018 m. kovo 6 d.
Frankofonijos mėnesio proga skelbiame Guillaume‘o Apollinaire‘o (1880-1918) eilėraščio „LE REPAS“ vertimo konkursą.
Vertimus galima siųsti iki š. m. kovo 12 d. adresu:
Kviečiame dalyvauti! Nugalėtojų laukia apdovanojimai!
Eilėraščio tekstą galite parsisiųsti čia >>>
2018 m. vasario 28 d.
Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2018 m. vasario 27 d. Filologijos fakultete Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai.
Dekanas išrinktas nebuvo, nes:
T. y. nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų.
Balsų skaičiavimo protokolą žr. čia.
2018 m. vasario 23 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas):
Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 15 val.
2018 m. vasario 21 d.
Šių metų vasario 20 d. eidamas 94-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius Zigmas Zinkevičius (g. 1925-01-04 Juodausiuose, Ukmergės r.), daugelio Lietuvos lituanistų ir baltistų mokytojas, autoritetas, pasaulyje labiausiai žinomas Lietuvos humanitaras.
Netekome pasaulinio garso lituanisto, baltisto, lietuvių kalbos istoriko, dialektologo, onomastikos specialisto, kelių užsienio mokslo akademijų nario, kelių universitetų garbės daktaro, subrendusio mūsų universitete, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis (dirbo iki 1994 m.). Čia Profesorius perėjo visas pedagoginės ir mokslinės karjeros pakopas, buvo išrinktas Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanu, Lietuvių kalbos ir Baltų filologijos katedrų vedėju, čia sukūrė reikšmingiausius mokslo darbus, išaugino būrį lituanistų, dirbančių visose šalies aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvių kalbos institute, kituose humanitariniuose institutuose, užsienyje. Talento įvairiapusiškumu ir fenomenaliu darbštumu su Profesoriumi vargiai kas galėjo lygintis, o kur dar žmogiškasis žavesys!
Lietuvių kalbotyrą ir baltistiką Zigmas Zinkevičius praturtino ne tik vertingomis monografijomis, monumentalia 7 tomų Lietuvių kalbos istorija, gausiais straipsniais, bet ir mokomaisiais bei plačiajai visuomenei skirtais leidiniais, publikacijomis spaudoje, pagaliau – nepamirštamais pranešimais konferencijose ir žaviomis paskaitomis. Profesoriaus daug nusipelnė, kad pokarinės okupacijos metais Vilnius taptų pasauliniu baltistikos centru. Jam iki paskutinių gyvenimo dienų rūpėjo lietuvių kalbos mokslo, studijų ir kultūros būklė, aukštosiose mokyklose vykdomos reformos.
Zigmo Zinkevičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla įvertinta mūsų šalies ir užsienio premijomis, valstybiniais apdovanojimais, garbės vardais. Plačiai cituojamus Akademiko darbus turi ir turės po ranka kiekvienas, kuris imsis lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrimų. Dar ilgai mus lydės lituanistikos ir baltistikos milžino, studentų mėgstamo pedagogo asmenybės šviesa.
Velionis bus pašarvotas vasario 22 d. 11 val. šv. Jonų bažnyčioje, 23 d. 10 val. čia bus aukojamos šv. mišios, o 12 val. vyks laidotuvės Antakalnio kapinėse.
2018 m. vasario 20 d.
Vasario pabaigoje Anglijoje išleistas VGTU AF profesoriaus Almanto Samalavičiaus parengtas ir sudarytas akademinių pokalbių rinkinys „Neoliberalism, Economism and Higher Education“ (Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2018, 172 p.). Šį tekstų rinkinį sudaro septyniolika išsamių autoriaus pokalbių su tarptautiniu mastu pripažintais aukštojo mokslo tyrinėtojais bei iškiliais įvairių sričių – filosofijos, teologijos, ekonomikos ir kt. profesoriais, šalia kitų dalykų susirūpinusiais globalias poslinkiais aukštojo mokslo sferoje, kuriuos diktuoja globali neoliberalioji ideologija ir politika. Tarp prof. Almanto Samalavičiaus, parašiusio solidų įvadą šiai knygai pašnekovų bene žymiausi Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo tyrinėtojai profesoriai Ronaldas Barnettas, Jonas Nixonas, Thomas Docherty, iškiliausia šiuolaikinė Australijos sociologė Raewyn Connell, Kanadoje profesoriaujantis garsus amerikiečių edukologas, kultūros kritikas, medijų ir aukštojo mokslo analitikas Henry A. Giroux, kanadietis mokslo, technologijų ir verslo korporacijų tyrinėtojas Wade Rowland, taip pat iškilūs Vidurio Europos (Lenkijos, Slovėnijos, Bulgarijos) mokslininkai.
Knyga baigiama keletu pašnekėsiu su ekonomikos analitikais, kuriančiais alternatyvą dominuojančiam neoliberaliam diskursui – Amerikos mokslo akademijos nariu Johnu B. Cobbu, „laimės ekonomikos“ kūrėju kanadiečiu Marku Anielskiu bei ekologiškos ekonomikos paradigmos kūrėju Joshua Farley‘u. Tai jau antra tokio pobūdžio prof. Samalavičiaus parengta akademinių pašnekėsių knyga, skirta tarptautinei skaitytojų auditorijai.
2018 m. vasario 19 d.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete paminėtas šventinių paskaitų ir renginių ciklu „Vivat nostra res publica“. Čia kalbėta apie lietuvių kalbos, poezijos pokyčius, taip pat filologijos studijų istoriją Vilniaus universitete.
Visą dieną Fakulteto bendruomenė, alumnai ir senjorai dalijosi mintimis apie filologijos studijų raidą ir plėtotę Lietuvoje per praėjusius šimtą metų. Taip pat galvojant apie humanitarinių mokslų ateitį. Atidarydamas šventę VU Rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas taip pat linkėjo, kad ateinančius šimtą metų protas taptų svarbiausiu mūsų ateities kriterijumi.
Nuo paties ryto vietoj įprastinių paskaitų pagal tvarkaraštį Fakulteto studentai rinkosi klausyti prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės paskaitos apie lietuvių šimtmečio poezija, taip pat prof. habil. dr. Evaldos Jakaitienės ir prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios
paskaitos apie lietuvių kalbos pokyčius per pastaruosius šimtą metų.
Vėliau bendruomenė diskutavo apie skirtingų Fakultete dėstomų filologijų – anglistikos, romanistikos, polonistikos, skandinavistikos ir daugelio kitų – istoriją ir raidą Lietuvoje bei Baltijos valstybėse.
„Džiaugiuosi, kad tokia nuostabi šimtmečio paminėjimo idėja buvo visos mūsų atsinaujinusio Fakulteto bendruomenės bendras darbas. Mūsų bendruomenė didžiuojasi savo valstybe ir dirba Lietuvos labui. Tai rodo ir keli šimtai palinkėjimų, sveikinimų ir laiškų Lietuvai įvairiausiomis pas mus studijuojamomis kalbomis!“, – teigia Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė.
„Universitetui visada buvo svarbi valstybė, o jis – svarbus valstybei. Todėl ir šią šventę pavadinome eilute iš Gaudeamus. Mūsų šventė yra ne tik akademinė. Be daugybės paskaitų visa bendruomenė kartu giedojo Lietuvos Respublikos himną, Gaudeamus, peržiūrėjome įvairių pasaulio universitetų atsiųstus vaizdo sveikinimus. Ir visi jie – lietuvių kalba!“, – džiaugėsi viena iš šventės organizatorių, Taikomosios kalbotyros instituto direktorė doc. dr. Loreta Vilkienė.
2018 m. vasario 16 d.
Vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp jų – ir Filologijos fakulteto docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas..
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė docentui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžių už aktyvius lietuvių literatūros ir kultūros tyrimus bei puoselėjimą,
„Jau rytoj įžengsime į naują atkurtos Lietuvos šimtmetį. Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo Prezidentė.
Šventiniame renginyje Valstybės ordinai ir medaliai įteikti taip pat ir kitiems Vilniaus universiteto mokslininkams bei alumnams. Apie tai plačiau pasiskaityti galite naujienos.vu.lt
Nuotraukos autorinės teisės priklauso Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
