2016 m. rugsėjo 7 d.
Kviečiame dėstytojus registruotis Erasmus+ dėstymo vizitams 2016–2017 m. m.
Elektroninė dėstytojų registracija vyks nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. spalio 16 d.
Daugiau informacijos apie Erasmus dėstymo vizitus ir jų finansavimo tvarką rasite čia.
Partnerinių institucijų sąrašą, į kurias galima vykti Erasmus dėstymo vizitui, rasite čia.
Kilus klausimams, kreipkitės:
2016 m. rugsėjo 5 d.
Anglų filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Kanados lietuviams Dariui Čuplinskui ir Indrei Čuplinskaitei už ilgus metus asmeninėje bibliotekoje kauptas ir katedrai padovanotas anglų, airių, amerikiečių ir kanadiečių literatūros knygas.
Charles Simic
“In the Library”, 1938
There’s a book called
“A Dictionary of Angels.”
No one has opened it in fifty years,
I know, because when I did,
The covers creaked, the pages
Crumbled. There I discovered
The angels were once as plentiful
As species of flies.
The sky at dusk
Used to be thick with them.
You had to wave both arms
Just to keep them away.
Now the sun is shining
Through the tall windows.
The library is a quiet place.
Angels and gods huddled
In dark unopened books.
The great secret lies
On some shelf Miss Jones
Passes every day on her rounds.
She’s very tall, so she keeps
Her head tipped as if listening.
The books are whispering.
I hear nothing, but she does.
2016 m. rugsėjo 2 d.
Ką tik išleistas prof. Almanto Samalavičiaus akademinių straipsnių ir pokalbių rinkinys „TARP SCILĖS IR CHARIBDĖS: AUKŠTASIS MOKSLAS PERMAINŲ METAIS“ (Vilnius: LEU leidykla, 2016, 192 p.) yra skirtas jau pora dešimtmečių Lietuvoje (ir pasaulyje) vis energingiau vykstančių aukštojo mokslo institucijų bei jų aplinkos procesų kaitos analizei ir apmąstymui. Autoriaus svarstymų objektai – globaliu mastu įsigalinčios vartotojiškos tendencijos ir jų poveikis aukštojo mokslo sektoriui, universitetams primygtinai peršamo ,,verslumo“ sukeliamos prieštaros, faktai ir mitai apie esą neišvengiamą Lietuvos universitetų stambinimą. Knygoje kritiškai vertinami iš verslo korporacijų perimti universitetų valdymo modeliai, atskleidžiamos aukštojo mokslo kaip efektyvios žinių ir paslaugų industrijos supratimo ydos... Įvardijami ir aptariami potencialūs pavojai, slypintys už vienintelio - tyrimų universiteto modelio sureikšminimo bei problemos, kurias sukuria humanitarinio, bendrojo lavinimo ir asmenybės formavimo aukštojo mokslo aplinkoje nuvertinimas.
Knygą sudaro keliolika autoriaus straipsnių bei pokalbiai su iškiliais, tarptautiniu mastu pripažintais JAV, Kanados ir Anglijos aukštojo mokslo analitikais.
2016 m. rugpjūčio 23 d.
NB! Paskaitos Filologijos fakultete vyks nuo rugsėjo 5 d. Tai bus antroji studijų savaitė.
Pirmo kurso kuratorių kontaktai
2016 m. liepos 7 d.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.
Pasak prezidentės, šiandien daug mąstome ir kalbame apie savo valstybę – stiprėjančią, gražėjančią ir saugesnę. Tada, kai netrūksta principų, pareigos ir atsakomybės jausmo, sulaukiame rezultatų, kurie pranoksta visus lūkesčius, įkvepia ir pakylėja.
Valstybės ordinas taip pat įteiktas ir vaikų literatūros tyrinėtojui doc. dr. Kęstučiui Urbai.
Prezidentė apdovanojimus pelniusiems žmonėms padėkojo už nuopelnus Lietuvai ir palinkėjo dirbti toliau, kad Lietuva augtų kaip demokratiška, atvira valstybė, visada žvelgianti į priekį ir drauge sauganti savo tapatybę, istorinę ir kultūrinę atmintį.
Daugiau skaitykie čia.
2016 m. birželio 20 d.
Šiandien Italijos ambasadoje VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei buvo įteiktas antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą.
Sveikiname!
2016 m. birželio 20 d.
Knygoje susitelkiama ties šiuolaikine lietuvių literatūra, brėžiant jos raidos kontūrus sovietmečiu ir atgautos nepriklausomybės metais. Vienas svarbiausių šios knygos argumentų – lietuvių literatūrą pamatyti iš platesnės perspektyvos. Į knygos teorinių tyrinėjimų laiką patenka artimiausių Rytų ir Vidurio Europos kaimynų (lenkų, čekų, slovakų) literatūros tyrimai, o kultūros ribų refleksija tampa pamatiniu pasakojimo apie literatūros tapsmą būdu, užtikrinančiu literatūrologinio žvilgsnio perkėlimą nuo sistemos prie proceso, nuo abstraktaus neapibrėžtumo prie individualaus stiliaus tyrimų. Knyga skirta literatūros mokslo tyrinėtojams, specialistams, studentams, mokytojams ir visiems, besidomintiems šiuolaikine literatūra.
„XX amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais lietuvių menininkų trauka prie (sovietmečiu laisvai prieinamos) klasikinės graikų mitologijos ir filosofijos, prie Oriento religinės patirties, prie kalbos mokslo, etimologijos ir kraštotyros yra nulemta susiklosčiusio poreikio permąstyti ir atkurti savo tapatybę ir intelektualiomis meno interpretacijomis užpildyti dirbtinai suformuotas tuštumas. Ginties pozicija XX amžiaus lietuvių literatūrą ir literatūrologiją uždarė hermetiškos savianalizės kiaute, kuriame fermentavosi psichologiškai motyvuota, tačiau universalios Europos kultūros tuo metu neverifikuojama, sunkiai tikrinama literatūrinės vienišytės atmaina – vienišystės tarp vienišųjų didelės atskirties ir hermetiškos patirties sąlygomis. Sovietinė sienų riba, atkirtusi Lietuvą nuo likusių regiono kaimynų, iš dalies lėmė šią komplikuotą egzistenciją. Tačiau net ir tuo hermetiškos egzistencijos metu, oficialiai nekomunikuojat nei su Vakarų pasauliu, nei su išeivijos diaspora (o neoficialiai, slaptai visgi komunikuojant), lietuvių literatūrai visgi pavyko išgyventi genetinių mutacijų sąlygomis – išgyventi dėl daugybės kompromisų, kurie ištrynė ribos ir kultūrinės tapatybės jauseną.“
2016 m. birželio 16 d.
Sveikiname Miglę Šaltytę, Vertimo bakalauro studijų III kurso studentę, ir Jorį Kazlauską, Taikomosios kalbotyros magistro studijų I kurso studentą, kuriems paskirtos LR Prezidento Antano Smetonos vardinės stipendijos.
2016 m. birželio 3 d.
Münsterio Westfalijos Wilhelmo universitetas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas praneša, kad netekome iškilaus filologo, baltisto prof. dr. dr. h. c. Friedricho Scholzo. Profesorius buvo Slavų ir baltų filologijos katedros, kuri vėliau išaugo į Tarpdisciplininį baltų studijų institutą (Institut für Interdisziplinäre Baltische Studien), Westfalijos Wilhelmo universitete Münsteryje įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo įvairių vyriausybinių komisijų, fondų, tarp jų ir Herderio fondo, valdybos narys, Reino-Westfalijos mokslų akademijos tikrasis narys, JAV Ukrainos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys, Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, Helsinkio suomių literatūros draugijos narys, Götingeno baltų istorinės komisijos garbės narys. 1988 metais Profesorius buvo apdovanotas Vokietijos Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi už ypatingus nuopelnus puoselėjant kontaktus tarp Baltijos šalių ir Vokietijos Respublikos. 1998 metais Profesorius tapo Vilniaus universiteto garbės daktaru.
Profesorius Friedrichas Scholzas paliko ryškų pėdsaką ne tik baltistikoje, bet ir slavistikoje, taip pat finougristikoje. 1947–1952 Hamburgo universitete baigęs lyginamosios kalbotyros, slavistikos, indologijos ir klasikinės filologijos studijas, Profesorius visą savo įvairiapusę, kūrybingą ir produktyvią veiklą įprasmino kaip filologas, lingvistas, literatūrologas ir organizatorius. Profesorius Friedrichas Scholzas buvo tikras filologas, kuriam vienodai rūpėjo ir kalbotyros, ir literatūrologijos, ir – būtina pridurti – kultūros dalykai.
Svarbiausias Profesoriaus Friedricho Scholzo baltistikos darbas – J. Bretkūno Biblijos vertimo rengimas spaudai. Profesoriaus literatūrologijos opus magnum yra komparatyvinė monografija „Die Literaturen des Baltikums“.
Profesorius Friedrichas Scholzas buvo ne tik plačių filologinių interesų mokslininkas, puikus organizatorius. Jis buvo ir nuoširdus Baltijos šalių bičiulis, labai šiltas, geranoriškas, rūpestingas žmogus. Visa tai ir buvo Profesoriaus, kaip žmogaus ir kaip filologo, nueito gyvenimo kelio didžioji prasmė.
2016 m. birželio 2 d.
2016 m. gegužės 28 d. italų kalbininkas, baltistas, Vilniaus universiteto garbės daktaras prof. habil. dr. Pietro Umberto Dinis už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje Kultūros ministerijos apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Daugiau skaitykite:
2016 m. birželio 1 d.
2016 m. gegužės 25 d. Šiaulių universitete, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, įvyko Lietuvos studentų lituanistų XX mokslinė konferencija, skirta Juliaus Janonio 120-osioms gimimo metinėms. Kasmet ši konferencija vyksta vis kitame Lietuvos universitete, o šiais metais lituanistus iš visos Lietuvos priėmė Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros, literatūros ir komunikacijos katedra. Konferencijoje dalyvavo ir Filologijos fakulteto studentai.
Sveikiname Lietuvių filologijos studijų programos studentę Godą Baranauskaitę, skaičiusią pranešimą „Atminties kontrolė distopijose paaugliams (Loisos Lowry „Siuntėjas“ ir Rebekos Unos „Atjunk“)“ (vadovas doc. dr. Kęstutis Urba) ir Literatūrologijos sekcijoje užėmusią 1-ąją vietą.
2016 m. gegužės 23 d.
Gegužės 19 d. 20 val. Marijos radijo pokalbių laidoje apie tikėjimą ir vertybes „Susitikimas“ Liepa Rimkevičienė kalbino mokslininką, VU Filologijos fakulteto profesorių dr. Paulių Subačių.
2016 m. gegužės 20 d.
Šių metų gegužės 19 d. vyko tarpfakultetinių Rektoriaus Taurės varžybų apdovanojimų įteikimas fakultetams, kurių studentai šiais mokslo metais iškovojo prizines komandines vietas.
Sveikiname Filologijos fakulteto studentus, Aerobikos varžybose užėmusius II vietą ir Stalo teniso varžybose užėmusius III vietą!
2016 m. gegužės 19 d.
Gegužės 20 d. 17.30 val. LRT Klasikos radijo programos laidoje „Daug buveinių“ dr. Gina Kavaliūnaitė kalbės apie 1660 m. Londone lietuvių kalba spausdintą (bet nebaigtą išleisti) Biblijos vertimą ir jo autorių Samuelį Boguslavą Chylinskį.
2016 m. gegužės 10 d.
Monografijoje svarstomi teoriniai ir praktiniai literatūros intermedialumo klausimai: kaip literatūros intermedialumo studijos įprasmina medijos sąvoką, kokiu pagrindu tam tikri teksto aspektai siejami su konkrečia medija, kaip literatūra aktyvuoja su kitomis medijomis siejamus ypatumus ir efektus, kokį vaidmenį atlieka intermedialusis dialogas teksto įreikšminimo procese. Svarstomos problemos aprėpia kalbinio teksto vaizdingumo ir jo vizualumo dimensijas, vaizdingumu laikant žodinio kūrinio sukeltus mentalinius vaizdinius, atsirandančius skaitytojo sąmonėje, o vizualumu – vizualiuosius rašto aspektus bei įvairias formas, kuriomis jis aktualizuoja regą ir (arba) regėjimo reikalaujančią sąveiką su kitomis medijomis.
Knygoje pristatoma naujausių intermedialumo tyrimų analitinė apžvalga, ryškinamos esamos teorinės ir metodologinės spragos ir siūlomi įmanomi problemų sprendimai bei analitiniai įrankiai, kurių galimybes ir ribas iliustruoja tekstų analizė. Analizuojamų tekstų ratą sudaro skirtingų žanrų lietuvių ir Vakarų literatūros kūriniai bei iš dialogo su literatūra atsiradę ir dialogą su ja mezgantys kino (novelės, romano ir scenarijaus ekranizacijų) tekstai.
Irina Melnikova, Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 376 p., iliustr., ISBN 978-609-459-679-7
2016 m. balandžio 22 d.
Šių metų balandžio 4 d. Latvijos universiteto (LU) Senato posėdžio metu buvo paskelbta, kad LU Garbės daktaro vardas skirtas trims LU humanitarinių mokslų fakulteto Tarybos nominuotiems kalbininkams, iš kurių ir Baltistikos katedros profesoriui dr. Bonifacui Stundžiai.
Nuoširdžiai sveikiname!
Latvijos universiteto sveikinimas
Nuotrauka iš LU archyvo
2016 m. balandžio 19 d.
Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas praneša, kad netekome ilgamečio Kolegos, iškilaus kalbininko prof. habil dr. Algirdo Sabaliausko. Profesorius buvo Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, išvaręs gilią baltistikos tyrinėjimų vagą baltų kalbų leksikos, baltų kalbų ir kalbotyros istorijos srityse.
Kelių stambių mokslinių monografijų ( „Lietuvių kalbos leksika“, 1990; „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija“, t. 1–3 , 1979, 1982, 2012) autorius Algirdas Sabaliauskas visuomenei gerai pažįstamas iš labai populiarių, į daugelį kalbų išverstų mokslo sklaidos knygų „Šimtas kalbos mįslių“ (1970, 2001), „Kaip tyrinėta lietuvių kalba“ (1984); „Mes baltai“ (1986; anglų kalba „We, the Balts“, Vilnius, 1993 švedų kalba „Wi som ar balter“, Vilnius, 2005, italų kalba „Noi Balti“, Vilnius, Livorno 2007), „Iš kur jie?“ (1994) ir kt.
1984 m. Akademikas įvertintas Valstybine Lietuvos mokslo premija, 1997 m. ir 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiais.
Akademikas turėjo talento, darbštumo, atkaklumo, mokėjimo eiti į tikslą – tai įprasmino Jo, kaip žmogaus ir kaip kalbininko, nueito gyvenimo kelią.
Atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, 1 salė) trečiadienį nuo 15 val. ir ketvirtadienį iki 13 val. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.
2016 m. balandžio 5 d.
Šių metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. Svarbiausia šio leidimo tekstologinė naujovė, pareikalavusi daug kruopštaus darbo, – identifikuoti Punktų sakymų teksto šaltiniai ir atskirti teksto sluoksniai. Atskirų Sirvydo pamokslų punktų analizė parodė, kad šį veikalą galima laikyti biblinių citatų antologija pamokslininkams – citatos čia sudaro iki ketvirtadalio pamokslų teksto.Prioritetas Sirvydo pamoksluose teikiamas ne Šventojo Rašto parafrazavimui, o tiksliam jo citavimui ir komentavimui. Punktuose sakymų ypač ryškiai sužiba ir išsiskleidžia Sirvydo – Šventojo Rašto vertėjo, aiškintojo ir interpretatoriaus – talentas.Komentuodamas ir aiškindamas biblinių citatų prasmę, jis naudojosi žymiausių Bažnyčios tėvų, prancūzų teologų mistikų Šventojo Rašto interpretacijomis, pasitelkė hagiografinius pasakojimus ir romėnų autorių mintis, polemizavo su su protestantizmo pradininkais ir jo pagrindėjais Martynu Liuteriu, Jonu Kalvinu, Ulrichu Cvingliu. Nustatyta, kad Sirvydo buvo remtasi 25 autoriais, iš kurių dažniausi Augustinas, Tomas Akvinietis, Jeronimas, popiežius Grigalius Didysis, Jonas Auksaburnis.
Punktų sakymų lenkiško teksto biblinės citatos dažnai nesutampa su Jokūbo Vujeko Šventojo Rašto vertimais. Galimas daiktas, kad jos, kaip ir lietuviškos biblinės citatos, buvo verstos paties Sirvydo tiesiai iš lotyniškos Vulgatos. Sirvydas galėjo sekti kito garsus jėzuito Petro Skargos pavyzdžiu, kuris savo Seimo pamokslams biblines citatas vertėsi pats.
Leidinio recenzento prof. Pauliaus Subačiaus žodžiais, didelis šio darbo privalumas – nustatyti ir patikslinti Punktų sakymų intekstų šaltiniai, kas Lietuvoje dar ne taip dažna lingvistiniais tikslais leidžiant religinius tekstus.
Kaip rodo Punktų sakymų evangelijų ištraukų (perikopių) ir biblinių bei autorinių citatų jo pamokslų tekstuose studijos, jis perėmė ir toliau tęsė Daukšos pradėtą religinės ir biblinės terminijos puoselėjimo ir tvarkymo darbą.
Biblinių ir autorinių citatų atskleidimas ir sudarytos jų rodyklės leis šį Sirvydo veikalą susieti ne tik su lietuvių, bet ir su Europos homiletikos paveldu ir tirti tarpdalykiškai – analizuoti veikalo kalbą, stilistiką, retoriką, religinį diskursą, kultūrines ir istorines realijas. Neabejotina didžiulė Sirvydo veikalo įtaka biblinio stiliaus ir biblinės terminijos formavimuisi Lietuvoje. Jei Sirvydo gyvenamuoju laikotarpiu jau būtų buvęs išverstas ir išspausdintas Šventasis Raštas lietuvių kalba, biblinė terminija būtų buvusi jau daugmaž susisteminta, o jos sinonimika ir įvairavimas smarkiai apriboti. Punktų sakymų atveju susiduriame su dar neužbaigta, gyva jos formavimosi stadija.
Recenzentas prof. Bonifacas Stundžia labai palankiai žiūri į leidinio rengėjų nusistatymą Punktus sakymų laikyti ne dvikalbiu, o trikalbiu veikalu, be lietuviško ir lenkiško tekstų, įtraukiant ir lotyniškas marginalijas, kurios glaudžiai susijusios tiek su lietuvišku, tiek su lenkišku pamokslų tekstais. Tai atsiveria perspektyvą Punktus sakymų sąsajoms su Sirvydo Dictionarium trium linguarum.
Netrukus pasirodysiančioje trečiojoje knygoje bus publikuojamos monografijos lietuvių ir lenkų kalbomis, kritinio aparato aprašas, bibliografija, šaltiniai ir rodyklės. Ši knyga bus skirta naudotis pirmosiose dviejose šio leidimo knygose paskelbtais Punktų sakymų originalais: faksimilėmis ir dokumentiniu perrašu. Monografijose skelbiami tyrimai orientuoti į Punktų sakymų grafiką ir ortografiją, teksto struktūros, turinio, šaltinių, biblinės terminijos analizę ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais to paties pobūdžio rašto paminklais – Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus, Jokūbo Vujeko veikalais.
Svarbiausias šio leidimo tikslas – remiantis atlikta tekstologine analize, iškelti naujus tyrinėtinus Punktų sakymų aspektus, kurie taptų postūmiu būsimų naujų knygų apie Sirvydą ir jo darbus radimuisi.
2016 m. kovo 25 d.
Gerbiamieji Kolegos,
sako – viščiukus rudenį skaičiuoja. Mes mažumą užtrukome, kol į lentynėles sudėliojome praeitų metų derlių. Tačiau dabar – nelyginant kokį velykinį margutį – ridename Jums 2015 m. Lietuvių kalbos katedros veiklos ataskaitą. Tai darydami tikimės, kad viešas pasipasakojimas apie nuveiktus darbus taps gražia Filologijos fakulteto tradicija.
Lietuvių kalbos katedros vedėjas
prof. dr. Vytautas Kardelis
