Naujienos

Lapkričio 18 d. 17 val. baigėsi kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas. Per kandidatų kėlimui skirtą laikotarpį buvo iškelta viena kandidatė – profesorė dr. Brigita Speičytė. Kamieninių akademinių padalinių Tarybų rinkimų nuostatų 17 punkte numatyta, kad kandidatas į Padalinio tarybos narius gali atsiimti savo kandidatūrą raštu apie tai informavęs Padalinio rinkimų komisiją ne vėliau nei likus vienai darbo dienai iki balsavimo pradžios.

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. Dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos esame priversti juos organizuoti elektroniniu būdu.

Dėl galimybės užtikrinti reikiamą rinkėjų anonimiškumą ir elektroninio balsavimo specifikos (balsavimo dieną neturime būti konkrečioje balsavimo vietoje) išankstinių rinkimų nerengiame. Kad būtų lengviau orientuotis rinkėjams ir patikrintume, ar visiems rinkėjų sąraše esantiems darbuotojams užtikrinta galimybė išreikšti savo valią, lapkričio 20 d. atliksime bandomąjį balsavimą, t.y. visi rinkėjai el. paštu gaus nuorodą, leidžiančią pasitikrinti, ar galite balsuoti (žinoma, pavyzdiniame balsavimo biuletenyje kandidatų pavardžių nebus).

Jei esate rinkėjų sąraše, tačiau negautumėte bandomojo balsavimo nuorodos, kuo skubiau informuokite Rinkimų komisijos pirmininkę telefonu (8-689 51512) arba el. paštu ().

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Lapkričio 11  d. Lietuvos literatūros vertėjų sajungos kuriamoje tinklalaidėje Vertėjų kalbadieniai lankėsi Vertimo studijų katedros docentė dr. Liucija Černiuvienė. Būtent vertėjai nuodugniausiai išmano kūrinių kontekstus, kultūrines ir istorines sąsajas, pastebi niuansus ir detales, tačiau jų balsas diskusijose apie literatūrą pernelyg retai girdimas. Vertėjų kalbadieniai suteikia jiems galimybę kalbėti apie autorius ir knygas, akcentuojant ne vien ryškiausius aspektus, leidžia išmėginti naujus pokalbio formatus. Kalbadieniuose atsiranda proga prisiminti anksčiau išleistus literatūros kūrinius ir juos sieti – pagal temą, laikotarpį, geografiškai ar asociatyviai, o kartu vaizdžiai atskleisti literatūrų bei kultūrų ryšius ir pasakojimų plėtojimo įvairovę. 

Doc. dr. Liucija Černiuvienė antrojoje laidoje Literatūra įvairiaspalvė – kaip kolibris kalbėjo apie būdus, kuriais „deklaruojami“ mėgstami autoriai, apie „sarmatos“ kriterijų ir leksikos eufemizavimo šaknis, apie taurų skaitytojų nepasitenkinimą Prancūzijoje ir kodėl tausotinas autoriaus ir vertėjo tandemas, apie „Sostų karų“ fenomeną, nardymo įgūdžius ir pasekmes „persivalgius“ klasikos...

Kviečiame klausyti >

Lapkričio 20 d., penktadienį, 15.00 val. kviečiame į dr. Vuk Vukotič seminarą Proto-languages: why do we need them? Towards a rough sketch of a critical history, with examples from Baltic and South Slavic proto-language ideologies.

Seminaro kalba – anglų, tačiau klausimai gali būti užduodami ir lietuviškai, rusiškai ar skandinaviškai.

Prisijungimas >

Seminaro anotacija: 

The discovery of linguistic kinship, and with it, the idea of a proto-language – a hypothetical common ancestor of contemporary languages – is considered to be the birth of modern linguistics. Although highly criticised in terms of theory and method, the idea of a proto-language is still relevant in diachronic, comparative and evolutionary linguistics. The criticisms focus on the positivism of the methods of reconstruction, the omission of non-systematic changes, partial exclusion of social history and its effect on language etc.

But apart from practical and theoretical criticism, a more encompassing ideological critique of 19th century linguistics arose following Michelle Foucault’s 1965 analysis of Franz Bopp in his ground-breaking book “The Order of Things”. His analysis pointed out that the methods of comparative and historical linguistics were shaped by and in order to serve the more large-scale processes of the time, namely nation-building and modernisation (although Foucault did not refer to them in those exact terms). This inspired a number of linguists to turn their eyes towards the connection between theories of language change / development and ideologies such as ethnocentrism, nationalism and even Nazism.

In this presentation, after a short overview of the critique of Western historical linguistics, I turn to the largely ignored development of historical linguistics in Eastern Europe, exemplified by the discussions around proto-Baltic and proto-South-Slavic. In East Europe, historical linguistics do not seem to have gone through a process of transformation typical of the West and seem to keep the 19th century tradition of comparative historical grammar more alive than in the West (ironically, as I will demonstrate, mostly due to the influence of state-socialism). The comparative analysis of the Lithuanian and South Slavic academia will show how theories of proto-language are, in both cases, adjusted to fit geopolitical ideologies. I will conclude with a few notes on political economy of historical linguistics in Eastern Europe and its consequences on the production of academic and political dogmas about language, identity and nationhood. 

Visi labai laukiami!

Lapkričio 20 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame Alfonso Rascon Caballero pristatys savo darbą: Leksikografinio pavyzdžio apibrėžimas, funkcija, tipologija, pateikimas (pristatymas, forma) dvikalbiuose žodynuose (Lietuvių-ispanų/italų/prancūzų): kas yra leksikografinis pavyzdys, kas nėra pavyzdys, nors pateikiamas kaip pavyzdys. Kokie yra pavyzdžiai lietuvių leksikografijoje. Kaip jie atspindi kalbų skirtumus (ne)atitiktinumus.

Prisijungimas >

Visi mielai laukiami! 

Filologijos fakulteto bendruomenė sveikina VU profesorę emeritę kalbininkę Evaldą Jakaitienę gražios sukakties proga. Ši sukaktis žymi didelę profesorės patirtį, ištisą parašytų tekstų, perskaitytų kursų, vadovautų baigiamųjų darbų ir disertacijų, pokalbių ir diskusijų lobyną. Jame yra ir sunkiai pamatuojamų valandų ir minučių, kurios studentą ar dėstytoją įtikino, padrąsino, pažadino naują mintį ir paskatino ieškoti ir tobulėti.

Linkime išsaugoti energija pulsuojantį požiūrį į pasaulį ir žmones ir ilgų gyvenimo metų!

Norinčiuosius prisiminti, o galbūt susipažinti su profesorės ilgamete moksline veikla, kviečiame peržiūrėti šiemet parengtą Bibliografijos rodyklę > 

Daugiau apie tai, ką galima rasti bibliografijoje:

„Evaldos Jakaitienės, Lietuvių kalbos katedros profesorės emeritės, mokslinę ir pedagoginę veiklą lydi žodis, pasvertas, pamatuotas, padedantis išreikšti mintį. Profesorė keliasdešimt metų Vilniaus universitete dėstė Lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos kursus, išugdė šimtus mokinių, vadovavo disertacijoms. Bibliografijoje galima rasti mokinių minčių apie Mokytoją. Taip pat čia surinktos svarbiausios knygos ir straipsniai, konferencijų pranešimai ir recenzijos, sudaryti darbai ir vertimai. Išvardytos visos vadovautos ir oponuotos disertacijos, tos disertacijos, kurių gynimo komitetuose profesorė dalyvavo. Paminėti moksliniai projektai. Bibliografija baigiama skyriumi, kuriame sudėta literatūra apie E. Jakaitienę“.

Taip pat kviečiame pasiklausyti garso įrašo > , kuriame skaitomos E. Jakaitienės parašytos knygos „Gyvenau... ir dar noriu“ (2012) ištraukos (įgarsino Regina Jokubauskaitė). 

Įgarsintose ištraukose profesorė prisimena tėviškę ir artimus žmones, ugdžiusius pasaulėžiūrą, su didele pagarba – mokytojus V. Urbutį ir J. Kazlauską, tris vadinamojo „šimtmečio kurso“ draugus: Aleksą Girdenį, Albertą Rosiną ir Aldoną Pupkį. Taip pat tuometinį Lietuvių kalbos katedros vedėją Juozą Pikčilingį ir jo nuopelnus stilistikai, Fakulteto dekano Jono Balkevičiaus būdo bruožus ir veiklos principus. O gale – švelniai apie save kaip mamą ir meilę kalbai... 

Plačiau apie pačią knygą: 

„Ši Vilniaus universiteto profesorės atsiminimų ir pamąstymų knyga atskleidžia žmogaus, gimusio ir išaugusio Rytų Lietuvos pakraštyje, pasaulėžiūros formavimosi, kelio į mokslą ir šviesą ypatumus. Mintys apie šeimą, tėviškę, gimtąją kalbą liudija autorės meilę Lietuvai, ištikimybę jos kultūros tradicijai.

Iš aprašytų santykių su išgyventais įvykiais ir sutiktais žmonėmis ryškėja ne tik brandi pačios autorės gyvenimo patirtis, bet ir daugelio iškilių, kūrybingų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų, rodžiusių ir teberodančių pavyzdį studijuojančiam jaunimui, vieta Lietuvos kultūroje, neblėstanti jų gyvenimo ir darbų vertė“.

Lietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.

„Literatūros pėdsekys“. Žemaitės nutekėjimo laimė >

„Literatūros pėdsekys“.
Neoromantiniai Jono Aisčio poetiniai triukai >

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

„Jonas Aistis – neoromantikas. Jam patinka neoromantiniai poetiniai triukai, kaukė, ironija. Pirmojo eilėraščių rinkinio prologe jis įspėja skaitytoją neapsigauti, nes čia tik teatras, o scenoje įprasta „rankas grąžyt“. Žodžiu, poetas skaitytojo prašo neieškoti psichologinio išgyvenimo tiesos jo eilėse,“ – sako literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Dalia Čiočytė, laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatanti Jono Aisčio kūrybos tautinio religingumo tradiciją, ateinančią iš lietuviškosios krikščionybės.

Skaudžioje egzilinėje patirtyje Jono Aisčio poetinės interpretacijos ir jų prasmės yra šviesios, o kūryba interpretuoja skausmo patirtis. „Jonas Aistis savąją kūrybą eilėse apmąsto krikščioniškai. Literatūroje neoromantikas – tai romantizmo paradigmos poetas, o romantikams svarbu akcentuoti poeto prilygimą Dievui: kaip Dievas iš nieko kuria žodžiu, taip ir poetas žodžiu kuria pasaulius. Jonui Aisčiui tai reiškia taip interpretuoti savąsias skausmo patirtis, kad jos taptų skaitytojui katarsiu“ – sako dr. Dalia Čiočytė.

Lapkričio 13 d., penktadienį, 13 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame bus aptariamas Martino Haspelmatho straipsnis How comparative concepts and descriptive categories differ. 

Prisijungti prie Teams grupės galite čia > 

Tekstas yra įkeltas prie grupės failų. 

Seminare laukiami visi susidomėję.

Spalio 15 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje paminėta keturių šimtų metų sukaktis pirmojo lietuvių kalbos žodyno, kurį sudarė jėzuitas ir filologas Konstantinas Sirvydas. Renginyje, kuris buvo Filologijos fakultete organizuojamų Lituanistikos dienų dalis, apie Konstantiną Sirvydą ir jo veiklą kalbėjo Vilniaus universiteto profesoriai Dainora Pociūtė ir Bonifacas Stundžia, aktorius Algis Latėnas skaitė ištraukas iš Konstantino Sirvydo pamokslų rinkinio „Punktai sakymų“ ir skambėjo Johano Sebastiano Bacho muzika, atliekama vargonininko Vido Pinkevičiaus.

Interneto dienraštis bernardinai.lt ir interneto portalas naujienos.vu.lt publikavo Baltistikos katedros prof. habil. dr. Bonfaco Stundžios pranešimą apie Konstantino Sirvydo žodyną. Kviečiame skaityti,

Straipsnis bernardinai.lt >

Straipsnis VU naujienose > 

Šią savaitę Cambridge Scholars Publishing leidykla išleido knygą Educational, Linguistic, and Media Discourses, kurioje pusė straipsnių autorių yra Fakulteto Užsienio kalbų instituto mokslininkai. Knygą sudaro trys dalys: pirma yra skirta kalbų mokymui ir mokymuisi bei  įžvalgoms apie mokytojų rengimą, antrame skyriuje nagrinėjamos literatūros ir kultūros problemos, o trečioje pateikiami lingvistiniai ir žiniasklaidos diskurso tyrimai. Dalis šiame leidinyje pateiktų mokslinių tyrimų buvo  pristatyti 2018 m. vykusioje  tarptautinėje konferencijoje Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: kalbiniai, edukaciniai ir tarpkultūriniai aspektai, kurią organizavo  Užsienio kalbų institutas, FIPLV Šiaurės ir Baltijos regionas bei Lietuvos kalbų mokytojų asociacija. 

Daugiau bendros informacijos apie knygą >

Virtualiai pavartyti knygą galite čia >

Plačiau apie knygą informacijos galite rasti taip pat ir čia >

Vykdydama Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ podoktorantūrinės stažuotės stažuotoja dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė atliko kelis eksperimentinius kolokacijų apdorojimo tyrimus, naudodama reakcijos laiko matavimo ir akių judesių įrašymo techniką. Būtent akių judesių įrašymo metodą, iki šiol Lietuvoje dar netaikytą kalbos tyrimams, mokslininkė trumpai aprašo šiame Mokslo sriuba.lt straipsnyje. 

Projektas „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ yra bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0056 pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vilniaus universiteto Senato 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. S-2014-11-2 patvirtinto Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta, jog „padalinio tarybos nariui atsistatydinus ar kitais pagrindais nutrūkus jo įgaliojimams, į jo vietą Padalinio tarybos kadencijos laikotarpiui organizuojami Tarybos nario rinkimai“.

Nutrūkus prof. dr. Arūno Sverdiolo, kuris į Filologijos fakulteto tarybą buvo išrinktas kaip Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorius (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto nuostatų 16.1 punktas), įgaliojimams, naujojo Filologijos fakulteto tarybos nario rinkimai organizuojami į profesoriui ir / ar vyriausiajam mokslo darbuotojui skirtą vietą. Kadangi turi būti paisoma Filologijos fakulteto nuostatų 18 punkte nustatytos atstovavimo institutams taisyklės, kandidatai keliami iš Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto.

Kandidatus galima kelti iki lapkričio 18 d. 17 val.

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. (informacija bus patikslinta)

Pagal nuostatus, teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas – žr. Filologijos fakulteto rinkėjų sąrašą. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijos pirmininkei el. paštu  

Jei kiltų klausimų ar neaiškumų ar pastebėtumėte netikslumų rinkėjų sąraše, galite rašyti ankščiau nurodytu el. paštu arba skambinti tel. 8-689 51512.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Daugiau apie naują numerį galite sužinoti čia >

Straipsniai:

Мандельштам и Гераклит

Liubov Kikhney

Пауль Целан и Осип Мандельштам: поэзия в условиях критики языка

Vera Kotelevskaya

Школа читателей Мандельштама: Читатели №№ 1, 2, 3

Roman Timenchik

Рецепция творчества Осипа Мандельштама в межвоенной Литве

Pavel Lavrinec

Осип Мандельштам во французских антологиях русской поэзии (1925–1970)

Natalia Gamalova

Осип Мандельштам в стихах польских поэтов

Valentina Brio

Контексты творчества Осипа Мандельштама в диптихе Томаса Венцловы «Два стихотворения о любви»

Donata Mitaitė

О некоторых особенностях репрезентации Осипа Мандельштама в воспоминаниях Анны Ахматовой

Galina Mikhailova

«Нет, не спрятаться мне от великой муры...»: Мандельштам и Ахматова

Olga Bartoshevich-Zhagel

Военно-Грузинская дорога: постоянное сообщение (структура романа М. Ю. Лермонтова «Герой нашего времени»)

Maria Dmitrovskaya

О рассказе И. А. Бунина «Свиданье» и посвящении «М. П. Ч.»

Natalia Ivanova

Декорации М. В. Добужинского как версия пушкинистики

Alexander Markov

По закону человеческой красоты (к юбилею Е. П. Червинскене)

Dagnė Beržaitė

2020 m. spalio 30 d. Ieva Stasiūnaitė apgynė disertaciją tema Kai kurių prielinksnių polisemija lietuvių ir anglų kalbose: nuo konkrečių iki abstrakčių ŽEMIAU, PO ir BELOW, UNDER reikšmių. Disertacijos mokslinė vadovė – prof. Inesa Šeškauskienė. Disertaciją gerai įvertino visi gynimo komiteto nariai – tiek lituanistai prof. Jurgis Pakerys ir dr Eglė Žilinskitė Šinkūnienė (VU), tiek anglistai – prof. Violeta Kalėdaitė (VDU), doc. dr. Rita Juknevičienė (VU) ir doc. Ignasi Navarro i Ferrando (Universitat Jaume I, Ispanija).

Nepaisant pandemijos keliamų sunkumų, gynimas pasižymėjo gyva akademine diskusija, dalykiška atmosfera. Kolegos atkreipė dėmesį į išsamią kognityvine prieiga grindžiamą prielinksnių polisemijos analizę, puikią darbo struktūrą ir aktualias išvadas, kurios leistų peržiūrėti kai kuriuos tokios analizės metodinius principus, taikomus anglų ir kitoms analitinėms kalboms, ir aktualizuoti panašaus pobūdžio fleksinių kalbų tyrimus. 

Nuoširdžiai sveikiname kolegę ir linkime sėkmės siekiant naujų akademinių aukštumų!

Spalio 30 d., penktadienį, 13.00 val. vyks doktorantų seminaras, kuriame bus tęsiamas Joseph Greenberg'o straipsnio „Some Universals of Grammar with Particular Reference to the Order of Meaningful Elements“ aptarimas.

Prisijungimo prie Microsoft Teams grupės nuoroda > 

Jei nepavyksta prisijungti, rašykite prof. Axel Holvoet.

Seminaro metu skaitomas straipsnis yra įkeltas prie grupės failų, taip pat PDF kopiją galima rasti internete.

Laukiami visi norintys. 

MS Teams grupės nuoroda >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. spalio 30 d. virtualaus posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks MS Teams Tarybos grupėje nuo 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Fakulteto struktūrinės reformos aptarimas / Fakulteto bendruomenės apklausos rezultatai (prof. L. Vilkienė, prof. B. Stundžia).
4. Dėl kūrybinių atostogų suteikimo tvarkos (prof. Irina Melnikova).
5. Dėl skatinimo už pripažintus finansuotinais, bet finansavimo negavusius mokslo projektus (prof. Irina Melnikova).
6. Studijų programų, į kurias skelbiamas priėmimas 2021 m., sąrašas (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
7. Kūrybinių atostogų ataskaitos.
8. Prašymas kūrybinėms atostogoms. 
9. Dėl straipsnių rinkinio (red. I.Fedorovič, M.Davlevič, K.Geben) ,,Su Erelio ir Vyčio ženklais. Lenkijos ir Lietuvos moksliniai ir kultūriniai ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje [Pod znakiem Orła i Pogoni. Polsko-litewskie związki naukowe i kulturowe w dziejach Uniwersytetu Wileńskiego]“ teikimo leidybai (doc. M. Davlevič).
10. Klausimas dėl lektorių padėties fakultete (dr. J. Katkuvienė ir dr. A. Kučinskienė).
11. Dėl dėstytojų krūvių ir įdarbinimo.
12. Kiti klausimai.

Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia spalio 14 d. lankėsi Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos viešojoje bibliotekoje, kur Dusetų gimnazistams ir vietos bendruomenei skaitė paskaitą apie Kazimiero Būgos mokslo darbus ir jų reikšmę, apie jo kovą su savamoksliais kalbos švarintojais. Šis renginys yra diskusijų ciklo „Kalbos kelias“, skirto Jono Jablonskio 160-osioms metinėms, dalis.

Nuotraukose: paskaitos akimirkos.

Spalio 19–25 d. vyksta Vokiečių kalbos dienos, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į vokiečių kalbos teikiamus pranašumus versle, švietime, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse. Visoje Lietuvoje surengta per 130 įvairių renginių, kuriuos sieja pagrindinė tema – tvarumas.

Šia proga spalio 19 d. Vilniaus universiteto LKVTI Vertimo studijų katedros BA IV kurso studentai, kurių vokiečių kalba yra antroji užsienio kalba, pristatė savo pačių kurtus filmukus įvairiomis tvarumo temomis. Studentai kūrybingai pažvelgė į šią užduotį: kalbino savo bičiulius, gyvenančius Vokietijoje ir Austrijoje, domėjosi greitosios mados sukeliama žala arba vegetariškos mitybos pranašumais, gilinosi į antrinio dizaino (upcycling) galimybes ar Vokietijos Žaliųjų partijos siekius, mąstė apie tvarius keliavimo būdus.

Studenčių Aušros Noreikaitės ir Skaistės Dilkaitės filmukai apie tvarų keliavimą >

Vokiečių kalbos dienų iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA),  Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).

Daugiau informacijos apie Vokiečių kalbos dienas > 

Norėdami prisijungti prie dirbtuvių, rašykite adresu  arba spausdami šią nuorodą >

Vakar, spalio 19 d. Monika Bogdzevič apgynė daktaro disertaciją tema „PYKČIO, BAIMĖS ir GĖDOS jausmai lietuvių kalboje iš kognityvinės ir kultūrinės perspektyvos“. Disertacijos mokslinė vadovė – prof. Kristina Rutkovska. Nuoširdžiai sveikiname jauną daktarę. Disertacija buvo ypač aukštai įvertinta visų komisijos narių, skambėjo gražūs žodžiai, vyko įdomi diskusija.

„Monikos Bogdzevič disertacija neabejotinai yra svarus įnašas į etnolingvistinius ir antropologinius tyrimus. Pasirinkusi nagrinėti tris negatyvius jausmus ji talentingai išanalizavo lietuviškame pasaulėvaizdyje atsiskleidžiančius jų specifinius bruožus, o sykiu atrado ir tarpusavio jungtis, glūdinčias jausminių konceptų branduolyje. Disertacija atskleidžia daug svarbių iki šiol nežinotų dalykų apie lietuvišką pasaulėvaizdį ir jausmų suvokimą“ (dr. Daiva Vaitkevičienė).

„Disertacijos naujumą ir aktualumą apsprendžia pasirinktas tarpdalykinis nagrinėjimo pobūdis – konceptualias struktūras lietuvių kalboje siekiama išanalizuoti pasitelkiant filosofijos, psichologijos, religijos ir kalbos mokslus“ (doc. Aleksej Burov).

„Monika Bogdzievič yra teoriškai ir metodiškai puikiai pasirengusi atlikti aksiolingvistinius tyrimus kognityvinės ir kultūrinės etnolingvistikos srityje. Jos daktaro disertacija nusipelno pačių aukščiausių įvertinimų. Siūlau suteikti jai diplomą su pagyrimu (Cum Laude)“ (prof. Jerzy Bartmiński (tokie diplomai Lenkijoje yra)).