Naujienos

2020 m. spalio mėnesį vyksiančių Vokiečių kalbos dienų metu VU Vokiečių filologijos katedra rengia plakatų parodą „Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos“.

Prie Vilniaus universiteto Centrinės bibliotekos Profesorių skaityklos iškabinti plakatai pasakoja apie reikšmingus politinius įvykius Vokietijoje nuo 1989 m. gegužės iki 1990 m. spalio mėn. ir supažindina su iškiliomis Rytų Vokietijos asmenybėmis, kurios reiškė nepritarimą Vokietijos padalijimui. Pateikiama informacija apie protestus dėl Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) savivaldos rinkimų duomenų klastojimo, apie pabėgimų bangą vasarą ir apie masinius protestus rudenį, parklupdžiusius Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūrą. Paroda atskleidžia faktus apie Rytų Vokietijos demokratėjimo procesą, Rytų ir Vakarų vokiečių solidarumą ir užsienio politikos kryptis iki pat Vokietijos susivienijimo. Pastarųjų savaičių įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje tik patvirtina tuometinės Vokietijos Taikiosios revoliucijos prasmę.

Plakatų tekstus į lietuvių kalbą vertė ir įgarsino Vokiečių filologijos pagrindinės ir gretutinės studijų programų studentai ir studentės.

Parodos atidarymas - 2020 m. spalio 20 d. 14:30 val. Paroda veiks iki 2020 m. lapkričio 13 d.

Parodos svetainė>>>

Spalio 23 d. TKI ir Lietuvos užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) pedagogų asociacijos kviečia į nacionalinę konferenciją Kalbų mokymo(si) teorija ir praktika 2020: Integruotas kompetencijų ugdymas.

Konferencijos tikslai – skatinti užsienio kalbų mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą; pasidalinti mokslinių tyrimų įžvalgomis ir praktine patirtimi integruoto kompetencijų ugdymo tema; aptarti Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo ir užsienio kalbų mokymosi kokybės gerinimo klausimus.

Konferencija vyks Zoom platformoje. Nuoroda prisijungimui prie konferencijos bus siunčiama užsiregistravusiems dalyviams dieną prieš konferenciją.

KONFERENCIJOS PROGRAMA >

REGISTRACIJA: 

• Registracija ir apmokėjimas – iki spalio 21 d. >
• Išduodamos išankstinio apmokėjimo sąskaitos-faktūros.
• Renginio dalyviai gaus Vilniaus universiteto pažymėjimus.

KONFERENCIJOS MOKESTIS:

• Asociacijų nariams (2020 m.) – 5 EUR / ne nariams – 10 EUR.
• Bakalauro ir magistro užsienio kalbų studijų programų studentams – 5 EUR.
• Sąskaita SEB banke LT977044060004578304. Mokėjimo paskirtis - nacionalinė konferencija.
• Į mokestį įeina konferencijos pranešimai, medžiaga ir pažymėjimas.

Adresas pasiteirauti:  

Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) kviečia į informacinius renginius apie galimybes gauti DAAD stipendiją studijoms ar moksliniams tyrimams Vokietijoje. Virtualūs susitikimai su dr. Heiko Marten (DAAD informacijos centras Rygoje) ir dr. Alexander Mionskowski (VU) vyks pirmadienį, spalio 19 d. 17:00 val. (skirta studentams), ir antradienį, spalio 20 d. 09:00 val. (skirta doktorantams, tyrėjams ir dėstytojams).

Prisijungimo adresas > 

Informacinis prisegtukas >

Spalio 19-25 dienomis pasaulyje bus švenčiama XX-oji Italų kalbos savaitė. Tai kasmetinis įvykis, kurio metu švenčiamos bei puoselėjamos italų kalba bei kultūra. Šių metų tema – Italų kalba tarp žodžio ir vaizdo: grafičiai, iliustracijos, komiksai.

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu organizuoja šių metų renginius, kuriuose bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Visos paskaitos, konferencijos ir laboratorijos vyks italų kalba. Paskaitų temas bei nuorodas rasite prisegtoje programoje >

Šiemet švenčiame įspūdingą Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų jubiliejų – 80 metų,  paženklintų ne vienu istorijos ženklu. Iš šių 80 metų išaugo kitos lituanistų katedros, visas būrys Universitetą ir Lietuvą garsinančių absolventų: politikų, mokslininkų, poetų ir rašytojų, meno ir kultūros žmonių, ryškių asmenybių, į kurias tebekrypsta Lietuvos visuomenės akys.

Kitą savaitę prasideda šiam gražiam jubiliejui skirti renginiai. Nuo spalio 15 iki gruodžio 4 d. vyks  konferencijos, diskusijos, koncertai ir susitikimai, žadinsiantys ne vieną protą ir gaivinsiantys ne vieną sielą. Nuoširdžiai kviečiu visą Filologijos fakulteto bendruomenę visur aktyviai dalyvauti. Švęskime gražią ir prasmingą mus visus sujungiančią šventę!

Programa:

SPALIS

Spalio 15, 19.00. Šv. Jonų bažnyčia

Atminimo vakaras Konstantino Sirvydo žodyno 400 metų sukakčiai

Dalyvauja: prof. Bonifacas Stundžia, prof. Dainora Pociūtė, aktorius Algirdas Latėnas. 

J. S. Bacho kūrinius atlieka Vidas Pinkevičius (vargonai).

Kvietimas >

Spalio 16, 13.00. VU Mažoji Aula

Seminaras ir diskusija „Lituanistika Lietuvos universitetuose: ateitį kurianti tradicija“

Dalyvauja: VU Rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, LR Kultūros ministras doc. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Bonifacas Stundžia, prof. Meilutė Ramonienė, prof. Brigita Speičytė, doc. Darius Kuolys.

Pilna programa > 

Spalio 16, 18.30. VU Filologijos fakultetas, V. Krėvės auditorija 

Koncertas „Legendinis Filologijos ruduo“

Režisierius Romas Lileikis, vedėjai – Vytautas V. Landsbergis ir Erika Urbelevič. Dalyvauja esamos ir būsimos legendos.

Spalio 29, 17.00. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija

Susitikimas su prof. Viktorija Daujotyte: „Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros katedroje“

LAPKRITIS

Lapkričio 12, 10.00–10.30. VU Biblioteka, Baltoji salė

Parodos „Lietuvių kalbos katedrai – 80“ atidarymas 

Lapkričio 12, 11.00–14.10. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija 

Mokslinis seminaras „Sinchroniniai ir diachroniniai lietuvių kalbos tyrimai“, skirtas 80-ajam Lietuvių kalbos katedros jubiliejui

Lapkričio 12, 14.30–15.10. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija 

Doc. dr. Aldono Pupkio knygos „Prie lietuvių fonologijos mokyklos ištakų. Iš Alekso Girdenio laiškų“ pristatymas ir Povilo Girdenio muzikinės interpretacijos

Lapkričio 12, 15.20–16.20. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija

Dokumentinio filmo apie Lietuvių kalbos katedrą „Gimtosios kalbos apkabinti“ pristatymas (režisierius prof. Vytautas Kardelis)

Lapkričio 13, 9.00–17.00. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio, V. Krėvės, Z. Zinkevičiaus ir SP1 auditorijos

Tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvių kalba Lietuvoje ir pasaulyje“ 

Lapkričio 16, 16.00–19.00. VU Filologijos fakultetas, K. Donelaičio auditorija

Susitikimas su prof. habil. dr. Evalda Jakaitiene: „Žodžių ir žodynų paslaptis menant“

Lapkričio 19–20. VU Senato salė

Mokslinė konferencija ir diskusijų forumas „Trys laisvės dešimtmečiai: literatūra, kritika, skaitytojas“

GRUODIS

Gruodžio 4, 10.00–17.00. K. Donelaičio auditorija

Mokslinis seminaras „Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai“, skirtas prof. Jono Kazlausko 90-mečiui ir žurnalo „Baltistica“ 55-mečiui

Pasirengimas naujiems mokslo metams

Birželio 15-16 d. ir rugsėjo 2-3 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojams nuotolinius mokymus vedė Getingeno universiteto (Vokietija) Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer (Zentrale Einrichtung für Sprachen und Schlüsselqualifikationen, Georg-August-Universität Göttingen, Deutschland).  Tai jau ketvirti tęstiniai mokymai apie veiksminės prieities (angl. Action-oriented Approach)  kalbų dėstymo metodologijos taikymą universitetinėse kalbų studijose. Pernai metais intensyvūs mokymai vyko įprastiniu būdu, o šiais metasi dėl COVID -19  buvo pasirinktas nuotolinio mokymosi būdas. Šių metų nuotoliniuose mokymuose dalyvavo apie 30 Užsienio kalbų instituto dėstytojų, dėstančių dalykinę anglų kalbą įvairių universiteto studijų programų studentams. 

Po pernai vasarą vykusių dr. J. Fischer mokymų, Užsienio kalbų instituto dėstytojai buvo atnaujinę dalykinės anglų kalbos kursų aprašus įvairių studijų programų studentams pagal šią metodologiją, ir 2019/ 2020 akademiniais metais jau dėstė dalykinę anglų kalbą pagal atnaujintas programas. Šių metų birželio mėnesį vykusių dr. J. Fischer moderuojamų nuotolinių mokymų metu  dėstytojai atliko savo darbo pagal atnaujintas programas vertinimą, aptarė  studentų atsiliepimus ir  savo įžvalgas. 

Į rugsėjo 2-3 d. mokymus dr. J. Fischer pakvietė savo vadovaujamo Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro dėstytojus kartu  su mūsų Filologijos fakulteto  Užsienio kalbų instituto dėstytojais pasidalinti savo patirtimi. Susitikimo metu  kolegos iš Getingeno universiteto pademonstravo savo  mokymo ir testavimo medžiagą, kartu su mūsų dėstytojais aptarė įvairių studijų programų anglų kalbos kursų scenarijus ir jų dermę su egzaminų scenarijais, visi kartu dirbdami grupėmis tobulino mūsų dalykinės anglų kalbos kursų aprašus, ir taip padėjo mums pasirengti  naujiems mokslo metams. Getingeno universiteto dėstytojų geranoriškas bendradarbiavimas su instituto dėstytojais vyks ir toliau, rengiant bendrus seminarus. 

Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatai buvo pristatyti rugsėjo 10-12 dienomis Brno mieste, Masaryk universitete (Čekijos Respublika) vykusioje 16-toje tarptautinėje mokslinėje  CercleS  (European Confederation of Language Centres in Higher Education): Language Centres at a Crossroads: Open Directions for New Generations of Learners konferencijoje, kurioje bendrą pranešimą skaitė dr. Johann Fischer (Getingeno univertsitetas, Vokietija) ir VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė. 

Užsienio kalbų institutas ir toliau sieks aukštos kalbų dėstymo kokybės, lygiuodamasis į Getingeno ir kitus Europos universitetus, kuriuose sėkmingai taikoma veiksminės prieities kalbų dėstymo metodologija. 

14 tarptautinis simpoziumas Moralinė kompetencija: jos prigimtis, reikšmė ir plėtotė

Šių metų liepos 23-24 d. VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute nuotoliniu būdu vyko 14 tarptautinis simpoziumas Moralinė kompetencija: jos prigimtis, reikšmė ir plėtotė (Moral Competence: its Nature, Relevance, and Education). Šį simpoziumą VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas organizavo kartu su Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Filosofijos institutu. Šio simpoziumo  metu mokslininkai (psichologai, filosofai, sociologai, edukologai) ir pradedantys tyrėjai doktorantai, švietimo institucijų atstovai iš įvairių šalių: Argentinos, Brazilijos, Čekijos Respublikos, Etiopijos, Indijos, Irano, Lenkijos, Malaizijos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Nigerijos, Pakistano, Rumunijos,  JAV, Vokietijos ir Lietuvos bendraudami nuotoliniu būdu   dalinosi savo tyrinėjimais,  metodologinėmis įžvalgomis,  empiriniais duomenimis apie  moralinės kompetencijos plėtotės būtinybę ir praktinio taikymo galimybes ugdymo procese. Simpoziumo kviestiniai pranešėjai buvo žymūs įvairių šalių mokslininkai, turintys didelę moralinės kompetencijos tyrimų patirtį: dr. David Kohlberg (JAV), (garsaus amerikiečių mokslininko psichologo Lawrence Kohlberg sūnus), prof. dr. Ewa Nowak, (Lenkija), dr. Małgorzata Steć (Lenkija), dr. Kay Hemmerling (Vokietija), prof. dr. habil. Margret Ruep (Vokietija).

Pirmą kartą Lietuvoje moralinės kompetencijos matavimo instrumento Moralinės kompetencijos testo (Moral Competence Test, MCT) teoriją ir jos praktinį taikymą panaudojant Konstanco dilemų diskusijų metodą (Konstanz Method of Dilemma-Discussion, KMDD) pristatė pats šios teorijos autorius ir KMDD metodo kūrėjas Vokietijos Konstanco universiteto emeritas prof. Georgas Lindas.  Simpoziumo dalyviai pristatė šios teorijos palyginamąją analizę kitų teorijų kontekste, aptarė KMDD metodo taikymo teorinį-metodologinį pagrindimą ir jo praktinio taikymo mokslinių tyrinėjimų bei ugdymo procese galimybes.

Šis simpoziumas  buvo tęstinis renginys, kurį anksčiau organizuodavo pats prof. G. Lindas Vokietijoje Konstanco universitete ir kitose šalyse kartu su savo mokslinės teorijos sekėjais, mokslininkais, doktorantais, pedagogais. Organizuojat šį simpoziumą Lietuvoje buvo siekta išlaikyti jo ankstesnį formatą, tikslų ir principų tęstinumą.

Simpoziumo dalyviai turėjo unikalią galimybę ne tik susipažinti su prof. G. Lindo atliktais tyrimais, bet ir dalyvauti diskusijose su pačiu šios teorijos autoriumi, bei kitais tyrėjais, užmegzti kontaktus tolimesniam bendradarbiavimui, praplėsti savo tyrinėjimų lauką, į jį integruojant ir moralinės kompetencijos plėtotės klausimus. 

Moralinė kompetencija yra viena iš bendrųjų kompetencijų, kurios turi būti ir yra ugdomos universitetuose. Todėl dalyvavimas šiame tęstiniame renginyje buvo  labai naudingas visiems ir mokslininkams, ir pedagogams praktikams. 

Šių metų kovo mėnesį LRT pradėjo radijo pokalbių laidą apie literatūrą „Pirmas sakinys“. Kviečiame pasiklausyti šioje laidoje kalbėjusių LKVTI A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dėstytojų – profesoriaus Pauliaus Vaidoto Subačiaus ir profesoriaus Arūno Sverdiolo bei VU semiotikos magistrantūros programoje dėstančių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto semiotikių dr. Dalios Satkauskytės ir dr. Loretos Mačianskaitės. Malonaus klausymosi! 

• Paulius V. Subačius: Ar pirmas sakinys tėra istorijos pradžia? 

• Arūnas Sverdiolas: AŠ, aš, aš, aš. Witoldas Gombrowiczius

• Dalia Satkauskytė: Sovietmečio literatūra. Kaip ją suprantame 

• Loreta Mačianskaitė: Kodėl taip veikia Škėmos „Balta drobulė“? 

Vis labiau augant vokiečių kalbos specialistų poreikiui Lietuvos ir kitose Baltijos šalyse, Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra nutarė pažvelgti į šį aktualų reiškinį iš mokslininkų perspektyvos. Bendradarbiaudama su kolegomis iš Vokietijos išleido straipsnių rinkinį apie germanistiką ir šį išsilavinimą įgijusių studentų profesines galimybes.

Vokietijoje pasirodžiusioje knygoje „Germanistika ir profesija“ („Germanistik für den Beruf“, Peter Lang Verlag, 2020, 342 psl.) publikuojami straipsniai apie tradicines ir naujas germanistų profesinės veiklos galimybes, germanistikos studijų reikšmę ir turinį bei germanistikos studijų programų rengimą atsižvelgiant į vokiečių kalbos specialistų poreikį ir perspektyvas darbo rinkoje. Knygos pradžioje taip pat apžvelgiama aktuali germanistikos situacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, be to, istoriškai pažvelgiama į vokiečių kalbos vaidmenį ir vokiečių kultūros įtaką Baltijos šalyse. Šios temos gvildenamos 15-oje straipsnių vokiečių kalba, kuriuos parengė Baltijos šalių, Suomijos ir Vokietijos germanistai.

Atsiveriančios galimybės

Į germanistikos studijas ir jų poreikį straipsnių autoriai žvelgia per darbo rinkos prizmę. Aprašomos germanistų galimos profesijos, analizuojama rinkos poreikių ir siūlomų universitetinių studijų programų atitiktis, tiriama, kokios dalykinės ir tarpdalykinės kompetencijos svarbios būsimiems germanistams, kad jie su kaupu galėtų atitikti ne tik Vokietijos, bet visų pirma Lietuvos ir kitų Baltijos šalių darbo rinkos keliamus reikalavimus.

Germanistų rengimo ir įsidarbinimo situacijos Lietuvoje analizę pristato Diana Šileikaitė-Kaishauri ir Virginija Masiulionytė (Vilniaus universitetas). Autorės knygoje apibendrina tyrimą apie germanistų profesines galimybes, pabaigus vokiečių filologijos studijas VU. Ištyrus, kuo dirba 2002–2018 metais vokiečių kalbą Vilniaus universitete studijavę absolventai ir absolventės, nustatyta, kad specialistams, mokantiems vokiečių kalbą, Lietuvoje atsiveria įvairios profesinės galimybės, taip vadinamos, tipinės ir netipinės specialybės: darbas švietimo ir mokslo srityje, paslaugų ir administravimo sektoriuje, vadybos, pardavimų, prekybos, finansų, logistikos sferoje, turizmo ir kitose srityse.

Beveik 150 kelių

D. Šileikaitė-Kaishauri ir V. Masiulionytė, įvertinusios 186 germanistų ir germanisčių, VU studijavusių vokiečių kalbą, apklausos rezultatus nustatė, kad atsakydami į klausimą, kuo jie dirba, vokiečių filologijos BA absolventai ir absolventės nurodė 143 skirtingų profesijų pavadinimus. Pavyzdžiui, reklamos ir rinkodaros specialistai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai, klientų informavimo tarnautojai, politikos ir administravimo specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, bankų kasininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, finansų analitikai, išnešiojamosios prekybos pardavėjai, vertėjai, kalbininkai ir t. t.

Tai rodo, kokios plačios galimybės atsiveria baigus studijas su vokiečių kalba. Iš pristatomos studijos matyti, kad be vokiečių kalbos reikalingos ir kitos kompetencijos: darbas grupėje, gebėjimas naudotis skaitmeninėmis technologijomis, darbo planavimo įgūdžiai, konfliktų sprendimas ir pan. Kituose knygos straipsniuose pristatoma, kaip šiuos poreikius atliepia Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetuose vykdomos studijos su vokiečių kalba, o apie naujas mokslinių tyrimų ir studijų galimybes, siejant jas su būsima profesija, rašo Duisburgo-Eseno universiteto mokslininkai: Ulrikė Haß įvardija perspektyvas, kurias germanistikai atveria skaitmenizacija, o Patrickas Voßkampas pristato pokalbių tyrimų taikymo galimybes darbe. Sociolingvistikos reikšmę praktiniame kalbininko darbe parodo Maris Saagpakk (Talino universitetas) ir Heiko F. Martenas (Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) informacijos centras Rygoje).

Universitetų bendradarbiavimas

Aprašydamas germanistų profesinius profilius Aleksej Burov (VU) analizuoja turizmo sritį. Agnese Dubova ir Egita Proveja iš Ventspilio aukštosios mokyklos tiria vertėjo profesiją ir nustato, kokios kompetencijos ir asmeninės bei tarpasmeninės savybės yra būtinos vertėjams žodžiu ir raštu, kaip jos atsispindi studijų programose ir yra ugdomos studijuojant. Merle Jung (Talino universitetas) apžvelgia vokiečių kalbos mokytojo profesijos rengimo Talino universitete svarbą, istoriją ir naujoves. Dzintra Lele-Rozentāle (Ventspilio aukštoji mokykla) parodo galimybes darbo rinkoje, turint istorinės kalbotyros žinių. O kaip tokios žinios gali būti praktiškai pritaikomos atsižvelgiant į miesto ir visuomenės poreikius, parodoma pristatant virtualų vokiškojo Tartu miesto žemėlapį (Reet Bender (Tartu universitetas) ir kt.) ar Kauno Šančių vokiškąjį paveldą (Rūta Eidukevičienė, Sidona Žvaliauskienė, VDU). Apie integruotą vokiečių literatūros, kultūros ir kalbos dalyko modelį, įgyjant darbo rinkai reikalingų kompetencijų, knygoje rašo Alexanderis Mionskowskis ir Justina Daunorienė (VU).

Knygą leidybai parengė VU Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Vaiva Žeimantienė ir dr. Eglė Kontutytė kartu su Duisburgo-Eseno universiteto profesore dr. Ulrike Haß. Leidinys pasirodė Vokietijos taikomosios kalbotyros asociacijos leidžiamoje mokslo darbų serijoje „Forum Angewandte Linguistik“ (F. A. L). Ši publikacija – tai Vilniaus universiteto ir Duisburgo-Eseno universiteto germanistikos katedrų partnerystės darbo vaisius. Abiejų universitetų bendradarbiavimą 2011–2019 m. finansavo Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Rugsėjo 30-oji – tarptautinė vertėjų diena, dar vadinama šventojo Jeronimo, vertėjų globėjo, vardu. Ta proga Lenkijos televizijos kanalas Lietuvoje TVP Wilno žinių laidoje Info Wilno paskelbė informaciją apie vykusius renginius >  Lenkijos žiūrovams buvo pristatytos vertėjos – šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatės: ilgametė Filologijos fakulteto Klasikinių studijų katedros profesorė Eugenija Ulčinaitė, kuriai Šv. Jeronimo premija skirta už puikius antikinės ir ypač Lietuvos viduramžių, renesanso ir baroko literatūros vertimus, praturtinusius Lietuvos literatūros istoriją naujai atvertais LDK lotyniškosios bei lenkiškosios raštijos klodais, ir vertėja į latvių kalbą Dace Meire, apdovanota už aukštą profesinį meistriškumą ir produktyvumą verčiant į latvių kalbą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinius.

„Daugiausia premijų skiriama už vertimus iš šiuolaikinių kalbų. Taigi šis apdovanojimas labai svarbus, nes senosios literatūros tyrinėtojai ne visada pastebimi“, – sakė prof. Eugenija Ulčinaitė pokalbyje su Lenkijos televizijos kanalo žurnalistais.

Laidoje kalbėjo ir Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė. Ji pažymėjo, kad vertėjai reikalingi ne tik leidykloms, kurios verčia ir leidžia užsienio autorių knygas, bet ir „gyvam“ darbui, atliekant sinchroninį vertimą. Profesorė pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta profesionalių vertėjų raštu ir žodžiu, ypač iš rusų, vokiečių ir lenkų kalbų. Paklausta apie priežastis profesorė paaiškino: „Manau, kad priežastys yra objektyvios. Lenkų mokyklas baigę moksleiviai dažnai renkasi studijuoti kalbą Lenkijoje, išvažiuoja studijuoti ir į kitas šalis. Lietuvoje nėra tiek daug lenkų filologijos studijas baigiančių absolventų, be to, jų poreikis rinkoje gana didelis, todėl baigę studijas jie turi platesnį darbo pasiūlos spektrą, kuris apima ne tik vertėjo darbą.“

Koronaviruso pandemijos metu vis dažniau matėme ir gestų kalbos vertėjų. Lietuvoje jų yra 110.

„Gestų kalbos vertėjų nėra daug. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 6000 nebylių žmonių. Be to, kai kurie klausos negalią turintys asmenys taip pat bendrauja gestų kalba. Jiems vertėjų reikia visose gyvenimo situacijose. Negalime suspėti padėti visiems“, – pasakojo Ramunė Leonavičienė, Lietuvos gestų kalbos vertimo centro vadovė.

Galima pridurti, kad nuo rudens gestų kalbos vertimo bus mokoma ir VU Vertimo studijų katedroje. 2021 m. stojantiesiems į Vertimo bakalauro studijų programą planuojama pasiūlyti lietuvių gestų kalbos specializaciją. Be to, jau nuo ateinančio semestro gestų kalba besidomintys VU studentai galės studijuoti lietuvių gestų kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką.

Spalio 9 d., penktadienį, 15.00 val. 92 aud. bendruomenė kviečiama į doc. dr. Jelenos Konickajos seminarą: Daugiskaitiniai daiktavardžiai slovėnų ir lietuvių kalbose. // Существительные pluralia tantum в словенском и литовском языках. 

Doc. dr. Konickaja pristatys savo tyrimą rusiškai, diskusija - visomis įmanomomis kalbomis.

Anotacija > 

Rugsėjo 22 dieną, per pirmąjį šių mokslo metų Vilniaus universiteto Senato posėdį, kuris šįkart vyko nuotoliniu būdu, įvyko jau tradiciniais tapę skaitomiausiųjų Vilniaus universiteto leidyklos knygų apdovanojimai. Apdovanojimą pelnė ir Fakulteto TKI lektorės Virginija Stumbrienė ir Aurelija Kaškelevičienė – jų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“ tapo skaitomiausia 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos išleista studijų knyga. Sveikiname!

 Apdovanojimas už skaitomiausiąją 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos monografiją „Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ skirtas VU filosofijos fakulteto prof. dr. Lilijai Duoblienei.

 Apdovanojimas už skaitomiausiąjį 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalą „Ekonomika“ skirtas VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. dr. Algirdui Miškiniui.

 Apdovanojimas už 2019-ųjų metų mokslo populiarinimo leidinį „Europos mitinių būtybių žemėlapis“ skirtas Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. dr. Giedrei Beconytei.

„Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimai buvo įsteigti Vilniaus universiteto leidyklos iniciatyva 2019-aisiais metais, jų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles leidyklos svetainėje (https://www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai).

Spalio 6 d., antradienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. bendruomenė maloniai kviečiama į pagal projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ rengiamų ir jau parengtų mokymo priemonių pristatymą.

15.00

• Interaktyvus lietuvių kalbos mokymosi portalas (VDU; svetainės rengimo projekto vadovė Asta Kazlauskienė)
• Mokomieji tekstynai (vadovė Erika Rimkutė)
• Besimokančiųjų tekstynai (vadovė Jūratė Ruzaitė)
• Morfologiškai anotuotas tekstynas (vadovas Andrius Utka)
• Leksikonas (vadovė Jolanta Kovalevskaitė)
• Tarties žodynas (vadovė Asta Kazlauskienė)
• Kirčiuoklis (vadovė Asta Kazlauskienė)

15.30

• Interaktyvus C1 lygio lietuvių kalbos vadovėlis „Nė dienos be lietuvių kalbos“. Autorės Aurelija Kaškelevičienė ir Virginija Stumbrienė

16.00  

• Skaitmeninė integruoto ugdymo priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ (VDU Švietimo akademija)

Koncepcijos autorė ir sudarytoja Raimonda Ragauskienė.

Autoriai: Robertas Jurgaitis, Žydronė Kolevinskienė, Rasa Leonavičiūtė, Viktorija Moščuk, Sigutė Radzevičienė, Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė, Vilius Šadauskas, Dainius Vaitiekūnas   

Kviečiame dalyvauti!

Norinčius renginyje dalyvauti nuotoliniu būdu kviečiame registruotis Baltnexus – sudarysime galimybę prisijungti nuotoliniu būdu per Microsoft Teams.

Daugiau apie projektą >

Rugsėjo 30 d. BKKI doktorantė Ingrida Kisieliūtė apgynė daktaro disertaciją Naujosios ekonominės kritikos taikymo strategijos. F. Dostojevskio atvejis, kurios vadovė buvo doc. dr. Dagnė Beržaitė.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

Daugiau apie naują numerį galite sužinoti čia >

Straipsniai:

Фрагмент «Канона врачебной науки» Ибн Сины в руськомовном переводе трактата «Тайная тайных»
Sergei Temchin

Новонайденные отрывки из Кормчей в прологе Национального музея им. А. Шептицкого
Marina Chistiakova

Типологическая классификация кириллических рукописей, содержащих тексты Żywotów Świętych Петра Скарги
Galina Sapozhnikova

К вопросу о русских и польских грамматиках XVIII в. как учебниках по теории языка
Alla Kozhinowa

Semantyka lit. baltas i pol. biały: próba analizy konfrontatywnej
Viktorija Ušinskienė

Интернациональная лексика русского и словенского языков: категория рода
Jelena Konickaja

Idiolekt Wojciecha Piotrowicza: słownictwo prozy autobiograficznej
Kinga Geben | Irena Fedorowicz

Kompetencje składniowe dzieci w wieku 6,5–7,5 (na przykładzie wypowiedzi z czasownikami ruchu)
Natalia Siudzińska | Kamila Brzeszkiewicz

Еще раз к вопросу о заголовках «новых медиа» как объекте прагматики и медиаэкологии
Jelena Kazimianec

Spalio 2 d., penktadienį, 15 val. K. Būgos aud. bendruomenė kviečiama į dr. Ernestos Kazakėnaitės vedamą seminarą „Sugedęs Hasentöterio telefonas“: vieno XVI a. latvių tekstelio masinio pernaudojimo atvejis.

Pasitelkus konkretų pavyzdį – Johanno Hasentöterio užrašytą latvių Tėve mūsų maldą, pirmą kartą publikuotą 1550 m. Sebastiano Münsterio Kosmografijoje, – seminare bus analizuojama bendresnė teksto pernaudojimo problema. Bus aptarti  tokie klausimai kaip tekstų sąsajos ir sklaida XVI amžiuje, perpublikuotojų autoritetai ir neatida, teksto redakcijų problema, keitimų motyvacija bei kt.

Nors analizuojamas tekstas latviškas, seminare svarstomos temos yra bendros, todėl diskutuoti kviečiami visi. Kad diskusijos būtų vaisingesnės, pateikiama medžiagos peržiūrai >

Džiugi žinia! Vilniaus universiteto profesorei emeritei, ilgametei Klasikinės filologijos katedros vedėjai Eugenijai Ulčinaitei rugsėjo 30 d. bus įteikta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta Šv. Jeronimo premija už viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą.

Eugenijos Ulčinaitė – neabejotinai viena talentingiausių ir produktyviausių antikinių veikalų, Baroko ir Renesanso literatūros vertėjų Lietuvoje. Jos, kaip vertėjos, veikla apima kone pusšimtį metų, be to, nenutrūksta ir toliau: pastaraisiais metais ji džiugindama naujais brandžiais darbais. Profesorės Ulčinaitės darbų kraitė – kaip reta gausi ir įvairi: vertimai iš lotynų, senosios graikų ir lenkų kalbų, įvairių laikotarpių tekstai, prozos ir poezijos vertimai. Markas Aurelijus, Aurelijus Augustinas, Ovidijus, Horacijus, Ciceronas, Sarbievijus, Petras Skarga, Jonas Vislicietis Mikalojus Kazimieras Šemeta, Matas Nevė, Adomas Šrėteris, Pranciškus Gradauskas – šie ir kiti autoriai prabilo lietuviškai mūsų gerbiamos Vertėjos dėka. Visus juos vienija epochos ženklai: sudėtinga kalba ir eilėdara, įmantrūs vaizdai ir daugybe antikinių bei krikščioniškų aliuzijų prisotinti tekstai. Kad juos adekvačiai prakalbintų, vertėjas privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir būti išstudijavęs laikotarpio realijas, kontekstus ir tradicijas. Čia ir pasireiškia Eugenijos Ulčinaitės – vertėjos ir tyrėjos – neatsiejamas derinys.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę ir linkime ilgų kūrybingų metų. Plurimos annos, carissima Eugenia!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdžio trukmė – 90 min. Posėdis vyks 92 aud., pradžia – 11.00 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas (07 02, 09 16) (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
3. 2020/2021 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 5 min.).
4. Dėl emerito vardo suteikimo (doc. N. Juchnevičienė, 2 min.). Slaptas balsavimas. Kandidatė: prof. A. Usonienė.
5. Dėl pedagoginių vardų suteikimo (3 min.). Slaptas balsavimas. Antrą konkursą yra laimėję doc. Dainius Būrė, prof. Jonė Grigaliūnienė, prof. Daiva Sinkevičiūtė, prof. Irena Smetonienė.
6. Dėl naujo Priėmimo-atestacijos komisijos (PAK) nario (dekanė prof. I. Šeškauskienė, 2 min.). Slaptas balsavimas.
7. Dėl priemonės, susijusios su dalyvavimu mokslo sklaidos renginiuose, ir dėl kvalifikacijos kėlimo galimybės per Erasmus+. Esama situacija ir perspektyvos (dekanė prof. I. Šeškauskienė, 15 min.).
8. Prof. Jono Kazlausko vardinės auditorijos įrengimas SP2 (prof. B. Stundžia, 2 min.).
9. Literatūros žurnalo redkolegijos atnaujinimas (doc. N. Juchnevičienė, 2 min.).
10. SPK atnaujinimai (Kalbotyros SPK atnaujinimas, Anglų filologijos ir Anglistikos SPK) (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.).
11. Leidinių teikimas tvirtinti (10 min.):

          11.1 Vilmos Zubaitienės, Gintarės Judžentytės-Šinkūnienės, Eglės Gudavičienės, Linos Plaušinaitytės, Skaistės Volungevičienės kolektyvinė monografija „Studentų darbų fraziškumas“ (doc. Vilma Zubaitienė, 3 min.).

            11.2 Agnės Navickaitės-Klišauskienės, Vytauto Rinkevičiaus ir Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės parengta mokymo priemonė SKAIDRS! Latviešu valoda lietuviešu studentiem I d. / SKAIDRS! Latvių kalbos A1 lygio mokymo priemonė lietuviams, 1 d. (pristatys vienas iš autorių, 3 min.).

    12. Mokslo kolegijos pirmininko keitimas  (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
    13. Kiti klausimai (prof. M. Ramonienė, 5 min.).

Rugsėjo 18 d. TKI doktorantė Justina Mandravickaitė apgynė daktaro disertaciją Kalbinė funkcinių stilių raiška: kiekybinė požymių analizė, kurios vadovė buvo doc. dr. Loreta Vilkienė.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

Programa >

Rugsėjo 8 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 15 stipendijų geriausiems šalies jauniesiems mokslininkams humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo srityse. Tik 3 2020–2021 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos paskirtos humanitarams, ir iš kurių net 2 – Filologijos fakulteto mokslų daktarėms: dr. Ernestai Kazakėnaitei (vykdomų tyrimų tema – XVI-XVII a. baltų raštijos tyrimai) ir dr. Laurai Vilkaitei-Lozdienei (vykdomų tyrimų tema – Žodyno tyrimai). Sveikiname! Iš viso Vilniaus universiteto mokslininkams paskirtos 6 stipendijos.

Lietuvos mokslų akademija nuo 2010 m. kasmet organizuoja LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą ir kiekvienais metais sulaukia vis didesnio populiarumo. Stipendijomis siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų mokslinę kūrybinę veiklą ir konkurenciją, remti talentingų jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus. Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus. Stipendija yra 6 bazinių socialinių išmokų dydžio, skiriama kartą per mėnesį vienerius metus. Kandidatus stipendijai gauti teikia mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos arba savo kandidatūras gali iškelti ir patys mokslininkai, pateikę paraišką stipendijai gauti. Kandidatai  turi turėti mokslų daktaro laipsnį ir būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Paraiškas vertino LMA sudarytos atskirų mokslo sričių ekspertų komisijos. Humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritims buvo paskirta po 3 stipendijas. Iš jų 6 stipendijos paskirtos Vilniaus universiteto, po 2 – Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimo centro, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, 1 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkams.

Daugiau informacijos >