Naujienos

Kviečiame Vilniaus knygų mugės metu apsilankyti renginiuose, kuriuose dalyvaus Fakulteto tyrėjai, dėstytojai, studentai ar alumnai.

Vasario 20 d., ketvirtadienis

• 11.00 Konf. salė 5.2. Dzūkiškas susbuvimas su Simno žmonėm. Arvydo Šeškevičiaus monografijos Simno šimtmečių istorija pristatymas. Dalyvauja Nijolė Maskaliūnienė.
• 11.00 Konf. salė 5.3. Dalios Čiočytės ir Gedimino Mikelaičio knygos Netituluotasis Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį mic pristatymas. Dalyvauja autorė. Daugiau informacijos >
• 12.00 Konf salė 3.2. Knygos Matas Pretorijus, Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, t. 5: VIII knyga, Senovės Prūsijos valstybė; IX knyga, Pokyčiai Prūsijoje pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys.
• 13.00 Rašytojų kampas. Hesiodo poemos Darbai ir dienos pristatymas. Dalyvauja Mantas Tamošaitis, Arnoldas Kazimierėnas, Naglis Kardelis, Vytautas Ališauskas.
• 15.00 15min forumas. Moišės Vorobeičiko (Moï Ver) albumo Vilniaus žydų gatvė/ The Ghetto Lane in Wilna pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas. Renginio kalbos: LT/E
• 16.00 15min forumas. Diskusija Sovietmečio lietuvių literatūra: skaityti, pamiršti, pasmerkti?. Dalyvauja Mantas Tamošaitis.
• 17.00. konf. salė 5.2 Knygos Iš širdies ir tikru reikalu. Juozo Tumo-Vaižganto šeimyninė korespondencija (sud. Jurgita Žana Raškevičiūtė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Aistė Kučinskienė.
• 18.00 Konf. salė 5.5. Knygos Balys Sruoga. Raštai, 16 tomas (laiškai) pristatymas. Dalyvauja Aistė Kučinskienė.
• 18. 00 Konf. salė 3.1. Irenos Smetonienės, Mariaus Smetonos, Kristinos Rutkovskos monografijos Kalba. Tauta. Valstybė pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vytautas Kardelis.
• 18.00 Rašytojų kampas. Oskaro Milašiaus knygos Laiškai pristatymas. Dalyvauja Genovaitė Dručkutė, Vytautas Bikulčius, Paulius V. Subačius.

Vasario 21 d., penkadienis

• 11.00 LRT salė / 5.1. Pokalbis Arvydo Šliogerio palikimas: žvilgsnis į Lietuvos ir filosofijos ateitį. Dalyvauja Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Naglis Kardelis.
• 12.00 Konf. salė 5.5. Cicerono knygų Apie lemtį ir Kalbos prieš Verį pristatymas. Dalyvauja Paulius Garbačiauskas, Živilė Pabijutaitė, Audronė Kučinskienė.
• 12.00 LRT salė / 5.1 Matildos Olkinaitės knygos Atrakintas dienoraštis pristatymas. Sudarytojas – Mindaugas Kvietkauskas.
• 12.00 Konf. salė 1.2. Walto Whitmano knygos Žolės lapai pristatymas. Dalyvauja Rimas Užgiris.
• 12.00 Konf. salė 1.3. Birutės Ciplijauskaitės knygos Tarp lituanistikos ir ispanistikos ir Lauros Laurušaitės knygos Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a (e)migracijos patirtys pristatymas. Dalyvauja Aistė Kučinskienė.
• 13.00 Konf. salė 5.3. Pietro U. Dini knygos Baltų kalbų lyginamoji istorija pristatymas. Dalyvauja Bonifacas Stundžia.
• 14.00 Konf. salė 3.1. Maurice’o Maeterlincko knygos Pelėjas ir Melisanda pristatymas. Dalyvauja Vytautas Bikulčius, Genovaitė Dručkutė.
• 14.00 Konf. salė 1.2. Nariaus Kairio romano Toliau nei vandenynas pristatymas. Dalyvauja Brigita Speičytė.
• 14.00 Konf. salė 5.5. Valdo Daškevičiaus knygos Budėtojas pristatymas. Dalyvauja Regimantas Tamošaitis.
• 16.00 Konf. salė 3.2. Vandos Zaborskaitės knygos Dienoraštis pristatymas. Dalyvauja Kęstutis Nastopka.
• 16.00 Konf. salė 1.2. Vilijos Niauronytės knygos Homo sum. Lotyniški aforizmai, citatos ir kasdieniai posakiaipristatymas. Dalyvauja Audronė Kučinskienė.
• 17.00 Rašytojų kampas Rimo Užgirio eilėraščių rinkinio Tarp pristatymas. Dalyvauja autorius.
• 18.00 Rašytojų kampas. Avromo Suckeverio poezijos rinkinio Dešimt eilėraščių / Ten Poems pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas.
• 19.00 Rašytojų kampas. Birutės Jasiūnaitės knygos Lietuvių velniavardžiai pristatymas. Dalyvauja autorė, Vilma Zubaitienė, Bronė Stundžienė.

Vasario 22 d., šeštadienis

• 10.15 Konf. salė 5.5. Ginos Kavaliūnaitės knygos Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. II tomas pristatymas. Dalyvauja autorė, Darius Kuolys, Vytautas Ališauskas, Mintautas Čiurinskas. Daugiau informacijos >
• 13.00 Konf. salė 1.2. Gedimino Kajėno knygos 33 portretai: pokalbiai su menininkais pristatymas. Dalyvauja autorius, Viktorija Daujotytė.
• 14.00 Rašytojų kampas. Birutės Jonuškaitės leidinio Laikas ir likimai pristatymas. Dalyvauja Carmen Caro Dugo. Renginio kalbos: LT/PL.
• 15.00 Konf. salė 5.5. Aldžio Gedučio ir Kęsto Kirtiklio knygos Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus pristatymas. Dalyvauja Aistė Kučinskienė.
• 15.00 Rašytojų kampas. Pokalbis Apie kalbos laisvę ir laisvę kalboje. Dalyvauja Naglis, Kardelis, Viktorija Daujotytė.
• 16.00 Rašytojų kampas. Pokalbis su šiuolaikinės lietuvių poezijos antologijos rusų kalba sudarytoju Georgijum Ereminu. Poezijos skaitymai. Dalyvauja Marius Burokas, Giedrė Kazlauskaitė.
• 17.00 Konf. salė 5.3. Siiri Enoranta knygos Graudaragio užkalbėjimas pristatymas. Dalyvauja Dovilė Kuzminskaitė. Renginio kalbos: LT/FI.
• 18.00 Konf. salė 5.2. Tadeuszo Konwickio knygos Meilės įvykių kronika pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys. Renginio kalbos: LT/PL.

Vasario 23 d., sekmadienis

• 12.00 Konf. salė 1.3. Knygos Devyndarbė literatė Aldona Liobytė pristatymas. Dalyvauja Kęstutis Urba.
• 14.00 Konf. salė 3.2. Lietuvių liaudies dainyno tomų pristatymas: 22 tomo Vestuvinės dainos ir 24 tomo Vaišių dainos. Dalyvauja Saulė Matulevičienė, Bronė Stundžienė.
• 14.00 15min forumas. Diskusija Parduota, bet ar skaityta?. Dalyvauja Giedrė Kazlauskaitė.
• 15.00 Konf. salė 5.2. Aido Marčėno knygos Ir. 123 eilėraščiai pristatymas. Dalyvauja Viktorija Daujotytė. 
• 16.00 Konf. salė 1.3. Levo Karsavino knygos Apie tobulybę pristatymas. Dalyvauja Vytautas Ališauskas.

Detali renginių programa >

Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje, už atsidavimą jai kasdieniu prasmingu darbu įteikė valstybinius apdovanojimus žmonėms, vertiems didžiausio pagerbimo.

Šalies vadovas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių įteikė ir Carmen Caro Dugo – Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docentei už aktyvią lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo plėtojimą bei Lietuvos vardo skleidimą Ispanijos Karalystėje.

„Žinoma, buvo be galo graži šventė, esu labai dėkinga už pripažinimą, taip pat tikrai patiko pamatyti kitus vertėjus tarp apdovanotųjų. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad tai aš turiu būti dėkinga už man suteiktą galimybę susipažinti su lietuvių kultūra, ji mano gyvenimą praturtino – taip sakiau ir Prezidentui.  Lietuvių literatūrą versti ir skleisti man yra malonumas“, – įspūdžiais pasidalino Carmen Caro Dugo.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Filologijos fakulteto profesorės Roma Kriaučiūnienė ir Nijolė Maskaliūnienė, ir Ispanijos karalystės ambasadorius José María Robles Fraga. 

Mieli kolegos,

sveikinu visus su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Jau daugiau kaip šimtmetį džiaugiamės ir didžiuojamės savo valstybe. Visą tą laiką Vasario 16-ji buvo ir tebėra labai svarbi diena. Nepaliaukime džiaugtis ir didžiuotis!  Švęskime! 

Nieko nėra svarbiau už žmones, mažose ir didelėse bendruomenėse puoselėjančius ir perduodančius iš kartos į kartą savo valstybę kaip vertybę.

Gražaus sekmadienio,

Inesa Šeškauskienė

Filologijos fakulteto dekanė

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 8 d. iki balandžio 25 d. kas antrą šeštadienį. Išklausiusiems penkias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle >, taip pat daugiau informacijos rasite čia > 

Paskaitų temos ir tvarkaraštis lietuvių kalba >

Paskaitų temos ir tvarkaraštis rusų kalba >

Paskaitų vieta ir laikas: 11:00 val, Donelaičio auditorija, VU Filologijos fakultetas (Universiteto g. 5, Vilnius)

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: Rusų filologijos katedros tel.: (8 5) 268 7224, (8 5) 268 7225, Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius.

2020-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursuose (sausio 6–31 d.) šiuo metu mokosi 63 studentai. Jie atvyko iš 24 šalių: Australijos, Belgijos, Čekijos, Egipto, Honkongo, Ispanijos, Japonijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kenijos, Kinijos, Kosovo, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vengrijos, Vokietijos.

Kursų dalyviai, pagal kalbos mokėjimo lygį suskirstyti į šešias grupes, kasdien po 4 ar 6 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos. Kadangi pradedančių mokytis lietuvių kalbos yra daugiau negu 20, yra dvi pardedančiųjų grupės. Po pietų studentai klausosi paskaitų apie Lietuvos kultūrą (lietuvių kalbą, istoriją, socialinį ir politinį gyvenimą, kasdienio gyvenimo kultūrą, senąją lietuvių kultūrą) ir gamtą, dalyvauja ekskursijose po Vilniaus universitetą, Vilniaus senamiestį, lankosi Valdovų rūmuose, susipažįsta su tradiciniais amatais (pynimu, rišimu, žvakių liejimu ir kt.). Mokosi lietuviškų šokių ir žaidimų vakaronėje su VU ansambliu „Ratilio“, ragauja lietuviškų patiekalų. Šeštadieniais vyksta į Trakus, Kauną, dalyvauja edukacinėje duonos kepimo programoje Arklio muziejuje (Anykščių raj., Niūronyse).

2020 m. sausio 20 d. prasidės dėstytojų, dėstančių užsienio šalių universitetuose lietuvių kalbą, kvalifikacijos kėlimo kursai. Kursai  vyks visą savaitę – sausio 20–24 d., juose dalyvaus 34 dėstytojai iš daugybės šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Per kursus dalyviai praplės žinias apie Lietuvos istoriją, pagrindinis dėmesys kursuose skiriamas šioms dviem temoms: partizanams ir žydų istorijai Lietuvoje. Taip pat dalyviai sužinos lietuvių literatūros ir kalbos naujienas, pagilins lietuvių kalbos mokymo metodikos žinias ir dalinsis savo dėstymo patirtimi, kalbėsis apie rūpesčius ir džiaugsmus, diskutuos apie tai, kaip įveikti iššūkius. Kursuose paskaitas skaitys gausus būrys Filologijos fakulteto dėstytojų ir kviestinių lektorių.

Kursų dalyviai lankysis Valstybės pažinimo centre, Valdovų rūmuose, žiūrės filmą Nenugalimas ir bendraus su jo režisiere A. Zalanskaite, eis į ekskursiją po buvusias LDK žydų erdves Vilniuje ir Didįjį Vilniaus getą.

Veikla vykdoma pagal projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.

Mieli bendruomenės nariai,

Šis šventinis metas pakylėja mus nuo darbais ir rūpesčiais persmelktos kasdienybės prie amžinųjų vertybių, tad tegul Jūsų namuose nepritrūksta jaukumo ir žmogiškosios šilumos, džiaugsmo ir ramybės. Viltingai žvelkite į ateinančius metus, tebūnie jie dar sėkmingesni!

Linksmų Kalėdų!

Merry Christmas! (anglų k.)

Joyeux Noël! (prancūzų k.)

Frohe Weihnachten! (vokiečių k.)

Priecīgus Ziemassvētkus! (latvių k.)

Rõõmsaid Jõulupühi! (estų k.)

C Pождеством Христовым! (rusų k.)

Wesołych Świąt! (lenkų k.)

Glædelig Jul! (danų k.) 

Gledelig Jul! (novergų k.)

God Jul! (švedų k.)

Hyvää joulua! (suomių k.)

Feliz Navidad! (ispanų k.)

Buon Natale! (italų k.)

Felicem Diem Nativitatis! (lotynų k.)

Καλά Χριστούγεννα! (graikų k.)

Mutlu Noeller! (turkų k.)

გილოცავთ შობა-ახალ წელს! (kartvelų k.)

Sretan Božić! (kroatų k.)

Vesel Božič! (slovėnų k.)

Boldog karácsonyt! (vengrų k.)

Crăciun Fericit! (rumunų k.)

Gleðileg jól! (islandų k.)

VU Filologijos fakultetas

Gruodžio 12 d. 16.00 val. V. Krėvės aud. antrą kartą įvyko tarpfakultetiniai taikomieji debatai anglų kalba, kuriuos laimėjo VU MIF komanda, atstovaujama Artūro Vellemaa ir Mariaus Šomkos. 

Šis akademinis renginys prisidėjo prie diskusijos kultūros puoselėjimo studentų tarpe, atstovaujančius skirtingus universiteto  fakultetus  (Filologijos, Fizikos, Matematikos ir Informatikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų, Gyvybės mokslų centro, Ekonomikos ir verslo administravimo, Filologijos, Chemijos ir geomoklsų). Debatų metu studentai pademonstravo savo aistrą kalbai, viešajam kalbėjimui, kritiniam mąstymui ir argumentavimui. 

Debatuojančius vertino penkių ekspertų komisija, kuri prisidėjo prie gražios VU akademinio argumentavimo tradicijos puoselėjimo ir bendruomeniškumo dvasios kūrimo! Vertinimo komisijos nariai: 

• Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis (teisė)

• Živilė Skibarkienė (verslas, žmogiškieji ištekliai)

• Simon Beglin (DB ambasada, prekyba ir Brexit)

• Žygimantas Pavilionis(diplomatija, politika)

• Theodore Massey (JAV ambasada, užsienio politika)

Debatuose susitiko dvylika tarp-fakultetinių komandų iš aštuonių skirtingų VU fakultetų, kurių dalyviai pasižymėjo drąsa, energija, puikia iškalba bei meile kalbai:

1. Jonas Žaliūnas, Marijonas Mikaitis (VU TSPMI)

2. Dimitrijus Kolpačenko, Rytis Stankevičius (VU TSPMI)

3. Vaiva Ramanauskaitė, Povilas Kruopis (VU Chemijos ir geomokslų fakultetas)

4. Rūta Stumbraitė, Kristina Večerskytė (VU Gyvybės mokslų centras)

5. Augustas Kunc, Dominykas Malinauskas (VU Fizikos fakultetas)

6. Virginija Kanaporytė, Mantas Trečiokas (VU Filologijos fakultetas)

7. Indre Blagnytė, Pijus Serapinas (VU Gyvybės mokslų centras)

8. Artūras Vellemaa, Marius Šomka (VU Matematikos ir informatikos fakultetas)

9. Rugilė Atkočiūnaitė, Mantas Vičius (VU TSPMI)

10. Jonas Lapkus, Rokas Bernotavičius (VU Komunikacijos fakultetas / VU Faculty of Communication)

11. Aurimas Auga, Vilius Macijauskas (VU Matematikos ir informatikos fakultetas)

12. Madina Karimova, Therence Mokom Achiri (VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

Dvi geriausios komandos, surinkusios daugiausia vertinimo taškų, susitiko finale ir debatavo tema be pasiruošimo. Superfinale susitiko VU MIF studentai Artūras Vellemaa ir Marius Šomka (186 superfinalo taškai) su VU TSPMI studentais Rugile Atkočiūnaite ir Mantu Vičiumi (176 superfinalo taškai).

Debatus moderavo doc. dr. Liudmila Arcimavičienė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val., posėdžio trukmė 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas. 
3. Naujos užsienio piliečiams skirtos pirmosios pakopos studijų programos „Lituanistinės studijos“ tvirtinimas.
4. Tvarka, papildanti VU Studijų nuostatus (studijų proceso klausimai).
5. Dėl Mokslo kolegijos papildymo.
6. Dėl doktorantūros aptarimo.

2020 m. kovo 19-20 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Latvių ir bendrosios kalbotyros bei Baltų kalbotyros katedros kviečia dalyvauti 56-ojoje prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gramatika ir kalbos mokymasis“

2020 m. konferencija skirta gramatikos aprašymo principams ir gramatikos klausimų interpretacijai mokant gimtosios kalbos, jos tarmių bei mokantis kitų kalbų – tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektu. Konferencijoje laukiama bendrų, arealinių, tipologinių, pažintinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių ir kt. gramatinių latvių ir kitų kalbų medžiagos tyrimų. Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Nacionalinės tyrimų programos „Latvių kalba“ projektu „Enciklopedinis gramatikos žodynas“.

Daugiau informacijos apie konferenciją > 

Konferencijos darbo kalbos: latvių, lietuvių ir anglų.

Pranešimo trukmė – 20 minučių (15 minučių pranešimui, 5 minutės klausimams). 

Konferencijos dalyvio mokestis – 30 EUR. Mokestis skirtas kavos  pertraukėlių išlaidoms padengti. 

Paraiškas (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, atstovaujama institucija) bei pranešimo tezes (250–500 žodžių) prašome siųsti konferencijos organizatoriams iki 2020 m. sausio 20 d., el. paštu . Apie pranešimo įtraukimą į konferencijos programą bus pranešta iki 2020 m. vasario 3 d.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. lapkričio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val., posėdžio trukmė 90 min.

Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos skyrimas Lietuvių filologijos III k. studentei Paulai Urbonaitei. 

Daktaro diplomo įteikimas dr. Veronikai Girininkaitei. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 2 min.).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas ( dr. Jurgis Pakerys, 3 min.).
3. Dėl 2020 m. mokslo temų aprobavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
4. Naujų studijų programų variantų tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, doc. dr. Linara Batkuvienė,5 min.).
5. SPK ataskaita už studijų programų vykdymą 2018‒2019 m.m. (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, doc. dr. Linara Batkuvienė 20 min.).
6. 2020 m. priėmimo į pirmosios ir antrosios pakopos studijas planas (prodekanė doc.  Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
7. Dėl konkurso profesoriaus pareigoms užimti (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
8. Dėl kūrybinių atostogų prašymų (prof. dr. Paulius Subačius, dr. Daumantas Katinas, dr. Dovilė Keršienė, dr. Regina Jakubėnas, 10 min.).
9. Dėl leidinio tvirtinimo spaudai (doc. dr. Birutė Kabašinskaitė, 5 min.).
10. Dėl Sakartvelo vardo suteikimo 109 aud.(dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 3 min.).
11. Dėl Mokslo kolegijos sudėties papildymo (pristato prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
12. Dėl kandidato 2019 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursui (2 min.).
13. Kiti klausimai.

Šių metų lapkričio 5 d. netekome nuoširdžios kolegės iš Miunsterio universiteto, Vilniaus universiteto garbės daktarės, buvusios Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto rektorės ir „Baltikum“ fondo steigėjos prof. dr. M. Wasnos. 

Maria Wasna gimė buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, Tilžėje. Baigusi psichologijos, sociologijos, filosofijos ir pedagogikos studijas Miunsterio ir Bochumo universitetuose, 1968 metais apgynė vaikų pedagogikos srities disertaciją ir po kelerių metų tapo Vestfalijos Lipės miesto Pedagoginės aukštosios mokyklos Pedagoginės psichologijos katedros profesore, o nuo 1980 m. – Miunsterio universiteto mokslininke. 1990 m. gegužės 31 d. Miunsterio universiteto konvento balsų dauguma ji buvo išrinkta Miunsterio universiteto rektore – pirmąja universiteto rektore moterimi Vokietijoje. Tai itin svarbus įvykis visos Vokietijos akademinės bendruomenės istorijoje.

Atkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybę M. Wasna dėjo didžiules pastangas, kad užmegztų mokslinius ryšius su mūsų regiono universitetais. Taip pat jos iniciatyva Miunsterio universitete buvo įsteigtas tarpdalykinis Baltijos studijų institutas ir „Baltikum“ fondas. 

„Baltikum“ fondas įkurtas 1993 metais. Jo tikslas buvo remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuosius mokslininkus. Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leido per 15 jo veiklos metų premijomis apdovanoti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studentus už geriausius magistro ir daktaro darbus. Fondo laureatais tapo daug Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos, Medicinos ir kitų fakultetų bei TSPMI studentų.

Profesorės M. Wasnos veikla buvo įvertinta aukštais apdovanojimais: Latvijos valstybinis universitetas Rygoje ir Vilniaus universitetas suteikė jai garbės daktarės vardą, o Tartu universitetas – garbės narės vardą. 2004 m. jai įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (Nr. 365).

Nepaisydama itin didelio užimtumo ir akademinių įsipareigojimų, M. Wasna daug dėmesio skyrė Baltijos regionui, bendradarbiavimui su jo universitetais ir žmonėmis. Ji visada džiaugėsi viešnage Vilniuje. Pirmą kartą į VU ji atvyko 1993 metais ir pasijuto labai įsipareigojusi šiai aukštajai mokyklai. „Labai svarbu puoselėti visuomenės vertybes ir, kaip sako vokiečiai, matyti toliau savo nosies, palaikyti draugiškus ryšius“, – anuomet sakė ji.

Šviesus M. Wasnos atminimas ilgai išliks visų ją pažinojusiųjų atmintyje, jos darbuose ir Vilniaus universiteto istorijos puslapiuose.

Vilniaus universiteto bendruomenė

• - 10 komandų iš įvairių VU fakultetų
  - 5 teisėjai, skirtingų sričių ekspertai
  - 5 debatų temos

Renginio ambasadorė – Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Renginys vyks anglų kalba. Renginio tikslas – aktyvaus mokymo metodo (debatų) taikymo praktinis pristatymas Universiteto viešajame renginyje. 

Lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto senato nutarimu profesoriaus emerito vardo statusas buvo suteiktas Fakulteto profesoriams Bonifacui Stundžiai ir Arūnui Sverdiolui. Taip pat šio vardo statusas buvo suteiktas Universiteto profesoriams Valerijui Smilgevičiui, Vaclovui Lakiui ir Eugenijui Butkui.

Lapkričio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos įkurta LMA Jaunoji akademija pasipildė naujais nariais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje nariu tapo Baltistikos katedros doc. dr. Vytautas Rinkevičius.

Jaunosios akademijos nariai yra mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų ir aktyviai dirbantys profesinėje srityje, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius turi pasiekti 40 asmenų skaičių.

Š. m. rugsėjo 10 d. buvo paskelbti LMA Jaunosios akademijos naujų narių rinkimai. Gauta 31 paraiška, iš jų humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 7 paraiškos, fizinių mokslų – 3, biomedicinos mokslų – 6, žemės ūkio mokslų – 8, technikos mokslų – 7. LMA mokslų skyriuose patikrinus kandidatų pateiktus dokumentus, nutarta pritarti visų kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašui. Vėliau LMA mokslų skyriuose buvo išklausyti pretendentų prisistatymai, vyko kandidatų aptarimai, diskusijos ir rinkimai į LMA Jaunosios akademijos narius.

Lapkričio 28–29 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama į tarptautinį mokslinį seminarą „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“, subursiantį ne tik senųjų lietuviškų tekstų rengėjus ir tyrėjus, bet ir visus besidominčius tekstų skaitmeninimu.

Mokslinį seminarą sudarys dvi dalys:

           9.00–12.40  Moksliniai pranešimai (107 auditorija)  

           14.00–17.30  Kūrybinės dirbtuvės  (A4 auditorija)

Smulkesnė programa > 

Renginio tezės >

Mokslinius pranešimus skaitys ir tekstų skaitmeninimo patirtimi dalinsis pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos, o kūrybines dirbtuves ves programuotojas dr. Wolf-Dieter Syring, turintis ilgametę Šventojo Rašto tekstų skaitmeninimo patirtį, ir informacinių technologijų bakalauras Ignas Rudaitis, besidomintis kompiuterinės lingvistikos tyrimais. 

Renginys atviras visiems, tačiau norintiems dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse BŪTINA registracija adresu (nurodant vardą, pavardę ir ar reikalingas kompiuteris (galima turėti savo)).

Renginio plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių aprašas >

Renginio kalbos: lietuvių, anglų ir vokiečių

Renginį organizuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Renginį remia: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Lapkričio 20 d., trečiadienį, 15.00 val. 116 aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į doc. dr. Daliaus Jarmalavičiaus seminarą Vokiečių kalbos daiktavardžio dūriniai XVII a. rankraštiniuose dvikalbiuose baltų kalbų žodynuose.

Seminare bus pristatomi tyrimo duomenys rinkti iš XVII a. dvikalbių baltų kalbų rankraštinių žodynų. Iš pradžių bus aptariami tyrimo šaltiniai, apžvelgiami vokiečių kalbos daiktavardžio dūrinių dėmenų jungimo ypatumai bei kompozitų struktūriniai tipai. Po to bus pateikiami tyrimo duomenys, išryškinantys šaltiniuose užfiksuotų dūrinių modelių darybos dažnumą. Taip pat bus kalbama apie žodynų vokiškosios dalies dūrinių darybinius atitikmenis lietuvių ir latvių kalbose. Kodėl dūrinių tyrimams pasitelkti rankraštiniai žodynai? Kuo tokie tyrimai pasitarnautų baltistikai ir germanistikai? Į šiuos ir kitus klausimus bus pabandyta atsakyti šio seminaro metu.

Lapkričio 13 d., trečiadienį, Vilniaus universiteto Filologijos fakultete po renovacijos buvo atidaryta Estų kalbos auditorija, kuri buvo įrengta su privačių Estijos kompanijų finansine pagalba. Kaip pasakojo rektorius Artūras Žukauskas, Universitetas didžiuojasi turėdamas galimybę dėstyti estų kalbą. Jos dėstymas yra labai svarbus, nes padeda vystyti abiejų nedidelių šalių kultūrą.

Pasak Universiteto estų kalbos dėstytojos Eve Raeste, Universiteto parama mokant estų kalbą per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo labai aukšta. Apskritai ši kalba, nors ir nėra tarp populiariausių, susilaukia stabilaus studentų dėmesio – kalbėti estiškai studentai mokosi jau 28 metus. Kiekvienais metais studentų skaičius šiek tiek skiriasi, tačiau įprastai kursą sudaro apie 15 studentų.

Universiteto rektorius taip pat išreiškė tikėjimą, kad ateityje pavyks išplėsti estų kalbos dėstymą, bei kad ne tik Lietuvos studentai, bet ir užsienio studentai, studijuojantys Vilniaus universitete, išmoks estų kalbą.

Estijos televizijos reportažas apie auditorijos atidarymą >