Kviečiame į kovo 18 d., antradienį, 17.00 val. J. Balkevičiaus auditorijoje vyksiantį LKVTI Literatūros seminarą, kuriame pranešimą skaitys prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan. 

Pranešimo tema: „Daugiakalbiai migrančių motinų balsai šiuolaikinėje pasaulio literatūroje“.

Neseniai pasirodžiusioje monografijoje Mokyklinis literatūros kanonas: šimtmečio raidos rekonstrukcija (2024) Viktorija Šeina-Vasiliauskienė ir Aistė Kučinskienė rašo: „Tiek ilgalaikiame, tiek konkretaus laikotarpio mokykliniame kanone aki­vaizdžiai dominuoja vyrai. Viena vertus, tai lėmė objektyvi aplinkybė – mo­terų įsitraukimas į literatūrinę veiklą Lietuvoje iki pat XX a. antros pusės buvo gerokai mažesnis nei vyrų. Antra vertus, pastebimai mažesnę rašytojų moterų kanonizaciją galėjo lemti visuomeniškai-patriotiškai angažuota ver­tybinė kanono struktūra.“ (p. 521) Lietuvių literatūros kanonas šiuo požiūriu – neišskirtinis.

1962 m. knygoje Silences amerikiečių rašytoja ir literatūros kritikė Tillie Olsen, tyrinėjusi tylos literatūroje, tarp jų ir moterų tylos, priežastis, nurodė, kad viena jų – moterų gyvenimo sąlygos, daugeliui jų nesuteikusios rašymo prabangos. Moterų literatūros tyrimai išplėtojo metodologiją, kurios dėka galima išgirsti ir sugrąžinti moterų balsus į literatūros kanonus.  Šio seminaro metu prof. dr. E. Kačkutė pristatys savo su Valerie Heffernan sudarytą specialų žurnalo Contemporary Women‘s Writing numerį „Motherhood, Mobility, Migration“, kuris skirtas dar neįgarsintiems literatūriniams migrančių motinų balsams. Pranešime svarstoma kaip šiuolaikinėje pasaulio literatūroje prancūzų, italų, ispanų, norvegų, lietuvių ir suomių kalbomis skamba daugiakalbiai migrančių motinų balsai? Apie ką jie kalba, kokias istorijas pasakoja? Kokiomis meninės raiškos priemonėmis įveikia nutildymą vienakalbiuose, patriotiškai angažuotuose nacionaliniuose kanonuose?

Dr. Eglė Kačkutė-Hagan yra Vilniaus universiteto prancūzų literatūros ir lyčių studijų profesorė, lyginamosios moterų literatūros tyrinėtoja ir daugelio tarpdisciplininių tyrimų sumanytoja ir vykdytoja. Tarp jos svarbiausių darbų yra paroda ir fotoistorijų knyga (Dirbančios) motinos portretas (Georg, 2019), publikuota kartu su Marina Cavazza. Šio tyrimo pagrindu paskelbtas ir akademinis straipsnis žurnale Gender, Work and Organisation. Kita svarbi publikacija – straipsnių rinktinė Transgression(s) in Twenty-First-Century Women’s Writing, Leiden: Brill-Rodopi, Faux Titre, vol. 444, sudaryta kartu su Kate Averis ir Catherine Mao.

Seminare bus galima dalyvauti ir nuotoliu Zoom platformoje

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatės, VU Filologijos fakulteto mokslininkės dr. Ernestos Kazakėnaitės kalba, pasakyta šiandien Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjimo ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo proga:

Gerbiamosios ir gerbiamieji, ačiū! Ne tas ėjo pirmas, kas rado, todėl ačiū visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie šios dienos. Toks įvertinimas man yra netikėtas ir norisi kartoti – non sum dignus. Nors atrodytų, kaip gali nesitikėti, jei dalyvauji konkurse ir teiki gausybę dokumentų. Bet taip iš tiesų buvo. Dalyvauti paragino kiti, todėl jaučiau pareigą pabandyti. Prie netikėtumo jausmo prisidėjo ir tai, kad pirmą kartą ši stipendija skiriama kalbos tyrimams, ne istorinių faktų, asmenybių, idėjų ar kt., bet būtent kalbos.

Visi mylintys žodį žinome, kad kalba nėra tik bendravimo priemonė, padedanti susikalbėti, išsikalbėti ar įkalbėti. Ji – neatsiejama mūsų valstybingumo dalis, persismelkusi į bene visas gyvenimo sritis, nesvarbu, norime to ar ne. Tai įtvirtina ir trumpiausias konstitucijos straipsnis, 14-asis: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Nors šiuos keturis žodžius mes dabar suvokiame kaip savaime suprantamą dalyką, taip buvo toli gražu ne visada. Jei žvilgterėtume į ilgą lietuvių kalbos istoriją, matytume, jog už ją reikėjo pakovoti, visai kaip už laisvę, kurios atkūrimą šiandien švenčiame. Galime tik pasidžiaugti, kad besirūpinančiųjų tiek vienu, tiek kitu atsirado, tokių netrūksta ir šioje salėje.

Neretai kalbos puoselėtojams ir švietėjams, kaip antai, M. Daukšai, S. Daukantui ar G. Petkevičaitei-Bitei, jos išsaugojimas reiškė ir tautos išlikimą. Vis dėlto per daug romantizuoti irgi nederėtų, geriau prisiminkime profesoriaus Z. Zinkevičiaus dažnai akcentuotą mintį – mūsų kalbos istorija glaudžiai susijusi su valstybės istorija ir raida, todėl natūralu, kad viena atsispindi kitoje. O istorija – tarsi upė, nestovinti vietoje bei vingiuota. Taip pat ir mūsų kalba, nuolat kintanti. Jos pastovumas yra iliuzija, kurios nebelieka, kai sugretiname skirtingų kartų, o ypač – skirtingų laikotarpių tekstus. Pavyzdžiui, koks savas ir įprastas žodis mums dabar atrodo valstybė, tačiau iš tiesų – pasiskolintas iš latvių. Kaip rekonstravo G. Subačius ir P. Vanags (2016), jį pirmasis pavartojo S. Daukantas XIX a., bet vien to neužteko, prireikė dar pusės amžiaus ir kitų pritariančiųjų, kaip P. Višinskis, A. Janulaitis ir J. Jablonskis, kad valstybė galutinai įsitvirtintų vietoj anksčiau vartotų viešpatystė ir valstija. Šis pavyzdys patvirtina kliše tapusią patarlę – vienas lauke ne karys.

Tačiau ši stipendija skiriama būtent vienam, todėl natūralu, kad aprėpti visos mūsų rašytinės kalbos istorijos tyrime nepavyks. Bet, kaip rašo B. Vilentas perikopių pradžioje, „nederėtų čia man pradėti skųstis“, todėl pasirinkusi principą ad fontes keliausiu prie ištakų. O tokių ieškoti reikėtų XVI amžiuje. Jis mūsų kultūrinėje atmintyje yra itin reikšmingas, nes, kaip vadovėlinė formuluotė teigia, įvyko daug politinių, socialinių ir religinių pokyčių, bet svarbiausia – galime kalbėti apie pirmuosius išlikusius tekstus mūsų valstybine kalba. O tokių vien per XVI a. buvo apie 30, taigi ne vienas ar keli. Būtent pirmosios knygos, kaip iki kaulų smegenų mums žinomas M. Mažvydo parengtas katekizmas ar M. Daukšos postilė, yra svarbi moderniosios lietuvių tapatybės dalis, nes ar atsirastų bent vienas, niekada apie juos negirdėjęs? Ir visai nesvarbu, jog knygų originalus dabar perskaityti gali ar nori mažuma, o seniausią lietuvišką tekstą – 1503 m. knygoje esantį rankraštį – vos vienetai. Tai jau detalės, nemenkinančios jų vertės.

 Iš tiesų visi tuo metu daugiakalbiame krašte publikuoti lietuviški tekstai yra vertingi tyrimo šaltiniai. Juk jie radosi terpėje, kai lietuvių kalba nebuvo viešojo gyvenimo dalis. Tai atspindi lietuviškosios tapatybės formavimo(si) procesus, tautinės kalbinės savimonės raišką. Šiuo etapu baltistų domėtasi ir anksčiau, tačiau tikiu, kad kiekvienai tyrėjų kartai, įgyjančiai vis kitokios patirties ir prieigų, yra svarbu prie jų grįžti ir permąstyti. Iš praeities įvykių galime daug pasimokyti, dalis jų nepavaldūs laikui ir kartojasi, įgydami kitas formas. Be to, jie padeda suprasti, kad nesame nuo visko atsieti individai, bet tam tikros vietos, kalbos ir kultūros kūriniai.

Todėl dar kartą ačiū visiems už jaunųjų mokslininkų palaikymą, jis mums labai reikalingas. Kiekviena stipendija, o ypač ši, man yra didelė atsakomybė ir įsipareigojimas, tad ačiū už pasitikėjimą. Gražios mums visiems šiandien šventės, o kovojantiems už laisvę – ištvermės!

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Džoja Gunda Barysaitė).

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Džoja Gunda Barysaitė).

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Džoja Gunda Barysaitė).

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Stop kadras iš Atėnų universitete (ΕΚΠΑ ΝΚUA) daryto vaizdo įrašo

Sveikiname Vilniaus universiteto klasikinės filologijos dėstytoją prof. dr. Fatimą Eloevą, kuriai buvo suteiktas Atėnų universiteto garbės daktaro vardas.

Profesorė F. Eloeva garbės daktaro vardo suteikimo ceremonijos metu pasakė kalbą „Graikija. Laisvės pamokos“. Joje analizavo Dionisijo Solomoso Himno laisvei lingvistinę ir semantinę kompleksiją, nagrinėjant jo santykį su laisve kaip konceptu bei kalbine raiška. Išeities taškas – diskusija apie žodžio „βία“ (bia) reikšmę himne, kurio interpretacijos svyruoja tarp „skubos, veržlumo“ ir „prievartos, jėgos“. Tai parodo, kaip kalbinės reikšmės gali būti ideologiškai apkrautos ir susijusios su politine interpretacija.

Pirmą kartą skaitant himną jo tekstas autoriui pasirodė neįprastas, net bauginantis, tačiau kartu žavintis savo dramatine įtaiga. Laisvė čia nėra tiesiogiai įvardijama, o veikiau palaipsniui atskleidžiama per įtampos kupinas vaizdines priemones. Himnas tampa ne tik tautinės tapatybės, bet ir semiotinės analizės objektu – jo struktūra primena kinematografinį pasakojimą, kuriame laisvė pasirodo kaip grėsminga ir didinga jėga.

Vienas iš kertinių pranešimo aspektų – graikų tradicijoje laisvė dažniausiai apibrėžiama apofatiniu būdu, t. y. per tai, kas ji nėra, o ne per tiesioginius apibrėžimus. Laisvė yra slapta, ji neskamba kaip deklaratyvus lozungas, o slypi teksto potekstėse, poetinėse užuominose, simbolinėse figūrose. Solomoso Himne laisvei tai ypač akivaizdu: laisvė nėra iš karto įvardijama, ji pasirodo tik himno pabaigoje, po įtampos ir grėsmingų vaizdinių kaupimo. Iki tol ji egzistuoja kaip užuomina. Ši tradicija siekia dar Antikos laikus – nuo Platono, kuris valstybės laisvės klausimus gvildeno per neiginius ir paradoksus, iki Sofoklio Antigonės, kur moralinė ir dvasinė laisvė egzistuoja ne kaip įstatymų formuluotė, o kaip vidinis etinis pasirinkimas. Apofatinė laisvės samprata persiduoda ir į šiuolaikinę graikų literatūrą, pavyzdžiui, Jorgo Seferio tekste Άρνηση (liet. Neigimas) laisvė įgauna neapibrėžtumo ir net praradimo atspalvį.

Solomoso kalbos savitumas taip pat dera su šia tradicija. Jo poetinė kalba susipina su jo dvikalbyste (graikų ir italų), o pati lingvistinė raiška tampa eksperimentu, kuriame laisvė ir kalba susilieja į vieną. Solomoso kalba, kaip ir jo suvokiama laisvė, yra hibridinė, ribinė, nuolat kintanti. Tai atspindi ne tik jo individualų kūrybinį kelią, bet ir platesnius lingvistinius procesus, susijusius su graikų kalbos raida ir jos santykiu su tautine tapatybe.

Suprantantys graikiškai profesorės gali pasiklausyti kalbos įrašo nuo 31.40 minutės.

Žydų gelbėtojų diena – kovo 15-oji – išskirtinė atmintina data, skirta prisiminti ir pagerbti drąsius Lietuvos žmones, kurie nacių okupacijos metais gelbėjo žydus, rizikuodami savo ir artimųjų laisve bei gyvybe. Ši diena pirmą kartą oficialiai paminėta 2023 m. kovo 15 d., kai Vilniaus universiteto (VU) Simono Daukanto kiemelyje buvo iškilmingai perskaitytos žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolių bei Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotų asmenų – pavardės, taip pat pagerbtos Holokausto aukos.

„Tai ypatinga diena, primenanti apie tikrąjį žmogiškumo spindesį. Su pagarba ir dėkingumu prisimename drąsius, kilniaširdžius žmones, kurie net tamsiausiomis mūsų istorijos akimirkomis nepasidavė baimei – išliko orūs, nešė viltį ir, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, gelbėjo kitus. Ypač svarbu, kad šis minėjimas tampa ne tik prasminga, bet ir tauriai puoselėjama tradicija“, – sako renginio globėjas Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Šiemet šią dieną minėti ir prisidėti prie gelbėtojų atminimo įprasminimo kviečiame kovo 17 d. (pirmadienį) 15.00 val. VU Simono Daukanto kiemelyje  (Universiteto g. 5) renginio metu skaitant jų pavardes.

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu ši atmintina diena pasirinkta neatsitiktinai – būtent 1966 m. kovo 15 d. VU bibliotekininkei Onai Šimaitei buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolės vardas. O. Šimaitė, turėjusi leidimą lankytis Vilniaus gete tam, kad tariamai grąžintų knygas, į getą, nešdama būtiniausius daiktus, užmezgė ryšį su ten kalintais žmonėmis. Išeidama gelbėjo rankraščius, vertingus leidinius ir netgi žmones. Nacių okupacijos metais ji padėjo dešimtims žydų, dėl to pati buvo suimta ir išsiųsta į Dachau koncentracijos stovyklą.

„Trečiąjį kartą Vyriausybės ir Universiteto organizuojamas Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimas demonstruoja užgimusią prasminga tradiciją. Svarbu, kad prie minėjimo prisijungtų kuo įvairesnės bendruomenės, jaunimas. Norime, kad istorija liktų nepamiršta ir taptų pamoka atsakingiems dabarties sprendimams“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Šios istorinės atminties centre – paprasti, bet drąsūs ir žmogiškumui ištikimi asmenys iš skirtingų visuomenės sluoksnių: politikai, mokslininkai, kunigai, mokytojai, valstiečiai, menininkai. Tarp jų – Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, poetas ir dramaturgas Balys Sruoga, Landsbergių bei Sondeckių šeimos, taip pat garsioji VU bibliotekininkė O. Šimaitė. Visi jie rodo, kad sunkiais laikais kilnios vertybės, pagarba kito gyvybei ir ištikimybė žmogiškumui pranoksta baimę.

Nors svarbiausia atminties data yra kovo 15-oji, įvairūs minėjimai ir renginiai vyksta visą savaitę ar net mėnesį. 2025 metais, kaip ir kasmet, renginiai organizuojami visoje Lietuvoje. Informaciją apie juos, taip pat žydų gelbėtojų ir išgelbėtųjų istorijas galima rasti interneto svetainėje.

Šiemet, tęsdami prasmingą tradiciją, minėjimą organizuojame kovo 17 d. 15 val. VU Simono Daukanto kiemelyje. Renginio metu bus perskaitytos žydus gelbėjusių asmenų pavardės, pagerbtos Holokausto aukos. Renginyje dalyvaus aukščiausi valstybės vadovai, politikai, žydų gelbėtojų ainiai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai, tarptautinės bendruomenės atstovai, VU dėstytojai ir studentai.

Norinčius dalyvauti prašome iš anksto registruotis. Registracijos nuoroda pasiekiama čia. Renginys yra atviras visuomenei, todėl laukiami visi, norintys išreikšti padėką ir pagarbą tiems, kurie karo metais nepabūgo padėti kitiems.

Kovo 11-osios proga Vilniaus universitetas (VU) miestui dovanoja šventę, kurioje laukiami VU darbuotojai, studentai ir alumnai, VU senjorai, miestiečiai ir miesto svečiai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei parengta VU dainų ir šokių ansamblio programa, išsiskirianti lietuviškumu ir jaunatviškumu. Pagrindinė atliekamų kūrinių mintis − jaunų žmonių meilė artimui ir Tėvynei, telkimasis tautoje ir tikėjimas valstybe bei jos ateitimi.

Programoje skambės lietuvių kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio, Donato Zakaro, Felikso Bajoro, Aro Žvirblio kūriniai, bus atliekamos lietuvių choreografų Juozo Lingio, Vytauto Buterlevičiaus, Laimutės Kisielienės choreografijos. Taip pat matysite ir girdėsite ansamblio vadovų Eugenijaus Čiplio, Dovilės Mačiukaitės-Krasauskienės, Alberto Švelgino ir Indrės Jakubėnaitės-Alaburdienės kūrinius, liaudies dainų plėtotes bei šokių kompozicijas.

„Šis koncertas – tai bendrystės židinys. Tai meilė, kurią puoselėjame ir saugome. Mes mylime ir vienas kitą, ir savo žemę, kurią siejame su gyvenimu, su ateitimi“, – sako ansamblio meno vadovas Eugenijus Čiplys.

Koncertas vyks VU Šv. Jonų bažnyčioje. Koncerto pradžia 15.00 val., durys atsidaro 14.30 val. Renginio trukmė 1,15 val.

Įėjimas nemokamas.

Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras ir Švedijos ambasada maloniai kviečia dalyvauti kovo 20 d., ketvirtadienį, 11 val. Filologijos fakulteto Z. Zinkevičiaus auditorijoje (92) vyksiančioje Bengt'o Jangfeldt'o paskaitoje (anglų kalba) „The Nobel family: Not only Alfred but one of Europe's biggest industrial dynasties”.

Kartą metuose visų šalių akys krypsta į Švediją, nekantriai laukiant žinios, kam gi šiais metais bus skirta Nobelio premija – vienas garbingiausių apdovanojimų pasaulyje. Dauguma žino, kad Alfredas Nobelis buvo iškilus mokslininkas ir dinamito išradėjas, bet nedaug kas girdėjo, kad jis priklausė genialių žmonių šeimai su unikalia, intriguojančia istorija.

Jo knyga Immanuel Nobel & Söner: Svenska snillen i tsarernas Ryssland (2020; Immanuelis Nobelis ir sūnūs: švedų genijai carinėje Rusijoje) yra akademinis, patraukliai parašytas darbas apie Nobelių šeimą, jos reikšmingus darbus, išradingumą ir neįtikėtiną verslumą. Vertimas į anglų kalbą The Nobel Family: Swedish Geniuses in Tsarist Russia (2023) pateko į The Financial Times geriausių metų knygų sąrašą. Knyga taip pat išversta į rusų, azerų bei suomių kalbas.

Knygos autorius Bengt'as Jangfeldt'as – žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas, knygų apie B. Pasternaką, V. Majakovskį, O. Mandelštamą, J. Brodskį, A. Munthe, R. Wallenbergą autorius, prestižinių literatūros premijų (dukart Augusto Strindbergo premijos – aukščiausio Švedijoje literatūrinio apdovanojimo, Švedijos akademijos premijos ir kt.) laureatas. Bengt'as Jangfeldt'as daug rašo ir Rusijos politikos bei istorijos klausimais: jo knyga Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé (2017; Mes ir jie. Bengt'as Jangfeldt'as apie Rusiją kaip idėją) prasidėjus 2022 m. karui buvo išleista pakartotinai ir išversta į daugelį kalbų.

2024 m. rudenį Bengt'as Jangfeldt'as viešėjo Vilniaus universitete ir sužavėjo auditoriją paskaitomis apie Raoulį Wallenbergą ir Josifą Brodskį. Nuoširdžiai džiaugiamės jo grįžimu ir galimybe pristatyti šį puikų autorių platesnei auditorijai, šį kartą per jo pasakojimą apie iškiliąją Nobelių šeimą.

Asociatyvinė nuotrauka. Vilniaus universitetas / Ugnius Bagdonavičius 

Kviečiame mokytojus į praktinius mokymus šnekamosios anglų kalbos įgūdžiams tobulinti.

Mokate anglų kalbą A2 lygiu, bet trūksta pasitikėjimo? Šie kursai kaip tik Jums.

Kodėl verta dalyvauti?

• Tobulinsite savo kalbėjimo įgūdžius
• Išmoksite pasitikėti savimi kalbėdami anglų kalba
• Pagerinsite tarpkultūrinės kompetencijos įgūdžius

Registruotis galite jau dabar: ir atverkite duris į efektyvesnį mokymąsi bei komunikaciją!

40 akademinių valandų kurso kaina – 250 eurų.

Kursas skirtas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo, ikimokyklinio, pradinio ugdymo, profesinio mokymo programas; švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams.

Mokėti už mokymus galima iš pedagogų kvalifikacijai skirtos mokinio krepšelio dalies arba asmeniškai.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta gavus įmokos už kursą pavedimo kopiją. Sumokėti prašome iki registracijos pabaigos kovo 17 d.

Pasibaigus kvalifikacijos kėlimo programai, kiekvienas dalyvis gaus 40 ak. val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, išduotą Vilniaus universiteto (programos akreditacijos Nr. PKTPC- 2025/03/01).

Maloniai kviečiame į knygos „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva 1940–1990“ pristatymą, kuris vyks kovo 13 d. (ketvirtadienį), 17 val. Filologijos fakultete, V. Krėvės (118) auditorijoje.

Knygą pristatys jos sudarytojos ir autoriai: Nijolė Maskaliūnienė, Ingrida Tatolytė, Liucija Černiuvienė, Nijolė Keršytė, Dalia Mankauskienė, Paulius V. Subačius, Daina Valentinavičienė, Deimantė Veličkienė ir Agnė Zolubienė.

„Vertimo cenzūra visada išsiskiria iš kitų sričių cenzūros dėl paties vertimo specifikos, kurią lemia sunkiai nustatoma vertėjo (ar kitų veikėjų) pasirinkimų motyvacija. Vertimo cenzūros matomumas tampa dar blausesnis išskaidytos ir slepiamos sovietinės cenzūros sąlygomis." (iš knygos  „Baigiamojo žodžio“).

Lauksime atvykstant!

Kovo 15 d. vyks penktoji Klasikinės filologijos studentų mokslinė konferencija, skirta romėnų rašytojo Juvenalio satyroms. Šešiolika Juvenalio satyrų – tai tarsi langas į kunkuliuojantį socialinį ir kultūrinį antrojo amžiaus pradžios Romos gyvenimą. Kiekviena satyra turi savo temą arba taikinį – nuo dekadentiškų aristokratų ir veidmainių moralistų iki Egipto kanibalų. Šioje konferencijoje Juvenalio satyras Klasikinės filologijos bakalaurantai, magistrantai ir doktorantai nagrinės įvairiais pjūviais ir kampais. Konferencija atvira visiems besidomintiems.

Konferencijos programa:

• 11.00–11.10 Konferencijos atidarymas
• 11.10–11.30 Elzbieta Reivytytė „Netikę graikiūkščiai: ksenofobija ar poeto kova už satyros laisvę?“
• 11.30–11.50 Agota Aleknaitė ir Tija Guvaitė: „Piktasis poetas prikanda liežuvį? Juvenalio satyrų indignatio evoliucija“.
• 11.50–12.10 Klausimai
• 12.10–12.40 Pertrauka
• 12.40–13.00 Pijus Makselis ir Arnoldas Šumanas: „Juvenalio miestas: Romos sociokultūrinis kontekstas“.
• 13.00–13.20 Benas Grigaliūnas ir Neringa Goodvin: „Galia ir absurdas: Domicianas ir kritika jam Juvenalio satyrose".
• 13.20–13.40 Andrius Jagminas ir Ieva Dambrauskaitė: „Helenistinių filosofijos mokyklų atspindžiai Juvenalio Satyrose“.
• 13.40–14.00 Klausimai
• 14.00–14.30 Pertrauka
• 14.30–14.50 Ūla Diglytė ir Rusnė Valiukaitė: „Maistas Juvenalio satyrose – socialinių klasių ir romėniškojo identiteto alegorija“.
• 14.50–15.10 Austėja Daukšaitė ir Justė Pečkaitytė: „Romėniškas pietas imperijos religiniame chaose“.
• 15.10–15.30 Klausimai

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000-aisiais metais Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.

Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų baigiamojo kurso studentai:

• rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
• aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje (2 priedas) ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
• pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos el. paštu pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: prašymą skirti stipendiją (forma pridedama), akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu (laisva forma), magistro darbo vadovo rekomendaciją, publikacijų kopijas.

Papildomos informacijos teirautis el. paštu .

Maloniai kviečiame dalyvauti!

2025 m. gegužės 2 d. Vilniaus universiteto Kauno ir Filologijos fakultetai organizuoja studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“.

Tradicija tapusi konferencija „Generalinė repeticija“ vėl atveria duris smalsiems studentams lituanistams bei skatina pristatyti savo tiriamuosius darbus. Tai puiki galimybė suskambėti mokslinėms įžvalgoms, mintims bei atradimams. IŠMĖGINK SAVO BALSĄ, KLAUSYK BEI BŪK IŠGIRSTAS!

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Svarbiausios datos:

• Pranešimų anotacijų (iki 150 žodžių) iki balandžio 25 d. el. paštu laukia .
• Konferencijos programa bus paskelbta ir pranešėjams el. paštu išsiųsta balandžio 28 d.
• Konferencija vyks gegužės 2 d. 10 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 14, IV korp., II a., prof. V. Žulio aud.).

Kilus klausimų, kreipkitės el. paštu .

Kovo 3–7 d. Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą rengia emocinės gerovės savaitę „Pasikalbėkim“, skirtą atvirai ir profesionaliai diskusijai apie studentų emocinius iššūkius, savijautą ir gerovę. Šios savaitės renginiai sieks ne tik suteikti žinių apie psichikos sveikatą, bet ir kurti palaikančią bendruomenę, kurioje kiekvienas galėtų jaustis išgirstas. Daugiausia dėmesio šią savaitę bus skiriama studentams – jų patiriamam stresui, santykių iššūkiams ir emocinės sveikatos stiprinimui. Planuojama, kad tai taps tradicine emocinės gerovės savaite didžiausiame Lietuvos universitete.

„Mes, būdami akademine bendruomene, didelį dėmesį skiriame mokymuisi, augimui, tobulėjimui, tačiau dažnai pamirštame, kad turime rūpintis psichikos sveikata ir emociniu atsparumu. Todėl emocinės gerovės savaitė „Pasikalbėkim“ yra skirta suvokti save ir savo santykį su savimi pačiu, kitais ir aplinka“, – sako Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė.

VU psichologai ir specialistai kvies studentus dalyvauti įvairiose veiklose ir sužinoti, kaip palaikyti draugą, susiduriantį su psichologiniais sunkumais, kaip kurti sveikus santykius su savimi, kaip atpažinti ir valdyti akademinį stresą, o tarptautiniai studentai galės dalintis savo patirtimi apie kultūrinius skirtumus. Bus organizuojama ir dailės terapija, padėsianti per meną geriau pažinti save, o savaitę užbaigs jautri diskusija apie vienišumą bei autentiškumo paieškas.

VU bendruomenėje – daugiau nei 24 tūkst. studentų, kuriems svarbu ne tik įgyti žinių, bet ir augti sveikais, emociškai stipriais žmonėmis. Emocinė sveikata nėra tik individualus reikalas – tai gebėjimas kurti prasmingus santykius, išlaikyti psichologinį atsparumą ir susidoroti su akademiniais bei asmeniniais iššūkiais.

Registracija į renginius vyksta čia.

PROGRAMA

Seminaras „Kaip palaikyti draugą, kuris išgyvena psichologinius sunkumus?“

Visi žinome tą jausmą, kai artimas žmogus pasidalija savo rūpesčiais, o mes tarsi sustingstame, nežinodami, ką pasakyti ar kaip sureaguoti. Šiame seminare psichologė papasakos, kaip galime atrasti ramybę ir užtikrintumą sudėtinguose pokalbiuose.

Laikas: kovo 3 d., pirmadienis, 13.00–14.30 val.

Vieta: centriniai rūmai, 239 kab.

Adresas: Universiteto g. 3, Vilnius

Seminaras „Santykis su savimi Geštalto principu“

Koks yra mano santykis su savimi? Kaip jaučiuosi dabar? Kaip suvokti save kuriant santykius su kitais? Šiame užsiėmime, pasitelkdamos Geštalto psichoterapijos principus, VU bendruomenės psichologės padės leistis į savęs pažinimo kelionę.

Laikas: kovo 3 d., pirmadienis, 15.00–16.30 val.

Vieta: TSPMI Žiemos sodas

Adresas: Vokiečių g. 10, Vilnius

Praktinis užsiėmimas „Dailės terapija – kaip atrodo mano vidinis pasaulis?“

Leiskitės į spalvingą savęs pažinimo kelionę, kurioje menas taps tiltu tarp vidinio pasaulio ir išorės. Tai saugi ir atvira erdvė saviraiškai, kurioje nėra „gerų“ ar „blogų“ piešinių – tik tavo unikalios patirtys, kurias kviečiame tyrinėti kartu.

Laikas: kovo 4 d., antradienis, 13.00–14.30 val.

Vieta: centriniai rūmai, 238 kab.

Adresas: Universiteto g. 3, Vilnius

Seminaras „Studijos valdant stresą ir nerimą – misija įmanoma!“

Spaudimas ir jaudulys yra vieni pagrindinių slenksčių, kuriuos reikia perlipti norint pasiekti savo tikslus akademinėje srityje. Svarbu žinoti, kaip reaguoti ir ką daryti, kai jie tampa sunkiai įveikiami.

Laikas: kovo 5 d., trečiadienis, 15.00–16.30 val.

Vieta: centriniai rūmai, 239 kab.

Adresas: Universiteto g. 3, Vilnius

Diskusija apie santykius ir autentiškumą „Esu tarp žmonių, bet jaučiuosi vienišas“

Visi norime būti išgirsti ir suprasti. Tačiau parodyti tikrąjį save kitiems kartais būna baugu – gali kilti nesaugumo jausmas, baimė būti nepriimtam. Šioje diskusijoje tyrinėsime autentiškumo temą: kodėl slepiame savo tikrąjį „aš“, kaip kurti nuoširdžius santykius ir kaip galime mokytis priimti kitus ir save.

Laikas: kovo 7 d., penktadienis, 13.00–14.30 val.

Vieta: Saulėtekis, 225 kab.

Adresas: Saulėtekio al. 9, II jungiamieji rūmai, Vilnius

Kino vakaras Šv. Jonų bažnyčioje: „Išgyventi vasarą“

Kviečiame į unikalų kino vakarą! Žiūrėsime daugybę apdovanojimų pelniusį lietuvišką filmą „Išgyventi vasarą“. Šis filmas pasakoja apie dažnai patiriamus psichikos sveikatos iššūkius, tarpusavio ryšį ir empatiją. Po peržiūros aptarsime filme nagrinėjamas temas.

Laikas: kovo 7 d., penktadienis, 17.00–20.00 val.

Vieta: Šv. Jonų bažnyčia, Lipniūno koplyčia

Adresas: Šv. Jonų g. 12, Vilnius

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiau nuotrauka 

Lietuvos mokslų akademija, siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą, o jo nugalėtojus apdovanoja premijomis ir pagyrimo raštais. Šiemet viena iš penkiolikos premijų apdovanotas Filologijos fakulteto doktorantas Laisvūnas Čekavičius už mokslo darbą „Politikos racionalumo ir ribotumo problema Aischilo „Orestėjoje“ (darbo vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas). Sveikiname Laisvūną!

Filologijos fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Gražiną Kelmelytę, šiandien apgynusią daktaro disertaciją „Aleksandrijos krikščionybės dialogas su Valentino gnostine mokykla Origeno komentaruose Giesmių giesmei“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

 Sveikiname įveikus svarbų etapą ir linkime prasmingos tolimesnės akademinės veiklos.

Džiaugiamės visai neseniai pasirodžiusiu leidiniu – monografija „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva, 1940–1990“, kurį sudarė prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė. Tekstų autoriai – projekte dalyvavę Filologijos fakulteto mokslininkai: Liucija Černiuvienė, Nijolė Keršytė, Dalia Mankauskienė, Nijolė Maskaliūnienė, Paulius V. Subačius, Ingrida Tatolytė, Daina Valentinavičienė, Deimantė Veličkienė ir Agnė Zolubienė. Projektui vadovavo prof. dr. N. Maskaliūnienė.

Ši monografija kviečia dar kartą pažvelgti į sovietmečio cenzūrą ir iš naujo apsvarstyti jos įtaką kultūrai iš vertimo studijų perspektyvos. Monografijos autoriai ne tik siekia atliepti sovietmečio vertimų bei jų apyvartos šiandienos kultūriniame lauke kritinės recepcijos stoką, bet ir pateikia gilesnę ideologijos, cenzūros ir vertimo sąsajų refleksiją. Joje pristatoma išsami užsienio autorių grožinės literatūros vertimų cenzūros analizė, aprašomi vertimų leidybos lauko pokyčiai ir tęstinumas, šio lauko veikėjų tinklas ir knygų atrankos procesas. Pateikiami politinės, religinės bei moralinės cenzūros atvejų pavyzdžiai atskleidžia platesnį laikmečio istorinį kontekstą bei cenzūros vaidmenį visuomenėje. Knygos autoriai  taip pat svarsto, kaip susiformavo prieštaringas sovietmečio vertimų cenzūros vaizdinys – du tarpusavyje konkuruojantys mitai, kad jokios vertimų cenzūros nebuvo ir kad viskas buvo cenzūruota. Su šiuo vaizdiniu susijusi ir sudėtinga vertimo cenzūros bei valingai ar nevalingai į ją implikuotų vertimo lauko dalyvių (savi)refleksija. Žvelgdami į praeities atspindžius šiandienos kultūroje, autoriai fiksuoja sovietmečio vertimų cenzūrai būdingą refrakcinę galią, efemerišką gajumą ir nesąmoningą jos paveiktų produktų vartojimą.

Knyga skiriama ne vien mokslininkams, vertėjams ar kultūros politikos formuotojams, bet ir visiems skaitytojams, kurie norėtų daugiau sužinoti, kokiomis sąlygomis juos pasiekė (ar nepasiekė!) sovietiniais metais taip laukti užsienio literatūros vertimai. Autoriai tikisi, kad ši studija padės kritiškiau pažvelgti į sovietmečiu suformuotą užsienio literatūros vertimų visumą, įvertinti konkrečius vertimus ir peržengti sovietinės cenzūros primestas ribas.

Nuoroda į Vilniaus universiteto leidyklos puslapį:  https://www.knygynas.vu.lt/vertimas-ir-cenzura-sovietines-ideologijos-salygomis-lietuva-1940-1990

Registracija į dešimtąją Báltų akademiją moksleiviams jau prasidėjo! Báltų akademija – tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks kovo 22 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5). Renginio programa:

• 09:40 Registracija ir arbata
• 09:50 Organizatorių žodis
• 10:00 Indoeuropiečių protėvynė: naujausios paieškos ir atradimai (Jurgis Pakerys)
• 10:35 Ekskursija
• 11:15 „Vienas keliauninkas man papasakojo“: XVII a. sakmės (Saulė Matulevičienė)
• 12:20 Dabartiniai baltiški lietuvių asmenvardžiai (Daiva Sinkevičiūtė)
• 13:30 Pietūs
• 14:30 Latvių kalbos paskaita
• 15:40 Protmūšis
• 17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 11 d. adresu https://forms.gle/ucyMksqRd4gm2aA18

Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės autobusu ar traukiniu bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau apie Báltų akademiją čia: https://www.facebook.com/profile.php?id=100064866544008, o apie renginį čia: https://www.facebook.com/events/1174150374120744

Turite klausimų? Rašykite

Renginį remia Latvių kalbos agentūra.

Vilniaus knygų mugės nuotrauka

Vilniaus knygų mugė Filologijos fakulteto bendruomenei visada buvo ir lieka svarbus renginys. Kūrybiški ir kritiškai mąstantys Fakulteto bendruomenės nariai – autoriai ir sudarytojai, vertėjai, kritikai, redaktoriai, tiesiog knygų gurmanai – įsitraukia į šį renginį įvairiomis formomis.

Dalijamės filologiškuoju Knygų mugės renginių sąrašu.

2025 02 27

13:00

El. knygų vaikams lengvai suprantama kalba „Skaityk lengvai“ ir „Skaityk pasakas lengvai“ pristatymas.

Dalyvauja Rūta Norkūnė, Justina Bružaitė–Liseckienė, Greta Alice Liekytė, Inga Davidonienė, Odeta Maziliauskienė, Barbora Suisse. (Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka)

5.2 konf. salė

#Knygos pristatymas

13:00

Kerry Shawno Keyso knygos „Alphabet of Dreams / Sapnų alfabetas“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, Dominykas Norkūnas, Rimas Užgiris. Renginio kalbos LT/EN. (Baziliskas)

5.6 konf. salė

#Knygos pristatymas

16:00

Juozo Tysliavos (sud. Martynas Pumputis) ir Juozo Kėkšto (sud. Linas Daugėla) knygų iš serijos „XX amžiaus modernioji lietuvių poezija“ pristatymas.

Dalyvauja sudarytojai, Juozas Žitkauskas, Paulius Čižinauskas, Paulius Šironas. (Slinktys)

5 salė - Rašytojų kampas

#Knygos pristatymas

16:00

Arūno Streikaus knygų „(Ne)meilės trikampis: Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“ ir „Popiežiškoji šv. Kazimiero lietuvių kolegija Romoje“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, Nerijus Šepetys, Rosita Garškaitė-Antonowicz, Paulius V. Subačius. (Naujasis Židinys-Aidai)

Renginių erdvė 5.1 A

#Knygos pristatymas

17:00

Annos Auziņos knygos „Buveinė“ pristatymas.

Dalyvauja autorė, Linas Daugėla, Audrius Musteikis, Asta Žūkaitė. Renginio kalbos LT/LV. (Slinktys)

1.3 konf. salė

#Knygos pristatymas

18:00

Knygos „Kalba buvo jo gyvenimas. Zigmui Zinkevičiui – 100 metų“ pristatymas (sud. Laimutė Šinkūnienė, Vytautas Zinkevičius, Mindaugas Šinkūnas).

Dalyvauja Danguolė Mikulėnienė, Ona Aleknavičienė, Bonifacas Stundžia, Mindaugas Šinkūnas, Regina Venckutė, Rimantas Zinkevičius. (Lietuvių kalbos institutas)

5.6 konf. salė

#Knygos pristatymas

2025 02 28

13:00

Viktorijos Daujotytės knygos „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“ pristatymas.

Dalyvauja autorė, Giedrė Kazlauskaitė. (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)

5.1 Konf. salė

#Knygos pristatymas

14:00

„Diasporos kūrėjų tapatybės paieškos: gal laikas grįžti į Lietuvą?

Moderuoja Akvilė Kavaliauskaitė, dalyvauja Valdas Papievis, Akvilina Cicėnaitė, Alfonsas Eidintas. (Užsienio reikalų ministerija)

15 MIN Forumas

#Diskusijų klubas

14:00

Viktorija Daujotytė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) 5.A01

5 salė

#Autoriai stenduose

15:00

Skirtingi Kukučio veidai naujo Marcelijaus Martinaičio „Kukučio baladžių“ leidimo kontekste.

Moderuoja Aušra Kaziliūnaitė, dalyvauja Sigitas Parulskis, Martynas Pumputis. (Vaga)

15 MIN Forumas

#Diskusijų klubas

16:00

Kukučio oscilograma. Evaldo Švagerio ir Jolitos Urbanavičienės knygos „Lietuvių kalbos balsių formantinę struktūrą ir trukmę lemiančių veiksnių sąveika bei hierarchija“ ir Rimos Bakšienės ir Agnė Čepaitienės knygos „Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenys XXI a. lietuvių tarmėtyroje“ pristatymas.

Dalyvauja autoriai ir Svirkų kaimo (Švenčionių r.) bendruomenės folkloro ansamblio „Ciutelė“ (vad. Violeta Balčiūnienė ir Virginija Sinkevičienė) sutartinių atlikėjos. (Lietuvių kalbos institutas)

5.5 konf. salė

#Knygos pristatymas

16:00

Knygos „Vėlyvojo sovietmečio literatūros refleksija“ (sud. Rimantas Kmita) pristatymas.

Dalyvauja sudarytojas, Dalia Satkauskytė, Reda Pabarčienė, Akvilė Reklaitytė. (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

5 salė - Rašytojų kampas

#Knygos pristatymas

17:00

Mindaugo Kvietkausko knygos „Gruntiniai vandenys“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, Laima Kreivytė, Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Bagdzevičius. (Odilė)

5 salė - Rašytojų kampas

#Knygos pristatymas

17:00

Michelio Houellebecqo knygos „Sunaikinti“ pristatymas.

Dalyvauja Jolanta Kryževičienė, Liucija Černiuvienė, Vytautas Bikulčius. (Kitos knygos)

1.1 Amfiteatras

#Knygos pristatymas

18:00

Mindaugas Kvietkauskas (Odilė) 5.D01

5 salė

#Autoriai stenduose

19:00

Aristofano komedijos „Lisistratė“ pristatymas.

Dalyvauja Akvilė Giniota, Tomas Riklius, Mantas Tamošaitis. (Naujasis Židinys-Aidai)

5 salė - Rašytojų kampas

#Skaitymai

19:00

Loretos Vilkienės, Vyčio Čiubrinsko, Jolantos Kuznecovienės ir Irenos Šutinienės knygos „Lietuvių kilmės diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ pristatymas.

Dalyvauja autoriai, Ingrida Gečienė-Janulionė. (Vilniaus universiteto leidykla) 

Renginių erdvė 5.1 A

#Knygos pristatymas

2025 03 01

12:00

Kūrybiškiausių 2024 m. knygų dvyliktuko aptarimas ir Kūrybiškiausios knygos laureato paskelbimas.

Dalyvauja Saulius Vasiliauskas, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Solveiga Daugirdaitė. (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

15 MIN Forumas

#Renginys

16:00

Oskaro Milašiaus knygos „Išaiškintasis apreiškimas Jonui“ pristatymas.

Dalyvauja Genovaitė Dručkutė, Algimantas Kasparavičius, Vytautas Bikulčius. (Žara)

5.6 konf. salė

#Knygos pristatymas

17:00

Arūno Sverdiolo knygos „Dirbinio rastis ir tvermė“ pristatymas.

Dalyvauja autorius, Naglis Kardelis, Tojana Račiūnaitė. (Apostrofa, Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

5.6 konf. salė

#Knygos pristatymas

18:00

Diskusija „Septynios minutės įkvėpimo. Kas bendro tarp bičių, propagandos, lyčių stereotipų ir komunikacijos?“

Dalyvauja Silvestras Dikčius, Audronė Telešienė, Akvilė Giniota, Goda Raibytė-Aleksa, Paulius Chockevičius. (Vilniaus miesto savivaldybė)

1.2 konf. salė

#Diskusijų klubas

19:00

Minucijaus Felikso veikalo „Oktavijus“ pristatymas.

Dalyvauja Mantas Tamošaitis, Vytautas Ališauskas, Benas Ulevičius. (Naujasis Židinys-Aidai)

5.6 konf. salė

#Knygos pristatymas

19:30

Pijus Opera

 2 salė – Agata Muzikos salė

#Koncertas 

20:00

Saros Poisson knygos „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ pristatymas.

Dalyvauja autorė, Marius Burokas, Martynas Pumputis. (Baziliskas) 

5 salė - Rašytojų kampas

#Knygos pristatymas

2025 03 02

11:00

Antano Baranausko knygos „Rinktiniai eilėraščiai“ (serija „Gyvoji poezija“, sud. Gytis Vaškelis) pristatymas.

Dalyvauja sudarytojas, Skirmantas Valentas, Paulius Subačius. (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

5 salė - Rašytojų kampas

#Knygos pristatymas

12:00

Mary Beard knygos „SPQR. A History of Ancient Rome“ pristatymas.

Dalyvauja Dovydas Kiauleikis, Mantas Adomėnas, Audronė Kučinskienė. (Kitos knygos)

1.2 konf. salė

#Knygos pristatymas

13:00

Prancūziškos „Vilnius Review / Revue de Vilnius“ antologijos pristatymas.

Dalyvauja Mantas Tamošaitis, Dainius Gintalas, Marius Burokas, Saulius Vasiliauskas, Marielle Vitureau. (Kultūros periodinių leidinių asociacija)

5.6 konf. salė

#Knygos pristatymas

13:30

„Metimas“: speciali programa Rolandui Rastauskui atminti. (Pijus Opera, Arkadijus Gotesmanas, Alvydas Šlepikas, Herkus Kunčius)

2 salė – Agata Muzikos salė

#Koncertas

14:00

Arkadijus Gotesmanas, Herkus Kunčius, Pijus Opera, Alvydas Šlepikas (Apostrofa) 5.C01. Nuo 14.30

5 salė

#Autoriai stenduose

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka 

Kovo 4 d. 17 val. VU Filologijos fakulteto 314 auditorijoje Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doktorantė Dalia Sabaliauskienė skaitys pranešimą tema „Iraniečių ritualinis mandagumas ta'arof etnografiniu ir multimodaliniu požiūriu“. Sociokultūrinių tyrimų seminaras plečia interesų lauką ir šįkart kviečia jus pasidomėti šiuolaikinio Irano visuomenės bei kultūros procesais.

Ta'arof tai kontekstualios socialinio elgesio praktikos, giliai įsišaknijusios Irano visuomenėje ir atspindinčios tokias vertybes kaip pagarba, altruizmas, solidarumas, empatija bei nuolankumas. Pastaraisiais dešimtmečiais vykstantys socialiniai pokyčiai, individualizacijos procesai ir skaitmeninių technologijų plėtra kelia klausimą, kaip ši tradicinė sistema yra interpretuojama ir pritaikoma šiuolaikinėje visuomenėje. Pranešimo tikslas – atskleisti eminę ta’arof interpretaciją ir jo kontekstinį adaptavimą didžiausioje visuomenės grupėje, turint omenyje, kad vidutinis amžius Irane yra 33 metai.

Ypatingas dėmesys skiriamas Teheranui – kosmopolitiškiausiam Irano miestui, kur socialinio elgesio transformacijos pokyčiai galimai akivaizdžiausi. Siekiama atskleisti, kaip jauni, išsilavinę suaugusieji perkuria ir adaptuoja ta’arof, reaguodami į individualizacijos procesus, bei su kokiomis įtampomis ir iššūkiais ši transformacija susiduria kolektyvinės tapatybės kontekste.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Sociokultūrinių tyrimų seminaro YouTube kanale galite rasti ir ankstesnių pranešimų įrašus.

Praėjusį prof. dr. Eglės Kačkutės pranešimą galima peržiūrėti čia.

Registracija į dešimtąją Baltų akademiją moksleiviams jau prasidėjo! Baltų akademija – tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks kovo 22 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).

Registruotis galite iki kovo 11 d.

Registracijos formą rasite čia

Daugiau informacijos

Kovo 6 d. 15 val. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje vyks seminaras „Elevating Oracy in Your Classroom". Dalyvauti seminare galima ir nuotoliu.

Seminaro dalyviai bus supažindinti su praktinėmis strategijomis, kurių naudojimas padeda mokiniams bei studentams tobulinti kalbėjimo ir klausymo įgūdžius. Patarimai ir pavyzdžiai paskatins mokytojus ir dėstytojus pateikti kalbėjimo ir klausymo užduotis įdomiau, efektyviau ir taip sudominti klausytojus.

Seminaro pranešėja – English-Speaking Union (Londonas, Jungtinė Karalystė) tarptautinių programų vadovė Jessica Clements.

Seminaro dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Registracijos į seminarą nuoroda: https://is.mvg.vu.lt/programs/3285/

Prisijungimo nuoroda: Join the meeting now

Meeting ID: 346 998 753 926

Passcode: s2Ge7Bh6