Naujienos

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. spalio 15 d., antradienį, 15 val. į seminarą pavadinimu „Vaizdinės medžiagos kūrimas kalbų mokymo(si) tikslais“. Jis vyks A4 (2) auditorijoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais įrankiais, kuriais galima kurti vaizdinę medžiagą (video), skirtą naudoti, pvz., mokant(is) kalbų. Juos trumpai pristatys Virginija Masiulionytė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

• ChatGPT Generator Text to Video
• invideo AI
• Virbo Wondershare
• Animake
• Microsoft Clipchamp

Visiems įrankiams reikalinga REGISTRACIJA. 

Būtume dėkingi, jei užpildytumėte dalyvio registracijos formą šiuo adresu, tačiau į seminarą tikrai galima ateiti ir neužpildžius. Registracija yra skirta patogesnei komunikacijai paskaitos metu.

Visų labai lauksime!

Spalio 11 d., 13.00 val., 402 auditorijoje (Skandinavistikos centre) įvyks pirmas 2024-2025 m. kalbotyros doktorantų seminaro susitikimas.

Doktorantų seminaras yra atviras visiems. Vienintelė dalyvavimo sąlyga – domėtis kalba, visais jos aspektais, tad nuoširdžiai kviečiame visų pakopų studentus jungtis prie seminaro, kurį veda Bendrosios kalbotyros centro vadovas, išskirtinis Vilniaus universiteto profesorius, habil. dr. Axelis Holvoetas ir doc. dr. Vladimiras Panovas.

Pirmas susitikimas bus skirtas informaciniams bei organizaciniams klausimams, bet bus aptarta ir šių metų seminaro koncepcija.

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje 46-ojoje ICAME (International Computer Archive of Modern and Medieval English) konferencijoje, kuri vyks 2025 m. birželio 17-21 d.d.  Vilniaus universitete, Filologijos fakultete.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia:

Danielis Petit yra Paryžiaus Aukštųjų studijų mokyklos (École Normale Supérieure) ir Praktinės aukštųjų studijų mokyklos (École Pratique des Hautes Études) profesorius, žinomas indoeuropeistas ir baltistas. Profesorius dėsto graikų ir lotynų kalbas, skaito baltų ir indoeuropiečių kalbotyros paskaitas. Jis yra studijų programos „Baltų ir indoeuropiečių kalbotyra“ vadovas, keliolikos tarptautinių mokslo konferencijų Paryžiuje organizatorius, prestižinio žurnalo Bulletin de la Société de Linguistique de Paris redaktorius, kelių monografijų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius, keliolikos mokslinių straipsnių rinkinių sudarytojas ir redaktorius, daugelio žurnalų redaktorių kolegijų ar akademinių tarybų narys, disertantų vadovas. Prancūzijoje įvertintas už akademinius nuopelnus: nuo 2018 m. yra Paryžiaus lingvistų draugijos (La société de linguistique de Paris), įkurtos 1864 metais, sekretorius, o 2021 m. buvo išrinktas Prancūzijos mokslų akademijos  korespondentu.                   

Baigęs klasikinę filologiją ir indoeuropiečių kalbotyrą, D. Petit anksti susidomėjo baltų kalbomis. 1996 m. Paryžiaus Rytų kalbų  institute baigė lietuvių kalbos studijas, laisvai kalba abiem baltų kalbomis. Paskelbęs reikšmingų monografijų, studijų ir straipsnių iš baltistikos, D. Petit sėkmingai tęsia veiklą tokių garsių Paryžiaus indoeuropeistų kaip A. Meillet‘as ir F. de Saussure‘as, kurie liejo baltų kalbotyros pamatus.

Pažymėtini D. Petit‘o nuopelnai Vilniaus universitetui ir Lietuvai, Lietuvos ir Prancūzijos moksliniams ryšiams. Nuo 1996 m. jis palaiko glaudžius ir reguliarius ryšius su Vilniaus universiteto baltistais. 2000–2012 m. VU skaitė vienuolika paskaitų iš indoeuropeistikos ir baltistikos, 2015 m. kaip kviestinis pranešėjas dalyvavo VU vykusiame tarptautiniame baltistų kongrese. Nuo 2011 m. yra VU leidžiamo žurnalo Baltistica redkolegijos narys, atsakingas už indoeuropeistikos ir istorinės baltistikos straipsnių kokybę, reguliariai skelbia savo publikacijas. Drauge su B. Stundžia parengė baltistikos klasiko F. de Saussure’o dvikalbius Baltistikos raštus (VU l-kla, 2012), recenzavo to paties mokslininko pamatinio struktūralizmo veikalo Bendrosios kalbotyros kursas vertimą į lietuvių kalbą (VU l-kla, 2014).

Paryžiaus lingvistinėje spaudoje D. Petit recenzuoja lietuvių baltistų veikalus, populiarina lietuvių kalbą ir baltų kalbotyrą. Profesoriaus dėka prestižinio žurnalo Histoire epistemologie langage 26 tomo 2 numeris (2004 m.) buvo skirtas baltų kalbotyrai, o Paryžiaus filologinio žurnalo LALIES 19 tome paskelbta jo studija Lietuvių kalba (Lituanien) (1999, p. 5-135). D. Petit ištyrė lituanistinį struktūralizmo pradininko F. de Saussure’o archyvą, paskelbė reikšmingų publikacijų, tarp jų ir apie Saussure’o kelionę į Lietuvą, jo užrašytas liaudies dainas, žodžius ir posakius. Šios kelionės laikas ir detalės iki šiol nebuvo žinomi. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai D. Petit šįmet apdovanotas Gedimino ordino medaliu.

Tekstą parengė Bonifacas Stundžia

Kitą pirmadienį (spalio 7 dieną) Filologijos fakultete prasideda italų kalbos savaitė „XXIV Settimana della Lingua Italiana nel Mondo“. Organizatoriai žada spalvingą temomis savaitę su žavingais muzikiniais intarpais.
Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. dr. Diego Ardoino vieną po kitos vardina priežastis, dėl kurių Italų kalbos savaitės renginių tiesiog negalima praleisti:

• Paolo Chiesa („Accademia Nazionale dei Lincei“) mums papasakos neįtikėtiną istoriją, kai jis atrado XIV a. rankraštį, kuriame paminima Amerika.

• Vittorio Formentin („Accademia della Crusca“), paties seniausio italų kalbos paminklo atradėjas, atskleis jo istoriją.

• Pietro U. Dini (VU garbės daktaras) pristatys savo žodyną apie žymius italus Lietuvoje.

• Apaštališkasis nuncijus Georg Gänswein (atstovaujantis Šventajam Sostui Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bei praleidęs daugiau nei du dešimtmečius šalia Benedikto XVI) papasakos apie savo patirtį su italų kalba ir jos reikšmę Vatikane.

Renginio programą galite rasti čia:

Maloniai kviečiame į Literatūros seminarą, kuriame dr. Milda Baltrimienė pristatys spaudai rengiamą monografiją „Liudijimo literatūros aktualumas žmogaus teisių sampratai“. Monografija parengta podoktorantūrinės stažuotės VU Filologijos fakultete, Lietuvių literatūros katedroje metu. Diskusijoje dalyvaus prof. Eglė Kačkutė-Hagan, doc. Darius Kuolys, doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė.
Laukiame Jūsų spalio 8 d. (antradienį), 17 val. Jono Balkevičiaus auditorijoje arba nuotoliu zoom platformoje (nuoroda bus paskelbta vėliau).
Dr. Milda Baltrimienė yra baigusi politikos mokslų bakalauro ir filosofijos magistro studijas. 2019 m. Filosofijos fakultete apgynė daktaro disertaciją „Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose“. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: subjektinių teisių prigimties tyrimai, teisinis pozityvizmas, žmogaus teisių ir orumo samprata.

Kviečiame į Filologijos fakulteto prof. dr. Irinos Melnikovos, doc. dr. Jurgitos Katkuvienės kartu su kolege iš Tartu universiteto dr. Silvi Salupere išleistos monografijos „Semiotiniai skaitymo modeliai. Grimzdimas“ pristatymą. Susitikimas su autorėmis vyks spalio 17 d., jame dalyvaus dr. Dalia Satkauskytė, dr. Akvilė Rėklaitytė, Elžbieta Banytė, renginį moderuos dr. Paulius Jevsejevas.

„Poetinis tekstas – tai semiotinė nukrypimų ir kultūros kalbinės struktūros perorganizavimo žaismė. Perorganizavimo efektas - interpretacinio nevienareikšmiškumo didėjimas.“ (Silvi Salupere)

„Dantės keliautojo-pasakotojo nusileidimas į pragarą čia keičiamas rašto ir kalbančiojo grimzdimu į aiškiai struktūruojamą, bet fragmentuotą ir deformuotą praeities literatūros formų pragarą, kuris siūlo skaitytojui tapti keliautoju naujas prasmes kuriančiame senų formų pragare.“ (Irina Melnikova)

„Skaitydama laikiausi analitinio tako krypties (nuo paviršiaus struktūrų prie giliųjų), kitaip tariant, grimzdau į tekstą. Bet dugnas, metaforiškai sakant, dar nepasiektas: tiek visos knygos, tiek atskirų tekstų analizės, kaip minėjau, nėra baigtinės.“ (Jurgita Katkuvienė)

Knygoje „Semiotiniai skaitymo modeliai. Grimzdimas“ tiriama literatūros skaitymo problematika. Vedamos Algirdo Juliaus Greimo patarimo „atsiduoti praktikai ir parodyti semiotikos veiksmingumą“ – nes mokslinė praktika yra vienintelis būdas patikrinti semiotinius modelius, o ją įgyvendinus „pamaitinamas“ ir taikymo srities pažinimas, ir mokslinė teorija – autorės konstruoja tris semiotinio skaitymo logiką aiškinančius teorinius modelius ir tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio „Grimzdimas“ skaitymo modelius. Knygoje aptariama, kaip iš skirtingų semiotikų – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo – perspektyvos suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia poetinio teksto skaitymą ir kaip gali būti brėžiamos semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijos.

Susitikimas su autorėmis ir monografijos pristatymas vyks spalio 17 d. 17 val. Donelaičio auditorijoje

Knygos rengimą ir leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Kadaise į seimelius aptarti savo pavietui rūpimų klausimų rinkdavosi bajorai, dabar gi spręsti sau svarbių klausimų į Seimelį rinksis Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tiriantys mokslininkai ir mokslininkės, studentai ir studentės.

Seimelis – tarpdisciplininis akademinis studijų savaitgalis, skirtas ieškantiems ir ieškančioms erdvės pasimatyti su kolegomis, dalintis atradimais ir diskutuoti, ar tiesiog bendraminčių, besidominčių LDK tyrimais.

Pirmajame Seimelyje, spalio 4-5 dienomis, kviečiame kartu patyrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės santykį su ją supančia aplinka – natūralia, urbanistine, menine.

Kas yra aplinka ir kaip žmogus gali ją kurti? Kaip aplinka – natūrali ar urbanistinė – gali nulemti žmogaus veiklą ir saviraišką? Ar anksčiau žmonės buvo abejingesni supančiai aplinkai? Kaip šiandien ją galima tirti?

Iš skirtingų žiūros taškų (menotyrininko, archeologo, filologo, istoriko, muzikologo) bandysime suprasti, kaip skirtingos aplinkos buvo įsivaizduojamos, pažabojamos ir įveiklinamos, kokią vietą užėmė asmens gyvenime ir kokią įtaką darė – aplinka žmogui ir žmogus aplinkai.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia

Renginio programa

Studente!

Turbūt esi girdėjęs klausimą: „Tai ką gi tu dirbsi, baigęs istoriją, filosofiją, japonologiją, skandinavistiką, sociologiją... (įsirašyk savo studijų programą pati(-s))?“. Jei bent slapčia toks klausimas sukirba ir tau – ATEIK ir išgirsk, kokie normų ir ribų nevaržomi yra humanitarinių ir socialinių mokslų absolvenčių(-tų) karjerų keliai. O jei esi ramus – irgi ateik ir pasidalink savo ramybe su kolegomis studentais ir studentėmis!

SPALIO 3 (ketvirtadienis), VU Teatro salėje ir Filologijos fakultete. 

APIE HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ ABSOLVENTŲ KARJEROS SPECIFIKĄ BEI GALIMYBES

13.00–14.00 – VU Teatro salė / VU Centriniai rūmai, II aukštas

Apie sochumų poreikį didelėse verslo bei valstybės organizacijose diskutuos:

* IT sektoriaus įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius JULIUS PURLYS
* Fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų sektoriaus įmonės „Citco“ kompanijų grupės Talentų pritraukimo vadovas Lietuvoje MODESTAS PAPLAUSKAS
* Valstybės saugumo departamento Personalo paieškos grupės vadovas TOMAS RAMANAUSKAS
** Diskusiją moderuoja VU kokybės vadybos specialistas, doktorantas KLAUDIJUS MELYS

DIRBU NE (TIK) PAGAL SPECIALYBĘ: ASMENINĖS ALUMNI ISTORIJOS

14.30–16.30 – 118 (Vinco Krėvės) aud. / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni pasidalins savo studijų ir karjerų istorijomis:

14.30–14.45 TOMAS BARTNINKAS (IF) Reklamos agentūra „Truth“
14.45-15.00 LIUCINA RIMGAILĖ (KF) Komunikacijos trenerė, verslininkė, konditerė
15.00–15.15 RŪTA ELIJOŠAITYTĖ-KAIKARĖ (FsF) Lietuvos leidėjų asociacija
15.30–15.45 ŽEMARTAS BUDRYS (FsF) Tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“
15.45–16.00 SIMONAS TEŠKEVIČIUS (IF) Kelionių agentūros „Kur toliau?“ steigėjas
16.00–16.15 DEIVIDAS BUDGINAS (KF) Darbuotojų ambasadorystės konsultavimo įmonės „Employee2consumer“ vadovas

VU KARJEROS CENTRO DIRBTUVĖS

14.30–16.30 – VU Filologijos fakultetas, I aukštas:
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Tinklaveika: kaip užmegzti ir palaikyti naujus ryšius” LINA UTURYTĖ / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 107 (Azerbaidžano) aud.
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Ką parašyti į CV, kai neturi ką rašyti?” TADAS KAROSAS / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 108 (Estų) aud.

PASIMATYMAI SU ALUMNI IR STUDENTAIS: UŽDUOK NEFORMALŲ KLAUSIMĄ

17.00–18.00 – Rašytojų menė / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

Greitieji pasimatymai su VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni ir studentų organizacijų atstovais.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Šį rugsėjį Italijoje, Ligūrijoje, vyko tradicinė aštuntoji Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros dėstytojų doc. dr. Diego Ardoino ir dr. Julijos Šabasevičiūtės organizuojama ir vadovaujama dialektologinė ekspedicija. Joje šiemet dalyvavo penki Italų kalbotyros ir literatūros, Baltistikos ir Lietuvių kalbos katedrų nariai doc. dr. Diego Ardoino, doc. dr. Dainius Būrė, doc. dr. Gustaw Ferdynand Juzala-Deprati, prof. dr. Vytautas Kardelis, dr. Julija Šabasevičiūtė ir keturios Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan ir Goda Smilgytė.

Dialektologinė ekspedicija buvo skirta Ligūrijos dialektams ir kultūrai pažinti, todėl iš pradžių susipažinome su svarbiais dialektologijos klausimais: medžiagos rinkimo principais, tikslais ir uždaviniais, taip pat su problemomis, kylančiomis fonetiškai ir morfologiškai nagrinėjant surinktą dialektų medžiagą. Kadangi renkama dialektologinė medžiaga yra labai plati ir ne vien kalbinė, šį kartą specialiai domėjomės Ligūrijos krašto liaudies muzika.

Dialektologinė ekspedicija vyko bendradarbiaujant su vietos kultūros asociacijomis: Centro Studi Ponentini, Circolo culturale Cà de Pujö, APS San Matteo, Confraternita di San Michele Arcangelo. Šių asociacijų prezidentai Giorgio Fedozzi, Federico Chiappori, Emilio Capalbo ir Gianluca Robbione padėjo mums susitikti su vyresnio amžiaus vietiniais informantais, iš kurių išgirdome  vieną iš Ligūrijos regiono dialektų iš pirmų lūpų. Išklausėme bei į diktofonus ir vaizdo kamerą įrašėme jų vaikystės prisiminimus, sužinojome, kaip augo miestai prie Ligūrijos jūros krantų, daug įdomios ir vertingos istorinės ir kultūrinės informacijos.

Be susitikimų su informantais, nemažai keliavome. Aplankėme Albengos vyskupijos istorinį archyvą (Archivio storico diocesano di Albenga), kurio direktorė dr. Alma Oleari pasakojo apie tai, kokia svarbi yra archyvuose laikoma medžiaga, kaip su ja dirbama, bei turėjome galimybę senuosius dokumentus pamatyti iš arčiau.

Taip pat nuvykome į Tarptautinį Ligūrijos studijų institutą (Istituto Internazionale di Studi Liguri) bei į Clarence Bicknell muziejų, kurių veiklą koordinuoja vyriausioji archeologė dr. Daniela Gandolfi, Bordigeros miestelyje. Čia susipažinome su britų archeologo, botanisto ir esperanto kalbos globėjo Clarence Bicknellio biografija, apžiūrėjome jo muziejų, biblioteką bei sodą. Svarbu pabrėžti, kad institutas ir muziejus glaudžiai ir produktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, o Italų filologijos studijų programos studentai turi puikių galimybių išskirtinėmis sąlygomis institute ir muziejuje atlikti praktiką ir naudotis turtinga Clarence Bicknellio biblioteka.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Toirano miestelyje apsilankėme Val Varatellos etnografiniame muziejuje (Museo etnografico della Val Varatella), kur mus šiltai ir maloniai priėmė muziejaus įkūrėjas dr. Orlando Boccone. Muziejuje apžiūrėjome įvairiausius eksponatus, Varatellos slėnio miestelių praeities liudininkus. Muziejaus eksponatų kolekcija iš tiesų turtinga, ji prasideda nuo įvairiausių darbo įrankių, skirtų žemdirbystei, amatams, ir, žinoma, alyvuogių aliejaus spaudimui, o baigiasi visiškai įrengtais Palazzo d’Aste del Carretto kambariais. Vienas įdomiausių kambarių muziejuje buvo skirtas šv. Kalėdų tematikai – nuo ranka rašytų atvirukų iki mažyčių statulėlių, vadinamųjų macachi, vaizduojančių Jėzaus gimimą. Labai svarbu, kad muziejuje gavome leidimą filmuoti ir fotografuoti eksponatus: šią vaizdo medžiagą ateityje bus galima naudoti dialektologinėse ekspedicijose renkant medžiagą ir kalbantis su tarmiškai kalbančiais pateikėjais.

Netoli minėto muziejaus yra žymiosios Toirano olos (grotte di Toirano), kur pamatėme požeminių krioklių, nedidelių vandens telkinių, įspūdingo dydžio itin lėtai susidariusių natūralių akmens darinių, 12 400 m. pr. Kr. datuojamų žmonių pėdsakų, 22 000–48 000 m. pr. Kr. datuojamų urvinių lokių kaulų.

Ekspedicijos pabaigoje turėjome progą dalyvauti jau 65-ius metus vykstančioje San Matteo kaimo šventėje, Molino del Fico vietovėje, San Bartolomeo al Mare miestelyje. Iš arčiau susipažinome su vietiniais gyventojais, tradiciniais patiekalais bei muzika, taip pat turėjome progą šventės dalyvius supažindinti su ekspedicijos rezultatais. Mielai prisijungėme prie šventės ruošos darbų, o vakare buvome priimti ir į šokių aikštelę, kur išmokome keletą naujų šokių žingsnelių. Miestelio bendruomenė stengiasi išlaikyti šią gražią tradiciją ir keliems vakarams suburia ne tik miestelio gyventojus, bet ir kaimynus į šventą, kur tikrai galima pasisemti gerų emocijų, paragauti skanaus maisto ir pasibūti smagioje kompanijoje. Mums irgi teko šiek tiek pasavanoriauti šioje šventėje.

Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti šioje ekspedicijoje, geriau pažinome Ligūrijos regioną, jo tarmes, tradicijas ir žmones iš arčiau bei leidome smagius vakarus su nuostabiais žmonėmis, gyva muzika bei skaniu naminiu maistu.

Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan, Goda Smilgytė.

Fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina ir didžiuojasi Danguole Kotryna Kapkan, pirmadienį, rugsėjo 30 d., apgynusia daktaro disertaciją, tema: „BŪTI perfektų gramatinimas ir jo paribiai: Bario dialekto, bulgarų ir lietuvių kalbų atvejų tyrimai“; vadovas - prof. habil. dr. Aksel Holvoet. Danguolės disertacijos, parašytos anglų kalba, gynime, be Vilniaus Universiteto tyrėjų, taip pat dalyvavo ir recenzentai iš užsienio universitetų: prof. dr. Oesten Dahl (Stokholmo universitetas, Švedija) bei prof. dr. Malte Rosemeyer (Berlyno laisvasis universitetas, Vokietija). Tikimės ir linkime, kad Danguolė tęstų mokslo darbus ir toliau plėtotų gramatinimo tyrimus, atsakytų į klausimus užsibrėžtame tolesnių tyrimų perspektyvos kontekste.

Linkime sėkmės!

2024 m. spalio 4–5 d. VU Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Šiemet ji suburs 70 studentų iš įvairių Europos šalių.  

Labai kviečiame užsukti pasiklausyti plenarinių pranešėjų ir studentų pranešimų, jie bus skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis.  

Konferencijos programa, pranešimų tezės ir daugiau informacijos konferencijos puslapyje, taip pat pateiktoje nuorodoje bei socialiniame tinkle Facebook’e.

 Programą galite rasti čia

Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.

Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.

Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.

Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.

Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.

Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.

Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Filologijos fakulteto prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, kuri yra ir Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narė, kartu su kolega iš Liuksemburgo dr. Sean Sapcariu bei asociacijos „Mokslo Europa“ (angl. Science Europe) komanda koordinuos mokslinių tyrimų kultūrai skirtos darbo grupės veiklą.

Lietuvos mokslo taryba savo pranešime spaudai rašo: „Mokslinių tyrimų kultūra yra plati tema, apimanti akademinės bendruomenės poelgius, vertybes, lūkesčius, įpročius ir normas“. Darbo grupės, prie kurios jungiasi ir prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, barai: lygybės, įvairovės ir įtraukties, akademinės karjeros patrauklumo vystymo, mokslo vertinimo, mokslo pasiekimų skatinimo, akademinio sąžiningumo ir etikos klausimai.

„Mokslinių tyrimų kultūros vystymas yra itin svarbus šiuolaikiniame mokslo pasaulyje ir turėtų būti kiekvienos mokslo institucijos veiklos prioritetų sąraše. Užtikrindami tinkamą tyrimų kultūrą ne tik gebėsime sukurti saugią, produktyvią ir kūrybišką aplinką visiems darbuotojams, bet ir sustiprinsime akademinės profesijos patrauklumą jauniesiems tyrėjams. Lietuvai reikia gerokai daugiau renginių ir diskusijų, skirtų mokslinių tyrimų kultūrai, daugiau dalijimosi ir gerąja patirtimi, ir iššūkiais, taip skatinant didesnį akademinės bendruomenės susidomėjimą ir įsitraukimą“, – savo mintimis dalijasi prof. dr. J. Šinkūnienė.

Tarptautinės asociacijos „Mokslo Europa“ veikloje dalyvauja 40 Europos mokslinius tyrimus finansuojančių ir vykdančių institucijų iš 29 Europos valstybių. „Mokslo Europa“ reikšmingai prisideda prie vieningos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo, bendradarbiauja su Europos universitetais, Europos mokslo vyriausybinėmis organizacijomis, Europos Komisija.

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete konferencija bus paminėtas svarbus jubiliejus – 250 metų nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo pradėta studijuoti prancūzų kalba ir kultūra. Gražus sutapimas, kad švenčiame šiemet, kai vyksta Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir jo atgarsis Lietuvoje – programa įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindinsianti Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra.

Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje. Nors tradiciškai prancūzų filologija labiausiai siejasi su Prancūzija, tiek Lietuvoje vykdomi tyrimai šioje srityje, tiek konferencijos temos, kaip ir dera šių laikų humanitariniams mokslams, yra gerokai platesnės tiek savo geografija, tiek tematika.

„Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais“, – pasakoja Prancūzų filologijos katedros vedėja prof. Eglė Kačkutė.

Konferencijoje svečiai diskutuos keturiose sesijose apie migraciją, tarpkultūriškumą, vertimus ir disciplinas. Sesijos prasidės Kristupo Saboliaus pranešimu „Releacinė vaizduotė“, pasibaigs Jolantos Saldukaitytės pranešimu „Posūkis į etiką prancūzų filosofijoje“.

Filologijos fakulteto ilgametė Prancūzų katedros dėstytoja prof. Genovaitė Dručkutė džiaugiasi tokia konferencijos temų įvairove, anot jos, renginys jungia skirtingas prancūzų filologijos kartas, tradiciją ir naujoves.

Prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje žymi 1774 m. išleista knyga „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“).

Renginio programą rasite čia.

Rugsėjo 26–27 dienomis Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyksta tradicine tapusi tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Sakytinė ir rašytinė kalba: sinchronija ir diachronija“. Šią konferenciją kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centru organizuoja VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra.

Jono Jablonskio konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 50 mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Moksliniai pranešimai skaitomi dialektologijos ir fonologijos, žodžių darybos, senosios raštijos ir kalbos raidos, kalbinių nuostatų ir kitomis tematikomis.

„Šiais metais jau 29-tą kartą organizuojamoje konferencijoje stengiamasi išlaikyti Jono Jablonskio tyrimų dvasią: pakviesta susitelkti į sakytinę ir rašytinę kalbą iš sinchroninės ir diachroninės perspektyvos. Jonas Jablonskis akcentavo gyvosios, „žmonių“ kalbos svarbą, ja remdamasis teikė kalbos normas, kūrė naujažodžius. Tirti sakytinę kalbą, jos santykį su rašytine kalba tebeaktualu iki šių dienų“, – teigia konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė.

Konferencijos svečius pasveikinusi Studijų prodekanė ir buvusi (2015–2023) Jono Jablonskio konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė prisiminė, kaip šis renginys tapo tarptautiniu: „Jono Jablonskio konferencija nuo 2016 m., kai įvyko 23-iasis Lietuvos ir užsienio mokslininkų susitikimas, skirtas reikšmės kalboje ir kultūroje problemoms gvildenti, tapo tikru tarptautiniu renginiu. Tais metais sulaukėme apie 80 dalyvių, daugiau nei pusė buvo užsienio mokslininkai. Konferencija pamažu tapo matoma tarptautinėje lingvistų bendruomenėje, kasmet ji atsiduria vis naujų užsienio tyrėjų dėmesio centre. Žinoma, šiuo pasiekimu labai džiaugiamės.“

Šiais metais plenarinius pranešimus konferencijoje skaito žinomi užsienio mokslininkai: Pietro Umberto Dini (Pizos universitetas), Laimutė Balode (Helsinkio universitetas), Andra Kalnača (Latvijos universitetas), Adriano Cerri (Pizos universitetas), Christa Schneider (Berno universtitetas), Vaidas Šeferis (Masaryko universitetas) ir Jowita Niewulis-Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).

Jablonskio vardo konferencijos yra bene svarbiausias lituanistinis renginys, į kurį susirenka užsienio ir visos Lietuvos mokslininkai, norintys sužinoti, kas šiuo metu vyksta lietuvių kalbotyros pasaulyje. Tikimasi, kad šioje konferencijoje pristatomi įvairių kalbos atmainų – ypač sakytinės kalbos – tyrimai prisidės prie kalbotyros mokslo plėtojimo, o konferencijos dalyviai turės galimybę pasidalyti įvairialype moksline ir asmenine patirtimi.

Renginio programą rasite čia.

Prieš pora dienų Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) vyko Tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Siaubas, nejauka, keistumas… (Ant)gamtiškumo potyriai mene ir medijose“, kurioje, kartu su kitais LKTI, VU, EHU, VDU ir Vilnius Tech skirtingų disciplinų atstovais, dalyvavo ir Filologijos fakulteto doc. dr. Paulius Jevsejevas.

Konferencijoje buvo siekiama aptarti vaizduojamajame mene, kine, literatūroje ir dabarties medijose konstruojamas keistumo, šiurpo (nejaukos) bei siaubo erdves, taip išryškinant (ant)žmogiškų pasaulių epistemologinį ir ontologinį vaidmenį šiandienos kultūroje.

Semiotikas Paulius Jevsejevas skaitė pranešimą „Daiktinė peizažo nejauka“. Nejaukos sąvokos ištakos glūdi vokiečių romantizme, vėliau ją formavo psichiatras Ernstas Jentschas ir psichoanalizės steigėjas Sigmundas Freudas. Freudo idėjoms sulaukus pripažinimo, nejaukos sąvoka įsitvirtino vakarietiškuose samprotavimuose apie moderniąją gyvenseną ir jos įtampas; į lietuvių kalbą Freudo straipsnį „Nejauka“, taigi ir patį terminą, išvertė Antanas Gailius.

„Savo pranešimu pristačiau bandymus taikyti nejaukos sąvoką interpretuojant lietuvių meną. Konkrečiai nagrinėjau, kaip modeliuojamas peizažo patyrimas Vido Morkūno apsakyme „Skenduolės“ ir keliuose Algimanto Jono Kuro paveiksluose. Diskusijai pristačiau tezę, pagal kurią peizažo nejauka Morkūno apsakyme ir Kuro paveiksluose yra būdas patirti peizažą atliepiant kanoninio peizažo griūtį“, – pasakoja doc. dr. Paulius Jevsejevas.

2024 m. rugsėjo 23-27 dienomis Vilniaus universitete prasidėjo jau tradicija tapę Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Į Filologijos fakultetą tobulintis atvyko Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos lituanistikos (baltistikos) centruose dirbantys dėstytojai. Juos šįryt pasveikinęs Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas sakė vertinąs jų ilgalaikį, daug pastangų reikalaujantį kultūros diplomatų darbą, kurio rezultatai pasimato ne iš karto, bet yra labai svarbūs reprezentuojant Lietuvą kaip Europos demokratinės erdvės dalį su jai būdingomis vertybėmis.

Šių metų tobulinimosi kursų projekto vadovė dr. Daiva Litvinskaitė pasidžiaugė, kad renginys sugrįžo į Filologijos fakultetą. „Nors dėstytojų kvalifikacijos tobulinimosi kursai yra vykę įvairiose Lietuvos vietose – Druskininkuose, Biržuose, Šilutėje ir kitur – dėl to, kad šių metų kursų tema yra Vilnius, susitinkame sostinėje, Filologijos fakultete", – sakė kursų projekto vadovė.

Į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamus ir Lituanistinių studijų katedros organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus mokytojai atvyksta atnaujinti žinių, pasidalyti lituanistinių disciplinų mokymo patirtimi, padiskutuoti rūpimais lituanistikos klausimais.

Artėjant tarptautinei vertėjų dienai, atrinkti Šv. Jeronimo premijos laureatai. Vienas iš dviejų šių metų premijos laimėtojų yra Filologijos fakulteto kolega Rimas Užgiris, čia dėstantis literatūrą, vertimą ir kūrybinį rašymą. Rimui Užgiriui Šv. Jeronimo premija skirta už meniškus šiuolaikinės ir klasikinės lietuvių poezijos, prozos, dramaturgijos vertimus į anglų kalbą ir aktyvią bei įvairiapusišką lietuvių literatūros sklaidą pasaulyje.

Per pastarąjį dešimtmetį R. Užgirio dėka angliškai prabilo ir buvo išleistos Gintaro Grajausko, Mariaus Buroko, Aušros Kaziliūnaitės, Ilzės Butkutės, Juditos Vaičiūnaitės ir Maironio poezijos rinktinės, parengtas bei išverstas šiuolaikinės lietuvių poezijos skyrius bendrame trijų Baltijos šalių poezijos leidinyje „New Baltic Poetry“ („Parthian Books“, 2018). Daug poezijos (ir prozos) vertimų publikuota literatūriniame žurnale anglų kalba „Vilnius Review“, periodinėje spaudoje, literatūriniuose leidiniuose, leidžiamuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Lietuvoje.

Kultūros ministerijos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skiriamos Šv. Jeronimo premijos laureatams bus įteiktos rugsėjo 30-ąją, Tarptautinę vertėjų dieną!

2024 m. rugsėjo 23 d. Filologijos fakultete lankysis ir paskaitą anglų kalba apie Kotryną Jogailaitę „Kotryna Jogailaitė - Cultural Transmission through Royal Alliances“ skaitys Švedijos kultūros istorikė, rašytoja Eva Mattsson. Paskaita vyks 11.00 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje.

Kotryna Jogailaitė – Lietuvos ir Lenkijos princesė, Švedijos karalienė, sujungusi trijų dinastijų galią ir iš Vilniaus į tuomet agrarinę Skandinavijos šalį atnešusi Europos kultūrą – nuo meno ir gastronomijos iki mūrinių pilių. Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – tai pavyzdys, kaip XVI a. karališkoji vedybų sąjunga padėjo skleisti meną ir kultūrą visoje Europoje.

Eva Mattsson yra rašytoja, meno istorikė ir kultūros prodiuserė, įgijusi meno istorijos magistro laipsnį. Ji yra populiari pasakotoja, 2018 m. išleidusi savo pirmąją knygą – karalienės Kotrynos Jogailaitės biografiją. Šiemet pasirodė ir knygos vertimas „Kotryna Jogailaitė – Rožės ir akmens karalienė“ (Obuolys, 2024). 2021 m. E. Mattsson išleido antrąją knygą apie karališkąją Vazos dinastiją.

Jos domėjimasis žmonėmis ir mokymasis įkvėpė naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją. Ji yra suvaidinusi keturis skirtingus monologus apie karalienę Kotryną Jogailaitę Vazos pilyse Švedijoje (Vadstenoje, Upsaloje, Stokholme ir Strängnäs’e).

Renginį organizuoja VU BKKI Skandinavistikos centras.

Renginį remia Švedijos kultūros taryba ir Švedijos ambasada Vilniuje.