Maloniai kviečiame į tarptautinę studentų konferenciją „English Studies 2024: Discourse and Society“, kuri vyks 2024 m. gegužės 6-7 dienomis Filologijos fakultete!

Bendradarbiaujant su Blaze Koneski Filologijos fakultetu (Skopjė universitetas, Šiaurės Makedonija), ARKSI institutas kviečia antrosios studijų pakopos studentus prisidėti prie mokslinės diskusijos anglistikos studijų kontekste. Kalbos, literatūros, kultūros ir visuomenės sąsajos bus tyrinėjamos įvairiose teminėse srityse. Daugiau informacijos rasite mūsų konferencijos tinklalapyje >>  .

Dalyvius kviečiame registruotis iki kovo 18 dienos. 

Kovo 8 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminaras skirtas kalbų kontaktų problematikai. Po įvadinės diskusijos grįšime prie kalbų kontaktų tyrimų ištakų – Urielio Weinreicho knygos Languages in Contact. Prisegame šios knygos 4-tą skyrių The socio-cultural setting of language contact, prašytume su juo susipažinti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

[LT]

Kviečiame į doc. Eglės Kačkutės, dalyvaujančios konkurse profesoriaus pareigoms užimti, viešą paskaitą tema: Motinystė, mobilumas, migracija

Paskaita vyks 2024 m. kovo 19 d. 15:00-16:30 Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.

[EN]

We invite you to a public lecture by Assoc.  Prof. Dr Eglė Kačkutė who is a candidate for the academic position of Professor at the Faculty of Philology. The title of the lecture: Motinystė, mobilumas, migracija.

The lecture will be delivered in Lithuanian on March 19, 2024, 15:00-16:30, in K. Donelaičio room at the Faculty of Philology.

Skandinavistikos centre pagal „Nordud“ programą viešėjo profesorius Matthew James Driscoll, žymus senosios skandinavų literatūros, ypač jos rankraščių, tyrinėtojas iš Kopenhagos universiteto Árnio Magnússono instituto (dan. Det Arnamagnæanske Institut). Čia saugoma apie 1400 senųjų rankraščių. Anksčiau jų buvo gerokai daugiau, bet nuo 8-ojo dešimtmečio per 1600 islandiškų rankraščių buvo grąžinta Islandijai, kuri nuo Danijos karūnos atsiskyrė tik 1944 m.

Vizito metu skandinavistikos studentams profesorius perskaitė tris paskaitas. Per pirmąją supažindino su islandiškų rankraščių, kurių seniausi siekia XII a., šriftų ir ortografijos specifika, jų materialiaisiais aspektais, tokiais kaip pergamento paruošimas ir formatai, mokė atpažinti rankraščiuose pasitaikančias santrumpas.

Antroji paskaita buvo skirta specifinei sagų (senovės skandinavų literatūros prozos žanras) rūšiai – vadinamosioms riterinėms sagoms ir sagoms apie Šiaurės šalių senovę. Jos dažnai būdavo mokslininkų nuvertinamos kaip neturinčios istoriografinės reikšmės, nors pačioje Islandijoje nuo pat XIII a., kada dauguma jų buvo sukurtos, jos tapo pačios populiariausios, dažnai skaitomos pramogai balsu atokiuose islandiškuose ūkiuose.

Trečiojoje paskaitoje profesorius pristatė unikalų islandų literatūros žanrą rímur – tai kūriniai, kuriuose įvairūs sagų siužetai yra perteikiami specifine poetine forma, dažniausiai atliekami dainuojant. Studentai mokėsi analizuoti jų metriką, aliteracijas ir vidinius rimus, išgirdo jų išrašų: rímur tradicija, tiek klasikine forma, tiek šiuolaikiškai interpretuojama, Islandijoje tebėra gyva.

Susitikimų ciklą prof. M. J. Driscollas užbaigė paskaita, į kurią susirinko klausytojų iš įvairių specialybių. Joje profesorius pristatė savo dabartinį projektą „The Book of Books“, skirtą ispano Hernando Colóno, žymiojo atradėjo, kurį mes vadiname Kristupu Kolumbu (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón), sūnaus, bibliotekos katalogo „Libro de los epítomes“ knygos rankraščiui tyrinėti. Šio rankraščio atradimas 2019 m. Árnio Magnússono institute tapo tikra sensacija, nors jis instituto kolekcijoje jau gulėjo nuo XVII a.

Ši knyga – ypatinga, nes joje, manoma, yra surašytos santraukos apie kiekvieną knygą, saugotą H. Colóno bibliotekoje. XVI a. tai buvo didžiausia privati biblioteka pasaulyje, turėjusi per 15 tūkst. knygų. Todėl naujienos apie prof. M. J. Driscollo projektą greitai apskriejo pasaulį ir pasiekė Ispanijos karališkąją šeimą, kuri, lydima dabartinės Danijos karališkosios poros, 2023 m. lapkritį aplankė institutą, kad galėtų asmeniškai susipažinti su šiuo atradimu.

Finnish art historian, MA Leena Ahtola-Moorhouse is giving an open lecture on the fascinating painter Helene Schjerfbeck on Friday, March 8th at 15.00 o’clock in the Scandinavian Centre (314AB). You are most welcome to join the event!

An artist who made two “careers” successfully

Helene Schjerfbeck (1862 –1946) is one of the luminaries in Finnish art. Today, she is the best-known female artist from Scandinavia from the turn of the 19th and 20th century.  She was one of the few artists of her generation who both created masterpieces in her Naturalistic and Impressionistic style and was also able to shift to an entirely Modernist mode in the 20th century. In both periods she was successful.

Her intense ascetic moods create an echo for Japanese woodcut prints, and at the end of her life terrifying self-portraits reflect the passionate style of Picasso. The underlying thread in her paintings was an emotionally charged relationship to her models, whether they were human beings, still-lives, landscapes, or reinterpretations of her earlier works or works by other artists. Her art is universal, its kernel is a relationship to a human being’s enigma. Her paintings captivate and make one return to them wondering who is painted – the model, you, or the painter! What is happening in the mind of a neighbour? There is silence which shouts.

Leena Ahtola-Moorhouse MA is an art historian and was chief curator at the Ateneum Art Museum, Helsinki until 2013. She has written widely on Finnish art from the 19th and 20th centuries. She was invited as a scholar to the Weisman Art Museum, University of Minnesota, U.S.A. in 2000. She has curated many exhibitions especially on Finnish women artists. She is known as a specialist on Helene Schjerfbeck’s art. The Helene Schjerfbeck retrospectives in 1992 and 2012 were curated by her.

LT

Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia dalyvauti projekte Moksliniai-edukaciniai seminarai moksleiviams ir mokytojams. ACADEMIA POLONICA

Projekto tikslas – Vilniaus universitete sukurti Academia Polonica, kurios veiklos barai būtų stiprinti ryšius su lenkų mokyklomis Lietuvoje, teikti pagalbą mokiniams ir mokytojams vykdant atnaujintas mokyklines lenkų kalbos programas, įtraukti jaunimą į akademinę veiklą siekiant padėti jiems pasirengti studijoms universitete.

Pirma Akademijos sesija vyks 2024 m. vasario 28 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, Donelaičio aud., Universiteto g. 5. Renginio pradžia: 10.00 val.

Programa >>

REGISTRACIJA moksleiviams, mokytojams ir visiems norintiems >>

Planuojami keli didaktiniai blokai:

• paskaita „Neakivaizdi Szymborska: apie humoristinę Nobelio premijos laureatės kūrybą“ (lektorė dr. Teresa Dalecka);

• paskaita mokytojams „Ar atnaujinta Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa atitinka XXI a. iššūkius?“ (lektorė Danuta Szejnicka) ir diskusija apie lenkų kalbos mokymo metodus vidurinės mokyklos klasėse (prof. dr. Kristina Rutkovska, doc. Kinga Geben).

Taip pat planuojami pirmosios sesijos lydimieji renginiai:

• literatūrinio konkurso dalyvių apdovanojimas;

• protmūšis.

Academia Polonica veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, fondais „Pomoc Polakom na Wschodzie“ ir „Instytut Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego“.

Literatūrinio konkurso ir protmūšio nugalėtojams prizus skirs renginio rėmėjai.

PL

+Centrum Polonistyczne Uniwersytetu Wileńskiego zaprasza do udziału w cyklicznym projekcie Warsztaty naukowo-edukacyjne dla młodzieży szkolnej i nauczycieli ACADEMIA POLONICA.

Celem projektu jest zainicjowanie nowego rodzaju przedsięwzięcia na Uniwersytecie Wileńskim – utworzenie Academii Polonica, która podstawową swoją działalność skupi na pomocy młodzieży w przygotowaniu do studiów wyższych, jednocześnie też na dokształcaniu nauczycieli, niesieniu konkretnej pomocy szkolnictwu polskiemu w procesie, kiedy zostaje wprowadzony  egzamin państwowy z języka polskiego jako egzamin maturalny.

W ramach pierwszego spotkania Academii Polonica, które odbędzie się 28 lutego 2024 roku na Wydziale Filologicznym  Uniwersytetu Wileńskiego, w Sali Donelaitisa, Universiteto 5, o godz. 10

Program >>

REJESTRACJA dla uczniów, nauczycieli i wszystkich zainteresowanych >> 

Planujemy kilka bloków dydaktycznych:

• wykład „Szymborska nieoczywista: o humorystycznej twórczości Noblistki” (lektor dr Teresa Dalecka);

• wykład dla nauczycieli „Czy odnowiona podstawa programowa języka polskiego i literatury odpowiada wyzwaniom XXI wieku?” (lektor Danuta Szejnicka) oraz omówienie sposobów nauczania języka polskiego w klasach maturalnych (prof. dr Krystyna Rutkowska, doc. dr Kinga Geben)

W ramach pierwszej sesji Akademii planujemy też wydarzenia towarzyszące:

• nagrodzenie uczestników konkursu literackiego;

• turniej intelektualny.

Działalność AP będzie realizowana we współpracy z Instytutem Polskim w Wilnie, Fundacją Pomoc Polakom na Wschodzie i Instytutem Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego.

Nagrody dla zwycięzców konkursu literackiego i turnieju ufundują sponsorzy przedsięwzięcia.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas sulaukė dar vienų socialinių partnerių paramos perspektyviems studentams. Džiaugiamės, jog šį kartą rėmėjų gretas papildė tarptautinė klientų aptarnavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „ Transcom Worldwide Vilnius “. 

„Transcom Worldwide Vilnius“ bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu įsteigė vieną 500 EUR dydžio stipendiją Fakulteto studentams, studijuojantiems Skandinavistikos studijų programos 3 arba 4 kurse.

Stipendija bus suteikta tam studentui / -ei, kurio / -s einamųjų studijų metų rudens semestro studijų rezultatų vidurkis, apskaičiuotas vadovaujantis Universiteto nustatyta geriausiųjų studentų eilės sudarymo tvarka, yra aukščiausias. 

Informuoti kandidatai iki einamųjų metų kovo 10 d Universiteto Studijų informacinės sistemos (is.vu.lt) e. prašymų skiltyje turi užpildyti „Laisvos formos prašymo“ formą, nurodant, kad kandidatuoja gauti „Transcom Worldwide Vilnius“ vardinę stipendiją. 

Kovo 5 d., antradienį, 17.00 val. K. Būgos aud. kviečiame bendruomenę į trečiąjį literatūros seminarą, kuriame dr. Aistė Kiltinavičiūtė skaitys pranešimą tema Botičelio Dantė: sapnai ir vizijos Botičelio „Dieviškosios komedijos“ piešinių cikle

Pranešimo anotacija. Šiame seminare nagrinėsiu sapnų ir vizijų vaizdavimą Botičelio piešiniuose, skirtuose Dantės „Skaistyklai“, išplėtodama tris pagrindinius teiginius. Pirma, nors Botičelio piešiniai primena iliuminacijas viduramžių rankraščiuose kompozicijos ir sapnų ikonografijos elementų požiūriu, menininkui „Skaistykla“ – tai savotiška eksperimentinė terpė, siekiant sukurti naują, modernesnę, vaizdinę kalbą, skirtą atvaizduoti dieviškai įkvėptus regėjimus ir tikrovės formas, tolimas kasdienybei. Antra, Botičelis yra itin atidus Dantės skaitytojas, kuris vizualiai susieja skirtingus sapnų epizodus, traktuodamas sapnus ir vizijas kaip savotišką kontinuumą, išsiskiriantį iš likusio „Skaistyklos“ pasakojimo. Galiausiai, nors Botičelio piešiniai, skirti „Rojui“, daug plačiau aptariami kaip ypač unikali intervencija į nusistovėjusią „Komedijos“ ikonografiją, jau „Skaistykla“, kur vizijos neretai nėra pavaizduotos, o tik netiesiogiai nurodytos išraiškingais veikėjų gestais, nuostabos kupinomis reakcijomis ir plazdančiomis draperijomis, reikalauja aktyvaus skaitytojų-žiūrovų įsitraukimo, piešiniams tarpininkaujant tarp Dantės teksto ir skaitytojų vaizduotės. 

Dr. Aistė Kiltinavičiūtė – LKVTI jaunoji mokslininkė tyrėja. Mokėsi Kembridžo universitete, kur baigė anglų literatūros bakalauro, lyginamosios literatūros magistro ir senosios italų literatūros doktorantūros studijas. Moksliniai interesai: viduramžių sapnų ir vizijų literatūra; Dantės „Komedijos“ iliuminacijos ir iliustracijos; anglų ir italų literatūros tradicijų sąsajos.