Spalio 27 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro metu bus padaryta pertrauka gramatikalizacijos serijoje ir aptartas Danguolės Kapkan pasiūlytas straipsnis A gradient approach to word order.

Prisegame failą ir ta pačia proga raginame seminarui siūlyti tekstus, kurie Jums atrodo svarbūs ir įdomūs.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad baigėsi kandidatų (-čių) į Filologijos fakulteto Tarybą registracija.

Registruota prof. dr. Inesos Šeškauskienės kandidatūra. Kandidatūrą iškėlė Įvairiakalbių tyrimų centras.

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2023 m. lapkričio 23 d. elektroniniu būdu.

Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale skelbiamas patikslintas rinkėjų sąrašas.

Pagarbiai
Filologijos fakulteto rinkimų komisija

2023 m. lapkričio 16 d. 19 val. maloniai kviečiame į X Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Viduramžių lenkų ir lotynų kalbų paminklai kaip istorinių-lingvistinių tyrimų objektas” skaitys dr. Dorota Masłej (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Seminaras vyks lenkų kalba.

Pranešimo tikslas – nurodyti tyrimų problemas, susijusias su seniausių lenkų ir lotynų kalbų tekstų analize istoriniu-lingvistiniu požiūriu, atsižvelgiant į naujausias metodologines prieigas. Pranešėja aptars šiuolaikinius šios srities tyrimus Europoje ir Lenkijoje ir remdamasi pasirinktais viduramžių lenkų kalbos paminklais pristatys tyrimų kryptis, pasirinktus analizės metodus bei lenkų ir lotynų kalbų ryšius, kuriuos galima nustatyti išlikusioje medžiagoje. 

Dorota Masłej – docentė, dirba Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Lenkų ir klasikinės filologijos fakultete, Lenkų kalbos istorijos katedroje. Dviejų knygų – monografijos apie seniausius Lenkijos viduramžių Viešpaties maldos nuorašus ir vadinamųjų Augustino pamokslų, XV a. lenkų–lotynų k. pamokslų pavyzdžio, rankraščio studijos – autorė. Labiausiai domisi lenkų kalbos vernakularizacijos (verbalizacijos) procesu ir dvikalbyste viduramžiais.

Dorota Masłej, Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu

Średniowieczne zabytki polsko-łacińskie jako przedmiot badań historycznojęzykowych

Celem wystąpienia jest wskazanie problemów badawczych związanych z analizą najdawniejszych tekstów polsko-łacińskich z perspektywy historycznojęzykowej z uwzględnieniem najnowszych ujęć metodologicznych. Referentka omówi współczesne badania prowadzone w tym zakresie w Europie i w Polsce, a także – w odniesieniu do wybranych średniowiecznych zabytków polskich – zaprezentuje kierunki badań, wybrane analizy oraz możliwe do rozpoznania w zachowanym materiale relacje między polszczyzną i łaciną. 

Dorota Masłej – adiunkt w Zakładzie Historii Języka Polskiego, pracuje na Wydziale Filologii Polskiej i Klasycznej UAM. Autorka dwóch książek – monografii poświęconej najstarszym odpisom Modlitwy Pańskiej w polskim średniowieczu oraz opracowania rękopisu tzw. Kazań augustiańskich, zabytku stanowiącego przykład XV-wiecznego kaznodziejstwa polsko-łacińskiego. Interesuje się przede wszystkim procesem wernakularyzacji (utekstowienia) języka polskiego oraz dwujęzycznością w średniowieczu.

2023 m. lapkričio 10 d. įmonėje „Reiz“ vyko VU Vokiečių filologijos studenčių, pretendavusių į įmonės įsteigtą 2000 EUR vertės stipendiją, projektų apie tvarią komunikaciją pristatymas. Projektų tikslas buvo pasiūlyti sprendimus, kaip padaryti įmonės komunikaciją su klientais ir darbuotojais tvaresne, empatiškesne ir labiau socialiai įtraukia.   

Komisija, kurią sudarė UAB „Reiz Tech“ ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto atstovės, nutarė apdovanoti abi projektus parengusias studentes ir padalinti numatytą stipendijos sumą perpus. Taip pat studentės bus kviečiamos atlikti praktiką šioje įmonėje. 

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai sveikina stipendininkes Mariolą Aną Krukovską ir Liubou Tsishchanką, linki joms visokeriopos sėkmės studijose bei džiaugiasi bendradarbiavimu su įmone „Reiz Tech“.

Primename, kad šiemet įsteigta stipendija bus skatinami gerai besimokantys aukštesnių kursų Vokiečių filologijos ir Anglų bei kitos užsienio kalbos (vokiečių) studentai bei studentės, kurie/kurios parengs ir pristatys su vokiečių kalba ir/ar daugiakalbyste susijusius projektus. VU Vokiečių filologijos katedra toliau tęs bendradarbiavimą su įmone „Reiz Tech“, be kita ko, ir organizuodama „Metų vokiečių kalbos mokytojo/-os apdovanojimą“ bei rengdama kitus projektus.

Lapkričio 10 d., penktadienį, Ispanijos karalystės ambasadorė Lietuvoje Maria Nieves Blanco Diaz susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, Erasmus+ mainų koordinatore Giedre Matkėniene ir ispanų kalbą ir kultūrą dėstančiais bei tiriančiais mokslininkais doc. dr. Aiste Kučinskiene, doc. dr. Carmen Caro Dugo ir doc. dr. Migueliu Karlu Villanueva Svensson. 

Susitikimo metu kalbėta apie galimybę tęsti bendrus ambasados ir Fakulteto renginius, tokius kaip ispaniškų filmų kino klubas, taip pat apie naujas bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų galimybes. Buvo aptarta ispanistikos padėtis Filologijos fakultete, abiejų šalių studentų tinklaveika ir bendradarbiavimas su Ispanijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+.

Iš kairės į dešinę: doc. dr. Miguel Karl Villanueva Svensson, doc. dr. Carmen Caro Dugo, ambasadorė Maria Nieves Blanco Diaz, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, doc. dr. Aistė Kučinskienė ir Giedrė Matkėnienė

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, kviečiame į susitikimą su estų rašytoju Andrusu Kivirähku. 

Andrus Kivirähk – estų prozininkas, dramaturgas ir scenaristas. Įvairiažanrė rašytojo kūryba apdovanota daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru. 2020 m. lietuviškai pasirodęs romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ (Mees, kes teadis ussisönu) žaibiškai pelnė skaitytojų simpatijas. „Jaujininkas“ (Rehepapp ehk November) – ne mažiau kultinis romanas Estijoje, jo motyvais sukurtas filmas „Lapkritis“ (November, rež. R. Sarnet, 2017).

„Jaujininkas“ – tai juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji taip pat ne be trūkumų: aitvaras tėra įkyrus, nuo šeimininko priklausomas padaras, o klastingą ar ilgadantę šmėklą žmogus pajėgus įveikti išmone bei gudrumu. O kokia istorija be meilės, juolab jei ši be atsako? Apie tai gal reikėtų paklausti paties jaujininko.

Vilniaus universiteto, Tartu universiteto ir Latvijos universiteto rektoriai kasmet skelbia stipendijos konkursą. Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Šiais akademiniais metais konkursą rengia Tartu universitetas, skiriamos stipendijos dydis – 2000 eurų.

Kandidatuoti kviečiami Latvijos, Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.

Iš pateikto temų sąrašo reikia pasirinkti norimo sudėtingumo temą, o tuomet – 3 kalbas, 3 temas, 3 rašto darbus. Darbus reikia pateikti iki sausio 15 d. el. paštu: .

Temos

C1 lygio temos (arba temos rašantiems gimtąja kalba):

• LT: Lietuva, Latvija, Estija: bendradarbiavimas ar konkurencija?
• LV: Lietuva, Latvija, Igaunija: sadarbība vai konkurence?
• EST: Leedu, Läti, Eesti: kas koostöö või konkurents?

• LT: Tartu – 2024 m. Europos kultūros sostinės šūkis yra „Išgyvenimo menas“. Kaip interpretuoti?
• LV: Tartu – 2024. gada Eiropas kultūras galvaspilsētas vadmotīvs ir „Izdzīvošanas māksla“. Kā interpretēt?
• EST: Tartu – 2024. a Euroopa kultuuripealinna juhtmõte on ellujäämise kunstid. Kuidas tõlgendada?

• LT: Europos žalioji sostinė – 2023 m. Talinas ir 2025 m. Vilnius – kaip padaryti miestą draugiškesnį aplinkai ir žmogui?
• LV: Eiropas Zaļā galvaspilsēta – 2023. gadā Tallina un 2025. gadā Viļņa – kā pilsētu padarīt videi un cilvēkiem draudzīgāku?
• EST: Euroopa roheline pealinn – 2023 Tallinn ja 2025 Vilnius – kuidas muuta linn keskkonna ja inimsõbralikumaks?

A2 lygio temos:

• LT: Įkvepiantis estas, latvis ir / ar lietuvis
• LV: Iedvesmojošais igaunis, latvietis un / vai lietuvietis
• EST: Inspireeriv eestlane, lätlane ja / või leedulane

• LT: Kultūrinė patirtis Estijoje, Latvijoje ir / ar Lietuvoje
• LV: Kultūras pieredze Igaunijā, Latvijā un / vai Lietuvā
• EST: Kultuurielamus Eestis, Lätis ja / või Leedus

• LT: Ką aš žinau apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinę virtuvę?
• LV: Ko es zinu par igauņu, latviešu un lietuviešu nacionālo virtuvi?
• EST: Mida tean Eesti, Läti ja Leedu rahvusköögist?

Daugiau apie konkursą galite sužinoti čia.