Registracija į devintąją Báltų akademiją moksleiviams jau prasidėjo! 

Báltų akademija – tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks kovo 23 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).

Renginio programa:

• 09:40 Registracija ir arbata
• 09:50 Organizatorių žodis
• 10:00 Baltai ir finai: tolimi ir artimi (Jurgis Pakerys) ir ekskursija
• 11:00 Apie latvių ir lietuvių genetinę kilmę (Alina Urnikytė)
• 12:00 Baltų kalbos: ką apie jas žinome? (Vytautas Rinkevičius)
• 13:00 Pietūs
• 14:00 Šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimai į latvių kalbą (Elīza Paula Graudiņa)
• 14:50 Pertraukėlė
• 15:10 Latvių kalbos užsiėmimas
• 17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 11 d. Registracija >>

Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės autobusu ar traukiniu bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas. 

Daugiau apie Báltų akademiją >>

Daugiau apie renginį >>

Turite klausimų? Rašykite

Renginį remia Latvių kalbos agentūra.

On March 1st (Friday), at 13.00, in 314AB room we kindly invite you to a guest lecture by Finnish scholar Dr Johanna Laakso, professor of Finno-Ugric studies at the University of Vienna: Demystifying the Finno-Ugric Languages.

The Finno-Ugric (Uralic) language family is mostly known to outsiders only through its three nation-state languages (Finnish, Estonian, Hungarian). Of these languages, often only anecdotal references to their allegedly exotic qualities (such as the huge number of cases or other inflectional forms) will cross the attention threshold of the general public, contributing to the general mystification of these languages. Often these myths are also spread and reproduced by speakers of these languages themselves.

In this talk, we will take a closer look at the purported "exotic" characters of the Finno-Ugric languages and then discuss the origins and impact of language myths in general.

Vasario 22 d. Filologijos fakultete lankėsi Izraelio rašytojas Eshkol Nevo, atvykęs į Vilnių pristatyti savo romaną Trys aukštai (iš hebrajų kalbos vertė Olga Lempert, išleido „Sofoklis“ 2023). 1971 m. Jeruzalėje gimęs Nevo yra vienas populiariausių, į daugelį kalbų verčiamas Izraelio prozininkas. Nevo romaną Trys aukštai (2017) ekranizavo garsus italų režisierius Nanni Moretti. 2021 m. filmas buvo rodomas pagrindinėje Kanų kino festivalio programoje ir sutiktas 11 min. ovacijomis.

Prisistatydamas auditorijai rašytojas paminėjo, kad jo mama, sužinojusi, kur jis vyksta, papasakojo, kad jų šeimos istorijoje Vilnius yra labai svarbus miestas. Rašytojo senelis, XX a. pradžioje atvyko į Vilnių iš Kyjivo, kur neturėjo galimybės mokytis aukštojoje mokykloje, ir būtent čia įsitraukė į sionistų judėjimą ir galiausiai išvyko į tuometinę Palestiną. Susitikimo metu buvo daug kalbama apie Nevo romaną Trys aukštai, su kuriuo, kaip prisipažino rašytojas, jis iki šiol turi jautrų santykį dėl asmeniškai svarbių tėvystės, santykių šeimoje klausimų. Pirmieji romano skyriai buvo parašyti tuo metu, kai Nevo už eismo taisyklių pažeidimus neteko vairuotojo pažymėjimo ir buvo priverstas naudotis viešuoju transportu. Izraelyje viešajame transporte žmonės kalba telefonais arba bendrauja tarpusavyje labai garsiai. „Aš visada klausausi pokalbių, kurie skirti ne mano ausiai“, – sakė Nevo. Būtent tuomet jis supratęs, kad visi šie pokalbiai yra potencialios literatūrinės istorijos, kurias tik reikia užrašyti. Parašęs pirmąsias dvi dalis jis suvokė, kad savo sumanymui gali pritaikyti Sigmundo Freudo pasiūlytą triaukštę asmenybės struktūrą, kurią išdėstė ir savo knygoje. Taip Freudo dėka atskiros novelės įgijo ryšį ir tekstas tapo romanu. Diskusijoje buvo kalbėta apie rašymo procesą, atvirumo ir fikcijos santykį kūryboje, rašančiojo santykį su artimiausiais žmonėmis. Nevo juokavo, kad tai, ką jis sako, neturėtų išeiti už auditorijos sienų.

Susitikime paklaustas, ką reiškia būti Izraelio autoriumi, tarp kitų dalykų Nevo paminėjo ir trauminę patirtį, kurią dėl vienų ar kitų priežasčių – karo, visuotinės karinės tarnybos, Holokausto – jaučia visi šalies gyventojai. Jis yra įsteigęs kūrybinio rašymo mokyklą, kuri nekomerciniais pagrindais organizuoja rašymo kursus visiems, jaučiantiems poreikį savo trauminę patirtį paversti tekstais. Nevo mokiniu buvo ne vienas dabar jau garsus jaunosios kartos Izraelio autorius.

Vasario 22 d. Vilniaus universitete ir Filologijos fakultete lankėsi Charkivo mokyklos Gravitacija 9-11 klasių moksleiviai. Mokykla registruota Lietuvoje ir įsikūrusi Vilniuje. Čia moksleiviai mokosi ukrainiečių kalbos pagal Ukrainoje akredituotą mokslo programą, papildomai mokosi lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, vyksta anglų kalbos pamokos pagal Cambridge English for Schools sistemą. Ekskursija į Vilniaus universitetą organizavo Ukrainos ambasada Lietuvoje. Pusantros valandos pasivaikščiojimas po mūsų kiemelius, koridorius ir auditorijas, gyvi pasakojimai apie ilgą VU istoriją ir VU asmenybes paliko moksleiviams didelį įspūdį. Lauksime jų sugrįžtant jau kaip VU FilF studentų.

Nuotraukos darytos Charkivo mokyklos Gravitacija direktorės Julijos Dobroskok

Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė pakviesta pristatyti savo dvikalbį žodyną "Lietuvių-ukrainiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi" Vilniaus knygų mugėje 2024.

Ši knyga - jau aštuntoji ilgamečio tarptautinio projekto rezultatas.  Jo metu leidžiamos dvikalbės patarlių knygos, o joms iliustracijas, pagal tai, kaip supranta ir interpretuoja patarles, piešia mokiniai. 2023 metais prie projekto prisijungė apie 400 ukrainiečių pabėgėlių nuo karo vaikų, besimokančių Vilniaus mokykloje "Varnų sala", taip pat ukrainiečių moksleiviai iš Kamjanskės miesto, Dniepropetrovsko srityje.

Projekte jau sudalyvavo moksleiviai iš 37 Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos ir Ukrainos tradicinių, specialiųjų ir integruotų mokyklų. 2019 metais prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje projektas buvo nominuotas „Iternational Excellence Awards 2019“ tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Vasario 24 d. nuo 12 iki 14 val. 5 salėje prie mokyklos "Varnų sala" stendo bus galima pabendrauti su projekto ir knygos autore UKI dėstytoja Rasa Bačiulienė.

Kviečiame į literatūrą studijuojančių doktorantų seminarą, kuris vyks vasario 27 d. 17-19 val. 111 auditorijoje Filologijos fakultete. Jo metu aptarinėsime doktorantės Domantės Vaišvylaitės (VU, Kauno fakultetas) straipsnį "Nearchetipinės motinos patirtis A. Landsbergio dramaturgijoje". Teksto recenzentai:

• dr. Gitana Vanagaitė (LLTI)
• dr. Rima Pociūtė (knygos Psichės istorijos: šiuolaikiniai lietuvių rašytojai psichoanalizės kontekste (2009), autorė)
• VU A. J. Greimo centro doktorantas Augustas Sireikis

Pageidaujantys susipažinti su straipsniu iš anksto, rašykite seminaro vedančiajai Nijolei Keršytei.

Lauksime apsilankant tų, kurie mėgsta tikras ir gyvas intelektualines diskusijas.

2024 m. vasario 20-21 dienomis Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje įvyko Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada. Olimpiados vertinimo komisijos pirmininkė prof. Dainora Pociūtė ir komisijos nariai, fakulteto dėstytojai (doc. Vilma Zubaitienė, doc. Regimantas Tamošaitis, doc. Vytautas Rinkevičius, Dr. Neringa Klišienė, Dr. Ernesta Kazakėnaitė, Dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė) bei studentės (Viltė Stukaitė, Gaja Klišytė, Laura Sakalauskaitė) sykiu su mokytojais vertino atliktas užduotis (kalbos ir literatūros testus bei esė) ir paskelbė olimpiados laimėtojus. Ne vieną olimpiados dalyvį, kaip ir į komisijos darbą įsijungusią II kurso lituanistę Laurą Sakalauskaitę,  jau XIV kartą vykstanti olimpiada paskatino rinktis studijas VU Filologijos fakultete.

Vasario 23 d. nuo 11 val. J. Balkevičiaus auditorijoje planuojamas Tarybos posėdis.

Numatoma tokia darbotvarkė:

Pedagoginių vardų ir daktaro diplomų įteikimai.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Fakulteto 2024–2026 m. veiklos plano tolesnis svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 30 min.) 
3. 2024 m. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės sąmatos svarstymas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 20 min.)
4. Dėl doc. Rachilės Aprijaskytės-Valdštein vardo suteikimo A8 auditorijai (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10–15 min.)
5. Dėl institutų atstovų Taryboje (prof. dr. Jurgis Pakerys, 10–15 min.)
6. Akademinių darbuotojų priemokų už neakademinių pareigų atlikimą tvarkos (FLF Tarybos nutarimas Nr. (1.2 E) 180000-TP-10, 2020-09-25) papildymas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10–15 min.)
7. Naujos programos Lithuanian Studies / Lituanistinės studijos teikimas Tarybai tvirtinti (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, darbo grupės vadovė prof. dr. Loreta Vilkienė, 10–15 min.)
8. Dėl papildomųjų studijų kainos (studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.)
9. UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedros vedėjo tvirtinimas dekano teikimu (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 5 min.)
10. Dėl studijų įmokos mažinimo (magistrantūros studijų koordinatorė Agnė Leonaitė, 5 min.)
11. VU mokslininkų skatinimo už reikšmingus 2023 metų mokslo pasiekimus apdovanojimai – Fakulteto kandidatūrų svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 5 min.)