Balandžio 12 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Po atostogų vėl tęsime savo seminarą, kurio tema – kalbų kontaktai. Siūlome šį kartą pažvelgti į Lietuvoje gyvuojančią, intensyvių kontaktų efektus patyrusią kalbą – karaimų kalbą.

Prisegame žymiosios tiurkologės ir karaimų kalbos tyrėjos Evos Csató-Johanson straipsnį apie karaimų kalbą kaip "high-copying language".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetų dėstytojų ir studentų komanda, kviečia baigiamųjų kursų lituanistus atvykti į GENERALINĘ REPETICIJĄ, kuri vyks 2024 m. gegužės 8 d. 10 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, K. Donelaičio auditorijoje.

 Mokslinės konferencijos, tapusios tradicija, tikslas – suteikti galimybę studentams pristatyti mokslinius ar tiriamuosius darbus, ugdyti humanitarinį išsilavinimą įgysiančių būsimų specialistų kompetencijas, polemizuoti ir aptarti filologijos svarbą XXI a.

Įvadinę paskaitą mokslinėje konferencijoje „Generalinė repeticija“ skaitys doc. dr. Jūratė Levina. Paskaitos tema – „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“.

Aktuali informacija:

Konferencijos dalyviai – Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetų III ir IV kursų lituanistai.

Vieno pranešimo trukmė – 15 min.

Iki 2024m. gegužės 1 d. 23.59 val. lauksime atsiųstų pranešimų anotacijų, kurių apimtis iki 150 žodžių, el. p.

Ruošdamiesi konferencijai, prisiminkite J. V. Gėtės žodžius:

„Reikia tik aistros ir proto,

Kad pasiektum, ko geidi.“

Kilus klausimų, susisiekite el. p.

Konferencijos organizatoriai:

• Doc. dr. Vilma Zubaitienė
• Doc. dr. Rita Baranauskienė
• Stud. Gabija Kišonaitė
• Stud. Eglė Navickaitė
• Stud. Marta Smaliukaitė
• Stud. Tomaš Stefanovič
• Stud. Arnoldas Tarvydas
• Stud. Eglė Tauraitė
• Stud. Aušrinė Tverskytė

Prof. Johanna Laakso, Vienos universiteto (Austrija) finougristikos studijų profesorė, vasario pabaigoje pagal ERASMUS mainų programą lankėsi Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Skandinavistikos centre. Prof. J. Laakso skaitė paskaitas ir vedė seminarus keliomis temomis, įskaitant finougrų studijų istoriją bei švedų ir suomių kalbų santykius. Savaitę trukusiai viešnagei einant į pabaigą, prof. J. Laakso skaitė atvirą paskaitą „Finougrų kalbų demistifikavimas“. Visi susitikimai su auditorija sulaukė didelio pasisekimo, gausiai susirinkę jų dalyviai aktyviai įsitraukdavo į gyvas diskusijas.

Norėjome daugiau sužinoti apie profesorės įspūdžius VU ir bendradarbiavimo su Vienos universitetu galimybes, tad uždavėme jai keletą klausimų.

Tai buvo pirmasis jūsų vizitas VU, tiksliau, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre. Koks buvo pirmas įspūdis mūsų universitete ir bendraujant su akademine bendruomene?

Didelį įspūdį paliko istorija alsuojantys universiteto pastatai, o akademinė bendruomenė sužavėjo savo gyvybingumu. Buvo nuostabu stebėti, kaip gražiai dera šie du aspektai: istorinis universiteto paveldas ir gyvybinga bei moderni studentų ir mokslininkų bendruomenė. Skandinavistikos centras man priminė pirmuosius mano akademinės karjeros metus Helsinkyje: mažus, bet jaukius palėpės kambarėlius, kuriuose buvo įsikūrusi finougrų kalbų katedra. Čia taip pat jaučiau tą pačią draugišką atmosferą ir meilės kupiną domėjimąsi savo tyrimo sritimi, kuriuo pasižymi visos „mažos“ disciplinos bet kuriame pasaulio kampelyje.

Koks vaidmuo tenka jūsų specializacijos sritims šiandieniniame pasaulyje?

Tradiciškai finougrų kalbų šeima nagrinėjama istoriniu ir lyginamuoju aspektu. Tyrėjus taip pat domina menkiau pažįstamos mažumų kalbos. Tačiau už Suomijos, Estijos ir Vengrijos ribų šiuos tyrimo aspektus dažnai užgožia praktiniai filologiniai klausimai, susiję su trimis valstybinėmis finougrų kalbomis. Aš, kaip finougrų kalbų specialistė, keliu sau kiek kitokią užduotį: siekiu skleisti žinią apie mūsų kalbų istorinę praeitį ir jų giminystę, kalbų įvairovės ir kalbų kontaktų Europoje istoriją ir, galiausiai, apie sunkią tautinių mažumų padėtį bei mažumų kalbų teises. Norint suprasti žmoniją ir jos kultūrą, labai svarbu žinoti, kaip kalbos funkcionuoja, sąveikauja ir keičiasi.

Kaip manote, ar VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras ir jūsų atstovaujama katedra galėtų bendradarbiauti ir ateityje?

Tikrai taip, ir aš mielai skatinsiu tolesnį mūsų bendradarbiavimą. Mūsų katedra Vienoje yra susijusi su skandinavistikos studijomis, nes administraciniu požiūriu priklausome tam pačiam institutui, todėl net biurokratinių kliūčių tolesniam bendradarbiavimui neturėtų kilti. Mano kolegos skandinavistai iš Vienos nuolat palaiko ryšius su Lietuva. Be to, jie ypatingą dėmesį skiria Baltijos jūros regiono kultūrai ir istorijai – ši sritis mus labai domina estų ir suomių kalbų dėstymo požiūriu.

Neskaitant asmeninių lingvistinių interesų, tiek aš, tiek mano kolegos su dideliu džiaugsmu pritartų bendradarbiavimui kalbinių mažumų literatūros ir daugiakalbystės literatūroje klausimais – tai temos, aplink kurias planuojame kurti mokslinių tyrimų tinklą. Literatūrinis vertimas būtų dar viena tema, kuri labai domintų mūsų studentus.

Ką norėtumėte papasakoti apie jūsų viešnagę VU ir Vilniuje?

Visų pirma tai buvo neįtikėtinai gerai suplanuotas ERASMUS vizitas. Nuoširdžiausiai dėkoju Astai Laugalienei, Satu Grünthal ir Taina Mylläri už tai, su kokiu kruopštumu jos integravo mano paskaitas į savo programą, už sudarytas galimybes susitikti su Lietuvos kolegomis ir studentais, už daugybę turiningų ir įdomių diskusijų.

Vilniuje lankiausi pirmą kartą, tad vis dar permąstau daugybę įspūdžių ir visą naujai išgirstą  informaciją apie miesto istoriją. Lyginant su Estija, kurią pažįstu kur kas geriau, Lietuva akivaizdžiai artimesnė Centrinės Europos kultūrai. Vilnius savo architektūra ir istoriniais paminklais – ypač katalikų bažnyčiomis – man priminė Vieną, miestą, iš kurio pas jus atvykau. Be kitų dalykų, norėčiau paminėti, kad Vilnius yra istorinė jungiamoji grandis tarp dviejų pagrindinių mano mokslinių interesų sričių – Pabaltijo finų ir vengrų kalbų sandūra. Vis galvojau apie Kotryną Jogailaitę, kuri 1562 m. Vilniuje ištekėjo už tuometinio Suomijos kunigaikščio, o paskui persikėlė į Turku miestą ir tapo pilies šeimininke. Kotrynos Jogailaitės dėka pilis tapo renesanso dvaru, kokio anksčiau Suomija nebuvo turėjusi. Galvojau ir apie jos svainį Steponą Batorą, karalių, valdžiusį ne tik vengriškai kalbančias tautas, bet ir estus bei lyvius.

Kalbėdama apie kitus įsimintinus viešnagės momentus, norėčiau paminėti du. Visų pirma, turėjau progą pasimėgauti opera-baletu „Dievo avinėlis“. Šis kūrinys sukėlė daugybę prisiminimų iš mano studijų metų devintajame dešimtmetyje ir pirmosios mano pažinties su sovietinės cenzūros smaugiamų Baltijos šalių kultūromis. Ir antra – Užupyje pakasiau baimės jausmą naikinančio katino ausį. Tikiuosi, kad tapau drąsesniu žmogumi. Taip pat tikiuosi kada nors sugrįžti ir čia pasikrauti dar daugiau drąsos.

Balandžio 8 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet minint VU gimtadienį rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.

​M. Mažvydo „Katekizmas“ – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, pradėjusi naują etapą lietuvių kalbos istorijoje. Pasaulyje yra žinomi tik du šios mūsų raštijai ypatingos knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose.

Švenčiant VU gimtadienį, šiais metais visuomenei bus pristatoma ir tai, ko kiekvienas iš mūsų, atėjęs į biblioteką, į specialiųjų rinkinių saugojimo skyrius, nesitikėtume pamatyti – tai savo medžiagiškumu neįprasti objektai ir netradiciniai radiniai senuosiuose dokumentuose.

Sunku įsivaizduoti, kad bibliotekoje saugomose knygose galima rasti ir kalėdaitį, papuoštą kristograma IHS su kryžiumi, ir žalvarinį skaičiavimo žetoną, ir aukso plokštelę, o rankraštiniuose dokumentuose – netgi šilingų arba kilmingojo žmogaus apdaro sidabrinę sagą su heraldiniais simboliais. Netradiciniai yra ir kai kurių knygų viršeliai – vieni auksinti su įmantriais užsegimais, kiti puošti šiaudais, dar kiti – atrodantys kaip stalo žaidimų lenta. Kokių dar netikėtumų galima aptikti bibliotekoje – išvyskite patys, apžiūrėję dienos ekspoziciją.

Vieta: VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salė (Universiteto g. 3, I aukštas).  

Data ir laikas: balandžio 8 d. nuo 10.00 iki 19.00 val. 

Vilniaus miesto savivaldybė, planuodama jai pavaldžių muziejų pertvarką, maloniai kviečia į jos plano pristatymą ir diskusiją, kuri vyks 2024 m. balandžio 10 d., trečiadienį, 13:00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius).

Be kitų klausimų, bus pristatyta savivaldybės siūloma Vilniaus literatūrinių muziejų (V. Mykolaičio-Putino, V. Krėvės, Venclovų) pertvarka.

Susitikimo metu akademinei ir literatūrinei bendruomenėms, kitiems suinteresuotiems asmenims ketinama pristatyti miesto muziejų ateities viziją ir išgirsti siūlymus bei įžvalgas dėl planuojamų pokyčių.

Diskusijoje dalyvaus Vilniaus vicemerė dr. Simona Bieliūnė, pertvarką parengusios darbo grupės, savivaldybės ir muziejų atstovai.

E. Blaževič / LRT nuotr.

Liepos 21–25 d. Salose, Rokiškio rajone vyks jau 21-oji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija, kurią organizuoja asociacija Academia Salensis.

Šiais metais vasaros mokykla pavadinimu Kalbiniai duomenys: nuo lauko tyrimų iki R labiausiai siekia atliepti doktorantų (-čių) poreikius, tačiau išlieka atvira ir magistrantams (-ėms), podoktorantūros stažuotojoms (-ams) bei visiems kitiems lingvistams ir lingvistėms. Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Prima skiriama kalbinių duomenų rinkimo, apdorojimo bei kiekybinės analizės klausimams. Šiomis temomis kursus Salose skaitys: 

• dr. Maria Khachaturyan, Helsinkio universitetas - Lingvistiniai lauko tyrimai
• dr. Alena Witzlack-Makarevich, Jeruzalės hebrajų universitetas - Duomenų anotavimas
• dr. Steven Moran, Neuchâtel universitetas - Kiekybiniai metodai.

Besidomintiems nuo pirmadienio iki ketvirtadienio po pietų bus rengiama lygiagreti sekcija „Lietuvių kalbos gramatikos rašytojai“. Pranešimai ir diskusijos vyks lietuvių kalba. Sekcijai vadovaus Akselis Holvoetas. Kas norėtų dalyvauti, lauksime jūsų idėjų ir pranešimų!

Liepos 26 d. Salose vyks tradicinė kalbotyros konferencija, kurios tema pernelyg nenutolsta nuo vasaros mokykloje nagrinėsiamų klausimų ir į kurią kviečiami mokslininkai (-ės) iš įvairių kalbotyros šakų. Konferencijoje Empirical data in linguistic research and where it leads: a variety of approaches from fieldwork to R ypač laukiame pranešimų su kalbinių duomenų rinkimu ir apdorojimu susijusiais metodologiniais klausimais. Programoje taip pat numatyta vasaros mokyklos dalyvių stendinių pranešimų sesija bei Jeruzalės hebrajų universiteto docento dr. Eitano Grossmano plenarinė paskaita.

Registracija į vasaros mokyklą vyks iki balandžio 15 d., o konferencijos tezes kviečiame teikti iki balandžio 30 d.

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite asociacijos Academia Salensis tinklapyje.

Vasaros mokyklos informacija >

Konferencijos informacija >

Generatyvinis dirbtinis intelektas ir jo taikymas universitete, tekstynai ir praktiniai darbo su jais pavyzdžiai, naujos studijų formos, tarptautiškumas, bendradarbiavimas – tai aktualūs šių dienų klausimai, kuriems buvo skirtas tarptautinis germanistų seminaras „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Kovo 25–26 d. Vilniaus universitete (VU) susirinko VU, Hamburgo ir Varšuvos universitetų germanistai, prie paskaitų ir diskusijų taip pat prisijungė ir studentai, studijuojantys vokiečių kalbą. Seminaro dalyvius ir dalyves sveikino VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. Erika Sausverde.

Generatyvinio dirbtinio intelekto tema

Generatyvinis dirbtinis intelektas – tai tema, kuri šiuo metu aktuali visose srityse. Šiai temai germanistų seminare buvo skiriama daug dėmesio. VU taikomosios kalbotyros magistrantūros studijų programos studentė Kamilė Pavydytė pasidalijo darbo su dirbtiniu intelektu patirtimi ir pristatė savo atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar „ChatGPT“ (versija GPT 3.5) tinkamas naudoti kaip leksikografinis instrumentas ir ar jį galima pasitelkti sudarant žodyno straipsnius, pavyzdžiui, kuriant iliustracinius sakinius lietuvių kalba. Dirbtiniam intelektui buvo pateikta išsami užklausa su prašymu paaiškinti žodį „X“ taip, kaip žodyne, daugiareikšmiams žodžiams prašyta pateikti pavyzdžių kiekvienai reikšmei. Vėliau gimtakalbių buvo paprašyta įvertinti sugeneruotus pavyzdžius – kaip jie skamba, natūraliai ar dirbtinai, ar jie logiški, ar pakankamai informatyvūs, kad būtų galima atpažinti žodžio reikšmę, ar jie gramatiškai taisyklingi. Studentės tyrimas dar tęsiamas, o pirmieji bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. pateiktų sakinių, gimtakalbių nuomone, skamba natūraliai ir jie tinkamai iliustruoja reikšmę. Vis dėlto likusiuose pavyzdžiuose yra nemažai įvairaus pobūdžio netikslumų, dėl to padaryta pirminė tyrimo išvada, kad lietuvių kalbos pavyzdžių kol kas lengviau būtų ieškoti tekstynuose, nei generuoti juos naudojant dirbtinį intelektą.

Kitas seminare aptartas klausimas – tai darbo su dirbtiniu intelektu taisyklės. Dirbtinio intelekto atsiradimas prilygsta revoliucijai, jis iš esmės pakeitė mokymąsi ir mokymosi procesą. VU Filologijos fakulteto mokslininkės doc. Virginija Masiulionytė ir doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri domėjosi dirbtinio intelekto reglamentavimo eiga pasaulio universitetuose ir pristatė dirbtinio intelekto gairių projektą, kuris šiuo metu rengiamas VU. Pasak pranešėjų, 2023 m. tik 10 proc. universitetų turėjo reglamentus dėl generatyvinio dirbtinio intelekto. Pagrindiniai tokių reglamentų klausimai: leisti, apriboti ar uždrausti generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tendencijos tokios, kad iš esmės leidžiama naudoti mokantis, studijuojant ir atliekant tyrimus, tačiau būtina laikytis nustatytų taisyklių, etikos principų ir rekomendacijų, nurodyti naudotus šaltinius. „Atsakomybė tenka žmonėms, ne dirbtiniam intelektui“, – pabrėžė VU Vokiečių filologijos katedros docentė D. Šileikaitė-Kaishauri.

Prof. Heike Zinsmeister iš Hamburgo universiteto pristatė bendradarbiaujant su magistrantūros studentu Omaru Urdu parengtą darbą apie tai, kaip funkcionuoja dirbtinis intelektas, kaip vyksta interakcija su dirbtiniu intelektu ir kaip optimizuoti užklausas dirbtiniam intelektui. Norint gauti gerus atsakymus, užklausoje reikėtų, be kita ko, nurodyti savo vaidmenį ar poziciją, aprašyti kontekstą, suformuluoti konkrečią užduotį, klausimui paryškinti naudoti sutartinius ženklus, nurodyti, kaip turėtų būti pateikti užklausos rezultatai. Pasak Hamburgo universiteto profesorės, reikia suprasti, kad modelis duoda gerus atsakymus, o ne teisingus ir kad geri modelio atsakymai kartais būna teisingi.

Tekstynai ir jų naudojimas

Su skaitmeninėmis technologijomis susiję ir tekstynų bei jų naudojimo klausimai. Tekstynams seminare taip pat buvo skirta dėmesio, nes tai yra pagrindinė 2022–2024 m. vykdomo Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), tema. Bendruosius DAAD germanistinių partnerysčių tikslus ir principus pristatė VU Filologijos fakulteto mokslininkas doc. Daumantas Katinas. Apie tekstynų panaudojimo galimybes kuriant užduotis vokiečių kalbą besimokantiems studentams ir studentėms kalbėjo Anastasiia Stulen ir Carla Sökefeld, gramatinių fenomenų užklausų galimybes naudojant įrankį ANNIS pristatė Sara Abdelmonem ir Heike Zinsmeister, o Marie Flüh pasidalijo mintimis, kaip skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos studijuojant literatūrą: kaip naudoti esamus literatūrinių tekstų tekstynus, kaip sudaryti savo tekstyną, kaip taikyti generatyvinio dirbtinio intelekto ir „ChatGPT“ galimybes mokykloje mokant literatūros. Aneta Łosińska iš Varšuvos universiteto skaitė pranešimą apie tai, kaip tekstynai gali būti panaudojami atliekant teisės kalbos tyrimus, pavyzdžiui, remiantis Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos teismų skyrybos bylų tekstais. Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto pristatė platformą pedagogikos studentams, būsimiems pradinių klasių vokiečių kalbos mokytojams, kuri skirta pagilinti dalyko – vokiečių kalbos ir literatūros – terminijos žinias ir kurioje pateikiami įvairių tekstų pavyzdžiai ir užduotys darbui pamokose.

Iš VU ir Hamburgo universiteto bendradarbiavimo perspektyvos

Vienas iš Hamburgo universiteto ir VU bendradarbiavimo tikslų – sudaryti bakalauro pakopos germanistikos studentams ir studentėms galimybę gauti dviejų universitetų – Hamburgo ir Vilniaus – diplomą. Dėl to šio seminaro metu VU ir Hamburgo universiteto germanistės ir germanistai susitiko padiskutuoti su VU Filologijos fakulteto studijų prodekane doc. Gintare Judžentyte-Šinkūniene, VU Studijų ir plėtros skyriaus vadovu Andriumi Uždanavičiumi ir studijų vystytoja Lina Malaiškaite. Dvigubo laipsnio diplomu siekiama dar labiau suartinti VU ir Hamburgo universitetą tiek moksliniu, tiek studijų atžvilgiu ir atverti platesnes galimybes vokiečių kalbos, literatūros ir kultūros studentėms ir studentams iš Lietuvos.

Kovo 29 dieną Filologijos Fakulteto Tarybos posėdžio pradžia buvo išskirtinė. Net dešimčiai Skandinavistikos programos studentų, studijuojančių švedų kalbą, buvo įteiktos vardinės įmonės UAB „Teleperformance LT“ stipendijos. Nominantai buvo atrinkti atsižvelgus į studijų rezultatus bei motyvaciją studijuoti Skandinavistikos studijų programoje. Studentus pasveikinusios UAB „Teleperformance LT“ atstovės Ana Natalja Kurlavičienė ir Viktorija Šimkuvienė vėliau apsilankė Skandinavistikos centre, papasakojo studentams apie šios tarptautinės įmonės veiklą, darbo pobūdį konkrečiuose projektuose, kuriuose reikalinga švedų kalba, atsakė į klausimus apie karjeros galimybes studentams ir Skandinavistikos studijas baigusiems absolventams.