Vasario 9 d., penktadienį, Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje vyko Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Graikijos ambasadorius J.E. p. Grigoris Karahalios, Klasikinės filologijos katedros lektorė Kristina Svarevičiūtė, profesorė dr. Fatima Eloeva ir kiti. Renginyje buvo aptarta graikų kalbos istorija, skambėjo graikų poetų eilės ir graikiška muzika.

Užfiksuotų renginio akimirkų autorius: Arvidas Balvočius.

We cordially invite you to the second Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 20th of February, at 5 pm in Kazimieras Būga auditorium.

This time the guest speaker will be Dr Patrycja Bąkowska from Adam Mickiewicz University in Poznań. The topic of her presentation: Anthropological Projects of the Enlightenment – Searching for the Ways of Emergence of the Polish Modern Subjectivity.

Annotation. In the "long" 18th century, the fall of the Republic and the attempt to regain independence with Napoleon are the events of the greatest importance for the formation of modern subjectivity in the Polish variant. The members of the community, who found themselves without their country, must have had experienced uprooting which was painful for those who preserved the memory of the former splendour of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The devaluation of the strategies of "self-rooting" (a citizen as a free person maintaining control over his own life) created in the Old Polish period and interpreted in the Enlightenment) forced the community to apply compensatory mechanisms. One of them was the attempt to create substitute communities: Legion soldiers fighting for freedom and brotherhood, "feeling" friends (implementing the ideas of sentimentalism), and enlightened people becoming citizens of the world. Due to the abundance of literature dealing with these issues, the presentation will focus on the works of three authors: Cyprian Godebski, Józef Wybicki, and Kazimierz Brodziński. The works of the above-mentioned actors of political and cultural life, especially autobiographical ones, are interesting traces of the emerging paths of Polish modernity.

About the speaker. Patrycja Bąkowska – graduate of Interdisciplinary Ph.D. studies in the field of translatology and comparative Slavic literature and language at Adam Mickiewicz University (2019), assistant professor in the Department of Old Polish and Enlightenment Literature (2020 – present). Her area of interest is the literature and culture of the Enlightenment, with particular emphasis on transformations of anthropology, identity, and aesthetics. Her Ph.D. thesis was awarded by the Polish Society for Eighteenth-Century Studies. She is also a laureate of the Foundation for Polish Science Monographs Programme: Formy ekspresji podmiotowości nowoczesnej. Tożsamość indywidualna i zbiorowa w poezji polskiej schyłku XVIII i początku XIX wieku (Toruń 2021) [The Modes of Modern Self-expression. The Individual and Collective Identity in Polish Poetry From the Late 18th to the Beginning of the 19th Century]. In 2022, she took part in the International Seminar for Early Career Eighteenth-Century Scholars organized by ISECS. She has published a number of papers in journals and chapters in books.

Šiandien, vasario 14 d., ministrų kabinetas pritarė Kultūros ir meno premijų komisijos siūlymui vyriausybines premijas skirti 12 menininkų, tarp jų – poetui ir VU Filologijos fakulteto partnerystės docentui dr. Rimantui Kmitai. Sveikiname!

Premijos taip pat atiteko dailėtyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“, vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui ir kompozitoriui Antanui Laimučiui Vilkončiui.

Nuo 1997 metų šios premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.

Paskelbus Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuočių 2023 m. kvietimo teikti paraiškas rezultatus, paaiškėjo, kad dvi MSCA PF dotacijas gavo Vilniaus universiteto (VU) pareiškėjai. Dar dviem su VU paraiškas teikusiems tyrėjams sėkmė nusišypsojo ERA Fellowships konkurse. 

Vienas iš MSCA PF dotaciją gavusių mokslininkų – VU Filologijos fakultete podoktorantūros stažuotę vykdysiantis dr. Patrykas Michałas Ryczkowskis. Jo novatoriško projekto pavadinimas – „Catholic inculturation of the Uniate Church: Basilian hagiography of the 17th and 18th centuries (BasInCult)“. Stažuotei vadovauja Klasikinės filologijos katedros docentas dr. Mintautas Čiurinskas. Sveikiname!

Finansavimas skirtas ir VU Gyvybės mokslų centre projektą „Genomic Exploration—Mapping the Spread, Evolution, and Adaptation of an Emerging bacterial pathogen—Achromobacter (GEM-SEE-Achro)“ įgyvendinsiančiai dr. Miglei Gabrielaitei. Stažuotės vadovas – dr. Gytis Dudas. 

Dar dviejų su VU paraiškas teikusių tyrėjų podoktorantūros stažuotėms finansuoti skirtos ERA Fellowships dotacijos. Šiame konkurse automatiškai dalyvauja su institucijomis iš vadinamųjų plėtros šalių (angl. widening countries) teikti ir bendro MSCA PF konkurso metu puikiai įvertinti, tačiau dėl kvietimo biudžeto apribojimų nefinansuoti projektai. 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute projektą „Understanding FinTech Regulatory Sandbox Development in Europe (FIRSA)“ įgyvendins dr. Alfredo Hernandezas Sanchezas. Vadovas – doc. dr. Vytautas Kuokštis. 

Dr. Giulia Lausi kompetencijas gilins VU Teisės fakultete vykdydama projektą „Investigating Gender-Based Discrimination: Unveiling the Underlying Mechanisms (UnveilGBD)“. Stažuotės vadovė – doc. dr. Ilona Michailovič. 

Iš viso Europos Komisija finansuos 1249 talentingiausių jaunųjų tyrėjų MSCA PF projektus ir 50 ERA Fellowships projektų. 

Kviečiame mokytojus ar dėstytojus, dirbančius lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, teikti paraiškas intensyviems neformaliems dviejų savaičių kursams.

Kursai vyks gyvai 2024 m. birželio 16–30 d., dalyviams bus mokama 412,50 Eur stipendija. Kursus organizuoja Lituanistinių studijų katedra, laimėjusi Švietimo mainų paramos fondo projektą.

Kursuose dalyviai ne tik praplės žinias, kaip mokyti lietuvių kalbos kaip paveldėtosios, susipažins su naujai išleistomis mokymo priemonėmis, bet ir dalinsis savo patirtimi ir lankys parodas, edukacijas.

Paraiškos teikiamos iki 2024 m. kovo 6 d.

Daugiau informacijos rasite čia >

Vasario 9 d., penktadienį, Italijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadoriaus pavaduotoja Alice Barberis, ambasadoriaus padėjėja Lina Limantaitė, Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė, Italų kalbotyros ir literatūros katedros nariai, prie italistikos sklaidos Filologijos fakultete prisidedantys kolegos.

Susitikimo metu Dekanas džiaugėsi galėdamas pradėti naują bendradarbiavimo etapą su ką tik į Lietuvą atvykusiu Ambasadoriumi ir taip toliau tęsti pradėtas Fakulteto italistų veiklas. Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. dr. Diego Ardoino kartu su kolegomis pristatė džiugią italistikos studijų padėtį, įgyvendintus ir būsimus projektus, toliau besivystančius studentų bei dėstytojų mainus su Italijos universitetais, organizacijomis ir įmonėmis. Ambasadorius pasidalino ateities planais ir nuoširdžiai kvietė bendradarbiauti su Italijos Respubliko ambasada ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Po susitikimo Italų kalbotyros ir literatūros katedros nariai aprodė Ambasados atstovams Simono Stanevičiaus kiemą ir jame įsikūrusią italistų katedrą.

Ambasadorius Emanuele de Maigret, dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir
ambasadoriaus pavaduotoja Alice Barberis

The Vilnius University Stylistics Reading Group was founded in October 2023. Its members, both VU academic staff and students, meet monthly in hybrid mode to discuss published papers in stylistics and related disciplines (for example, discourse analysis, rhetoric, narratology, media linguistics) and to apply their frameworks and methods to poems, short stories, and other pieces of creative writing. The group is run on a Teams page where files are uploaded, and internal communication managed.

The overall aim of the group is to promote language- and text-based (intrinsic) approaches to literature and discourse, as well as to enhance critical thinking by evaluating published research. A related but more specific aim is that of putting to test the replicability and retrievability of stylistics, that is, to see if its methods are rigorous enough as it is usually claimed to enable different researchers to reach similar analytical and interpretive conclusions. It is hoped that new collaborations will ensue from the reading group, including the co-authoring of papers and the organisation of conferences and symposia.

If you are interested in joining the group, or in getting additional information, please contact Davide Castiglione at . Do not worry if you are a newcomer in the field of stylistics: some working knowledge in linguistics/grammar and a passion for literary works is all is required!

In Memoriam prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)

Tikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar  girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.

Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.  

Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą  talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.

Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis  aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje,  1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.

Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti  Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių.  Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko  būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano  personažas Bjornas Hansenas. 

Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo Šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų,  kiekvienas su savo taure  balto vyno.  Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.

Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo  kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis,  bet jo mums labai trūks.

Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.

Nusišypsok jam, Viešpatie...

Jūratė Kumetaitienė
Skandinavistikos centras