VU Filologijos fakultete svečiuojasi Poznanės Adomo Mickevičiaus vardo universiteto (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu) profesorius Radosław Okulicz-Kozaryn.

Maloniai kviečiame į profesoriaus paskaitas, kurios vyks anglų k.:

Gegužės 17 d. 19:00 K. Donelaičio aud.

“The role of the Poznan cultural centre in the formation of ideas about Lithuania in 1831–1883. A reconnaissance”

Poznanė – Didžiosios Lenkijos, buv. ATR regiono, kuris XIX a. priklausė Prūsijai ir nuo 1815 m. buvo vadinamas Poznanės Didžiąja Kunigaikštyste, sostinė. Kultūrinės veiklos sąlygos joje buvo kur kas palankesnės nei Rusijos imperijai priklausiusiose buv. LDK kraštuose. Poznanės leidyklose galima buvo publikuoti tai, ko nebuvo įmanoma Vilniuje, ir šia galimybe plačiai naudotasi: Poznanėje išleisti mokslo ir publicistikos darbai, skirti Lietuvai – nuo Joachimo Lelevelio (Joachim Lelewel) iki Mikalojaus Akelaičio – sudaro nemažą sąrašą. Jis būtų galėjęs dar labiau plėstis, jei Juozapas Ignacijus Kraševskis (Józef Ignacy Kraszewski), laikęs save lietuviu, būtų gavęs Prūsijos valdžios leidimą apsigyventi Poznanėje. Nepaisant šio draudimo, Kraševskio pastangomis į lietuvių kalbą buvo išverstas jo epas Witolorauda ir publikuotas būtent Poznanėje. Tuo metu, kai jo kūrinio vertėjas ir Aušros bendradarbis Andrius Vištelis surado prieglobstį Didžiojoje Lenkijoje, aplink jį susibūrė intriguojanti, mažai iki tol žinomų žmonių grupė. Reikšmingą vaidmenį, skatinant susidomėjimą Lietuva, atliko ir Poznanės mokslo bičiulių draugija (veikusi kaip savitas elitinis diskusijų klubas), kurio vienas steigėjų, kun. Franciszekas Malinowskis parašė lietuvių kalbos gramatiką. Rašytojų ir atsikėlėlių iš Lietuvos, iš dalies politinių emigrantų ryšiai su jų rėmėjais, leidėjais, draugais ir sąjungininkais Didžiojoje Lenkijoje – mažai iki šiol ištirti – neabejotinai veikė idėjų apie Lietuvą skaidą. Tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiose terpėse šios idėjos formavosi – aktualus klausimas moksliniams tyrimams.

Gegužės 19 d. 15:00 J. Balkevičiaus aud.

“How the Vilnius symbolist poet Jerzy Jankowski transformed into Yeży Yankowski – futurist?”

Ježis Jankovskis (Jerzy Jankowski) – poetas ir žurnalistas, susijęs su Vilniumi ir Varšuva. Vilniuje jis priklausė jaunų rašytojų sambūriui, vadintam Banda (Gauja), kurie 1910 m. išleido almanachą Żórawce; jame dalyvavo ir  žymus XIX – XX a. sandūros simbolistas dailininkas Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc), jaunųjų Vilniaus dailininkų globėjas. Jankovskis, kuris esmingai prisidėjo rengiant almanachą, paskelbė jame eilėraščių, kuriems būdinga rafinuota vėlyvojo simbolizmo poetika, vadinamojo „antrojo laipsnio dekadentizmo“ stilistika. Vėliau, remdamasis Tommaso Filippo Marinetti pavyzdžiu, Jankovskis kvestionavo Ruščico autoritetą, atsiribojo nuo ankstesnių savo poetinių polinkių ir paskelbė dvi pirmąsias lenkų futuristines poemas Spłon lotnika ir Maggi. Tai nebuvo de facto pasitraukimas iš Jaunosios Lenkijos literatūros, tačiau bandymas ją iš esmės modifikuoti. XX a. 2 deš. pabaigoje Jankovskis išleido pirmąjį lenkų futuristinės poezijos rinkinį Tram wpopszek ulicy, kuriame pabrėžtinai ignoruojamos rašybos ir leidybos taisyklės. Taip pat pakeitė savo pavardės rašybą į Yeży Yankowski. Šio poetinio gesto interpretacijos esminė problema – tai, kad rašytojas-futuristas į minėtą rinkinį įtraukė daugelį ankstesnių simbolistinių savo tekstų, tik pateiktų nauja rašyba.

Prof. R. Okulicz-Kozaryn yra XIX a. ir XX a. pradžios – lenkų romantizmo, pozityvizmo ir Jaunosios Lenkijos – literatūros tyrėjas, lietuvių akademinei bendruomenei žinomas kaip monografijos apie M. K. Čiurlionį autorius (Lietuvis tarp Karaliaus-Dvasios įpėdinių:  Čiurlionio kūryba "Jaunosios Lenkijos" kontekste, lietuvių kalba – 2009) ir M. K. Čiurlionio korespondencijos tomo lenkų ir lietuvių kalbomis (2019) rengėjas.

Gegužės 17 d., trečiadienį, V2 aud. kviečiame į Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto studentų mokslinę konferenciją „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferencijos pradžia 15:00. 

Konferencijos programa >

Konferenciją taip pat bus galima stebėti per Teams.

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir Twitter paskyroje.

[EN below]

Liepos 23-29 dienomis Salose, Rokiškio rajone, organizuojama dvidešimtoji Salų kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima. Šių metų mokyklos paskaitų ir pranešimų temos bus siejamos daugiausia su baltų kalbomis ir jų tyrimo problemomis.

Mokykla organizuojama pagal projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovams padengiamos kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos.  Kitiems dalyviams dalyvio mokestis – 120 eur ir 100 eur (asociacijos „Academia Salensis“ nariams, doktorantams ir studentams).

Pagal projektą pilnai padengiamos 15 dalyvių iš užsienio baltistikos centrų ir 15 iš Lietuvos mokslo institucijų išlaidos.

Baltistikos centrų sąrašą galite rasti čia > 

Registracija vyksta iki birželio 1 d.

Kadangi pilnai finansuojamų vietų skaičius yra ribotas, registracijos anketoje prašome parašyti motyvaciją dalyvauti šių metų Salų vasaros mokykloje.

Kaip ir kasmet, mokyklos dalyviams bus sudarytos sąlygos skaityti pranešimus savo tyrimų temomis, susijusiomis su baltistika.

Kviečiame registruotis! Registracijos nuoroda >

Patvirtinimą apie dalyvavimą atsiųsime jums elektroniniu paštu iki birželio 15 d.

Jei turėsite klausimų, rašykite adresu

Informaciją apie renginį nuolat atnaujiname interneto svetainėje >

APGYVENDINIMAS IR NAKVYNĖ

Konferencijos ir vasaros mokyklos dalyviai bus apgyvendinti Salų dvare, tame pačiame pastate, kuriame vyks paskaitos. Dėl riboto kambarių skaičiaus dvare dalyviai apgyvendinami bendruose kambariuose, kuriuose yra nuo 2 iki 10 lovų. Kambariai paprasti ir kuklūs, bet švarūs ir gerai prižiūrėti. Tualetai ir dušai yra bendri.

Netoliese nėra restoranų ar kavinių, todėl pusryčiais, pietumis ir vakariene pasirūpins organizatoriai (išlaidos įskaičiuotos į dalyvio mokestį). Salų vasaros mokyklos virtuvė paprasta, bet skani, su meile paruošta vietinių Salų gyventojų ir jau tapusi tradicija. Registracijos formose prašome nurodyti, ar turite ypatingų pageidavimų (esate vegetarė (-as) ir pan.) – žiūrėsime, ar pavyks užtikrinti jūsų poreikius. Kaime yra dvi mažos parduotuvėlės, kuriose galima įsigyti saldumynų, užkandžių ir gėrimų.

KAIP PATEKTI Į SALAS

Salų dvaras įsikūręs Rokiškio rajone, maždaug 150 km nuo Vilniaus (vieta Google Maps).

Iš Vilniaus vyksiantiems dalyviams bus užsakytas autobusas, važiuosiantis nuo Vilniaus universiteto. Grįžimas į Vilnių – šeštadienį.

Sekite mus socialiniuose tinkluose: Facebook“, Twitter, Instagram. Peržiūrėkite akimirkas iš praėjusių metų konferencijos čia. Keletą dvaro nuotraukų rasite čia.

[EN]

The twentieth Salos Summer School of Linguistics Academia Grammaticorum Salensis Vigesima will be held between July 23 and 29 in Salos, Rokiškis District. This time the topics of lectures and papers will centre around research problems connected with the Baltic languages.

This year the school is funded by the Lithuanian Academic Scheme for International Cooperation in Baltic Studies. Attendants from centres of Baltic studies will have all costs of travel, accommodation and board covered from this project.  For attendants not delegated by centres of Baltic studies the participation fee is 120 EUR (100 EUR for members of the association “Academia Salensis” as well as for graduate and undergraduate students).

We will welcome 15 participants from foreign centres of Baltic studies and 15 from Lithuanian educational institutions.    

A list of the centres of Baltic studies can be found here > 

Registration is open till June 1.

As the number of fully funded places is limited, please tell us in the registration form what motivates you to attend the Salos Summer School.

As in previous years, attendants will have a possibility to present papers based on their research. Topics should be connected with Baltic studies.

Please feel welcome to register! Link for registration >

Notification of acceptance will be sent by e-mail before June 15.

Should you have any questions, please mail

Information will regularly be updated on our homepage >

ACCOMMODATION

Attendants of the summer school will be accommodated in the Salos manor, in the same building where the lectures are held. The number of available rooms is limited so attendants will have to share rooms. The number of beds per room ranges from 2 to 10. The rooms are plain but clean and kept in order. Toilets and showers are shared.

There are no restaurants or cafés in the neighbourhood, so full board (three meals daily) is provided by the organizers (the cost is included in the attendance fee). The food is not posh but tasty and prepared with love by local women from Salos, for whom this has already become a tradition. When completing the registration form please indicate whether you have special wishes (vegetarian and the like) – we hope we will be able to satisfy your needs. The village boasts two shops where you can buy sweets, snacks and drinks.

HOW TO GET TO SALOS

Salos manor is situated in Rokiškis District, about 150 km from Vilnius (find it on Google Maps).

For those heading to Salos from Vilnius a bus will be in readiness. It will depart from Vilnius University. Return to Vilnius will be on Saturday.

Follow us on social media: Facebook, Twitter, Instagram. A few moments from last year’s conference are captured here. Click here for some photographs of the manor.

2023 m. gegužės 17 d. 19 val. maloniai kviečiame į VIII Kultūrinės lingvistikos seminarą. Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Pranešimą „Piktžolių vaizdinys lenkų liaudies kultūroje“ skaitys dr. Anna Kaczan (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.

Pranešimo tikslas – pristatyti straipsnį KĄKOL / USNIS, kuris bus įtrauktas į „Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno“ (Grybai, piktžolės, augalų grupės) aštuntąjį tomą Augalai. Pasitelkus usnių, kurios lenkų liaudies kultūroje priskiriamos ir prie kenkiančių piktžolių, ir prie gražių gėlių ar vaistinių augalų, pavyzdį, bus pristatyta šio žodyno straipsnių rengimo metodika. Pranešėja, vadovaudamasi kognityvinio apibrėžimo prielaidomis ir remdamasi lingvistiniais duomenimis (pvz., įvairiais folkloro tekstais) ir vadinamaisiais „priekalbiniais“ duomenimis (t. y. tikėjimų įrašais ir liaudiškų praktikų – ritualinių, maginių, gydomųjų – aprašymais), rekonstruos liaudiškąjį usnių vaizdinį. Tiriamoji medžiaga bus paimta iš Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno, saugomo Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje Liubline, kartotekos.

Anna Kaczan – humanitarinių mokslų daktarė; Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto Etnolingvistikos komisijos narė. Mokslininkė dirba Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Lenkų filologijos instituto Jerzío Bartmińskio vardo etnolingvistikos skyriuje. Ji yra Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė, tomų Augalai (pasėliai, gėlės, medžiai) straipsnių autorė. 

Mokslinių interesų sritys: etnolingvistika, lenkų liaudies kultūra.

Celem wystąpienia jest prezentacja hasła KĄKOL, które znajdzie się w ósmym zeszycie tomu roślinnego Słownika stereotypów i symboli ludowych pn. Grzyby, chwasty, skupiska roślin pod red. Jerzego Bartmińskiego i Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Na przykładzie kąkolu, który w polskiej kulturze ludowej kategoryzowany jest zarówno jako uciążliwy chwast, jak i piękny kwiat czy lecznicze zioło, pokazany zostanie proces przygotowywania haseł w tym słowniku. Zgodnie z założeniami definicji kognitywnej ludowe wyobrażenie kąkolu autorka zrekonstruuje na podstawie danych językowych (m.in. różnogatunkowych tekstów folkloru) oraz tzw. danych „przyjęzykowych” (tj. zapisów wierzeń i opisów praktyk ludowych – obrzędowych, magicznych, leczniczych). Materiał dokumentacyjny będzie pochodził z kartoteki Słownika stereotypów i symboli ludowych, która znajduje się w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego w Lublinie. 

Anna Kaczan – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego Instytutu Filologii Polskiej UMCS w Lublinie, członek zespołu opracowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych, autorka haseł z zakresu pola „rośliny” (zboża, kwiaty, drzewa). Zainteresowania badawcze: etnolingwistyka, polska kultura ludowa. Członek Komisji Etnolingwistycznej przy Komitecie Językoznawstwa PAN. 

2023 m. gegužės 9 d. mirė buvusi ilgametė Prancūzų filologijos katedros dėstytoja docentė Nijolė Lukšytė. Atsisveikinimas su velione rytoj, gegužės 10 d., nuo 15 iki 20 val. laidojimo namuose Ligamis Sietyno g. 14. Laidotuvės vyks gegužės 11 d. Panevėžyje, gimtajame velionės mieste.

Docentė Nijolė Lukšytė buvo puiki dėstytoja, prancūzų filologijos studentams dėsčiusi įvairius praktinius ir teorinius prancūzų kalbos kursus, ir nuoširdi kolegė. Ji gerai išmanė ne tik prancūzų kalbą, bet ir literatūrą, nuolat domėjosi prancūzų kultūros aktualijomis, nepaprastai mėgo klasikinę muziką, buvo nuolatinė koncertų ir operos lankytoja.

Prancūzų filologijos katedra

Maloniai kviečiame gegužės 12 d., penktadienį, 13:00 (K. Donelaičio aud.) į mokomąjį seminarą su dr. Artūru Ratkumi ir dr. Viliumi Bartninku, kuriame bus aptariami mokslo publikavimosi ypatumai: kas yra gera publikacija, kaip atpažinti prestižinę leidyklą, kokiais kriterijais vadovaujantis yra premijuojami mokslo darbai ir kiti klausimai. Šis renginys yra skirtas tiek patyrusiems, tiek jauniesiems mokslininkams. 

Dr. Ratkus kalbės apie kasmetinį mokslo publikacijų vertinimą Filologijos fakultete ir Lietuvos mokslo taryboje. Pranešime bus aptariami mokslo publikacijų vertinimo tikslai ir principai, aiškinama, kokie kriterijai svarbūs atrenkant publikacijas premijavimui, į kokius leidinius svarbu orientuotis skelbiant savo atliktų tyrimų rezultatus, akcentuojami Filologijos fakultete ir LMT vykdomo publikacijų vertinimo skirtumai, pranašumai ir trūkumai. 

Dr. Bartninkas pasidalins praktine patirtimi, su kokiais iššūkiais susiduriama siekiant paskelbti pirmąsias publikacijas tarptautiniuose leidiniuose. Pranešime bus aptariama, kaip pasinaudoti doktorantūros įdirbiu rengiant publikacijas, kaip atrodo recenzavimo procesas aukščiausio lygio žurnaluose ir ką daryti patyrus pirmuosius atmetimus, galiausiai ko reikia siekiant paskelbti monografiją Kembridžo universiteto leidykloje.

Šią savaitę su Erasmus+ dėstymo vizitu, atvažiuoja Helsinkio universiteto darbuotoja, lingvistinė antropologė, afrikanistė, lauko tyrėja Marija Chačaturjan.

M. Chačaturjan įgijo daktarės laipsnį INALCO institute Paryžiuje - ji parašė Mano kalbos (Mande šeima) gramatiką. Jos sritys - lauko tyrimas ir diskriptyvioji lingvistika, socialinė reikšmė gramatikoje, kalbų kontaktai, kalba ir religija, religinio vertimo antropologiniai/sociolingvistiniai aspektai, žanras.

Ketvirtadienis, gegužės 11 d., 17.00, 402 aud.

Contact-induced variation in reflexivity marking: convergence, divergence and social meaning

It is commonly assumed in language contact studies that languages spoken by multilinguals become more like one another, which leads to long-term convergence between the languages. This does not lead to a sweeping linguistic uniformity, however: there is still an incredible linguistic diversity across the world’s languages. This diversity is partly due to an opposite process -- the process of diversification of neighboring languages which was called “neighbor opposition” (Evans 2019). However, while the results of convergence and diversification are rather well studied, little is known about the complex and contradictory process of convergence and divergence and the role of social factors in it. In this talk, I present my ongoing study of language contact between the Mano and the Kpelle languages of Guinea and show how, despite the potential of convergence, languages remain distinct. Focusing on variation in reflexive marking, an additional question I raise concerns differences in domains affected by convergence and divergence. Specifically, I discuss whether contact-induced variation in grammatical patterns can have social meaning on a par with linguistic features with concrete exponents, such as phonetic, morphological or lexical variables.

Penktadienis, gegužės 12 d., 15.00, 314A-B aud.

Doing things with grammar

A well-known observation from interactional linguistics holds that the context of interaction is not a given but is constituted and sustained by the very process of interaction. Verbal acts do not only presuppose context for their appropriate interpretation, but speech performance can also effectively create that context. In other words, utterances can “carry with them their own contexts like a snail carries its home along with it” (Levinson 2003: 26). In this paper, I argue that certain grammatical categories—and above all, indexicals—are also part of the furnishings of the snail’s home. Indexicals are grammatical categories which are existentially tied to the context of utterance and index a relationship between specific properties of the speech context and properties of the narrated event. Examples of such categories include personal pronouns (e.g. I is understood as the person uttering “I”, Jakobson 1971), or tense (past tense markers denote events prior to the moment of speech). Their use, in some situations, helps reflect the context of utterance as much as it builds the context in other situations, in which case the speakers can effectively do things with grammar. I argue that the framework of presupposition accommodation can be applied for the analysis of these context-creating uses of indexicals. The theoretical discussion is grounded in a discussion of data on pronouns of address in Russian (ty vs vy) and demonstrative reference in Mano (Mande, Guinea).

Penktadienis, gegužės 12 d., 17.00,  314A-B aud. (BUS kurso "Linguistic diversity and language science" paskaitos metu)

Linguistic Fieldwork

In this talk, I will sketch out my journey as a linguist and a filedworker: the pathways to particular questions I address in my research, and unexpected ways in which the answers get shaped; trials, errors, failures and getting back on track; and most of all, the role of people: family, colleagues and language spekears who become colleagues and family.

Maloniai kviečiame visus!

2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus universiteto Kauno ir Filologijos fakultetai organizuoja lietuvių filologijos studentų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Konferencija vyks VU Kauno fakultete, IV korp., Muitinės g. 14. 

Plenarinį konferencijos pranešimą pristatys Birmingamo universiteto profesorė dr. Jeanette Littlemore, vėliau savo mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais dalysis III ir IV kurso bakalaurantai. Visą konferencijos programą galima rasti čia >>

Daugiau informacijos ir pranešimų anotacijas rasite čia >>

Maloniai kviečiame dalyvauti!