Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Benediktas Vachninas

Politika ir teologija homeriniame Himne Hermiui

Vilius Bartninkas

Teologija ir matematika vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje

Matas Keršys

Atomo nukrypimas Epikūro filosofijoje ir iš atsitiktinumo kylantis prieštaravimas laisvajai valiai

Mantas Adomėnas

Kas čia juokinga? Democritus ridens Juvenalio dešimtojoje satyroje

Audronė Kučinskienė

Loci kaip pajuokos objektas: tarp Cicerono retorikos teorijos ir praktikos

Fatima Eloeva

Filologijos antinomija (Jules’o Davido požiūris)

2023 m. sausio 12 d. 19 val. maloniai kviečiame į V Kultūrinės lingvistikos seminarą.

VISI SEMINARAI VYKSTA SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBĄ.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >> 

Paskaitą „Tarminio etnolingvistinio žodyno struktūra" skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś. 

Tai jau atroji profesoriaus paskaita, skirta tarminio žodžio pateikimo etnolingvistiniame žodyne principams aptarti. Bus kalbama apie tokio žodyno mikro- ir makrostruktūrą, o ypač apie žodžių lemavimą bei kultūrinės medžiagos atranką ir jos išdėstymą žodyniniame straipsnyje.

Prof. habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska). 

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą

Sveikiname Aureliją Bivainytę, programos ,,Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“ magistrantę, kurios iš danų kalbos išversta Tovės Ditlevsen ,,Kopenhagos trilogija“ išrinkta geriausia verstine grožine knyga 15min metų knygų rinkimuose.

Interviu su vertėja žiūrėkite čia > 

2022 metų pabaigoje pradėtas vykdyti naujas dvejus metus truksiantis lengvai suprantamos kalbos projektas „SELSI – Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ (angl. “SELSI – Spoken Easy Language for Social Inclusion”). Projekte dalyvauja įvairios organizacijos iš ES šalių: Vilniaus universitetas (Lietuva), Triesto universitetas (Italija), VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras” (Lietuva), lengvos kalbos agentūra „Vieglas Valodas agentura” (Latvija), žmonių, turinčių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų asociacija „Dyslexiförbundet” (Švedija), visuomeninis transliuotojas „RTV Slovenija” (Slovėnija) ir nevyriausybinė organizacija „Zavod Risa“ iš Slovėnijos, vadovaujanti šiam projektui. Vilniaus universiteto komandoje dirba Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, Inga Daraškienė ir Agnė Župerkaitė.

Kadangi iki šiol lengvai suprantama kalba buvo tiriama ir praktikuojama daugiausia kaip rašytinė lengvai suprantamos kalbos metodologija, šiuo projektu bus siekiama parengti sakytinės lengvai suprantamos kalbos rekomendacijas ir strategijas. SELSI yra vienas iš pirmųjų bandymų sukurti akademiškai pagrįstą ir praktiškai patikrintą sakytinės lengvai suprantamos kalbos modelį Europoje. Kaip sako projekto vadovė Tatjana Knapp, bus dirbama su mokslininkais, profesionalais, žiniasklaida ir lengvai suprantamos kalbos vartotojais, siekiant pateikti naudingų rekomendacijų ir įrankių suaugusiųjų švietimo ir kitoms profesinėms aplinkoms, pavyzdžiui, žiniasklaidai.

Projektas vykdomas pagal Erasmus+ KA220 programą.

Detalesnė informacija apie projektą: Tatjana Knapp
(), Andrej Tomažin ()

Kovo 16-17 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Kaune organizuojama baigiamoji projekto „Užsienio balistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“  konferencija „Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir ateitis“. Kviečiame dalyvauti!

Baigiamoji projekto konferencija kviečia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje dėstytojus, tyrėjus, doktorantus, magistro ir bakalauro studijų pakopų studentus dalintis mokslinių tyrimų patirtimi, rezultatais ir diskutuoti apie lituanistikos (baltistikos) viziją pasaulyje. Kaip buvo minėta 2022 m. balandžio 6 d. vykusios projekto vykdytojų ir dalyvių diskusijos „Lituanistika (baltistika) užsienyje: vykdomos veiklos ir gairės ateičiai“ rezoliucijoje, baltistikos ateitis yra „svarbi, nes baltistikos centrai yra lietuvių kultūros institucijos, atstovaujančios lietuvių kalbai ir kultūrai užsienio šalyse ir užtikrinančios Lietuvos bei kitų šalių susikalbėjimą.“ Baigiantis projektui, dar kartą kviečiame į naujas ir aktualias diskusijas.

Daugiau informacijos apie registraciją ir konferenciją rasite čia >

Pranešimų anotacijas (200–250 žodžių su 5–8 raktiniais žodžiais) kviečiame pateikti iki 2023 m. sausio 16 d., paspaudus šią nuorodą. Pranešimo trukmė – 20 min.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Andrius Marcinkevičius

Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга»

Pavel Lavrinec

Польская рецепция Александра Блока в русской печати межвоенного Вильно

Dainius Genys

F. Dostojevskio pogrindžio žmogus ir jo priekaištai modernybei

Julija Snežko

Грязь болота и золото нефти: стратегии советской литературной «колонизации» болот Сибири

Roman Timenčik

Школа читателей Гумилева: семь учеников (Приблудный, Кедрин, Мочалова, Пастернак, Мандельштам, Цветаева, Ахматова)

RECENZIJA

Galina Michailova

Поэтика прозы Людмилы Улицкой

Ką tik iš spaustuvės – naujas, dvikalbis knygos „Adomo Mickevičiaus poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza Tom pierwszy“ leidimas, prie kurio prisidėjo ir Filologijos fakulteto mokslininkės: knygą išvertė profesorė Regina Koženiauskienė, vieną iš įvadinių straipsnių parašė profesorė Brigita Speičytė.. Tai pirmosios poeto knygos, išleistos 1822 m. ir laikomos Romantizmo Lenkijoje ir Lietuvoje pradžia, kuriam šiemet sukanka 200 metų, jubiliejinis leidinys.

Naujasis „Poezijos. Pirmo tomo“ leidimas parengtas lietuvių ir lenkų kalbomis kaip solidi šaltinio publikacija, kurioje pateikti originalūs A. Mickevičiaus tekstai. Kaip teigia knygos sudarytoja ir vyr. redaktorė Reda Griškaitė: „<...>Pirmą kartą ne tik balades ir romansus, bet ir visą debiutinę poeto knygą „in corpore“ į lietuvių kalbą išvertė vienas vertėjas, maža to, pirmą kartą – moteris. Su autentišku A. Mickevičiaus tekstu dirbo patyrusi vertėja Regina Koženiauskienė. Koženiauskienės nuopelnai XIX a. Lietuvoje kurtos lenkakalbės literatūros rekonstrukcijai ir sklaidai yra daugiau nei reikšmingi. <...> Apie tai, su kokiais netikėtumais (ir ne tik) susidurta verčiant debiutinį poeto tomelį, bus galima paskaityti išsamiame vertėjos žodyje, kuris bus įdomus tiek lietuvių, tiek lenkų skaitytojui, kaip ir literatūrologinis Brigitos Speičytės žvilgsnis bei jautri baladžių ir romansų iliustruotojo Stasio Eidrigevičiaus impresija apie pašnekesį su Mickevičiumi."

Už nuopelnus kultūrai, VU afilijuotoji profesorė Regina Koženiauskienė šį rudenį, Šv. Jeronimo – Tarptautinę vertimų dieną, buvo apdovanota Kultūros ir tautinio paveldo ministerijos medaliu „Gloria Artis“. Žr. lenkų TV informaciją >

Su profesorės vertimo veikla taip pat galima susipažinti šiuo metu Filologijos fakultete veikiančioje Lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodoje „Iš šešėlio“. Daugiau apie parodą >

Knyga prekyboje pasirodys 2023 m. sausio mėnesį. Lenkų televizijos laidą apie leidinį žiūrėkite čia >

Knygos leidybą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Fundacja "Pomoc Polakom na Wschodzie" (liet. Fondas „Parama lenkams Rytuose“), Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie.

Paremta Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro lėšomis iš Kultūros rėmimo fondo.

Mieli kolegos,

Besisukantis laiko ratas įsuka ir mus, padalindamas gyvenimą į rytą ir vakarą, į darbą ir šventes. Artėjant didžiosioms metų šventėms linkiu bent kiek stabtelėti ir pamąstyti – net ir po tamsiausios nakties išaušta rytas, o po šių nelengvų metų, tikėkimės, ateis taika ir ramybė. Linkiu visiems laiku pabaigti senus darbus ir įkvėpimo imtis naujų. Dėkoju už jūsų darbą, už lojalumą Universitetui ir linkiu jaukių švenčių artimųjų ir draugų rate.

Filologijos fakulteto dekanė
Prof. Inesa Šeškauskienė

Dear colleagues,

The wheel of time cannot be stopped, and we are part of it in our mornings and evenings, in our work and holidays. With the most illuminating holidays of the year approaching, may I wish you all to experience a moment of joy, a moment of pensive mood. Even the darkest night finds its end in the morning, this year of uncertainty and disastrous events may hopefully find its end in peace. I would like to thank you all for your contribution to our everyday life at the University, to its values and our common goals. May I wish you all merry Christmas and a prosperous New Year in the circle of family and friends.

Prof. Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology

Nuotr. Justino Auškelio