Lapkričio 29 – gruodžio 2 dienomis kviečiame į paskaitų ir seminarų ciklą apie lyčių ir motinystės studijas bei tyrimus su profesore Jenny Björklund.

Jenny Björklund laimėjo Vilniaus universiteto studijų tarptautinimo iniciatyvos finansavimą iniciatyvai Lyčių ir motinystės studijos bei tyrimai Baltijos jūros regione. Įgyvendinant šią iniciatyvą ir bendradarbiaujant su Horizon 2020 projektu MotherNet, Jenny Björklund ves seminarus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bakalauro ir magistro studijų programų studentams anglų ir švedų kalbomis, skaitys viešą paskaitą Runaway Moms: Mothers Who Leave their Families in the Twenty-First Century ir konsultuos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bakalauro ir magistrantūros studijų programų studentus baigiamųjų darbų rengimo klausimais.

Jenny Björklund yra Upsalos universiteto (Švedija) lyčių studijų profesorė. Ji tyrinėja kultūrines ne/savanoriškos bevaikystės, reprodukcinių sprendimų priėmimo ir klimato kaitos reprezentacijas. Ji yra knygų Maternal Abandonment and Queer Resistance in the Twenty-First-Century Swedish Literature (2021) ir Lesbianism in Swedish Literature: An Ambiguous Affair (2014) autorė. Jos darbai taip pat publikuoti žurnaluose Social Science and Medicine, Women’s Studies, Scandinavian Studies, ir Contemporary Women’s Writing.

Apie viešą paskaitą Runaway Moms: Mothers Who Leave their Families in the Twenty-First Century

Kodėl XXI a. švedų literatūroje tiek daug motinų palieka savo šeimas? Šis klausimas yra paskaitų ir seminarų ciklo, kurio metu nagrinėjama, kaip romanai apie šeimas paliekančias motinas gali būti suprantami kaip queer pasipriešinimas švediškiems tėvystės, šeimos ir reprodukcijos idealams, išeities taškas.

Norėdami gauti skaitinius, susisiekite su MotherNet projekto koordinatore doc. dr. Egle Kačkute: 

Profesorės  Jenny Björklund vizitas įgyvendinamas atliekant projektą “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos Horizon 2020 tyrimų ir inovacijų programą (sutarties numeris 952366).

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 30 min.)
3. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 20 min.)
4. Dėl slavistikos ateities (diskusijos tęsinys, 20 min.)
5. Dėl profesorių konkursų (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė)
6. Dėl FilF atstovo ekspertų grupėje nuo Lietuvos „Europos horizonto“ programoje (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė)
7. Latvių kalbos vadovėlio (Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, SKAIDRĀK. Latviešu valoda lietuviešu studentiem) teikimas leidybai (doc. Vytautas Rinkevičius, 5 min.).
8. Magistro darbų teikimas LMA aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursui (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
9. Kiti klausimai.

Ar žinote, kas buvo Romeo ir Džuljetos įkvėpimo šaltinis? O gal girdėjote, kodėl JAV Senato rūmai stovi ant Kapitolijaus kalvos? Klasikų asociacija kartu su LRT kviečia pasitikrinti savo žinias apie senovės Graikijos ir Romos mitus, istoriją ir kultūrą pirmąkart organizuojamoje internetinėje „Antikos žinių viktorinoje“.

„Idėja surengti šią viktoriną kilo siekiant parodyti, kad Antika mums daugeliui iš tikrųjų yra gerai pažįstama įvairiais pavidalais. Daugybė mūsų kasdienio gyvenimo elementų vienaip ar kitaip atkeliavo būtent iš Antikos. Demokratija, balsavimas, rinkimai – tik keletas tokių pavyzdžių. Visi jie atrodo itin modernūs, bet buvo pradėti dar senovės Atėnuose V a. pr. Kr.“, – pasakoja Klasikų asociacijos pirmininkė dr. Nijolė Juchnevičienė.

Antikos kultūra, gyvavusi daugiau nei tūkstantmetį, buvo pagrindas Vakarų kultūros raidai. Dažnai nesusimąstoma, kad daugelis architektūrinių elementų, politinių terminų ir tarptautinių žodžių mūsų laikus pasiekė būtent iš Antikos. Politiniai terminai kaip „demokratija“, „respublika“ ar „Senatas“ atsirado prieš kelis tūkstantmečius Senovės Graikijos miestuose-valstybėse ar Romos respublikoje ir vėliau buvo perimti bei pritaikyti modernioms valstybėms. 

Tą patį galima pasakyti ir apie daugybę kultūrinių ar architektūrinių sąvokų bei konceptų, kurie atsirado dar Antikoje. Be kultūrinių romėnų bei graikų išradimų būtų sunku įsivaizduoti kasdienybę. Retai susimąstoma, kad tokie įprasti architektūriniai elementai, kaip cementas, plytos, kolonos, arkos ar skliautai po visą Europą buvo išplatinti būtent romėnų.

„Dažnai nesusimąstome, kad tai, kas mums atrodo įprasta ir šiuolaikiška, iš tikrųjų buvo sugalvota dar prieš kelis tūkstančius metų. Smagiais ir žaismingais šios viktorinos klausimais norime parodyti, kad kiekvienas apie Antiką žinome daugiau, nei manome“, – teigia dr. Nijolė Juchnevičienė.

Viktorinos dalyviai turės per kuo trumpesnį laiką atsakyti į iš viso penkiolika klausimų iš įvairių kategorijų. Žinios bus tikrinamos apie antikinę mitologiją, kultūrą, literatūrą, istoriją ir asmenybės. Žinote daugiau, nei manote, tad pasitikrinkite savo žinias „Antikos žinių viktorinoje“.

„Antikos žinių viktorinoje“ kviečiami dalyvauti visi besidomintys Antikos kultūra ar tiesiog norintys pasitikrinti savo žinias. Viktorina vyks lapkričio 24 d. internetiniu adresu www.antikosviktorina.lrt.lt.

Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių literatūros katedros profesorius, poetas, literatūrologas ir buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo vienoje žiūrimiausių JAV laidų „60 minučių“ („60 minutes“). CBS kanalo laidoje prof. M. Kvietkauskas pasakojo apie Vilniuje sukauptą rašytinį žydų religijos, kultūros ir istorijos lobyną.

„Jidiš literatūra man yra poezijos, grožio ir žmonių likimų jungtis, kupina išgyvenusiųjų ir aukų balsų. Taip pat svarbu, kad joje iškyla nuo totalitarizmo blogio šią kultūrą ir bendruomenę bandžiusių gelbėti herojų likimai“, – laidoje tvirtino prof. M. Kvietkauskas.

Literatūrologas minėjo, kad žydiškąjį Vilniaus paveldą jis, būdamas paauglys, turėjo atrasti pats. Anuomet mokykloje apie Holokaustą nemokė, todėl daugelis turėjo labai miglotą supratimą apie sostinėje klestėjusią žydų bendruomenę ir kultūrą. Tik sulaukęs septyniolikos jis pagaliau aptiko išblukusius užrašus jidiš kalba senamiestyje. Vėliau, augant smalsumui, šios kalbos ėmė mokytis ir pats.

Laidos vedėją Joną Wertheimą VU profesorius pakvietė apsilankyti sostinės Šv. Jurgio bažnyčioje, ilgus metus slėpusioje žydiškojo Vilniaus literatūrinį paveldą. Tuo metu doktorantas M. Kvietkauskas bažnyčioje pradėjo lankytis 2001 m., rašydamas disertaciją apie Vilniaus XX a. pradžios daugiakalbę, tarp jų ir jidiš, literatūrą: „Skaitydavau knygas, kurių daugelis buvo iš Vilniaus geto bibliotekos. Kai kurios knygos buvo su geto bibliotekos antspaudais, su skaitytojų, kurie vėliau buvo išvežti į Panerius, prierašais.“

Nuotr. Justino Auškelio

Laidoje išsamiai pasakojama apie Vilniaus žydų kultūros vertybių gelbėjimą karo ir pokario metais, apie vadinamąją Vilniaus geto „Popieriaus brigadą“ ir dabartinę Judaikos instituto JIVO veiklą Niujorke.

Laidoje taip pat dalyvavo JIVO generalinis direktorius Jonathanas Brentas. Kita viešnia – Hadas Kalderon, XX a. ketvirtojo dešimtmečio Vilniaus poeto Abraomo Suckeverio vaikaitė. Jos senelis Antrojo pasaulinio karo metais tapo vienu „Popieriaus brigados“ lyderių.

„Popieriaus brigada“ vadintas Vilniaus žydų kultūrinis ir mokslinis elitas, turėjęs padėti į Vilnių įsiveržusių nacių administratoriams įvertinti 1925 m. mieste įkurto JIVO kolekciją. Nors vokiečiai planavo pagrobti meno kūrinius ir retas knygas, o visa kita sudeginti, „Popieriaus brigada“ turėjo savų sumanymų. Svarbiausius rankraščius ir meno kūrinius, įskaitant Pablo Picasso eskizą, jie paslapčia išgabeno į po geto namais esančias slėptuves.

Didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo išlikusių jidiš ir hebrajų kalba parašytų raštų atsidūrė sovietinės administracijos rankose. Į Šv. Jurgio bažnyčią, tuometinius Knygų rūmus, pateko knygos iš išplėštų dvarų, vienuolynų bibliotekų, taip pat atkeliavo geto bibliotekos, žydiškos knygos iš religinių mokyklų, ješivų – judaizmo dvasinių seminarijų.

Keliasdešimt tonų medžiagos buvo perduota Knygų rūmų direktoriui dr. Antanui Ulpiui su pavedimu ją sunaikinti. Tačiau jis nepakluso nurodymams ir, sukatalogavęs lobį, paslėpė jį po barokiniais Šv. Jurgio bažnyčios skliautais. Daugiau nei 40 metų slėpti leidiniai atrasti griūnant Sovietų Sąjungai. Vėliau dalis šio turto iškeliavo į JIVO Niujorke, kita – padalyta tarp kelių svarbiausių Lietuvos mokslo institucijų.

Žiūrėti visą laidą >

VU Skandinavistai lapkričio 18 d. švenčia 30(1) metų jubiliejų ir kviečia pasiklausyti pranešimų ir diskusijų – gyvai ar nuotoliniu būdu.

Programa lietuvių kalba >

Programa anglų kalba >

2021 m. balandžio 1 d. startavusio tarptautinio edukacinio projekto TestU Online – nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) įgyvendinimas įgauna pagreitį. Spalio 24-25 dienomis projekto partneriai susitiko Leipcigo universitete Vokietijoje svarbiausiems techniniams projekto įgyvendinimo darbams testuoti.

Projekto partnerių susitikime, kuris vyko 2021 m. rugsėjo pabaigoje Graco mieste Austrijoje, daugiausia dėmesio buvo skirta organizaciniams klausimams, konkrečioms projekto esmę sudarančių modelinių užduočių kūrimo problemoms ir jų techninio įgyvendinimo galimybėms.

Projekto partnerių susitikime 2022 m. spalio pabaigoje Leipcigo universitete Vokietijoje buvo testuojamos techninės e.mokymo(si) platformos galimybės, aptariami galimų kurti užduočių modeliai, jų tinkamumas mokant skirtingų užsienio kalbų. Nemokamas testų portalas jau yra sukurtas, tačiau juo kol kas naudojasi tik jų kūrėjai. Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti pirminį TestU internetinio puslapio variantą ir pateiktį jį užsienio kalbų mokytojų ir dėstytojų vertinimui. Jų atsiliepimai padės projekto partnerių komandoms patobulinti esamą tinklalapį, užsienio kalboms mokytis kuriamas užduotis ir kitus aspektus.

Paskutinis projekto partnerių susitikimas planuojamas 2022 m. balandžio mėnesį Vilniuje.

Projekte TestU Online dalyvauja VU Filologijos fakulteto komanda (dr. Ingrida Kisieliūtė, doc. dr. Jelena Konickaja, Aida Jungaitytė). Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto komanda šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija). Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija, www.ikso.net).

Projekto tikslas – sukurti nemokamą daugiakalbę internetinę e. mokymosi platformą, kurioje būtų galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis, testus, pratimus ir pan. Kuriama platforma numato nemokamą prieigą, nemokamą turinį, nemokamas priemones.

2022 m. lapkričio 3 - 4 dienomis VU Filologijos fakultete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija "Perspectives de langue(s) dans les littératures d'expression française" ("Kalbos (-ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba"), kurią surengė VU Prancūzų filologijos katedra ir Baltstogės universiteto Filologijos fakultetas (Lenkija).

Pirmą konferencijos dieną Lozanos (Šveicarija) universiteto tyrėjas Dr. Alain Ausoni perskaitė plenarinį pranešimą, kuriame, remdamasis savo prancūzų kalbos kaip svetimos kalbos dėstytojo patirtimi aptarė originalių prancūzų literatūros tekstų, naudojamų prancūzų kalbos dėstymo vadovėliuose, korpusą. Konstatuodamas, kad daugumą jų sudaro dvikalbių autorių, kurių gimtoji kalba nėra prancūzų, bet kurie rašo prancūzų kalba, tekstai, jis teigė, kad  tekstų pasirinkimą motyvuoja ne tik tai, kad jie parašyti užsienio studentams prieinama prancūzų kalba, bet ir tai, kad juose perteikiama užsienio kalbą besimokančiųjų patirtis.  

Pirmos dienos pabaigoje rašytoja ir tyrėja Dr. Catherine Dousteyssier-Khoze iš Durheimo universiteto (Didžioji Britanija) perskaitė savo romano "La logique de l'amanite" ("Musmirės logika") ištrauką, nemenkai sudominusią konferencijos dalyvius ir paskatinusią jų diskusiją su autore.

Antrą konferencijos dieną pradėjo Bristolio universiteto (Didžioji Britanija) profesorės Natalie Edwards plenarinis pranešimas. Jame šiuolaikinės Polinezijos rašytojos Chantal Spitz kūrybos pavyzdžiu išsamiai aptarta daugiakalbiškumo problema buvusių Prancūzijos kolonijų literatūroje. N. Edwards pateikė naują daugiakalbės literatūros interpretacijos teorinį modelį, kuriame tekstų daugiakalbiškumas siejamas su antikolonijine rašytojų pozicija ir siekiu atkreipti dėmesį autochtoniškas ir daugiakalbes tų šalių kultūras ir literatūras. 

Rytinėje sesijoje perskaityti trys pranešimai. Dr. Joanna Kotowska-Miziniak iš Vroclavo universiteto (Lenkija) analizavo keiksmažodžių, grubių žodžių ir posakių, kaip sakytinės kalbos apraiškų, vartojimą Henri Barbusse'o romane "Le Feu" ("Ugnis") ir šiuolaikinio rašytojo A. Kourouma kūryboje. Dr. Edyta Sacharewicz (Baltstogės universitetas) aptarė afrikiečių kilmės rašytojos Ken Bugul romanų kalbos raidą. Doc.dr. Eglė Kačkutė (Vilniaus universitetas) nagrinėjo motinos balso, sakytinės kalbos ir rašytinio teksto santykį šiuolaikinės Kanados rašytojos Ablos Farhoud romane "Le bonheur a la queue glissante" ("Nesugaunama laimė").

Popietinėje sesijoje išklausyti du pranešimai. Dr. Métou Kané (Dramblio kaulo kranto respublika, Abidžanas) susitelkė ties gimtosios sakytinės ir literatūrinės prancūzų kalbos santykiu afrikiečių rašytojo Konano Roger Langui kūryboje. Profesorė Ewa Kalinowska (Varšuvos universitetas) perskaitė išsamų pranešimą apie prancūzų kalbos paplitimą Afrikos žemyne ir prancūziškai rašančių kūrėjų būtį sudėtingoje įvairialypėje kalbinėje aplinkoje.

Konferencijos svečiai turėjo galimybę susipažinti su turtinga Vilniaus universiteto bibliotekos istorija. Ekskursiją prancūzų kalba po centrinės bibliotekos sales, Observatorijos ir Didįjį kiemą vedė prancūzų filologijos absolventė Laura Sabalaitė.