Kovo 21 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje vyks dokumentinio filmo „Apšviesti naktį. Poetiniai Pierre’o Soulages’o ir Léopoldo Sédaro Senghoro susižvalgymai“ (pranc. Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor, režisierė Anne-Camille Charliat) peržiūra ir aptarimas. Filmą pristatys jo sumanytojas, kultūros ir meno ekspertas, istorikas Jeanas Gérard’as Bosio – P. Soulages’o ir L. Sédaro Senghoro kūrybos žinovas, asmeniškai labai gerai pažinojęs abu garsius menininkus. Filmas bus rodomas prancūzų kalba, o aptarimas vyks prancūzų ir lietuvių kalbomis.

Renginiu siūloma atrasti nepaprastai įdomią dviejų giminingų menų – tapybos ir poezijos – sąsają, kuria aukštinamas kultūrų grožis, tautų laisvė ir bendras paveldas. Gretindamas P. Soulages’o tapybą ir L. Sédaro Senghoro poeziją, filmas atiduoda duoklę civilizacijų ir visuotines žmogiškąsias vertybes šlovinančiai meninės kūrybos galiai.

G. Bosio gimė 1945 m. Nicoje, glaudžiai su vietos kultūros gyvenimu susijusioje šeimoje. Įgijęs teisės, ekonomikos ir literatūros mokslų diplomus, 1969–1971 m. jis buvo prancūzų kultūros renginių kuratorius Europoje, Kanadoje ir Haityje, vėliau dešimt metų (1972–1982 m.) dirbo Senegalo prezidento L. Sédaro Senghoro patarėju kultūros ir diplomatijos klausimais.

Dirbdamas Senegale, G. Bosio organizavo Marco Chagallo, Pablo Picasso ir P. Soulages’o parodas. Užmezgęs draugiškus santykius su žymiais to meto menininkais, jis turėjo galimybę išleisti L. Sédaro Senghoro eilėraščius, iliustruotus M. Chagallo, P. Soulages’o, André Massono, Hanso Hartungo, Vieiros da Silvos, Alfredo Manessier kūriniais. Paryžiuje, Branlio krantinės muziejuje (Le musée du quai Branly), surengtoje parodoje „Senghor and the Arts“ („Senghor ir menas“) pristatomi G. Bosio dovanoti darbai ir keli kūriniai iš jo asmeninės kolekcijos.  

Renginyje sveikinimo žodžius tars Vilniaus universiteto, Prancūzų instituto Lietuvoje atstovai.

Renginio organizatoriai  – Vilniaus universitetas ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Renginys – Frankofonijos dienų Lietuvoje programos dalis.

Iliustracijai panaudota Pierre’o Soulages’o litografija, 1957 m.

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus ir į atmintinų dienų sąrašą įrašius Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, pirmą kartą Lietuvoje bus rengiamas šios dienos minėjimas. Kovo 15 d. (trečiadienį) 16.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Simono Daukanto kiemelyje  (Universiteto g. 5) aukščiausi valstybės vadovai, politikai, žydų gelbėtojų ainiai, Lietuvos žydų atstovai, kelių šalių ambasadoriai, VU profesoriai, darbuotojai ir studentai skaitys 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant VU bibliotekininkę Oną Šimaitę, kuriai 1966 m. kovo 15 d. buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. Jos atminimui pagerbti ir žydų gelbėtojų dienai paminėti 15.00-19.00 val. VU Filologijos fakulteto laisvalaikio zonoje prie Kristijono Donelaičio auditorijos veiks paroda.

Nacių okupacijos metais žydų gelbėtojai buvo žmonės, kurie dažnai niekuo neišsiskyrė iš kitų, bet buvo orūs savo vertybėmis, išliko žmogiški net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, gelbėjo kitus rizikuodami savo ir savo artimųjų laisve ir net gyvybe.

Tarp tokių buvo Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, poetas ir dramaturgas Balys Sruoga, Landsbergių bei Sondeckių šeimos ir garsioji VU bibliotekininkė Ona Šimaitė. Pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, ji gelbėjo žydus per Antrąjį pasaulinį karą. Kaip bibliotekininkė gavusi leidimą patekti į Vilniaus getą tariamai atsiimti knygų iš jas pasiskolinusių žydų studentų, ateidama į getą ji stengdavosi atnešti įkalintiems žmonėms kiek galima daugiau būtiniausių daiktų, o išeidama išnešdavo vertingą kultūrinę medžiagą, kurią stengėsi išsaugoti gete įkalinti žydai – dokumentus, rankraščius, retas knygas. Juos išslapstydavo VU arba kitose patikimose vietose. Taip ji išgelbėjo Grigorijaus Šuro dienoraštį, poeto Abraomo Suckeverio geto laikotarpio eilėraščius ir kitą neįkainojamą žydų kultūros palikimą. Ona savo ir bendraminčių suaukotus pinigus leido maisto produktams, padirbtiems dokumentams, antspaudams pirkti, slėpė pabėgėlius iš geto ir ieškojo slėptuvių žydų vaikams, stengėsi padėti gete įkalintiems žmonėms atgauti mieste paliktus daiktus.

O. Šimaitė – viena iš daugybės narsių Lietuvos žmonių, suteikusių šiek tiek vilties ir šviesos vienam juodžiausių istorijos laikotarpių. Iš Vilniaus geto išgelbėjusi dešimtis žmonių, ji pati tapo kankine Dachau koncentracijos stovykloje.

O. Šimaitė niekada nemėgo kalbėti apie savo žygdarbius, tačiau žydų tauta niekada jos nepamirš. Jeruzalėje, Jad Vašem Teisuolių alėjoje, auga jos garbei pasodintas medis. 2002 m. O. Šimaitė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), o 2004 m. VU Simono Daukanto kiemelyje jos atminimui pagerbti atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad 1940–1944 m. ji dirbo VU bibliotekoje.

Renginio programa >>

Kovo 17 d., penktadienį, 15 val., 92 aud. kviečiame į VU Filosofijos fakulteto kognityvinės antropologijos profesoriaus Victor de Munck paskaitą/seminarą Cultural models, agency, and affordances: looking for meaning.

Lingivistai žino, kad žmogiškoji kalba turi dvigubą pobūdį: viena vertus, ji yra individualus kognityvinis fenomenas,kita vertus, ji egzistuoja visuomenėje ir yra socialinis reiškinys. Tačiau ši priešprieša nesiriboja kalbos mokslu - ji yra dėmesio centre kognityviniuose ir socialiniuose moksluose apskritai. Savo paskaitoje Victor de Munck aptars šios priešpriešos istoriją ir savo požiūri į ją kaip kognityvinio antropologo. Kognityvinė antropologija - disciplina sankirtoje tarp kognityvinių ir socialinių mokslų. Paskaitos dėmesio centre yra reikšmės sąvoka, kuri, nors yra ir kalbotyros objektas, nesiriboja tik kalbotyra. 

Paskaita bus įdomi visiems, kas norėtų įsigyti platesnį tarpdisciplininį žvilgsnį į tradicines kalbos tyrimų problemas. 

Detalesnę Victor'o de Munck'o paskaitos santrauką rasite čia >> 

Prof. Victor de Munck anksčiau dirbo State University of New York (New Paltz). 2019 m. profesoriui buvo įteiktas JAV Antropologijos mokslų draugijos (Society for Anthropological Sciences) prizas už geriausią 2019 metų mokslinį darbą antropologijos srityje. Profesoriaus tyrinėjimų sritys: Sociokultūrinė antropologija, kognityvinė antropologija, tarpkultūriniai tyrimai, kultūriniai modeliai, Šri Lanka, romantinė meilė.

Svarbiausios publikacijos:

• De Munck, Viktor Celestin and Elisa J. Sobo (eds.). (2002). The Anthropology of Power, Agency, and Morality. The Enduring Legacy of F. G. Bailey. Manchester: Manchester University Press, 2022.
• Bennardo, Giovanni and Victor Celestin De Munck (eds.). (2020). “Cultural Model Theory in Cognitive Anthropology: Recent Developments and Applications”, a special issue of Journal of Cultural Cognitive Science, 4, 1.
  
• De Munck, Victor Celestin and Giovanni Bennardo (2019). Disciplining culture: a sociocognitive approach. Current Anthropology, 60, 2, p. 174-193. DOI: 10.1086/702470.
• De Munck, Victor Celestin. (2019). Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships. London: Lexington Books

We cordially invite you to the lecture/seminar of Victor de Munck, professor of cognitive anthropology of the Faculty of Philosophy: Cultural models, agency, and affordances: looking for meaning on 17th March, Friday, at 3 pm, in room 92.

Linguists know that human language has a dual nature: on the one hand, it is an individual cognitive phenomenon, on the other, it exists in society and is a social phenomenon. However, this opposition is not limited to language science - it is the focus of attention in cognitive and social sciences in general. In his lecture, Victor de Munck will discuss the history of this opposition and his perspective on it as a cognitive anthropologist. Cognitive anthropology is a discipline at the intersection of cognitive and social sciences. The focus of the lecture is on the concept of meaning, which, although it is also an object of linguistics, is not limited to linguistics.

The lecture will be of interest to anyone who would like to acquire a broader interdisciplinary perspective on traditional problems in language research.

A more detailed summary of Victor de Munck's lecture can be found here >>

Prof. Victor de Munck previously worked at the State University of New York (New Paltz). In 2019 professor was awarded the prize of the American Society for Anthropological Sciences for the best scientific work in the field of anthropology 2019. Professor's research areas: Sociocultural anthropology, cognitive anthropology, cross-cultural studies, cultural models, Sri Lanka, romantic love.

Main publications:

•  De Munck, Viktor Celestin and Elisa J. Sobo (eds.). (2002). The Anthropology of Power, Agency, and Morality. The Enduring Legacy of F. G. Bailey. Manchester: Manchester University Press, 2022.
• Bennardo, Giovanni and Victor Celestin De Munck (eds.). (2020). “Cultural Model Theory in Cognitive Anthropology: Recent Developments and Applications”, a special issue of Journal of Cultural Cognitive Science, 4, 1.
  
• De Munck, Victor Celestin and Giovanni Bennardo (2019). Disciplining culture: a sociocognitive approach. Current Anthropology, 60, 2, p. 174-193. DOI: 10.1086/702470.
• De Munck, Victor Celestin. (2019). Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships. London: Lexington Books.  

Sugrįžta atnaujinti seminarai „Pas skandinavus"! Šie seminarai skirti lietuvių kalbos gramatikos klausimams.

Kovo 16 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminaro „Skaliarinės priešdėlio be- funkcijos" tęsinį, kurio metu bus toliau kalbama apie dalelytinį priešdėlį be- ir įvairias jo funkcijas lietuvių kalbos gramatikoje.

Maloniai kviečiame visus susidomėjusius. 

Mieli bendruomenės nariai, kviečiame dalintis žinia apie aštuntą kartą rengiamą Báltų akademiją moksleiviams. Tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks balandžio 1 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).

Renginio programa

09:40 Registracija ir arbata

09:50 Organizatorių žodis

10:00 „Mažvydas ir Augustinas“ (Jurgis Pakerys) ir ekskursija

11:10 „Dainuojanti revoliucija Latvijoje: dainų galia“ (Valdis Muktupāvelas)

12:20 „Pavasaris, motociklas ir pienas: latvių poeto Imanto Zieduonio (1933–2013) kūrybos spalvos ir briaunos“ (Kristina Vaisvalavičienė)

13:20 Pietūs

14:30 Latvių kalbos paskaita I

15:30 Pertraukėlė

16:00 Latvių kalbos paskaita II

17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 26 d. Registruokitės čia >>

Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau apie Báltų akademiją čia >> 

Apie renginį čia >>

Turite klausimų? Rašykite 

Renginį remia Latvių kalbos agentūra.

Báltų akademiją organizuoja Ernesta Kazakėnaitė, Agnė Zujevaitė ir Sandra Stragienė.

Kovo 30 d. 15 val. Jono Balkevičiaus aud. vyks LMT remiamo projekto (LMT LIP-20-12) Prievartinės migracijos iš Lietuvos diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai rezultatų aptarimo seminaras, organizuojamas TKI (Taikomosios kalbotyros instituto).

Projektą vykdo Vilniaus universitetas.

Pranešimai:

1. Loreta Vilkienė (VU). Projekto pristatymas
2. Irena Šutinienė (LGGRTC). Represijų atmintis kaip lietuvių diasporos Kazachstane etninio identiteto išteklius
3. Jolanta Kuznecovienė (LSMU). Lietuvių diaspora Kazachstane: etninės tapatybės konstravimo viražai
4. Vytis Čiubrinskas (VDU). Priešinantis asimiliacijai: prievartinių migrantų į Rusijos Užvolgį diasporos identiteto ir paveldo strategijos
5. Loreta Vilkienė (VU). Kazachstano lietuvių diasporos kalbinis portretas

Kviečiame dalyvauti!

Kviečiame į Skandinavistikos centro organizuojamą neurolingvistikos seminarą kovo 31 d., nuo 9:30 iki 12:30, 314 A-B auditorijoje. Seminarą ves Lundo universiteto neurolingvistų grupė. Seminaro tema – Neurolinguistic Discoveries in Nordic Languages: Perception and Prediction of Speech Input. Renginys vyks anglų kalba. 

Prisegame renginio programą ir pranešimų santraukas >>

Daugiau informacijos apie Lundo universiteto neurolingvistų grupę rasite čia >>

[ENG]

Centre for Scandinavian Studies is happy to announce a neurolinguistics seminar, held by The Lund Neurolinguistics group at our centre on 31st March, from 9:30 to 12:30, in Room 314 A-B. The topic of the seminar is Neurolinguistic Discoveries in Nordic Languages: Perception and Prediction of Speech Input. The event will be held in English.

Please also find the event program and abstracts attached >>

You can read about The Lund Neurolinguistics group here >>

Nuoširdžiai sveikiname Fakulteto dėstytoją dr. Vilių Bartninką, kuriam Kovo 11-ąją iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime buvo įteikta 2023 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija. 

Džiaugiamės, kad galime pasidalinti laureato kalba su Fakulteto bendruomene.

Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai ir vadovės, Seimo nariai ir narės, valstybės atkūrėjai ir atkūrėjos, užsienio ambasadoriai, brangūs svečiai,

Dėkoju Komisijai už suteiktą apdovanojimą, progą į Jus kreiptis ir paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. Valstybingumo klausimas šiems autoriams buvo svarbus - jiems rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas tikrai nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis į praeities ženklus ir ateities galimybes, ieškant to, kas mus atgaivintų. Jie abu ieškojo idealios Lietuvos. Ne pasakų, ne reklaminių įvaizdžių, bet idėjų ir simbolių, sąvokų ir tekstų, kuriuos mes kartu, kaip politinė tauta, esame sukūrę.

Šiandien švenčiame būtent tokį kūrinį, mūsų valstybės nepriklausomybės atstatymą ir jo Aktą, tekstą, kuriuo šis veiksmas išreikštas. Politikoje dažniau vertiname darbus, vis dar sakome „mažiau kalbų, daugiau darbų“, primiršdami, kad žodžiai ir darbai sudaro nedalomą visumą. Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos. Tekstai brėžia idealios Lietuvos vertybių ir tikslų kontūrus, darbai geriau ar blogiau tai įgyvendina.

Mūsų valstybės idealas ir dabar yra kruopščiai saugomas 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos. Šis idealas savo išgryninta forma pasirodo pačioje pradžioje, Preambulėje. Preambulė prasideda nuo praeities laiko ir prisiminimo: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Tarsi pabudusi po gilaus politinio miego, tautos atmintis išsklaido sapnus sugrąžindama į tikrovę, suvokimą, kad esame valstybė, o kartu su savimi atnešdama prisiminimų bangą.

Preambulės toliau minimi prisiminimai yra apie mūsų politinės gyvasties ženklus – sukurtus teisynus, dalyvautas kovas, perduotą kultūrinį palikimą – ir šie ženklai nurodo į gausybę istorinių pasakojimų. Petras Dirgėla mus mėgo vadinti mažais istorijos mikrobais, žmonėmis, kurie turi tvirtą buvimą istorijos tėkmėje. Šie pasakojimai taip pat primena apie mūsų ryšius su aplinkinėmis tautomis ir valstybėmis, apie amžiną pareigą priešintis despotijoms ir padėti laisvės draugams. Šiandien tokią pareigą vykdome Ukrainai, iki kol jos jau turima moralinė pergalė taps karine ir politine pergale.

Atmintyje atrandame, kad kiekvienas iš mūsų yra istorinis ir politinis veikėjas. Būtent apie veikimą toliau jau esamuoju laiku kalba ir Preambulė. Ji išskiria dviejų veiksmų svarbą dabarčiai: pirma, aktyvią kūrybą, kurios realizavimo formas kiekvienas iš mūsų laisvai renkasi savo gyvenime; antra, rūpinimąsi tarpusavio bendrystės saitais, santarve. Gintaras Beresnevičius tai įvardijo Vyčio ir Rūpintojėlio simboliais. Vytis žymi aktyvią jėgą, pasitikinčią savimi ir atvirą naujovėms, Rūpintojėlis nurodo į kontempliatyvų, rūpestingą santykį su tikrove. Beresnevičius tikėjo, kad niekas negali savintis šių simbolių atskirai, nes kiekviename iš mūsų jie yra įrašyti bendrai.

Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis. Ji pareiškia, kad nuo šiol mes sieksime „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Tai yra sunki užduotis mums. Atvirumas įpareigoja gerbti žmogaus orumą ir žmonių įvairovę, puoselėjant tai saugančias teises ir institucijas, be to, kuriant ir naujas. Teisingumas reikalauja atrasti tokius gėrybių paskirstymo būdus valstybės struktūrose, kurie įgalintų piliečius klestėti ir patiems siekti savo išsipildymo. Darna numato viešąjį gyvenimą, pagrįstą empatija, gebėjimu tartis girdint ir suprantant vienas kitą.

Šį pažadą mes esame priėmę ir šiandien kaip niekad anksčiau turime stengtis atrasti tas politines ir teisines formas, kurios leistų jį įgyvendinti.

Preambulė yra ypatinga Konstitucijos dalis. Antikos filosofas Platonas manė, kad įžangos į įstatymus sutvirtina juos: preambulės yra tai, kas saugo įstatymo balsą piliečių sielose.

Tad nepaliaukime klausytis mūsų steigties dokumentų.

Gražios Jums visiems šventės!