Sidebar

Bendros naujienos

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 18 d. iki balandžio 29 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.  

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 


ŠIO CIKLO TEMOS


2023.02.18 Nauji Biblijos vertimai į rusų kalbą: kaip ir kodėl ji verčiama? Andrej Desnickij. VU mokslo darbuotojas. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.04 Vilniaus stebuklai ir ženklai. Doc. dr. Pavel Lavrinec. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.18 „Pažįstami“ nepažįstamieji slavų kalbose. Doc. dr. Jelena Konickaja. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.01 Daina kaip laiko dvasios ir visuomenės nuostatų atspindys (remiantis rusų ХХI a. patriotine daina). Eleonora Lassan. VU afilijuota profesorė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.15 Lietuvių kalba ir baltistika Sankt Peterburge. Anna Daugavet. VU Bendrosios lingvistikos centro asistentė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.29 Adatinis Aleksandro Aleksejevo ekranas. Varvara Pliuševa. Menotyrininkė, VU Slavistikos katedros magistrantė. Paskaitos kalba – rusų.

Vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 23-ioji Vilniaus knygų mugė – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinių renginių. Šių metų Vilniaus knygų mugės tema – „700 eilučių laisvei“.

Knygų mugėje vyks ir Vilniaus universiteto leidyklos išleistų Fakulteto dėstytojų knygų pristatymai.


Vasario 23 d. (ketvirtadienis)


11 val. 1.3 salė. Knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza“ pristatymas. Dalyvauja Arvydas Pacevičius, Regina Koženiauskienė, Stasys Eidrigevičius, Reda Griškaitė, Brigita Speičytė, Monika Ramonaitė, Alicija Dzisevič.

Šios knygos atsiradimą padiktavo solidus debiutinio Adomo Mickevičiaus tomelio Poezye Adama Mickiewicza („Adomo Mickevičiaus poezija“, Vilnius, 1822) jubiliejus. Per tuos du šimtus metų Vilnius išgyveno dideles pervartas, tačiau nepaisant politinių ir kultūrinių kataklizmų Mickevičius iš šio miesto taip niekada ir neišėjo. Net ir tada, kai poeto vardą buvo užginta minėti. Šlovė prasidėjo nuo nedidukės ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios knygos. Neišvaizdžios tik išore, nes vidus degė tokia galinga ugnimi, kad jos šilumą juntame lig šiol. Dabartinė knyga – tai naujai papasakota šio legendinio tomelio istorija. Naujai lietuviškai prakalbintas ir Mickevičius – tiek žodžiu, tiek vaizdu. Ši knyga – tai ne tik jautri pagarbos poetui išraiška, bet ir savita dovana Vilniui jo jubiliejaus išvakarėse. Nes Vilniaus ir Mickevičiaus vardai neatskiriami – Vilniaus romantizmas pagimdė ir Mickevičiaus romantizmą. 


Vasario 24 d. (penktadienis)


12 val. 1.3 salė. Knygos „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ pristatymas. Dalyvauja Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Raimonda Ragauskienė, Martynas Jakulis

Tai knyga apie XVI a. italų mediką Niccolo Buccellą (m. 1599), nuo 1576 m. ėjusį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau – Zigmanto Vazos pagrindinio gydytojo pareigas. Monografijoje analizuojamas medicinos studijų pobūdis Europoje lyderiavusiame Padujos (Venecijos respublika) universitete, medikų vaidmuo Italijos evangelizmo sąjūdyje, Venecijoje vykęs inkvizicinis Buccellos procesas, emigracija į Transilvaniją, gyvenimas ir veikla Lenkijoje ir Lietuvoje, po Stepono Batoro mirties plėtota medicininė Buccellos polemika su kitu valdovo gydytoju – italu Simone Simoni. Socialiniai Lenkijos ir Lietuvos medicinos istorijos procesai vertinami ankstyvųjų naujųjų laikų Europos medikalizacijos kontekste, išryškinant medicinos raidos, mokytų medikų profesinės veiklos, valdovo dvaro aplinkos, konfesinės Reformacijos amžiaus fragmentacijos ir italų heterodoksų egzilio į Vidurio Europą sankirtas.


Vasario 25 d. (šeštadienis)


14 val. 3.01 stendas. Susitikimas su knygos „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ autorėmis Meilute Ramoniene, Egle Gudavičiene, Inga Hilbig, Kristina Jakaite-Bulbukiene, Loreta Vilkiene.

„Ši Vilniaus universiteto mokslininkių parengta kolektyvinė monografija akademinei bendruomenei (bet ne tik) pristato naujausią Lietuvos sociolingvistinį portretą: kokias kalbas ir kalbines atmainas moka, vartoja, ką apie jas mąsto ir kaip jas vertina trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžios Lietuvos gyventojai. Monografijoje ne tik gražiai išskleidžiamas dabartinis Lietuvos gyventojų kalbinio elgesio bei nuostatu spektras, bet ir remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais parodomi ivykę, vykstantys reikšmingi pokyčiai. Esu tikra, kad šis leidinys, žymintis lietuviškų sociolingvistinių tyrimų brandą, taps kiekvieno sociolingvistika Lietuvoje besidominčio tyrėjo parankine knyga.“ - Aurelija Tamošiūnaitė (Johannes Gutenberg-Universität Mainz)

 

Maloniai kviečiame apsilankyti!

pristatymas_Buccellag.jpg

Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba.  Šie seminarai vyks antradieniais, 11 val., 123 (vengrų) auditorijoje

Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija. 

Artimiausią antradienį, vasario 28 d., bus kalbama apie dažnumą kaip gramatinio kodavimo dėsningumus lemiantį veiksnį. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti straipsnį "Universals of Causative and Anticausative Verb Formation".

Tekstas >> 

Kviečiame dalyvauti!


Primename, kad tradiciniai kalbotyros doktorantų seminarai lietuvių kalba ir toliau vyks įprastu laiku. Daugiau informacijos >>

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. vasario 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

Pedagoginių vardų diplomų teikimas. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas, artimiausio posėdžio data (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. 2023 m. Filologijos fakulteto veiklos plano svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys, dekanė prof. Inesa Šeškauskienė (Bendruomenės dalis), prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri (Studijų dalis), 20)
  3. Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 30 min.)
  4. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės 2022 m. sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.) 
  5. Dekanės prof. Inesos Šeškauskienės informacija apie palyginamojo vertinimo eigą ir artimiausią perspektyvą (5 min.)
  6. Konkurso Filologijos fakulteto dekano (-ės) pareigoms skelbimas ( Jurgis Pakerys, 10 min.)
  7. Papildomųjų studijų kainos (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  8. Dėl žurnalo „Kalbotyra“ redakcinės kolegijos atnaujinimo (doc. Erika Sausverde, 5 min.)

Vasario 24 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šio semestro kalbotyros doktorantų seminaras skiriamas indoeuropiečių kalboms. Aptarsime jas iš visų galimų perspektyvų, bet pradžiai vis tiek reikia prisiminti diachroninius dalykus ir lyginamosios gramatikos principus. 

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

We are happy to announce a guest lecture by Dr. Sirkku Latomaa, University of Tampere, Finland, on Tuesday the 28th of February at 15.00–16.30 (including discussion), the auditorium 314AB

Sirkku Latomaa‘s guest lecture will be in English, and it is open to all students and the whole staff. 


The past and present of linguistic diversity in Finland


Migration has always been a part of human history. Finns have moved around the world, and people from all over the world have moved to Finland. Until very recently, however,  Finland has been regarded as an especially homogeneous and monolingual part of the world. Is there some basis for this myth, or should it be buried as inaccurate? In my lecture, I will look at linguistic diversity in Finland over time, examining both established and more recent language minorities (including Lithuanians in Finland). I will also discuss the linguistic rights of minorities and the current citizens' initiative the purpose of which is to improve the visibility of multilingualism in demographic statistics.

Sirkku Latomaa’s research and publications focus on multilingualism in the family and school contexts, minority languages, language rights, language awareness, and language-in-education policies. In 2021-2022 she was involved in a national evaluation project implemented by the Finnish Education Evaluation Centre. The aim of the project was to shed light on the state and effectivenss of education meant for newly arrived pupils with migrant background in Finnish schools.

Welcome to the event!

Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Fakulteto Rašytojų menėje vyks rašytojos Katerynos Pylypchuk knygos „The War That Changed Us“ pristatymas ir Fakulteto dėstytojos Yelyzavetos Drach muzikinis perfomansas DODOMU, skirtas pažymėti jau metus trunkančią agresiją išgyvenančių ukrainiečių patirtis. 

Renginys vyks anglų kalba.


Together with a young writer from Ukraine, Kateryna Pylypchuk, we kindly invite you to a crucially important event that will take place in the Writer’s Hall (Vilnius University), on February 24. The event will start at 6 p.m, but we ask you to come earlier and take free places.  

The first part of the event will consist of a book presentation, where you’ll hear several war stories experienced by ordinary people artfully described by Kateryna Pylypchuk.

The second part will be marked by a little extract from a new performance by ummsbiaus with live music, called DODOMU, for violin, cello, piano, algorithmic synthesiser and two female voices. This is a reflection about the relativity of time and space, it is all about remembrance and oblivion. 

February 24 is the day when a full-scale invasion began. And this terrible moment has transformed the world forever. That is why we want to share our feelings with you, to have an insightful discussion and to meditate together listening to the tremulous sounds of strings. 

***

Once you decide to visit our event, we kindly ask you to register via Google Forms in order that we may calculate an approximate number of books to be brought from Ukraine. The book can be preordered. See all the details in our event and in Google Forms here >>

 

365_days_event_cover_page-0001.jpg

 

2023 m. vasario 22 d. (trečiadienį) 19 val. maloniai kviečiame į VII Kultūrinės lingvistikos seminarą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Pranešimą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas“ skaitys dr. Katarzyna Prorok (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.


Pranešimo tikslas – pristatyti „Liublino liaudies stereotipų ir simbolių žodyną“, kuris yra ilgamečio kolektyvo, suburto profesoriaus Jerzy Bartmińskio ir profesorės Stanislawos Niebrzegowskos-Bartmińskos, darbo rezultatas. Žodynas yra etnolingvistinio pobūdžio. Jame taikant kognityvinės definicijos metodą rekonstruojamas tradicinis pasaulio ir žmogaus vaizdas, užfiksuotas kalboje, folklore ir apeigose. Pranešime bus pristatyta žodyno rengimo istorija nuo jo koncepcijos formavimo, bandomojo sąsiuvinio išleidimo (1980 m.) ir vėlesnių „tikrųjų“ tomų (I tomas „Kosmosas“, z. 1–4, 1996–2012 m., II tomas „Augalai“, z. 1–7, 2017–2022 m.) iki dabartinių ir planuojamų darbų. Taip pat bus atskleista, kaip buvo rengiami atskiri žodyno straipsniai, nes dėl didelės dokumentinės medžiagos apimties ir taikomo metodo sudėtingumo tai yra daugiapakopis procesas.


Katarzyna Prorok – humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 2011 m. dirba Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje (Lingvistikos ir literatūrologijos institutas, Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas), kurioje renkama, apdorojama ir skelbiama medžiaga apie lenkų liaudies kultūrą. Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė. Žodyno straipsnių (pvz., auksas, geležis, gėlė, pupelė, pastarnokas, varnalėša, vyšnia) ir analitinių straipsnių, susijusių su žodynu, autorė (pvz., „Apie žirnių ir žirnių vainiko reikšmę lenkų liaudies tradicijoje“ (2016); „Polisemija ir sinonimija rekonstruojant ostijos kalbinį vaizdą“ (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – apie braškes lenkų liaudies kultūroje“ (2020).


***

VII Seminarium lingwistyki kulturowej odbędzie się 22 lutego 2023 roku o godz. 18.

Referat na temat „Słownik stereotypów i symboli ludowych” jako słownik etnolingwistyczny. Wygłosi dr Katarzyna Prorok (UMCS).

Link do spotkania >> 


Celem wystąpienia będzie zaprezentowanie lubelskiego Słownika stereotypów i symboli ludowych, który jest wynikiem wielu lat pracy zespołu skupionego wokół prof. Jerzego Bartmińskiego i prof. Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Słownik ten ma charakter etnolingwistyczny – metodą definicji kognitywnej rekonstruowany jest w nim tradycyjny obraz świata i człowieka utrwalony w języku, folklorze i obrzędach. W wystąpieniu przedstawiona  zostanie historia słownika – od kształtowania się jego koncepcji, wydania zeszytu próbnego (1980) i kolejnych tomów „właściwych” (t. I Kosmos, z. 1-4, 1996-2012, t. II Rośliny, z. 1-7, 2017-2022), aż po prace obecne i planowane. Pokazany też zostanie sposób pracy nad poszczególnymi hasłami słownikowymi, gdyż ze względu na ogrom materiału dokumentacyjnego i złożoność metody definiowania jest to proces wieloetapowy.


Katarzyna Prorok – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Od 2011 roku zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego (Instytut Językoznawstwa i Literaturoznawstwa UMCS w Lublinie), w której są gromadzone, opracowywane i udostępniane materiały dotyczące polskiej kultury ludowej. Członek zespołu przygotowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych. Autorka zarówno licznych haseł słownikowych (np. złoto, żelazo, kwiat, bób, pasternak, jarzębina, wiśnia), jak i artykułów analitycznych związanych ze Słownikiem (np. „O znaczeniu grochowin i grochowego wieńca w polskiej tradycji ludowej” (2016); „Polisemia i synonimia w rekonstrukcji językowego obrazu ostu” (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – o poziomce w polskiej kulturze ludowej” (2020). 


 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos