Sveikinimas prof. habil. dr. Evaldai Jakaitienei: „Žodžių ir žodynų paslaptis menant“
2020 m. lapkričio 16 d.
Filologijos fakulteto bendruomenė sveikina VU profesorę emeritę kalbininkę Evaldą Jakaitienę gražios sukakties proga. Ši sukaktis žymi didelę profesorės patirtį, ištisą parašytų tekstų, perskaitytų kursų, vadovautų baigiamųjų darbų ir disertacijų, pokalbių ir diskusijų lobyną. Jame yra ir sunkiai pamatuojamų valandų ir minučių, kurios studentą ar dėstytoją įtikino, padrąsino, pažadino naują mintį ir paskatino ieškoti ir tobulėti.
Linkime išsaugoti energija pulsuojantį požiūrį į pasaulį ir žmones ir ilgų gyvenimo metų!
Norinčiuosius prisiminti, o galbūt susipažinti su profesorės ilgamete moksline veikla, kviečiame peržiūrėti šiemet parengtą Bibliografijos rodyklę >
Daugiau apie tai, ką galima rasti bibliografijoje:
„Evaldos Jakaitienės, Lietuvių kalbos katedros profesorės emeritės, mokslinę ir pedagoginę veiklą lydi žodis, pasvertas, pamatuotas, padedantis išreikšti mintį. Profesorė keliasdešimt metų Vilniaus universitete dėstė Lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos kursus, išugdė šimtus mokinių, vadovavo disertacijoms. Bibliografijoje galima rasti mokinių minčių apie Mokytoją. Taip pat čia surinktos svarbiausios knygos ir straipsniai, konferencijų pranešimai ir recenzijos, sudaryti darbai ir vertimai. Išvardytos visos vadovautos ir oponuotos disertacijos, tos disertacijos, kurių gynimo komitetuose profesorė dalyvavo. Paminėti moksliniai projektai. Bibliografija baigiama skyriumi, kuriame sudėta literatūra apie E. Jakaitienę“.
Taip pat kviečiame pasiklausyti garso įrašo > , kuriame skaitomos E. Jakaitienės parašytos knygos „Gyvenau... ir dar noriu“ (2012) ištraukos (įgarsino Regina Jokubauskaitė).
Įgarsintose ištraukose profesorė prisimena tėviškę ir artimus žmones, ugdžiusius pasaulėžiūrą, su didele pagarba – mokytojus V. Urbutį ir J. Kazlauską, tris vadinamojo „šimtmečio kurso“ draugus: Aleksą Girdenį, Albertą Rosiną ir Aldoną Pupkį. Taip pat tuometinį Lietuvių kalbos katedros vedėją Juozą Pikčilingį ir jo nuopelnus stilistikai, Fakulteto dekano Jono Balkevičiaus būdo bruožus ir veiklos principus. O gale – švelniai apie save kaip mamą ir meilę kalbai...
Plačiau apie pačią knygą:
„Ši Vilniaus universiteto profesorės atsiminimų ir pamąstymų knyga atskleidžia žmogaus, gimusio ir išaugusio Rytų Lietuvos pakraštyje, pasaulėžiūros formavimosi, kelio į mokslą ir šviesą ypatumus. Mintys apie šeimą, tėviškę, gimtąją kalbą liudija autorės meilę Lietuvai, ištikimybę jos kultūros tradicijai.
Iš aprašytų santykių su išgyventais įvykiais ir sutiktais žmonėmis ryškėja ne tik brandi pačios autorės gyvenimo patirtis, bet ir daugelio iškilių, kūrybingų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų, rodžiusių ir teberodančių pavyzdį studijuojančiam jaunimui, vieta Lietuvos kultūroje, neblėstanti jų gyvenimo ir darbų vertė“.
Lietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.
Šią savaitę Cambridge Scholars Publishing leidykla išleido knygą Educational, Linguistic, and Media Discourses, kurioje pusė straipsnių autorių yra Fakulteto Užsienio kalbų instituto mokslininkai. Knygą sudaro trys dalys: pirma yra skirta kalbų mokymui ir mokymuisi bei įžvalgoms apie mokytojų rengimą, antrame skyriuje nagrinėjamos literatūros ir kultūros problemos, o trečioje pateikiami lingvistiniai ir žiniasklaidos diskurso tyrimai. Dalis šiame leidinyje pateiktų mokslinių tyrimų buvo pristatyti 2018 m. vykusioje tarptautinėje konferencijoje Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: kalbiniai, edukaciniai ir tarpkultūriniai aspektai, kurią organizavo Užsienio kalbų institutas, FIPLV Šiaurės ir Baltijos regionas bei Lietuvos kalbų mokytojų asociacija. 
Vykdydama Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ podoktorantūrinės stažuotės stažuotoja dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė atliko kelis eksperimentinius kolokacijų apdorojimo tyrimus, naudodama reakcijos laiko matavimo ir akių judesių įrašymo techniką. Būtent akių judesių įrašymo metodą, iki šiol Lietuvoje dar netaikytą kalbos tyrimams, mokslininkė trumpai aprašo šiame Mokslo sriuba.lt 