Sidebar

Bendros naujienos

In memoriam Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (1971-11-26–2019-10-12)

Mats Söderlund

Dikt

Jag hade lovat att läsa en dikt på begravningen
hittade ingen som handlade om kärlek
inte den här kärleken
hittade ingen som handlade om saknad
inte den här saknaden
hittade ingen ens
som handlade om döden
alla dikter handlade plötsligt om döden
men inte den här döden.

Mats Söderlund

Eilėraštis

Laidotuvėms buvau pažadėjęs
paskaityti eilių
neradau tokių kad būtų apie meilę
apie šitokią meilę
neradau tokių kad būtų apie ilgesį
apie šitokį ilgesį
nė vienų neradau
kad būtų apie mirtį
visos eilės dabar kalbėjo apie mirtį
bet ne šitokią mirtį.

Šeštadienio naktį, 2019 m. spalio 12 d., šešerius metus priešinusis sunkiai ligai šį pasaulį paliko Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė.

Aurelija buvo Skandinavistikos centro absolventė, vėliau baigusi norvegų kaip užsienio kalbos dėstymo studijas Oslo universitete. Nuo 1997 m. ji dirbo Skandinavistikos centro norvegų kalbos dėstytoja, mokė studentus lingvistikos pagrindų ir skandinavų kalbotyros, vertimo. Pati vertė grožinę vaikų literatūrą (Marit Nicolaysen Sveinas ir žiurkiukas, 2007).

Aurelija buvo be galo mylima dėstytoja ir talentinga mokslininkė, profesoriaus Alekso Girdenio mokinė. 2004 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose“. Ji buvo aukščiausio lygio leksikografė, parengusi ir vadovavusi lietuvių ir norvegų kalbos žodynų projektui. Aurelijos komandoje dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Oslo universiteto tyrėjai. Prieš metus, 2018 m., pasirodė projekto žiedas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas – pirmasis tokios apimties (beveik 30 000 antraštinių žodžių) lietuvių ir skandinavų kalbų veikalas. Aurelija yra publikavusi pluoštą mokslo straipsnių, išleido Norvegų kalbos gramatiką (2012) ir naują papildytą jos redakciją (2018). Kol galėjo, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, nuolat stažavosi Oslo universitete.

Aurelija buvo nepaprastai gražus ir stiprus žmogus. Net ir sunkiai sirgdama, net žinodama apie savo ligos piktumą ir tekusią lemtį, ji niekada nekėlė savęs į centrą – pirmiausia rūpinosi kitais, greta šeimos, ir kolegomis, studentais. Be galo ilgėjosi universiteto darbų ir paskaitų. Ne vienam mūsų ji buvo artima draugė. Sužinojus apie netektį, žmonės iš viso pasaulio nuolat siuntė dešimtis pagarbos, meilės ir užuojautos žinučių. Išėjo trapus ir pažeidžiamas kūnas, bet stipri siela liko su mumis. Įraše (nuo 33 min.) galima pasiklausyti Aurelijos balso.

Atsisveikinimas vyks Vilniaus laidotuvių rūmų 1 salėje (Olandų g. 22) spalio 14 d. nuo 10.00 val. Urna išnešama 13.00 val. Laidojama Karveliškių kapinėse.

Vilniaus universiteto skandinavistai

MON 4819 Edit Copy

Book Cover no enKviečiame į tarptautinio projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ piešinių parodą VU Bibliotekos Direkcijos koridoriuje. „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ – tai jau penktus metus vykstantis tarptautinis projektas, kurį inicijavo VU Filologijos fakulteto dėstytoja Rasa Bačiulienė. Ką tik pasirodė penktoji patarlių rinktinė „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Litauisk-norske ordtak. En lærer så lenge en lever“ (išleido VšĮ „Pamėginčius). Leidinį į savo fondo rinkinius jau įtraukė Norvegijos daugiakalbė nacionalinė biblioteka.

Knygą sudaro lietuvių ir norvegų patarlės, kurių kiekvienos reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais. Knygą iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Norvegijos. Lietuviškas patarles piešė vaikai iš Rokiškio rajono Obelių vaikų globos namų, Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų, Dusetų meno mokyklos, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, o jų norvegiškus atitikmenis iliustravo mokiniai iš Stokksund ir Rotvoll mokyklų Norvegijoje. 

Šiais metais prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje projektas buvo nominuotas „Iternational Excellence Awards 2019“ tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Patarlės yra tradiciniai posakiai, atspindintys kalbos turtingumą ir tautos charakterį, atskleidžiantys tautos savitumo išraišką. Todėl patarlių perteikimas jaunajai kartai yra labai svarbi ugdymo priemonė. Projektu siekiama skatinti vaikus vaizdingai kalbėti gimtąja kalba ir tuo pačiu mokytis svetimos kalbos per kūrybinę išraišką. Šis projektas – puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei socialinies įtraukties pavyzdys.

Paroda veiks spalio 14 d. – lapkričio 8 d.

2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienį, 13.00 val. Senato salėje (VU Centriniai rūmai) vyks DAAD (Vokietijos akademinė mainų tarnyba) Informacijos centro Rygoje ir Vokiečių filologijos katedros organizuojamas informacinis renginys apie studijų ir stipendijų galimybes Vokietijoje studentams, tyrėjams, mokslininkams. Renginyje anglų ir vokiečių kalbomis gausite informacijos apie studijas, gyvenimą Vokietijoje ir studijų finansavimo galimybes šioje šalyje, galėsite pateikti klausimus DAAD atstovams.

Daugiau informacijos: www.daad.lt

Spalio 11 d. 13 val. Lietuvių literatūros katedra rengia mokslinį seminarą „Donato Saukos darbai: savitumas ir vertė“, skirtą ilgamečio katedros profesoriaus D. Saukos 90-mečiui paminėti. Seminaras vyks V. Krėvės auditorijoje.

Programa 
13.00–14.30 Prof. Viktorija Daujotytė. Tarp asmeninės refleksijos ir filosofijos
Doc. Marijus Šidlauskas. Profesorius skaito klasiką
Prof. Brigita Speičytė. Donato Saukos lyginamosios literatūros projektas: „programa maximum“
14.30–15.00 Kavos pertrauka
15.00–17.00 Dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. „Folkloristika be iliuzijų?” Keletas minčių apie Donato Saukos pasirinktus folkloro recepcijos kelius
Prof. Ingė Lukšaitė. Profesoriai ir doktrina
Dr. Saulė Matulevičienė. Donato Saukos rankraščiai
Diskusija.

plakatas D4 1Nacionalinės kultūros premijos laureatas prof. D. Sauka (1929 10 13–2015 05 16) – iškilus lituanistas, tautosakininkas, literatūros tyrėjas, įžvalgus kultūros ir visuomenės kritikas, parašęs išleidęs monografijas „Salomėjos Nėries kūryba, 1921–1940″ (1957), „Žemaitės stebuklas“ (1988), „Jurgis Savickis – XX amžiaus literatūros šifras“ (1994); lietuvių tautosakai skirtą studiją „Tautosakos savitumas ir vertė“ (1970), vadovėlius „Vestuvių lyrinės dainos“ (1980), „Lietuvių tautosaka“ (1982, antrasis iš esmės papildytas leidimas, 2007). Rašęs aktualius eseistinius-publicistinius tekstus, kurių dalis paskelbta knygelėje „Noriu suprasti“ (1990). Už kelių dešimtmečių apmąstymus vainikuojančią kultūrologinę studiją „Fausto amžiaus epilogas“ (1998) apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Jau po D. Saukos mirties pradėtas skelbti jo rankraštinis palikimas. Išsamus intelektualinės autobiografijos rankraštis virto knyga „Donatas Sauka. Apie laiką ir save“ (2018).

Moksliniame seminare dalyvaus ir pranešimus skaitys Profesoriaus kolegos, mokiniai, jo palikimo tyrinėtojai: habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Viktorija Daujotytė, prof. Brigita Speičytė, doc. Marijus Šidlauskas, dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė, dr. Saulė Matulevičienė.

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra šių metų spalio 21–25 d. kviečia dalyvauti XIX Pasaulinės italų kalbos savaitės „Italų kalba teatro scenoje“ renginiuose. Tokia italų kalbos savaitė Lietuvoje yra Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros iniciatyva. Renginius organizuoja Italų kalbotyros ir literatūros katedra drauge su Italų kultūros institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Detalią programą ir registraciją į renginius rasite >

Šių metų rugsėjo 12–13 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Filosofijos fakultetai surengė motinystę tyrinėjančių mokslininkų projektinės veiklos plėtros susitikimą. Susitikime dalyvavo 17 Vilniaus universiteto mokslininkių iš VU Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų, 6 mokslininkės iš Meinuto universiteto (Airija), 3 mokslininkės iš Upsalos universiteto (Švedija), VU mokslo ir plėtros skyriaus bei Lietuvos mokslo tarybos atstovai. Europos komisijos mokslo skyriaus atstovė, Christine VOELKL, prisijungė virtualiai iš Briuselio.

Susitikimo metu buvo tobulinama šiais metais teiksiama TWINNING paraiška ir svarstoma apie kitus galimus projektus ir finansavimo schemas.

2019 m. spalio 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Konferencijų centre (92 aud.), Universiteto g. 5, Vilnius, vyks Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto organizuojama konferencija „Vertimas šiuolaikinėje visuomenėje: kintantis vertėjo vaidmuo, etika ir lūkesčiai“ (Translation in a modern society: the changing profile of a translator, ethics, expectations). Konferencija vaizdo ryšiu taip pat sujungs Vilnių ir Briuselį.

9.30–10.00 Registracija
10.00–10.30 Sveikinimo žodis:
  • Prof. dr. Valdas Jaskūnas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius
  • Prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė
  • Rita Dedonienė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento 1 skyriaus vadovė
10.30–11.15 Professionalism and ethics for translators and translation scholars
(Profesionalumas ir etika: vertėjai ir vertimo srities tyrėjai)
Christina Schaeffner, Astono universitetas, JK
11.15–12.00 The changing profile of specialised translation: humans versus machines
(Kintantis specializuotojo vertimo pobūdis: žmogus vs. vertimo programos)
Lucja Biel, Varšuvos universitetas ir Europos vertimo studijų asociacija
12.00–12.15 Klausimai pranešėjoms
12.15–13.30 Pietūs (Vilniaus universiteto kavinė)
13.30–14.15 „Ieškote vertėjų? Ne, ieškome išmanių vertėjų!“ 
Renata Špukienė, UAB „Tilde“ direktorė
14.15–14.45 Darbuotojo asmenybės atitikimas profesijai ir organizacijai
Mirolanda Trakumaitė, UAB „OVC Consulting“ konsultantė
14.45–15.00 Klausimai pranešėjoms
15.00–15.30 Kavos pertrauka
15.30–16.45 Darbas grupėse:
  1. Vertimas Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente: kaip keičiasi profesija (Rita Dedonienė ir Sigita Stankevičienė (Europos Komisija)
  2. Training translators of specialised texts (Lucja Biel)
  3. MA research papers: what is new in Translation Studies (Christina Schaeffner)
16.50–17.30 Diskusijų pristatymas. Konferencijos uždarymas (Prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Rita Dedonienė)
Pastaba Rytinės sesijos pranešimai anglų kalba bus verčiami sinchroniškai į lietuvių kalbą.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos