Naujienos

Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzej Duda nusprendė skirti a.a. profesoriui Algiui Kalėdai valstybinį apdovanojimą „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžius su žvaigžde“. Apdovanojimas skiriamas už ilgametį VU FLF Polonistikos centro puoselėjimą ir tarpkultūrinių Lietuvos–Lenkijos ryšių plėtojimą.

Ceremonija vyks antradienį, sausio 22 d., 18 val., Lenkijos ambasadoje – Pacų rūmuose Vilniuje (šv. Jono g. 3).

Joje dalyvaus Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos ministras Wojciech Kolarski.

Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lektorė Birutė Palovienė savo studentams seminarus veda ne tik Vilniaus universitete, bet ir už jo ribų.  Gruodį Komunikacijos fakulteto Kūrybos komunikacijos programos pirmakursiams dalykinės anglų kalbos seminaras vyko JAV ambasados Vilniuje Informacijos centre.  

Studentams buvo pristatyti centre esantys periodikos rinkiniai, knygų kolekcijos, rodomi filmai, reprezentuojantys JAV, suteikta puiki proga nuoširdžai pabendrauti su JAV diplomatu jo gimtąja kalba, išsiaiškinti rūpimus dalykus, pasidalyti mintimis apie studijas, kultūros aktualijas.

JAV diplomatas Haber Joshua papasakojo apie amerikietišką kultūrą, jos įtaką verslui, žiniasklaidai ir visuomenei plačiąja prasme. Jo nuomone, amerikietiškas futbolas yra ne tik sportas, bet ir svarbi JAV kultūros sampratos dalis. Didžiajai daliai studentų buvo naujiena susipažinti ne tik su šios sporto šakos ištakomis, bet ir mūsų tautiečiu Tautvydu Kieru, pirmuoju lietuviu, žaidusiu stipriausioje pasaulyje amerikietiško futbolo (NFL) lygoje.

Ambasadoje dalykinės anglų kalbos lektorė B. Palovienė pristatė studentams didžiuosius amerikietiškus žodynus. Pasak lektorės, jų leksinės medžiagos apimtis, svoris ir dydis padarė didelį įspūdį studentams, šiais laikais besinaudojantiems tik internetiniais žodynais.

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai, informuojame, kad 2019 m. vasario 5 ir 7 dienomis vyks 25-ojo Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai. Konkursas skelbiamas TKI profesoriui. Kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas vyks iki 2019 m. sausio 25 d. 

Konkursas skelbiamas 1 vietai, nes vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai; šiuo metu fakulteto Tarybą sudaro 24 nariai.

Konkursas skelbiamas TKI atstovui, nes „kiekvienam Institutui Taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip po tris ... numatytus atstovus” (Filologijos fakulteto nuostatai, 2017 m. birželio 13 d. Nr. S-2017-7-6); šiuo metu tik TKI neturi „ne mažiau kaip po tri[jų]“ atstovų (dekanė kaip Tarybos narė nėra laikoma TKI atstove; Centrinė rinkimų komisija šį teiginį patvirtina).

Konkursas skelbiamas TKI atstovui – profesoriui, nes vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, Tarybą sudaro:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;
• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
• Dekanas (narys pagal pareigas).

Šiuo metu Taryboje dirba 6 profesoriai, t. y. „laisva” yra profesoriaus vieta.

Kandidatai

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius registruojami el.paštu  arba  kandidatai (TKI profesoriai) pateikia prašymą registruoti jo kandidatūrą arba sutikimą būti iškeltam (jei prašymą registruoti TKI profesoriaus kandidatūrą teikia bendruomenės nariai) laisva forma, nurodant vardą, pavardę, užimamas pareigas.

Rinkimų teisė

Rinkti fakulteto Tarybos narius turi teisę dėstytojai ir mokslo darbuotojai, nepertraukiamai dirbantys bent 3 metus ne mažesne nei 0,5 etato dalimi (VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimai), rinkėjų sąrašą žr. prisegtame dokumente.

Rinkimų laikas ir vieta

• 2019 m. vasario 5 d. (išankstinis balsavimas) – 105A aud. (9–15 val),
• 2019 m. vasario 7 d. (rinkimai) – 105A aud. (9–15 val).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Šiaulių universiteto Humanitarinių tyrimų centras, vykdydamas tarpdisciplininius regiono istorijos, kultūros, kalbos, paveldo, atminties tyrimus, 2019 m. kovo 28–29 dienomis rengia tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją Regionas: istorija, kultūra, kalba.

Konferencijoje kviečiame dalyvauti įvairių sričių mokslininkus ir aptarti tiriamąjį objektą skirtingais aspektais.

Siūloma konferencijos pranešimų tematika:

• Regiono tyrimų metodologijos ir metodai.
• Regionai istorijos tyrimuose.
• Kultūrinė ir komunikacinė atmintis regione.
• Regioninė politika.
• Regionai etnologijos, antropologijos, etnografijos ir kultūros tyrimuose.
• Regioninė tapatybė, mentalitetas, savimonė.
• Lingvistinė regiono samprata, teritoriniai ir socialiniai dialektai, kalbos ypatumai.
• Regioninė literatūra ir regioninis kūrėjas.
• Tradicinio ir šiuolaikinio taikomojo ir vaizduojamojo meno raiška regionuose.
• Dizaino sektoriaus plėtros galimybės regionuose.
• Regionai neformalaus meninio ugdymo kontekste.
• Muzikinio folkloro specifika regionuose.
• Profesionaliosios muzikos kūrimo, sklaidos ir percepcijos ypatumai regionuose.

Daugiau informacijos čia >

Brangūs Fakulteto bendruomenės nariai, alumnai, draugai,

Šv. Kalėdos mums nuolat primena apie bendrystę ir buvimo kartu svarbą. Piemenys ir tolimų kraštų karaliai lankė vargingose ėdžiose gimusį kūdikėlį, įkvėpdami ir mus dalytis švenčių džiaugsmu su kitais. Linkiu, kad šios Kūčios, Šv. Kalėdos ir Naujieji metai atneštų kiekvienam iš mūsų ramybės ir džiaugsmo, pasidalijus buvimu kartu su kitais.

Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Pasirodė žurnalo „Literatūra“ jubiliejinio tomo numeris „Literatūra: Rusistica Vilnensis“ 60 (2), skirtas rusų literatūrai (sudarytoja ir mokslinė redaktorė prof. dr. Galina Michailova).

Naujame 192 puslapių (14,8 aut. l.) leidinyje skaitytojai ras dešimt straipsnių lietuvių ir rusų kalbomis, 1808 m. Sankt Peterburge išspausdintos bibliografinės retenybės „Panelės M** Kr*** pasivaikščiojimas arba Vilniaus miesto apylinkės“ komentarus ir paties teksto vertimą į lietuvių kalbą, akademinę recenziją, tarptautinės konferencijos apžvalgą. Žurnalo straipsniuose apžvelgiami vėlyvieji Ivano Turgenevo romanai, Ivano Bunino ir Marijos Čechovos santykiai, pristatomas tarpukario Vilniaus rusų literatūrinio gyvenimo veikėjas Vladimiras Samojlo, analizuojama poetų Anos Achmatovos ir Jelenos Švarc poezija, Jurgio Baltrušaičio diplomatiniai laiškai bei eilėraščiai, Achmatovos kūrybos recepcija lietuvių egzodo literatūroje. Nemažai dėmesio žurnale skiriama ir šiuolaikinių rusų kūrėjų – prozininko Jevgenijaus Vodolazkino, dramaturgo, teatro ir kino režisieriaus Ivano Vyrypajevo, reperio Mirono Fiodorovo – kūrybai.

Susipažinti su elektronine žurnalo versija galima VU žurnalų svetainėje >

Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės „Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes“ ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis „Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians“.

Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).

Daugiau apie leidinį >

Gruodžio 14 d. BKKI Vokiečių filologijos katedros asistentė ir LKTI Lietuvių literatūros katedros doktorantė Violeta Katinienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lūžio literatūra: XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas“.

Nuoširdžiai sveikiname!

BKKI Rusų filologijos katedros docento dr. Pavelo Lavrineco straipsnis „К жизнеописанию Давида Кагана“ paskelbtas tarptautinės „Peter Lang“ leidyklos mokslo straipsnių rinkinyje „Across Borders: Essays in 20th Century Russian Literature and Russian-Jewish Cultural Contacts. In Honor of Vladimir Khazan“.

Šis leidinys – tai leidžiamos nuo 1987 m. ir nuo šių metų perimtos „Peter Lang“ leidyklos serijos „Stanford Slavic Studies“ 48-asis tomas.

Daugiau apie leidinį >

BKKI Skandinavistikos centras išleido dvi naujas knygas, kurios turėtų sudominti ne vieną lingvistą (ir ne tik). Tai – atnaujintas doc. dr. Aurelijos Mickūnaitės-Griškevičienės „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas ir visiškai naujas „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“.

Žodyno pagrindas – Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų rengiamas apie 50 000 antraštinių žodžių apimties „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“, kurio redakcinę kolegiją sudaro Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (vyriausioji redaktorė), Sturla Berg-Olsen, Eglė Išganaitytė-Paulauskienė ir Evalda Jakaitienė. Žodyno indeksą iš norvegų kalbos išvertė Eglė Išganaitytė-Paulauskienė (raides A, B, E, S, V), Kristina Kinderytė (raides N, O, T), Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (raides D, G, I, J, U), Agnė Petrauskaitė (raides C, F, L, Q, Y, Æ, Å), Jurgita Petronytė (raides P, Ø, W, X, Z), Sigita Rackevičienė (raidę H), Nora Strikauskaitė (raides K, M, R).

Norvegiškas žodyno indeksas perimtas iš Didžiojo norvegų–rusų kalbų žodyno (Berkov, V. P. et al. 2003: Stor norsk-russisk ordbok, Oslo: Kunnskapsforlaget) ir pritaikytas norvegų–lietuvių žodyno reikmėms. Šio žodyno failus į formatą XML konvertavo Kjetil Rå Hauge, jis sukūrė ir „Norvegų–lietuvių kalbų žodyno“struktūrą aprašančias XML schemas bei visas teksto redagavimui naudotas transformacijas.

• Daugiau informacijos apie žodyną >
  
• Daugiau informacijos apie gramatiką >

Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.

Penkiems menininkams kultūros ministrė įteikė Jaunojo kūrėjo premijas. Tarp jų ir LKTI dėstytoja, poetė, vertėja ir literatūros kritikė dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Sveikindama laureatus, ministrė sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat asmenybėms, ugdančioms jaunimo kūrybinius sugebėjimus, kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams ir fotomenininkams, talentingiems ir veržliems jauniesiems kūrėjams.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.

BKKI doktorantė Danguolė Kotryna Kapkanaitė laimėjo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursą už geriausią 2018 m. magistro darbą humanitarinių mokslų srityje. Darbo tema – „Perfekto sfera lietuvių, ukrainiečių, portugalų kalbose ir pietų Italijos dialektuose“ (vadovas – prof. dr. Aksel Holvoet).

Daugiau informacijos apie konkursą >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gruodžio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
3. Dėl 2019 m. mokslo temų aprobavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 25 min.).
4. Dėl Fakulteto nuostatų keitimo (pristato prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, 15 min.).
5. Dėl FilF priėmimo į pirmosios pakopos studijų programas plano: programų sąrašas ir studentų skaičiai(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 10 min.).
6. SPK pakeitimai (pristato doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.):
   1. studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ sudėties keitimas;
   2. studijų programos „Dalykinė (teisės) kalba“ pirmininko keitimas;
   3. programos „Anglų ir kitos užsienio kalbos“ 8 semestro pakeitimai.
7. Fakulteto praktikos nuostatai ir reikalavimai profesinei praktikai (pristato  doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
8. Dėl kūrybinių atostogų prašymų tvirtinimo (doc. dr. Audronė Kučinskienė, doc. dr. Pavel Lavrinec, 10 min.).
9. Dėl įmokų už studijas mažinimo tvarkos aprašo tvirtinimo (pristato dr. Aistė Kučinskienė, 15 min.).
10. Kiti klausimai.

2018 m. gruodžio 8 d. netekome ilgametės Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros dėstytojos doc. dr. Laimutės Zabulienės. Miela, nuolat besišypsanti dėstytoja visuomet liks mūsų širdyse.

Doc. dr. Laimutė Pelakauskaitė-Zabulienė gimė 1935 m. vasario 19 d. Skudutiškio miestelyje (Molėtų raj.). 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir tų pačių metų rudenį pradėjo dėstyti Filologijos fakulteto studentams anglistams. 1973-1976 m. docentė studijavo VU aspirantūroje, o 1979 m. apgynė disertaciją „Senosios anglų kalbos diftongų raida“ (vadovas – prof. Albertas Steponavičius). Doc.Laimutė Zabulienė yra paskelbusi straipsnių iš anglų kalbos fonetikos. 1999 m. doc.Laimutė Zabulienė išėjo į pensiją. 

Atsisveikinimas su velione – gruodžio 11 d. 9.00–14.00 val. Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22. Laidotuvės – 14 val. Antakalnio kapinėse.

Gruodžio 5 d. penktą kartą paskelbti dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU). Jis paskelbtas lyderiu 29 bakalaurų ir 34 magistrų rengimo studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 3 bakalauro ir 3 magistro studijų kryptyse.

VU užėmė pirmą vietą šiose bakalauro studijų kryptyse: genetika, biologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija, mikrobiologija, fizika, matematika, taikomoji matematika, informatika, programų sistemos, statistika, gamtinė geografija, geologija, elektronikos ir elektros inžinerija, teisė, politikos mokslai, sociologija, socialinis darbas, psichologija, komunikacija, žurnalistika, pedagogika, filosofija, istorija, archeologija, regiono studijos, kultūros studijos, lingvistika, filologija ir vertimas.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino daugiau kaip 70 studijų krypčių ir konkrečias specialybes reitingavo atsižvelgdami į 2200 darbdavių nuomonę apie studijas baigusiuosius, priimtų studijuoti pirmakursių balus, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą ir kitus rodiklius.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos archeologijos ir genetikos bakalauro studijų kryptys – jos surinko 100 balų. Taip pat itin gerai įvertintos biologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, matematikos, regiono studijų, gamtinės geografijos, žurnalistikos ir lingvistikos studijų kryptys, jos visos pelnė daugiau kaip 98 taškus.

Nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais, o nuo 2013 m. du kartus per metus – nuo tada atskiru reitingu buvo pradėtos vertinti ir šalies aukštųjų mokyklų studijų kryptys.

Daugiau informacijos – naujienos.vu.lt

Vilniaus universiteto Rektorius Artūras Žukauskas už svarius mokslo pasiekimus 2018 m. skyrė premijas Universiteto mokslininkams ir jauniesiems mokslininkams. Šiemet premijos paskirtos 11 Universiteto bendruomenės narių. Tarp jų už mokslinius pasiekimus apdovanoti LKTI Vertimo studijų katedros mokslo darbuotojas dr. Artūras Ratkus ir jaunasis mokslininikas, ARKSI Anglų filologijos katedros asistentas dr. Davide Castiglione.

Rektoriaus premijos už mokslo pasiekimus šiemet taip pat skirtos Chemijos ir geomokslų, Istorijos, Fizikos, Medicinos fakultetų, Gyvybės mokslų centro ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjams.

Sveikiname visus mokslininkus. Ypač mūsų Fakulteto narius!

JAV Penn State University Press (Pensilvanijos valstybinio universiteto leidykla) šių metų lapkričio pabaigoje išleido numatytos ilgametės leidinių serijos „Ivan Illich: 21st Century Perspectives“ pirmąją Illicho filosofinių raštų knygą „The Powerless Church and Other Selected Writings“, kuriai įžangą parašė tarptautiniu mastu pripažintas garsus italų filosofas Giorgio Agamben.

Knygoje skelbiami vieno radikaliausių praėjusio amžiaus mąstytojų Ivano Illicho tekstai, skirti Romos katalikų bažnyčios kaitos ir problemų apmąstymams. Ivanas Illichas pasaulyje pagarsėjo fundamentaliais darbais, skirtais švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos sistemų kritikai bei kitoms aktualioms kultūros sritims.

Šioje serijoje be keliolikos paties filosofo parašytų knygų, (beje, išverstų į daugelį pasaulio kalbų) numatoma skelbti ir analitinius veikalus, interpretuojančius ir apmąstančius jo kūrybinį palikimą, pratęsiančius Ivan Illich pradėtą fundamentalią moderniųjų visuomenės sistemų ir institucijų  analizę. Tarp šios svarbios akademinių leidinių serijos redaktorių kolegijos narių yra ir VU FLF ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius, tyrinėjantis garsiojo JAV, Lotynų Amerikoje ir Europoje dirbusio filosofo, istoriko ir visuomenės kritiko darbus.

BKKI Polonistikos centras maloniai kviečia gruodžio 5–6 d.  į tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą jėzuito kun. Martyno Počobuto-Odlianickio 290-osioms gimimo metinėms „Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis – ryškiausia Vilniaus žvaigždė“.

Daugiau informacijos apie konferenciją ir visą  programą galima rasti čia >

Maloniai kviečiame!

Ispanų filolologijos absolventė Ieva Emilija Rozenbergaitė, šiuo metu Ispanijoje studijojanti magistrantūroje Madrido universitete, su apsakymu „¿Quieres tomar un té conmigo“ (liet. „Gal nori išgerti su manimi arbatos?“) tapo finaliste Ispanijos fondo Ibercaja ir kultūrinės institucijos MadWomenFest, orientuotos į kultūrinį moterų judėjimą, surengtame apsakymų konkurse El Primer Certamen Internacional MadWomenFest – Fundación Ibercaja.

Jos ir kitų 15 finalistų bei konkurso laimėtojos María Fernanda Ampuero (prieš keletą dienų gavusios Joaquin Gallegos Lara premiją – Ekvadoro Nacionalinės literatūros premijos atitikmenį) apsakymai, pasirodys knygoje Relatos con mujer al fondo (liet. „Apsakymai apie moterį“). Apdovanojimų ceremonija įvyko lapkričio 14 d. Zarzuelos teatre Madride.

Sveikiname Fakulteto absolventę ir didžiuojamės tokiais alumnų pasiekimais! 

Lapkričio 15 d. Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio (ispanų / prancūzų) kalbos programos antro kurso studentai kartu su anglų kalbos lektore Birute Paloviene lankėsi Vilniuje JAV ambasados informacijos centre.

Centre studentai buvo supažindinti su periodikos rinkiniais, knygų kolekcijomis, filmais, reprezentuojančiais JAV. 

Per pirmą pažintinę sesiją diplomatė Caire Ruffing papasakojo apie JAV kalbų įvairovę, šalies požiūrį į daugiakalbystę, aptarė kalbos ir nacionalinės virtuvės ryšius, santykį su asmeninėmis emocijomis ir asociacijomis, supažindino su JAV diplomatų užsienio kalbų mokymosi ypatumais ir griežtais reikalavimais.

Per antrą pažintinę sesiją JAV ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore studentų dėmesį sutelkė į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, priimtą 1948 m. Paryžiuje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Kasmetinis JAV ambasados vykdomas žmogaus teisių monitoringas neaplenkia ir Lietuvos.

Ambasadoje lektorė B. Palovienė nepraleido progos studentams pristatyti didžiuosius amerikietiškus žodynus. Jų leksinės medžiagos apimtis, svoris ir dydis padarė nemažą įspūdį studentams, dažniausiai besinaudojantiems internetiniais žodynais.