Naujienos

Kiekvienais mokslo metais Sveikatos ir sporto centre organizuojamos 2000-aisiais atgaivintos tarpfakultetinės Rektoriaus Taurės varžybos, kuriose dalyvauja visų fakultetų bei Tarptautinio verslo mokyklos studentų komandos. Startuojama 11-oje varžybų: kroso, merginų krepšinio, vaikinų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos ir keliautojų sporto.

Sveikiname Filologijos fakulteto studentus Rūtą Šileikytę, Ahmedą Faraz ir Albertą Tamaševič, kovo 17 d. iškovojusius III vietą stalo teniso varžybose.

Šioje kygoje doc. Vytautas Ališauskas sutelkė tai, ką per kelerius metus Romos, Vilniaus, Krokuvos archyvuose pavyko rasti apie baltų religiją ir mitologiją. Drauge prijungti mažai žinomi liudijimai iš Europos bibliotekose saugomų senųjų spaudinių ir šaltinių rinkinių. Pirmą kartą vienoje vietoje galima rasti visus žinomus jėzuitų pranešimus, unikalią XVII–XVIII a. misijų medžiagą. Tarp chronologiškai sudėtų šaltinių įterptos nuorodos į Norberto Vėliaus „Baltų religijos ir mitologijos“ keturtomyje skelbtus tekstus leis susidaryti vaizdą apie senojo lietuvių ir latvių pasaulėvaizdžio šaltinių visumą.

Vilniaus universitetas dalyvauja naujai patvirtintoje Europos šalių bendradarbiavimo programos COST veikloje, skirtoje Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) vertinimo problematikai. Veiklos pavadinimas – „European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities". Šios COST veiklos tikslas, subūrus tarpdisciplininę tyrėjų grupę, iš įvairių perspektyvų ištirti HSM mokslo vertinimo problematiką. Pagrindiniai veiklos uždaviniai:

a) patobulinti HSM produkcijos vertinimą taip, kad būtų atsižvelgiama į HSM išskirtinumą bei apimamą mokslo sričių įvairovę;

b) įrodyti neabejotiną HSM kuriamą pridėtinę vertę visuomenei;

c) padėti HSM mokslininkams įtvirtinti savo tyrimų programas ir siekti glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo.

Keturių numatytų darbo grupių veikla ir tyrimai padės atskleisti, kokiais būdais įvairiose HSM disciplinose kuriamos mokslo žinios, kaip HSM disciplinos sąveikauja tarpusavyje ir su visuomene, kokie žinių sklaidos mechanizmai joms būdingi, kokios unifikuotos HSM mokslinių tyrimų ir rezultatų informacinės sistemos galėtų būti sukurtos. Šia veikla bus siekiama išryškinti socialinį HSM paveikumą visuomenei ir kertinį HSM mokslinių tyrimų vaidmenį Europos mokslinių programų ir strategijų kontekste. Visi šie aspektai yra labai svarbūs HSM sričių mokslo darbų vertinimo kriterijams ir procedūroms išgryninti.

2015 m. gruodžio mėn. Lietuvos mokslo taryba patvirtino COST tarptautinio projekto veiklos CA15137  atstovus iš Lietuvos. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros docentė dr. Jolanta Šinkūnienė tapo veiklos valdymo komiteto nare. Kartu su doc. dr. J. Šinkūniene Vilniaus universiteto komandoje darbuosis dr. Anna Ruskan (Anglų filologijos katedra) ir dr. Deimantas Valančiūnas (Anglų filologijos katedra ir Orientalistikos centras).

Be Lietuvos, į projektą jau įsitraukė dar 26 šalių atstovai (Austrija, Belgija, Bulgarija, Kroatija, Čekijos respublika, Danija, Estija, Prancūzija, (BJR) Makedonija, Vokietija, Graikija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovėnija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė). Projekto trukmė 2016–2020 metai.

Daugiau informacijos – veiklos tinklapyje.

Italijos respublikos prezidentas Sergio Mattarella Italijos Ambasados Lietuvoje teikimu VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei suteikė antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą. Tai pirmas tokio laipsnio Italijos valstybės apdovanojimas VU mokslininkei.

Sveikiname!

Tarpdisciplininis tyrimas su dominuojančiomis istorine ir socialinės antropologijos ašimis aprėpia pokomunistinę šalies transformaciją sąžinės laisvės įtvirtinimo ir konfesinio organizavimosi aspektu, derina kultūrologinę, sociologinę, politologinę ir religijotyrinę perspektyvas. Nagrinėjama krikščionių bendruomenių, pirmiausia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje, vidinė raida, struktūrų ir sąmoningumo pokyčiai, sąveika su kitomis visuomenės institucijomis. Aptariamas teisinis religijų statusas, jį apibrėžiančių teisės aktų susiformavimas. Svarstoma, kodėl ir kaip episkopatas rėmė didžiuosius politinius Lietuvos pasirinkimus (santvarkos pobūdį, demokratijos įgyvendinimo modelį, integraciją į ES ir NATO), savo ruožtu, pabrėždamas Valstybės ir Bažnyčios atskirumą bei kišimosi į bendruomenių reikalus užkardymą. Pateikiama gausios informacijos apie religinį ugdymą, krikščioniškas kultūrines ir karitatyvines iniciatyvas, metropolitų kard. Audrio Juozo Bačkio ir arkivysk. Sigito Tamkevičiaus diarchijos, kard. Vincento Sladkevičiaus istorinio vaidmens interpretacija. Skelbiamas reprezentatyvus bažnytinių archyvų dokumentų, faksimilių ir istorinių fotografijų pluoštas.

Paulius  Subačius, Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai. 1988–2013: Krikščionys Lietuvos visuomenėje po Atgimimo.
Monografija. I–II dalis. – Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“, 2015. – 1544 p.

Krikščionys Lietuvoje – visuomenės paribys ar „tylinčioji dauguma“? Katalikų Bažnyčia – savo tapatumo tebeieškanti, su dinamiška tikrove vis nesuspėjanti bendrija ar atrama visiems, kurie išsiilgę meilės ir teisingumo? Hierarchijos iniciatyvos – politinės galios auginimas ar nuoseklus gyvybiškai svarbių vertybių gynimas? Pauliaus Subačiaus knygoje su šiais klausimais galynėjamasi nebijant paradoksalių atsakymų. Socialinės antropologijos prieiga gyvą trumpo periodo istoriją leidžia matyti kaip dinamišką sąmoningumų kaitą.

Niekas, iki šiol rašęs arba artimiausią dešimtmetį rašysiantis apie Katalikų Bažnyčią Lietuvoje, nėra taip įsigilinęs į bažnytinių archyvų medžiagą kaip Paulius Subačius. Asmeninių kontaktų su įvykių dalyviais ir liudytojais atspindžiai netikėtai atgaivina istorinius faktus ir paverčia juos skaitytojo savastimi. Ši knyga yra ne tik mokslinis tyrimas, bet ir šaltinis ateities tyrėjams, parankinė knyga visiems, kurių netenkina vien internete sugaudoma informacija.

Dr. Vytautas Ališauskas

Didžiulį svorį atliktam darbui suteikia archyvinė medžiaga – pasitelkta daugybė dokumentų (taip pat ir konfidencialių) iš bažnytinių archyvų. Juntama, kad interpretuojant kai kuriuos įvykius pasinaudota informacija iš pirmų lūpų (pvz., apie vyskupų posėdžių užkulisius...).

Knygos publikavimas sukels diskusijų, nes dauguma darbe paminėtų asmenų yra aktyvūs Bažnyčios bei visuomenės veikėjai, jau dabar patekę į istoriją. Neapsiribojama „savose sultyse verdančia“ Bažnyčia, bet drąsiai tiesiami tiltai į visuomenę, kitaip mąstančių ir kitas religijas išpažįstančių žmonių link.

Monografija atskleidžia sutarčių tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto rengimo užkulisius, pristato klaidinančias interpretacijas ir netgi pamini asmenis, iš kurių ėjo dezinformacija. Panašios taktikos laikomasi svarstant Bažnyčios Restituciją ar tikybos dėstymą mokyklose. Nemėginama piešti istorijos dviem spalvomis, nes būta dvasininkų, neapdairiai reiškusių savo privačią (ne Bažnyčios) nuomonę. Kai kurių nesusipratimais paženklintų situacijų aprašyme prasikiša kandūs autoriaus stiliaus proveržiai, tačiau jie nėra dominuojantys.

Mons. dr. Algirdas Jurevičius

Atšventus Nepriklausomybės ketvirčio amžiaus sukaktį neretai pamirštama apie šios sėkmės pirmųjų metų kovas, lūkesčius, permainas bei nusivylimus. Niekas šiandien negalėtų paneigti, kad prie Lietuvos Valstybės atkūrimo itin svariai prisidėjo Katalikų Bažnyčia. Būtent apie šio proceso ištakas, peripetijas, priimtus sprendimus, nuotaikas bei faktus ir rašoma šioje knygoje. Atliktas tikrai išsamus tyrimas, interpretuojamos pačios įvairiausios temos: nuo kai kurių galbūt mažareikšmių vyskupų raštų iki didelę svarbą turėjusių lemtingų įvykių.

Mons. dr. Arvydas Ramonas

Paulius V. Subačius – Vilniaus universiteto profesorius, LKMA akademikas, Naujojo Židinio-Aidų bendradarbis. Tarpdisciplininiuose tyrimuose sieja literatūros, sąmoningumo ir Bažnyčios istoriją, teksto ir nacionalizmo teoriją, sociologinę, antropologinę ir hermeneutinę perspektyvas. Europos ir Amerikos tekstologų akademinių asociacijų narys, švietimo politikos ekspertas. Ši monografija yra keturiolikta jo parašyta ar parengta knyga.

Tarptautinėje „Peter Lang“ leidykloje pasirodė VU Vokiečių filologijos katedros mokslininkų sudarytas leidinys „Sprache in der Wissenschaft“.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros germanistės dr. Eglė Kontutytė ir dr. Vaiva Žeimantienė sudarė ir Vokietijoje „Peter Lang“ leidykloje išleido mokslo straipsnių rinkinį vokiečių kalba „Sprache in der Wissenschaft. Germanistische Einblicke“ (Mokslo kalba. Germanistinės įžvalgos). Knyga pasirodė 2016 m. pradžioje.

Straipsnių rinkinį sudaro 20 straipsnių, kuriuos parašė VU germanistai, taip pat kalbininkai iš Austrijos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Vokietijos. Publikacijos skirtos mokslo ir dalykinės kalbos tyrimams. Jos parengtos pagal VU Filologijos fakultete 2014 m. rugsėjį tarptautinėje konferencijoje skaitytus pranešimus.

Straipsnių autoriai nagrinėja, kokį vaidmenį vokiečių kalba kaip mokslo kalba vaidino anksčiau ir dabar, kokie yra rašytinės ir sakytinės kalbos bruožai, kaip ir kodėl aukštosiose mokyklose mokoma vokiečių mokslo kalbos.

Šis straipsnių rinkinys – tai serijos „Duisburger Arbeiten zur Sprach- und Kulturwissenschaft“ (Duisburgo kalbos ir kultūros mokslo darbai) 111 tomas. Serijos leidėjai yra žinomi mokslininkai Ulrichas Ammonas, René Dirvenas ir Martinas Pützas.

Skaitytojams Lietuvoje knyga bus pristatyta š. m. vasario 5 d., penktadienį, 15.00 val. VU Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete.

Kviečiame visus besidominčius susitikti su straipsnių autoriais, leidėjomis, susipažinti su leidiniu.

Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos I-ojo kvietimo skelbimą rasite čia.

2016 m. sausio 14 d. Evaldas Švageris sėkmingai apgynė disertaciją „Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai: lyginamoji analizė‟ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Sveikiname!

Sveikiname keturis mūsų fakulteto mokslininkus, kuriems VU Senatas suteikė nuolatinius Vilniaus universiteto profesoriaus ir docento pedagoginius vardus: profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, profesorę Birutę Jasiūnaitę, profesorių Vytautą Kardelį ir docentę Dianą Šileikaitę-Kaishauri.

Fakulteto bendruomenė

Sveikiname Vertimo studijų katedros profesorę Ligiją Kaminskienę, kuri buvo pripažinta geriausia 2015 metų dėstytoja!

Dėkojame studentams, kurie teikė profesorės kandidatūrą šiai nominacijai.

Sveikiname doc. dr. Regimantą Tamošaitį, apdovanotą Lietuvos Kultūros ministerijos B. Savukyno premija už ilgametį rašymo kokybės ugdymą „Metų“ redakcijoje!

Premija bus įteikta gruodžio 17 d., ketvirtadienį, 12.00 val. LR Kultūros ministerijoje.

Šių metų gruodžio 14 d., pirmadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą lietuvių kalbai. Monetos nacionalinėje pusėje iškaldintas vienas gražiausių ir prasmingiausių lietuviškų žodžių AČIŪ.

Tą pačią dieną 11.00 val. naujoji moneta bus pristatyta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rašytojų menėje (pastatas „Domus Philologiae“, II aukštas, Universiteto g. 5, Vilnius).

Renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona, parašęs lankstinuko, išleidžiamo kartu su moneta, tekstą, monetos dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuvos banko, Lietuvos monetų kalyklos atstovai, universiteto bendruomenė.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedrą aplankė mokiniai iš Zarasų „Ąžuolo“ ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijų. Gimnazistai dalyvavo edukacinėje išvykoje ,,Diena Vilniuje su vokiečių kalba“, rengiamoje pagal mainų projektą ,,Bendraujame vokiškai“. Išvykos dalyviai lankėsi Goethe’s institute Vilniuje ir Vilniaus universitete.

VU svečiai dalyvavo doc. dr. Dianos Šileikaitės-Kaishauri dėstomo ,,Vokiškai kalbančių šalių visuomenės ir kultūros“ dalyko paskaitoje su vokiečių filologijos pirmo kurso studentais, kurie mokiniams pristatė Austrijos sostinę Vieną. Vokiečių filologijos katedra vedėja doc. dr. Eglė Kontutytė papasakojo svečiams apie vokiečių filologijos studijas Vilniaus universitete ir apie darbo perspektyvas baigus studijas.

Reportažai apie išvyką publikuojami gimnazijų tinklalapiuose ir Anykščių krašto laikraštyje „Šilelis“:

• http://www.azuolas.info/news.php?readmore=492
• http://www.bilngimn.lt/index.php/454-edukacine-isvyka-diena-vilniuje-su-vokieci-kalba
• http://www.silelis.res.lt/?lang=lt&mID=1&id=2640

Lapkričio 23 d. dieną, eidama 102-uosius metus, mirė buvusi Vokiečių filologijos katedros dėstytoja Eugenija Vengrienė.

Eugenija Vengrienė Vilniaus universitete dirbo nuo 1945 m. Ji dėstė praktinės vokiečių kalbos dalykus, vokiečių literatūros istoriją, leksikologiją, vertimo teoriją. Eugenija Vengrienė yra ir žinoma vertėja. Ji išvertė J. V. Getės, E. T. A. Hofmano, G. Kelerio, T. Štormo, V. Rabės, T. Fontanės, G. Hauptmano, H. Falados, H. Biolio, J. Bobrovskio kūrinių.

Vokiečių filologijos katedra reiškia nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems. Šviesus dėstytojos ir kolegės atminimas liks kolegų ir studentų atmintyje.

Atsisveikinimas su Velione lapkričio 26 d. (ketvirtadienį) Šv. Jonų bažnyčioje nuo 11 iki 14 val. Laidojama Velionė bus senosiose Rasų kapinėse.

Interviu su Eugenija Vengriene 100-o metų jubiliejaus proga „Vertimo meistrė Eugenija Vengrienė“ LRT laidoje „Ryto allegro“ (2013-08-16) >>

Kviečiame pasiklausyti LRT laidos „Ryto allegro“ rubrikos „Kalbos rytas“ įrašo, kuriame išgirsite pokalbį apie XII Tarptautinį baltistų kongresą su jo organizatoriais – Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriais Bonifacu Stundžia ir Daiva Sinkevičiūte.

Interviu su Pizos universiteto baltų lingvistikos profesoriumi Pietro Umberto Dini, Baltistikos katedros profesore Daiva Sinkevičiūte ir Baltistikos katedros doktorantu Evaldu Švageriu galite pamatyti spalio 28 d. LRT „Panoramoje“ (20:55).

Anglų filologijos katedros doc. Giedrė Balčytytė-Kurtinienė, Tarptautinės fonetikų asociacijos (International Phonetic Association) narė, 2015 08 16–09 02 stažavo Londono universiteto koledže (University College London) ir, sėkmingai išlaikiusi asociacijos organizuotą anglų fonetikos egzaminą specialistams,  gavo tarptautiniu lygiu pripažintą sertifikatą „International Certificate of Proficiency in the Phonetics of English“. Tai vienintėlis oficialus tokio tipo egzaminas tarptautinėje fonetikų bendruomenėje, organizuojamas nuo Daniel Jones laikų (1905), oficialiai įgijęs tokią formą, kokia yra dabar, nuo 1971 John Wells iniciatyva. Jį istorijos bėgyje yra išlaikę visi garsiausi fonetikai.

 Sveikiname, didžiuojamės ir linkime geriausios sėkmės!

informacija apie didelio masto kultūros ir švietimo projektą „VII Respublikinis meninio skaitymo konkursas „Gimtoji kalba“, žymintį 155-ąją A.P. Čechovo ir 120-ąją S.A. Jesenino gimimo sukaktis.