Naujienos

Filologijos fakultete apginta dr. Ingos Strungytės-Liugienės daktaro disertacija „XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba)“. Nusprendėme pakalbinti jaunąją mokslininkę ir paklausinėti apie jos darbus: su kokiais iššūkiais susidūrė tyrinėdama iki šiol mažai mums žinomą temą, kokių sunkumų kilo rengiant disertacijos tekstą ir kaip pavyko juos įveikti. Pokalbis publikuojamas VU Naujienose.

Profesorius habil. dr. Juozapas Girdzijauskas
(1935 07 10, Kalupiai, Jurbarko raj. – 2014 12 30, Vilnius)

Skaudi netektis ištiko Lietuvos humanitarų bendruomenę – mirė VU Filologijos fakulteto profesorius Juozapas Girdzijauskas, vienas žymiausių XX a. filologų, lietuvių literatūros istorikas, dėstęs literatūros mokslo įvadą, literatūros teoriją, estetinės minties istoriją, kursus, skirtus lietuvių poetikai ir eilėdarai, S. Daukanto, V. Mykolaičio Putino kūrybai, ilgus metus skaitė unikaliais tyrimais paremtą XIX a. lietuvių literatūros kursą.

1958 m. baigęs lituanistikos studijas Vilniaus universitete, J. Girdzijauskas čia apgynė abi disertacijas, nuo 1965 m. dirbo Lietuvių literatūros katedroje, nuo 1984 m. buvo šios katedros profesorius, 1992–1999 m. – Literatūros teorijos katedros vedėjas, 2001–2002 m. šios katedros profesorius, 1992–2000 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Buvo atsakingasis mokslo periodinio leidinio Literatūra redaktorius (1969–1975), vienu metu (1997–1998) dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiuoju redaktoriumi.

Gausybė atsakingų pareigų netrukdė J. Girdzijauskui vaisingai darbuotis mokslo baruose. Jis garsėjo kaip iškiliausias eilėdaros tyrėjas, paskelbęs monografijas Lietuvių eilėdara. Silabinės-toninės eilėdaros susiformavimas (1966), Lietuvių eilėdara XX a. (1979), parengė spaudai mokslinį prof. J. Lebedžio palikimą, buvo pagrindinis akademinės lietuvių literatūros istorijos (Lietuvių literatūros istorija. XIX a., 2001) autorius ir rengėjas. Talentingas mokslininkas ir pedagogas vadovavo dvidešimčiai lituanistinių disertacijų.

Profesorius buvo ir aktyvus visuomenininkas, vienas iš Pasaulio lituanistų bendrijos kūrėjų, savo krašto patriotas, stovėjęs prie Maironio ir maironiečių draugijų ištakų, ilgametis Simono Stanevičiaus bendrijos seniūnas, ugdęs, kaip ir pirmtakas, protą ir širdį žemaičių, buvo Žemaičių kultūros draugijos narys.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Profesorius Juozapas Girdzijauskas pagerbtas ir valstybiniais apdovanojimais: 2002 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, 1998 m. – Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžiumi. 2005 m. buvo vainikuotas akademiniu laurų vainiku – Valstybine mokslo premija.

Išugdytas Vilniaus intelektinės atmosferos, niekada nenusigręžė nuo savo šaknų, karštai mylėjo gimtinės žmones, savo kraštui paliko turtingą lituanistinę biblioteką. Vykdydami testamentinį norą, Profesorių palydėsime, Jo paties žodžiais, į vaikystės miestą šviesulį, į širdies šventovę – Paupį, kurio kapinaitėse ilsisi tėveliai Julijona ir Benediktas bei visi mylimi saviškiai.

Velionio lankymas sausio 2 d. nuo 13 val. Šv. Jonų bažnyčioje, karstas išnešamas sausio 3 d. 11 val.

14 val. mišios Paupio bažnyčioje.

Filologijos fakulteto dekanatas

Paskelbtas Paul Celan stipendijų vertėjams konkursas 2015/2016 metams:

Programos tikslas:

Paul Celan programos tikslas - įveikti biudžeto deficitą ir asimetriją, atsiradusius dėl Europos padalijimo XX-jame amžiuje, keičiantis  idėjomis ir priimant  mokslinę literatūrą. Programa remia kanoninių tekstų vertimus ir  pagrindinius šiuolaikinius humanitarinių, socialinių mokslų  ir kultūros studijų darbus (nuo Rytų iki Vakarų, nuo Vakarų iki Rytų arba tarp dviejų Rytų Europos kalbų). Ypatingas dėmesys skiriamas Rytų Europos autorių ir/ar moterų mokslininkių darbų vertimams.
Atkreipkite dėmesį, kad nepriimami grožinės literatūros ir poezijos vertimai.

Profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą. Iškilios Lietuvos mokslininkės, literatūrologės, profesorės, rašytojos, literatūros kritikės, parašiusios per 30 mokslo, monografijų, eseistikos knygų, lietuvių literatūros vadovėlių bendrojo ugdymo ir aukštosioms mokykloms, nuopelnai išties yra svarūs.

Mielieji,

Viena gražiausių ir mieliausių metų švenčių šv. Kalėdos suvienija tikintįjį ir laisvamanį, vargšą ir pertekliuje esantį, klajūną ir namuose likusįjį, seną ir jauną, tėvą ir vaiką – todėl jau pati šventė yra tikrų tikriausias kalėdinis stebuklas.

Kad ir kiek daug prasmių mums teiktų Kalėdos, vis dėlto daugeliui iš mūsų pirmiausia tai Atpirkėjo atėjimas, susitaikymas su savimi ir artimu savo, sielos ramybė... Dar didesnis stebuklas būtų, jei šios prasmės širdyje liktų visus metus. Būtent to visiems Jums ir linkime  šv. Kalėdų proga.

VU Filologijos fakultetas

Sveikiname mūsų fakulteto ilgametę mokslininkę, docentę Dalią Emiliją Dilytę Staškevičienę, apdovanotą Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui už monografiją „Kristijono Donelaičio pasakėčios“.

 Gruodžio 16 d. vykusiame iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje pagerbti ir Rektoriaus premijomis apdovanoti 2014 m. geriausi dėstytojai. Rektoriaus premija už pasiekimus pedagoginėje veikloje šiemet skirta Filologijos fakulteto lektorei dr. Linarai Bartkuvienei.

Anglų filologijos katedros profesorius Almantas Samalavičius apdovanotas lietuvių kalbininko, vertėjo, žurnalisto, redaktoriaus Bronio Savukyno premija.

Sveikiname Jurgitą Gedminienę, gruodžio 15 d. sėkmingai apgynusią disertaciją „Gardinas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centras (XVIII a. antroji pusė)“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti.
Disertacijos vadovė – prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Linkime sėkmės visos Filologijos fakulteto bendruomenės vardu!

Sveikiname Marką Paurą, gruodžio 12 d. sėkmingai apgynusį disertaciją „Sąvokos kompiuterių virusas semantinis laukas“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos mokslinė konsultantė – prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė.

Linkime sėkmės visos Filologijos fakulteto bendruomenės vardu!

Šiemet pasirodė keli nauji fakulteto bendruomenės narių išleisti leidiniai.

Praeitą savaitę daugiau nei penkiasdešimtyje pasaulio universitetų, tarp jų ir Vilniaus, vyko „Pasaulinis slovėnų kalbos festivalis“.

Sveikiname Ingą Strungytę-Liugienę, sėkmingai apgynusią disertaciją „XIX amžiaus pirmosios pusės surinkimininkų giesmynų istorija (genezė ir kalba)“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacijos vadovė – doc. dr. Birutė Kabašinskaitė (Vilniaus universitetas), mokslinė konsultantė – habil. dr. Ona Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas).

Linkime sėkmės visos Filologijos fakulteto bendruomenės vardu! 

Kviečiame dalyvauti Antikos kultūros konkurse!

Šiais metais Klasikų asociacija drauge su Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra rengia 9–12 klasių moksleivių Antikos kultūros konkursą. Preliminari renginio data numatoma 2015 m. vasario 27 d., renginys vyks drauge su respublikiniu nacionalinės Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados turu. Konkursas vyks VU Filologijos fakultete, programa bus išsiųsta vėliau. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Antikos žinių konkursas yra atskirtas nuo Olimpiados ir nėra jos sudėtinė dalis, jo nugalėtojai negalės pretenduoti į papildomus balus, pridedamus prie konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas. Šio konkurso nugalėtojams bus įteikti VU diplomai ir garbės raštai.

Kviečiame žiūrėti 2014 m. lapkričio 23 d. transliuotą laidą „Mokslo ekspresas“, kurioje fakulteto projektų vadovas dr. Audrius Valotka papasakojo apie kalbų gyvybę ir mirtį skaitmeniniame amžiuje.
Ar lietuvių kalbai gresia išnykti globalioje skaitmeninėje eroje? Šįkart laidoje - apie Lietuvos kalbos sintezatorių ir kitas mokslininkų kuriamas programas, kurias įdiegus išmanieji įrenginiai supras lietuviškai ištartas komandas.

Laidos įrašas internete

„Žinių radijo“ laidų cikle „Nuo Parbaus iki Nekrošiaus“ supažindinama su svarbiausiais Lietuvos įtakos Europai kūrėjais. Laidose jau yra dalyvavę ne vienas mūsų fakulteto atstovas.

Š. m. gruodžio 1–2 dienomis vyks rinkimai į vieną pagrindinių Vilniaus universiteto valdymo organų – Tarybą. Su kandidatų į Tarybos narius sąrašais pagal mokslo ir studijų plėtros sritis bei kandidatų anketomis galima susipažinti čia.

Informuojame, kad š. m. lapkričio 24–25 d. vyks išankstinis balsavimas į VU Tarybą. Išankstiniuose rinkimuose gali balsuoti tie, kurie gruodžio 1–2 d. bus OFICIALIAI išvykę ir negalės dalyvauti Tarybos rinkimuose. Bansavimas prasideda lapkričio 24 d. nuo 13 val. 

Dėl išankstinių rinkimų balsavimo vietos ir laiko kviečiame kreiptis į rinkimų komisijos Filologijos fakultete narę dr. Skaistę Volungevičienę elektroniniu paštu () arba telefonu 8-689 51512.

Daugiau informacijos

Lapkričio 19 d., trečiadienį, Teatro salėje įvyko bendras susitikimas – diskusija su kandidatais į Vilniaus universiteto Tarybą – Humanitarinių mokslų ir studijų bei menų ir meno studijų plėtros pogrupyje.

Kviečiame susipažinti su kandidatų į VU Tarybą tezėmis. Humanitarinių mokslų ir studijų bei menų ir meno studijų plėtra.