Naujienos

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentui Karoliui Zeniauskui. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname darbštų ir motyvuotą studentą, kurį ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų savo tikslų bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš beveik dešimtmetį stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji netilpo mokyklinio vadovėlio rėmuose ir dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, kasmet dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai gauti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą.

Šiemet spalio 28 d. įteikti stipendijos diplomo į fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje kairėje, šalia jo – Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir stipendininkas Karolis Zeniauskas). Kitą dieną laureatą sveikino Fakulteto taryba nuotolinio posėdžio metu. Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir ilgus metus puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu.

Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Spalio 22-23 d. VU Filologijos fakultete vyko 8-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Baltijos šalių kultūra, istorija bei kalbomis besidomintys studentai Vilniuje susibūrė jau antrą kartą (prieš tai VU konferencija organizuota 2015 metais).  Savo žiniomis dalinosi iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos bei Vengrijos atvykę ar nuotoliniu būdu prisijungę studentai. Konferencijos metu buvo galima išgirsti net 44 studentų pranešimus įvairiausiomis temomis: nuo lituanizmų Rainio poezijoje ar šalutinio kirčio lietuvių kalboje iki Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų analizės ar Prahos pavasario atgarsių Lietuvoje. Plenarinius pranešimus taip pat skaitė ir diskutuoti kvietė filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis („The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence“), latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš („Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series“) bei lingvistė Kerttu Rozenvalde („The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?“). Džiugi žinia, kad šis susitikimas nebuvo paskutinis ir kitąmet visi Baltijos šalimis besidomintys studentai (ir ne tik) bus laukiami Varšuvoje, jau 9-ojoje tarptautinėje studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics“. 

Lapkričio 5-7 dienomis kviečiame bendruomenę į XII Šiaurės šalių semiotikos asociacijos konferenciją, skirtą reikšmei suvokime ir jutimuose.

Semiotikai nagrinėja suvokimą kaip ženklinį procesą ir aprašo skirtingus būdus, kuriais įtarpinamas suvokiančios būtybės santykis su aplinka, randasi jutiminio pažinimo formos. Juslinė patirtis irgi traktuojama kaip reikšmės vieta – tai leidžia svarstyti naujas hipotezes apie kognityvinius procesus, kalbą, žmogaus raidą, kultūrą ar menus. Konferencijos pranešimuose atstovaujamos skirtingos tyrinėjimų kryptys nuo kalbinės iki biosemiotikos, nuo kognityvinės iki kultūros semiotikos.

Programa > 

Zoom prisijungimas >

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-19. / This conference was funded by a grant (No. S-LIP-21-19) from the Research Council of Lithuania (LMTLT).

Prasidėjus mokslo metams Lietuvių literatūros katedra, bendradarbiaudama su „Lietuvių fondu“ (JAV, Čikaga), rengia šio Fondo įsteigtos vardinės Bernardo Brazdžionio stipendijos konkursą. Stipendija skiriama lietuvių literatūros studentams už gerus akademinius pasiekimus, išskirtinį angažavimąsi lietuvių literatūros studijoms, sklaidai, kūrybai.

Šiais metais B. Brazdžionio vardinės stipendijos laureatu tapo Simonas Granskas, Lietuvių filologijos trečiakursis. Simonui puikiai sekasi ir studijuoti, ir aktyviai dalyvauti Fakulteto akademiniame gyvenime, ir įsitraukti į lituanistikos, lietuvių literatūros sklaidos iniciatyvas. Nuoširdžiai sveikiname!

Stipendijos diplome, kuris buvo įteiktas laureatui, „Lietuvių fondo“ vykdomoji direktorė Jūratė Mereckis taip pat išsakė padėką Fondo steigėjams ir aukotojams: „Džiaugiamės, kad Lietuvių Fonde įsteigtų vardinių fondų steigėjų ir nuoširdžių aukotojų dėka LF gali paremti studijuojantį jaunimą. Šiam poeto šeimos narių įsteigtam fondui eilę metų aukojo Kalifornijos Lietuvių Bendruomenės nariai ir pavieniai asmenys. Dėkojame jiems už jų atsidavimą, rūpestį ir dosnumą rūpinantis jaunąja karta.“

Stipendijos diplomas buvo įteiktas spalio 28 d. Filologijos fakulteto dekanate, o kitą dieną stipendijos laureatas buvo pristatytas ir pasveikintas Fakulteto Tarybos posėdžio metu.

Nuotraukoje iš kairės: VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė, stipendijos laureatas Simonas Granskas, „Lietuvių fondo“ atstovė dr. Daiva Litvinskaitė.

Nuo meno iki literatūros – Homeras ir jo epai Vakarų kultūroje dar ir šiandien turi didelę įtaką. Homeras kultūrinėje Vakarų sąmonėje nuo Antikos laikų egzistuoja kaip archetipinis poetas, išlikęs aktualus ir krikščioniškojoje Europoje per viduramžius bei Renesansą. Homeriniai įvaizdžiai ir vertybės tapo recepcijos ir transformacijų šaltiniu daugybei meno bei literatūros kūrėjų. Senąja graikų kalba hegzametru sukurti homeriniai epai dar nuo Renesanso kėlė ir vertimo problemų, adaptuojant antikinį pasaulėvaizdį modernioms nacionalinėms kultūroms.

2021 m. sukanka šimtmetis, kai lietuviškai pasirodė pirmasis Homero Odisėjos leidimas, išverstas Jeronimo Ralio. Ši sukaktis yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją įvairiausiais pavidalais, tad Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją COLLOQUIUM BALTICUM XVIII VILNENSE. Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje.

Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos nagrinės Homero vaidmenį Vakarų kultūroje, poeto ir krikščionybės santykį, Homero recepciją literatūroje bei mene, jo filosofinę kritiką klasikinėje graikų filosofijoje bei nacionalinių Homero kūrinių vertimų specifiką bei recepciją. Pagrindinį konferencijos pranešimą pristatys King’s College London profesorė Edith Hall The Reception of Achilles’ Shield. Aesthetics, Politics and War.

Konferencija vyks lapkričio 11–13 d. gyvai ir nuotoliniu būdu. Preliminarią konferencijos programa galite rasti ČIA > 

Konferenciją remia Vilniaus universitetas, VU Filologijos fakultetas, Klasikų asociacija, Graikijos kultūros fondas, Lietuvos graikų draugija PATRIDA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. spalio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Bernardo Brazdžionio stipendijos skyrimas (prof. Brigita Speičytė, 5 min.).
2. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (mecenatas Andrius Pranckevičius, 5 min.).
3. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2).
4. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 2).
5. Pedagoginių vardų suteikimo svarstymas (prof. Bonifacas Stundžia, 15 min.).
6. 2022 m. priėmimo į FLF vykdomas studijas planas: studijų programos sąrašas (BA ir MA) ir numatomas studentų skaičius (BA) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
7. Vertimo MVG klausytojos įmokos mažinimas (dėl neįgalumo) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
8. Darbo grupės, rengiančios dėstytojų krūvio apskaitos atnaujinimą, informacija (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.).
9. Kiti klausimai.

Spalio 29 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: XYZ efektas fonologijoje ir kitur, pranešėjas – Ignas Rudaitis.

Pranešimo santrauka: Jei kalboje yra trys žodžių formos /isom, somsi, isi/, ar būtinai joje bus ir /isomsi/? Vargu. Tačiau jei žodžio egzistavimo klausimą pakeisime fonologinio priimtinumo klausimu, panašu, kad tai būtinai tiesa – nesvarbu, kokia būtų kalba. Pranešime pasiūlysiu XYZ efektą: tai galima universalija, kai trys fonologiškai priimtini (pseudo)žodžiai, kurių struktūra XY, YZ, XZ, lemia, kad XYZ taip pat bus priimtinas. Apžvelgsiu retų, sudėtingų fonologinių suvaržymų tipologiją su siekiu parodyti, kad XYZ efektas su jais sutaikomas. Kviesiu apsvarstyti analogiškų reiškinių egzistavimą kituose struktūriniuose lygmenyse – morfologijoje ir sintaksėje. Taip pat atkreipsiu dėmesį į šį efektą kaip į kalbinių faktų generalizavimo taktiką, iš kurios išplaukia savitas fonologijos išmokimo modelis.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Spalio 29 d., penktadienį, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme atidengta atminimo lenta, skirta poetui ir universiteto dėstytojui Marcelijui Martinaičiui.

M. Martinaitis žinomas ne tik kaip talentingas XX a. antrosios pusės poetas, kurio poezija įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, bet ir kaip autoritetingas dėstytojas, svarbiausias jaunųjų rašytojų ugdytojas Vilniaus universitete. Čia jis tęsė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Adomo Stanislovo Naruševičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos kūrybinės ir pedagoginės veiklos tradiciją.

„Marcelijaus Martinaičio poezija, paskaitos, laikysena, jo bendravimas su studentais, kolegomis dėstytojais paliko gyvą pėdsaką daugelio mūsų atmintyje. Poeto atminimas mums įkūnija laisvo kūrybingumo dvasią, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis universitetas“, – poeto indėlį į universiteto gyvenimą pabrėžia Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė.

Nuo 1980 m. dirbdamas Lietuvių literatūros katedros dėstytoju, plėtodamas lietuvių tautosakos ir literatūros tyrimus, vadovaudamas jauniesiems universiteto literatams, M. Martinaitis išugdė ne vieną gabią Lietuvos rašytojų kartą. Jo mokiniai buvo tokie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai kaip Danutė Kalinauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė, Valdas Papievis, Sigitas Parulskis.

Poetui ir dėstytojui skirta atminimo lenta papildys M. K. Sarbievijaus kiemo simbolinę atminties architektūrą, kuri įamžina čia studijavusius ir dirbusius žymius poetus, garsinusius universiteto vardą Lietuvoje ir pasaulyje aukšto meninio lygio kūryba, palaikiusius universiteto literatūrinę kultūrą, prisidėjusius prie to, kad universitetas veiktų ir kaip gyvybingas meninės kūrybos bei jos refleksijos židinys.

Atminimo lentos autorius – menininkas Mindaugas Junčys. Šiame kūrybiniame darbe jį konsultavo dailininkas Petras Repšys, Filologijos fakulteto Lituanistikos centre nutapęs freską „Metų laikai“.

Atidengiant atminimo lentą Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kieme dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, poeto artimieji, kolegos, buvę studentai. Savo dainas atliko poetas, publicistas Vytautas V. Landsbergis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Lapkričio 12 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į ARKSI oganizuojamą seminarą From Greece to Germany: a photo documentary by Marie Dorigny on European hospitality. Paskaitą apie migracijos ir su ja susijusios problematikos atspindį mene (anglų kalba) skaitys Orleano universiteto dėstytoja Genevieve Guetemme.

Anotacija: How does photography represent migration? When it comes to represent migration, children are everywhere: crying at the Mexican border (John Moore, World Press photo 2019), on their way to Germany with their families (Marie Dorigny, Displaced 2015) or gathered in refugee-camps (Leila Allaoui - Nasreen 2013), non to mention the famous photograph of Aylan Kurdi stranded on the beach of Bodrum in Turkey.

Focusing on Marie Dorigny’s workdepicting the various stages of the migrants’ harrowing journey, this presentation will question children’s presence in the pictures as a strategy to denounce the contemporary erosion of hospitality as a fundamental and sacred duty.

The idea is to analyse photography in its ability to fabricate and present migration and hospitality stories. But, more generally, the focus on the emblematic value of the child and on its pleading role in migrations narratives,will initiate an exploration of the evolving relation to the face of the other. It will present the position of photography as as a close and far intermediary, saving the host countries from coming too close to potential enemies. It will therefore reveal the current transformation and ambiguity of contemporary hospitality, left to abstract entities: local authorities and humanitarian organisations. Finally, all this may also expose the migrant-ghosts that make the European past.

Spalio 22-23 d. kviečiame dalyvauti Tarptautinėje studentų konferencijoje Bridges in the Baltics, kuri šiemet subūrė beveik penkiasdešimt drąsių, pandemijos iššūkių nebijančių studentų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos. Konferencija šįsyk hibridinė, tad kviečiame užsukti į auditorijas arba jungtis iš namų ir paklausyti tiek studentų, tiek ir plenarinių pranešėjų, kurie šiemet, kaip ir kasmet, labai įdomūs:

• Penktadienį, spalio 22 d., 10:00–11:00 – filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence.

• Penktadienį, spalio 22 d., 16:30–17:30 – latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series

• Šeštadienį, spalio 23 d., 11:30–12:30 – lingvistė Kerttu Rozenvalde The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?

Programa >

Prisijungimo nuoroda > 

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad pasibaigus kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimui kandidatų sąrašas yra skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Taip pat toje pačioje MS Teams grupėje skelbiami patikslintas rinkėjų sąrašas ir atsakymai į dažnai užduodamus klausimus (DUK).

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2021 m. lapkričio 4 d. nuo 8.00 iki 18.00 elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;

• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;

• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

• Dekanas (narys pagal pareigas).

Pagarbiai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Spalio 22. d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į BKKI seminarą. Seminaro tema: What can practice theory contribute to linguistics? Pranešėjas – dr. Vladimir Panov.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >

Santrauka: Contemporary mainstream linguistics as a discipline rests on certain philosophical assumptions about the nature of its research object. First, it by and large accepts the Saussurean "langue" - the language system - as an entity logically prior to its real-life implementation ("parole", speaking). Second, partly as a consequence of the first, linguistics focuses on the modelling of the individual knowledge of language, whereby language system is seen as a "cognitive" phenomenon. Third, synchrony and diachrony are usually treated separately. In my talk, I argue that this view, despite its undeniable success in establishing linguistics as an autonomous discipline and contributing to huge research progress, has its limits. I then present an alternative foundation for the science of language arguing that the latter is not only a cognitive but, first and foremost, a social phenomenon, and is to be treated on a par with other social phenomena. This view can be supported by a family of approaches in social sciences known as "practice theory". These are associated with figures such as Pierre Bourdieu, Anthony Giddens and others. In my talk, I will report how their ideas have been recently applied by some linguists in treating concrete linguistic phenomena. Finally, I will discuss how practice theory can be reconciled with cognitive linguistics, frame semantics and construction grammar in particular.

[English below]

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Leipcigo universitetu (Vokietija) ir Arqus Europos universitetų aljansu 2021 m. spalio 21–22 d. organizuoja  aštuntą tarptautinę mokslinę konferenciją „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2021“ (LEIC Research 2021).

Konferencija vyks nuotoliniu būdu, programą galima rasti konferencijos tinklapyje >

Pristatymai  vyks anglų kalba. Trys sekcijos vyks kitomis kalbomis: prancūzų, vokiečių ir italų.

Antrąją konferencijos dieną, spalio 22 d. vyks Interaktyvios kalbų kavinės skirtingomis kalbomis: anglų, prancūzų, vokiečių, italų, lietuvių, norvegų, rusų, ispanų (atskiri virtualūs kambariai kiekvienai kalbai). Su informacija apie Interaktyvių kalbų kavinių diskusijų tematiką, moderatorius ir diskusijų svečius galima susipažinti konferencijos tinklapyje >

Kviečiame visus besidominčius registruotis ir dalyvauti diskusijose Interaktyviose kalbų kavinėse, pasinerti į virtualią daugiakalbę erdvę. Registruokitės elektroniniu paštu: agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt iki spalio 21dienos.

The Institute of Foreign Languages of the Faculty of Philology of Vilnius University and is in collaboration with Leipzig University (Germany) and the Arqus European University Alliance is organising the 8th international scientific conference Linguistic, Educational, and Intercultural Research 2021 (LEIC Research 2021)  to be held online  on  21-22 October 2021. The conference is hosted by Vilnius University.

The final programme of the conference is on the conference website >

Presentations are in English with three Panel Sessions in other languages: French, German, and Italian. 

On the second day of the conference on 22 October 2021the Interactive Language Cafés are organized in different languages: English, French, German, Italian, Lithuanian, Norwegian, Russian, Spanish (separate rooms for each language) — rooms with moderators for participants to discuss issues related to language, or conference presentations, and to socialize in an informal setting. Colleagues from the Arqus European University Alliance are especially invited to participate in their local languages in discussions in the Interactive Language Cafés.

We invite all who are interested to participate in the discussions during the Interactive Language Cafés, and immerse yourself in a virtual multi-lingual space.

We encourage you to invite your students to listen to conference presentations and/ or participate in Interactive Language Cafés. We kindly ask you to make the list of students with their email addresses and send them to Agnė Vaidakavičiūtė by MS Teams or email agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt by 21 October.

You can find information about moderators of the Interactive Language Cafés and the invited guests here >

Spalio 18-22 dienomis kviečiame į nuotolinius renginius, skirtus XXI-ajai Italų kalbos savaitei pasaulyje. Šių metų tema – Dantė – italų kalba, skirta 700-osioms Dantės Alighieri mirties metinėms paminėti. Pranešėjai – pasaulinio garso mokslininkai, Dantės Dieviškosios komedijos kritinių leidimų, italų kalbos etimologinio žodyno autoriai.

Trumpi pranešėjų gyvenimo aprašymai >

Visos paskaitos vyks nuotoliniu būdu, Zoom platformoje > ir daugumai jų yra numatytas sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą. 

Spalio 20 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje kviečiame apsilankyti renginyje „Boriso Pasternako kūrybos ir biografijos atodangos“.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie reikšmingus B. Pasternako gyvenimo įvykius, palikusius žymę pasaulio istorijoje, jo vertimus ir jų svarbą rusų literatūrai, išgirsti autentiškus pasakojimus apie ryšius su Nobelio premijos laureato aplinka. Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę pamatyti tik vieną dieną eksponuojamą B. Pasternako parengtą W. Shakespeare’o dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimo į rusų kalbą rankraštį, bus plačiau papasakota apie dokumentą ir su juo susijusią istoriją. Pokalbyje dalyvaus VU Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorė Galina Michailova, poetas, vertėjas profesorius Tomas Venclova, Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Larisa Lempertienė. Renginį moderuos žurnalistė, radijo laidų kūrėja ir vedėja Nina Mackevič.

Plačiau apie renginį >

Registracija į renginį >

Spalio 12 d. VU Filologijos fakultete įvyko susitikimas su Prancūzijos Haute-Alsace universiteto delegacija, siekiant aptarti universitetų bendradarbiavimo galimybes. Delegaciją sudarė prof. Greta Komur-Thilloy, Filologijos ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, prof. Christelle Delaite, Fotochemijos ir makromolekulinės inžinerijos laboratorijos chemijos ir polimerų mokslininkų grupės vadovė, ir dr. Anne-Sophie Schuller, Fotochemijos ir makromolekulinės inžinerijos laboratorijos mokslininkė.

Filologijos fakultetui pokalbyje apie romanų kalbų ir kultūrų studijas, kontaktų ir bendrų projektų galimybes atstovavo prof. Vytautas Bikulčius, Prancūzų filologijos katedros vedėjas ir Prancūzų filologijos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas, prof. Meilutė Ramonienė, VU Filologijos krypties doktorantūros komiteto pirmininkė, prof. Inesa Šeškauskienė, Filologijos fakulteto dekanė, doc. Dainius Būrė, Italų filologijos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas, dr. Miguel Villanueva Svensson, Ispanų filologijos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkas ir dčėstytojai, dėstantys su romanų kalbų ir kultūrų studijomis susijusiose studijų programose: doc. Eglė Kačkutė-Hagan ir doc. Daiva Mickūnaitytė.

Susitikimo metu pasikeista informacija apie romanų kalbų ir kultūrų, pirmiausiai, prancūzų, studijas abiejuose universitetuose, bendradarbiavimo galimybes per mainų programas: Erasmus+ ir Erasmus Mundus.

Norintiems sužinoti daugiau apie Haute-Alsace universitetą >

Rugsėjo 22–25 dienomis Filologijos fakulteto dekanato delegacija svečiavosi tarptautiniame Ligūrijos studijų institute (Istituto Internazionale di Studi Liguri, IISL): aplankė  Instituto padalinius, įsikūrusius vakarinėje Ligūrijos dalyje.

2017 m., surengus pirmąją dialektologinę ekspediciją į Ligūriją, Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra pradėjo dvišalio bendradarbiavimo seriją su Ligūrijos tyrimų centrais ir kultūros asociacijomis. Ypač efektyvus ir tvirtas bendradarbiavimas vyksta su tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu, kuris jau ne kartą priėmė ir toliau mielai laukia Fakulteto studentų ir dėstytojų, atliekančių praktiką IISL priklausančiuose muziejuose ir bibliotekose pagal Erasmus+ programą. Pagal išskirtinį susitarimą, iki šiol visi, atvykusieji iš Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto, nemokamai apgyvendinami Instituto svečių namuose.

Fakulteto dekanato delegacija aplankė instituto būstinę, įsikūrusią Bordigeros mieste, archeologinius muziejus Ventimilijos ir Diano Marina miestuose, o paskutinę vizito dieną susitiko su San Bartolomeo al Mare mieste įsikūrusiomis asociacijomis, „Cà de Pujö“ ir „ASD San Matteo“, kurios yra oficialūs dialektologinių ekspedicijų partneriai nuo 2017 m. Artimi dvišaliai santykiai, kuriuos palaiko Vilniaus universiteto italistai su IISL ir minėtomis San Bartolomeo asociacijomis, greitai peraugo į sinergiją, kuri šiandien susijungia projekte „Kultūros tiltai tarp Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ir Ligūrijos“. Šis projektas skirtas sustiprinti lietuvių (ir apskritai Baltijos šalių) kalbą, istoriją, kultūrą ir tradicijas Ligūrijoje ir, taip pat Ligūrijos tarmes, istoriją, kultūrą ir tradicijas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Itin reikšminga paminėti, kad San Bartolomeo al Mare savivaldybė šio projekto dalyviams nemokamai skyrė patalpas Villa Pizzorno mansardoje, kurioje bus įkurta lituanistikos bibliotekėlė, vyks įvairūs tarptautiniai baltistikos, lituanistikos ir italistikos seminarai ir susitikimai.

Po susitikimo su asociacijomis įvyko bendras, projektą apibendrinantis, susitikimas, kurio pradžioje sveikinimo žodžius perdavė ir kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. Susitikime dalyvavo San Bartolomeo savivaldybės atstovai, IISL ir asociacijų „Cà de Pujö“ ir „ASD San Matteo“, Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros ir naujai atkurto Lituanistikos centro Berno universitete vadovai ir nariai, nuotoliniu būdu buvo prisijungę Pizos universiteto Baltistikos centro „Consulta Ligure“ asociacijos atstovai, taip pat buvo perskaityti Latvijos bei Talino universitetų italistų sveikinimo laiškai. Taip buvo paminėtas unikalus dvišalis bendradarbiavimas ir bendras susivienijimas įgyvendinant projektą, skirtą stiprinti Lietuvos-Ligūrijos santykius.

Fakulteto dekanato delegacija džiaugiasi proga susipažinti su tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu tokiais svarbiais Fakulteto partneriais, išgirsti daugiau apie Ligūrijos istoriją ir paveldą.

Apie vizitą taip pat skelbė ir Italijos spauda: 

• virgilio.it >
• sanremonews.it >
• comune.sanbartalomeoalmare.im.it >
• liguria24.it >
• riviera24.lt >
• rivieratimes.news >
• sanremonews.it >
• imperiapost.it >
• it.geosnews.com >
• cultura.gov.it >

Sveikiname Alioną Sofiją Ivinskają, spalio 11 d. sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Anos Achmatovos kūrybos recepcija Lietuvoje“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Galina Michailova. Linkime sėkmės Filologijos fakulteto bendruomenės vardu!

Šiais metais Nobelio literatūros premijos laureatu už darbus, išryškinančius kolonializmą, tapo Tanzanijos rašytojas Abdulrazakas Gurnah. Kuo pasižymi šio autoriaus kūryba ir kiek ji pažįstama mums? Apie tai LRT radijo laidoje „Ryto Allegro” pasakojo mūsų Fakulteto docentė Jūratė Levina >

Taip pat kviečiame skaityti „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklo straipsnį, kuriame docentė atskleidžia, ar politinės realijos turi įtakos sprendžiant, kam skirti Nobelio literatūros premiją >

Spalio 8 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: A rare type of verb-framing constructions in Lithuanian, pranešėjas – prof. dr. Axelis Holvoetas.

Pranešimo santrauka: In my talk I will address Lithuanian constructions of the type padaugino vyno išgerti, paankstinai ateiti etc. I will attempt to situate these constructions, which appear to be typologically rare, within Talmy's typology of event conflation. 

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!