Naujienos

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Trečioji serijos laida skirta tarmių padėties aptarimui. Pastaruoju metu viešajame gyvenime visur vartojame valstybinę kalbą. Tai nulėmė žiniasklaida, literatūra, valstybinė politika, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kaimo migravimas į miestą. Sykiu nyksta ir tarmės, nes nebelieka jų egzistavimo pagrindo – socialinės ir teritorinės atskirties. Ar jos tebėra, kaip mus prieš keliasdešimt metų mokė universitete, pagrindinis standartinės kalbos turtinimo šaltinis?

Apie tai diskutuoja Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis ir docentas Antanas Smetona.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Sveikiname dr. Atėnę Mendelytę, tapusia 2021 m. Rektoriaus premijos jauniems mokslininkams laureate!

Premija suteikta už šiuos Atėnės 2021 m. straipsnius:

• “Faciality and Ontological Doubt in Ralph Eugene Meatyard’s Photography”, SubStance, vol. 50, no. 1, Maryland: Johns Hopkins University Press, 2021.

• “Performativity and Fragmentation in Samuel Beckettʼs That Time”, Studies in Theatre and Performance, Oxfordshire: Taylor & Francis, 2021.

• “Mapping Film-World Relations to Reality: A New Conceptual Cartography,” in The Real of Reality: The Realist Turn in Contemporary Film Theory, Christine Reeh-Peters, Stefan Schmidt, Peter Weibel (eds.), Leiden, Boston u.a.: Brill 2021.

Atėnė dirba Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre nuo 2019 metų, kuomet sugrįžo į Lietuvą po magistrantūros ir doktorantūros studijų Nyderlandų ir Švedijos universitetuose (Vilniaus universitete ji baigė anglų kalbos ir Intermedialiąsias literatūros studijas). Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet.

Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 13.00 val. kviečiame bendruomenę į prof. dr. Ulrich Schmid paskaitą (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija) „Nacionalinės istorijos našta Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kaip literatūra į ją reaguoja“ (The burden of national history in Russia, Poland and Ukraine and its literary responses).

Paskaita vyks hibridiniu būdu: norinčiuosius atvykti gyvai kviečiame į 114 (Balio Sruogos) aud., arba prisijungti nuotoliniu būdu per MS Teams >

Paskaitos anotacija: In Eastern Europe, there has always been an excess of history. History was pitiless, and there was too much of it. Timothy Snyder aptly termed the Eastern European regions of terror, war and the Holocaust as the „Bloodlands“. When the Soviet system came to an end, most national cultures in Eastern Europe had to come to grips with their national history, their national discourses and their relationship with their difficult neighbours. These debates are mirrored in cultural products of the last decade. Literary works either endorse or criticize nationalistic agendas. National poets are put again on the public scene and exploited for political purposes.

I will show examples from Russia, Poland and Ukraine, discuss these literature based national projects and engage in an outlook for the near future.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Dr. Ulrich Schmid yra slavistas, literatūros kritikas, St. Gallen (Šveicarija) universiteto profesorius. Studijavo Ciuriche, Heidelberge, Leningrade, apgynė daktaro disertaciją iš Fiodoro Sologubo kūrybos Bazelio universitete. Yra dirbęs Harvardo, Bochumo, Berno, Oslo ir kituose universitetuose. 2012 m. išrinktas Academia Europaea nariu. Profesoriaus tyrinėjimo laukas apima rusų, ukrainiečių, lenkų literatūras, filosofiją, kultūrą bei literatūros ir medijų teoriją, taip pat nacionalizmą Rytų Europoje. Prof. Schmid rašo Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos klausimais periodinėje Vokietijos bei Šveicarijos spaudoje, yra žinomas kaip viešasis intelektualas, dalyvauja aktualiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose debatuose. Profesorius yra vienas iš serijos Basel Studies on the Cultural History of Eastern Europe (BSKO) (Ciurichas) redaktorių.

Tarp mokslininko knygų:

• Fedor Sologub. Work and context. (= Slavica Helvetica, 49). Peter Lang, Bern 1995. (online)

• I-designs. Russian autobiographies between Avvakum and Gercen. (= Basel studies on the cultural history of Eastern Europe. 1). Pano, Zurich 2000.

• Russian religious philosophers of the 20th century. Herder, Freiburg i. Br. 2003. (Full text. Status: January 13, 2010)

• Technologies of the soul. On producing the truth in contemporary Russian culture. Suhrkamp, Berlin 2015.

• as editor: De profundis. About the failure of the Russian revolution. Suhrkamp, Berlin 2017.

Daugiau publikacijų > 

Renginį finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje, partneris – Vilniaus Universitetas.

Renginys yra projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose dalis.

Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Marinos Cavazzos ir Eglės Kačkutės parodos „(Dirbančios) motinos portretas“ uždarymo renginys ir diskusija „Kaip sudėlioti dėlionę migracija–motinystė–karjera?“. Renginys skirtas Tarptautinei migrantų dienai, kurią pasaulis mini gruodžio 18 dieną.

Paroda ir ją lydintys renginiai kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros bei motinystės ir (arba) tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos – ekspatriančių motinų ir tėvų profesionalūs portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu su nuotraukų herojais. Pokalbiuose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria dėl darbo migruojančių profesionalų šeimos, moterys ir vyrai, nagrinėjami jų sprendimų būdai. Parodoje vizualine meninių fotografijų ir jas lydinčių jautrių, asmeninių tekstų kalba svarstoma, ar XXI a. moterys ir vyrai turi vienodas teises į karjerą ir vaikų priežiūrą, kada, kas, ką ir vardan ko aukoja ? Kaip keičiasi moterų ir vyrų prioritetai susilaukus vaikų ir ar kultūros, visuomenės bei organizacijų struktūros remia individualius žmonių pasirinkimus? Temą toliau plėtos ir Nacionalinėje bibliotekoje vyksianti diskusija.

Renginyje dalyvaus:

• istorikė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dalia Leinartė (Lietuva, nuotoliniu būdu);

• lyčių studijų specialistė dr. Ieva Bisigirskaitė (Lietuva);

• migracijos sociologė, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja dr. Giedrė Blažytė (Lietuva);

• fotografė Marina Cavazza (Italija);

• vertėja Jordana Gonzales Kruz (Kosta Rika / Lietuva);

• literatūrologė, Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros docentė dr. Eglė Kačkutė (Lietuva);

• matematikas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjų grupės vadovas dr. Giancarlo Russo (Italija).

Su paroda susipažino ne tik Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus, bet taip pat ir Vilniaus miesto centrinės, Utenos A. ir M. Miškinių, Lazdijų rajono savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės viešųjų bibliotekų lankytojai, kai kuriose bibliotekose lankėsi ir viena iš parodos autorių E. Kačkutė.

Daugiau informacijos ir registracija į renginį >

Gruodžio 15 d., trečiadienį, 17 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro rengiamą seminarą, kuriame Evelina Atminytė skaitys pranešimą tema Sovietinė eglutė: kai kurie semiotinio mechanizmo aspektai, ir pakvies diskutuoti.

Istorijos instituto doktorantė Evelina Atminytė tyrinėja sovietmečio lietuviškus naujametinius sveikinimo atvirukus. Šiuo metu Evelina ruošia pranešimą Jurijaus Lotmano gimimo šimtmečio kongresui ir Greimo centro seminare pristatys šio pranešimo metmenis. Seminare bus kalbama apie sovietinę šventinę eglutę kaip kultūros semiotinių funkcijų kompleksą ir apie šių funkcijų igyvendinimą atvirukuose ir platesniame kultūros akiratyje. 

Pernai apgintą Evelinos Atminytės Semiotikos magistro darbą apie sovietmečio Lietuvos naujametinius sveikinimo atvirukus Filologijos fakulteto Taryba nominavo LJMS ir LMA geriausių darbų konkursams.

Facebook renginys >

Gruodžio 6 d. buvo įteikta 2021-ųjų metų Kalbos premija, įamžinanti žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą. Premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Džiaugiamės ir sveikiname doc. dr. Vilmą Zubaitienę, kuri renginio metu gavo Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos padėką už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą lituanistikos srityje, nuolatinį rūpinimąsi taisyklingu lietuvių kalbos vartojimu, aktyvų mokslinių renginių organizavimą ir lietuvių kalbos puoselėjimą. Sveikiname!

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Antroji serijos laida skirta mažosioms baltų kalboms. Lietuviai paprastai didžiuojasi tarmių įvairove ir nuo vaikystės girdime, kad jos yra mūsų tautos turtas. Nepamirštame ir mažųjų baltų kalbų – jotvingių, sėlių, kuršių, galindų. Jas, kaip ir tarmes, suvokiame kaip mūsų kultūrinį paveldą. Tarmių lingvistinės medžiagos turime daug, o štai mažųjų baltų kalbų palikimas gana menkas – vardai, vietovardžiai, koks nedidukas žodynėlis. Ar to pakanka tvirtinti, jog tai buvusios KALBOS, o ne šiaip dialektai? TKI Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis mano, kad tai tėra romantiški mitai ir jo pasakojimas leis naujai pažvelgti į mažąsias baltų kalbas.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Italijoje išleista LKVTI profesorės Dainoros Pociūtės monografija italų kalba La Riforma in Lituania (Reformacija Lietuvoje) >

Knygą 2021 m. išleido  leidykla Claudiana – viena iš seniausiai veikiančių ir žymiausių Italijos leidyklų, įkurta Turine 1855, kuomet buvo suvienyta senos šiuo pavadinimu veikusios spaustuvės ir akademinės Italijos draugijos Société des Traités religieux pour l'Italie veikla. Tai pagrindinė ir didžiausia Italijos leidykla, kurios pakraipa yra krikščionybės Italijoje ir Europoje raida, protestantizmo istorija. Krikščioniškosios minties ir krikščionybės raidos tyrimai Italijoje yra lyderiaujantys ir aukščiausiu lygiu plėtojami istoriniai tyrimai, tad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Reformacijos procesų aptarimas šių tyrimų kontekste pasitarnaus lituanistikos tarptautiniam prestižui.

La Riforma in Lituania yra atnaujintas ir tarptautiniam akademiniam kontekstui pritaikytas prof. D. Pociūtės monografijos Nematomos tikrovės šviesa: Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos (2017) leidimas. Itališkoji monografijos redakcija parengta bendradarbiaujant su vertėju, Udinės universiteto filologu dr. Emiliano Ranocchi.

Filologijos fakultete džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Žurauskaite, panorusia gilintis į nemandagumo raišką ir apgynusia disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“. Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Meilutę Ramonienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Pirmoji laidos serija „Ar tikrai lietuvių kalba grėsmės akivaizdoje?" buvo skirta aptarti lietuvių kalbos padėtį ir likimą. Pagal visus mokslo pripažintus parametrus lietuvių kalba yra labai gyvybinga, tačiau daug lietuvių gyvena emigracijoje. Intuityviai jaučiame arba žinome, kad ten, toli, gimtoji nekalba neturi tokių gerų sąlygų, kaip čia, Lietuvoje. Tačiau jausti ar numanyti yra viena, o išgirsti specialistų nuomonę – visai kas kita. Profesorė Meilutė Ramonienė dalijasi išeivijos kalbos tyrimų patirtimi: kiek įvairios emigrantų kartos rūpinosi lietuvių kalba, kiek ir kaip lietuviai išeivijoje vis dar kalba lietuviškai, ar to moko savo vaikus ir kt.

Laidos nuoroda >

MotherNet projektas pradeda tinklalaidžių motinystės tyrimų tema seriją! Kviečiame MotherNet YouTube paskyroje klausytis pirmosios tinklalaidės „Mano vaikai visada liks žalčio vaikais“, kurioje Eglė Šumskienė, Inga Hilbig ir Vitalija Kazlauskienė diskutavo apie lietuvių mamų, užsienyje auginančių savo vaikus, patirtis >

Jei ir patys domitės motinystės tyrimais, kviečiame prenumeruoti MotherNet projekto naujienas >

• taip pat sekti projekto Twitter > 
• LinkedIn > 
• ir Facebook > socialinės medijos profilius.

Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Šį kartą su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbėtasi apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandyta išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstyta, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvistikos, kiek kalbų turėtų mokėti geras tipologas, kuo įdomios dalelytės bei daug kitų įdomių dalykų.

Tinklalaidės klausykitės jums patogioje platformoje:

• Youtube > 
• Spotify >
• Apple Podcasts > 
• Google Podcasts > 

Since English as a Medium of Instruction (EMI) courses are becoming more common at European universities, language teachers may be asked to support lecturers and staff. This workshop offered by Leipzig University is designed for English language teachers who want to deepen their understanding of particular language learning issues faced by students, staff and lecturers in the university context.

There are no prerequisites for this course, but participants are asked to join in with their microphone and computer camera on. Participants are encouraged to actively participate, bringing in ideas and practical activities to share with others. Two identical workshops are offered in December.

Target group: English language teachers.

Workshop leader: Mary Waltie, Department Head for English at the Language Center at Leipzig University.

Date and time (CET):

Language Learning and EMI Teaching Intensive (2nd edition): 15th December 2021, 14:00–17:00.

Please register here by 9th December 2021 >

Workshop format: Online (Zoom). Participants will receive an invitation to a Zoom meeting in a timely manner.

Fee: The workshop is free of charge for staff members of the Arqus Alliance partner universities.

Contact: For any enquiries, please contact Jupp Möhring.

Please note: In order to ensure the quality of the session and for the benefit of the participants, the number of participants for this workshop is limited to a maximum of 28. There are 4 workshop places per partner university and these will be allocated on a first-come, first-served basis. If there are less than 4 registrations from one university, the remaining places will be allocated in list order regardless of affiliation to a partner university.

The Arqus workshop series on language and cross-cultural competence is offered in the framework of Action Line 4 Multilingual and Multicultural University (sub-line 4.5), led by Leipzig University. These workshops target academic and administrative staff at partner universities and focus on specific topics such as working and teaching through the medium of English, intercultural awareness in the classroom and outside, and inclusive language.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Miguel Villanueva Svensson

Nieminen's law revisited

Ringailė Trakymaitė

Adjectival definiteness marking in Lithuanian – one more puzzle piece:
Qualitative adjectives that could but do not take definite forms

Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė

Tarmyno punkto samprata

Pietro U. Dini

Zur textuellen Grundlage des altpreußischen Enchiridions bei Nesselmann (1845) und dessen Nachfolgern Uhlenbeck (1889) und Berneker (1896)

Dalia Kiseliūnaitė

Lietuviška medžiaga Berlyno garso archyve ir lituanistinė A. Bezzenbergerio veikla pirmojo pasaulinio karo belaisvių stovyklose

Sintija Ķauķīte

Punctuation marks as stylistic markers in Latvian and British corpora 

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame bendruomenę į BKKI seminarą, kuriame dr. Vuk Vukotič kalbės tema What does linguistics have to offer theories of ethnicity and nationalism?

Anotacija:

Linguists working in transdisciplinary fields (discourse analysis, sociolinguistics, media linguistics) have borrowed extensively from anthropology and sociology to explain linguistic facts. In particular, theories of ethnicity and nationalism have been useful to explain the complexities of language on a communal level to the historical-ideological process of standardization, the construction ‘national’ languages with their grammars and dictionaries. Conversely, scholars of ethnicity and nationalism have not been as wise to enrich their own theories with linguistic insight. 

The principal aim of this talk will be to present an overview of theories of ethnicity and nationalism with regards to their treatment of language, in most of which language figures prominently as one of the key factors in the construction of ethnic and national identities. Unfortunately, as the review will show, the analysis of ‘language’ in these theories is very often reduced to a single aspect of language (most often written language), and in my view does not do justice to the language as complex socio-psychological phenomenon. Due to the central role language plays in ethnic and national identities, I have attempt a construction of what I have tentatively called the four peoplehood functions of language: the parts of the totality of language that figure in the creation or separation of ethnic and national identities. The four functions are the communicative, the indexical, the autoreificational and the (hetero)doxic. These are illustrated on historical nation-building processes in Serbia, Norway and Lithuania.

Prisijungti galima ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >

Taip pat Teams grupėje galima rasti  ankstesnių seminarų prezentacijas:

• BKKI seminaro dr. Vladimiro Panovo prezentaciją What can practice theory contribute to linguistics?​ (Some reflections on the nature of the research object of linguistics) 

• Seminaro Pas skandinavus Igno Rudaičio prezentaciją XYZ efektas fonologijoje ir kitur

Vakar, š. m. lapkričio 25 d. mus pasiekė liūdna žinia – mirė lenkų lingvistas, baltistas, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Profesorius Michałas Hasiukas (1931–2021).

Profesorius M. Hasiukas gimė Kosmove (Kosmów), Liublino vaivadijoje. 1955 m. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete baigęs germanistikos studijas tais pačiais metais buvo įdarbintas Baltų filologijos katedroje Profesoriaus Jano Otrębskio asistentu. J. Otrębskio paskatintas Profesorius M. Hasiukas ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1966 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos tarmių deminutyvai“ (Deminutiva w dialektach litewskich), o 1978 m. – ir habilitaciją „Seinų lietuvių šnektos fonologija“ (Fonologia litewskiej gwary sejneńskiej). 1960–61, 1971 m. Profesorius stažavo Vilniaus, 1970–71 m. – Rygos universitete. Savo moksliniuose tyrimuose ir darbuose Profesorius Michałas Hasiukas didelį dėmesį skyrė lietuvių kalbai, ypač domėjosi dialektologija, taip pat jo tyrimų objektas buvo ir jotvingių kalba bei jos rekonstrukcijos klausimai. Profesorius yra organizavęs ne vieną dialektologinę ekspediciją į Punsko ir Seinų bei Vižainio kraštą, kur rinko Lenkijos lietuvių šnektų medžiagą. Profesoriaus dėka išliko labai svarbūs, istorinę vertę turintys Vižainio ir Seinų krašto lietuvių kalbos įrašai.

Profesoriaus pastangomis 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universitete buvo įkurtos pirmosios Lenkijoje lietuvių filologijos studijos. Kalbotyros instituto Baltų kalbų skyrius įgijo teisę mokyti studentus lietuvių kalbos. Profesorius M. Hasiukas dėstė lietuvių kalbos gramatiką, istorinę gramatiką, lietuvių kalbos istoriją ir dialektologiją. Taip pat Profesoriaus dėka nuo 2002 m. studentams atsirado galimybė studijuoti ir latvių kalbą – prasidėjo latvių kalbos filologijos studijos.

Šie sausi biografijos faktai toli gražu neatskleidžia visos Profesoriaus M. Hasiuko asmenybės žavesio. Visi, pažinoję Profesorių, turbūt sutiks, kad labiausiai paperkantis ir išskirtinis jo asmenybės bruožas buvo tikrumas ir nuoširdumas. Profesorius kaip savo bityną puoselėjo ne tik baltų kalbų studijas Poznanės universitete, bet ir žmogiškuosius santykius. Tikras ir nuoširdus rūpestis studentais ir kolegomis, tikras ir nuoširdus domėjimasis lietuvių kalba, tikra ir nuoširdi pagarba Punsko ir Seinų kraštui. Į konferencijas ar paskaitų skaityti į Poznanę atvykę kolegos iš Lietuvos ar Latvijos visada sulaukdavo išskirtinio Profesoriaus M. Hasiuko dėmesio. Pietūs su Profesoriumi, paįvairinti lingvistinėmis diskusijomis, smagiomis ir ne nelabai linksmomis istorijomis, nutikusiomis ekspedicijose, ekskursijos po Poznanę būdavo neatskiriama lituanistų ar latvistų viešnagės Poznanėje dalis.

Šviesaus ir tikro Žmogaus atminimas visuomet liks pažinojusių Profesorių Michałą Hasiuką širdyse.

Jovitos ir Petro Grėbliūnų pokalbis su profesoriumi Michalu Hasiuku >

Nuotr. autorius – Vytautas Kardelis

Gruodžio mėn. kviečiame bendruomenę į projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (2020–2021, rėmėjas – VLKK) rezultatų pristatymo renginius. Renginiai vyks nuotoliniu būdu.

Kontaktinis asmuo: 

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos ir VU Taikomosios kalbotyros instituto mokslinis seminaras

2021 m. gruodžio 10 d. 15:00–16:30 val. 

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

• Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
• Eglė Gudavičienė „Kolokacija lietuvių kalba žiniasklaidoje: ką rodo tekstynų ir diskurso analizė“
• Inga Hilbig „Lietuviai ir jų kalbos: daugiakalbystė Lietuvoje“
• Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Lietuvių ir anglų kalbos moksleivių gyvenime: ar gali būti lygiosios?“

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kalbos politikams ir praktikams skirtas renginys

2021 m. gruodžio 15 d. 16:00–17:30 val.

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

• Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
• Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Nuostatos aukštaičių (pagal telšiškius) / gramatiškos (pagal pasvaliečius) / bendrinės (pagal tyrėjas) kalbos atžvilgiu“
• Loreta Vilkienė „Lietuvos gyventojų nuostatos: konstanta ar pokyčiai?“
• Meilutė Ramonienė „Tarmių svarba XXI amžiuje: Jos savo vaidmenį atliko?“

Gruodžio 21 d., antradienį, 15.00 val. Eglė Vaisėtaitė gins disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Nuotolinio prisijungimo nuoroda >

Disertacija rengta 2015–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• prof. dr. Ineta Dabašinskienė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Kinga Geben (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Elena Proskurina

Харбинская и парижская «ноты»: своеобразие звучания*

Pavel Lavrinec

Alexander Blok in the Russian Environment of Interwar Wilno

Svetozar Poštić

Значение памяти у И. Бунина и З. Гиппиус

Fatima Eloeva

Женщина на балу. «Анна на шее» А. П. Чехова и «Психология супруга с Сироса» Эммануила Роидиса: попытка сопоставления

Maria Mikhailova | Sofya Kudritskaya

Трагический и парадоксальный мир Оcкара Уайльда в интерпретации А. Мирэ

Veronika Zuseva-Özkan

Прямая и обратная проекции сюжета о Стеньке Разине и персидской княжне: Евгений Замятин и Анна Баркова

Vera Kotelevskaya | Maria Matrosova

В модернистской «школе для дураков»: топика письма и ученичества в немецкой и русской прозе ХХ–XXI вв.*

Tatiana Avtukhovich

Алексей Слаповский vs Федор Достоевский, или Быт без бытия

Olga Fedunina

Дева-Смерть: от «Балаганчика» Александра Блока к «Любовнице смерти» и «Любовнику смерти» Бориса Акунина

Tünde Szabó

Музыка в мире героя, герой в мире музыки: роман Людмилы Улицкой «Зеленый шатер»

Natalia Kovtun

Образ трикстера в романе Владимира Маканина «Андеграунд, или Герой нашего времени»*

Polina Poberezkina

«Там нет конца»: незавершенная трагедия Анны Ахматовой «Пролог»

Alexander Markov

Смыслы культуры и книги. От «брака по расчету» до признаков «первой любви»

Birutė Meržvinskaitė

Istorijos interpretavimas šiuolaikinėje lietuvių eseistikoje 

Lapkričio 26-27 d. kviečiame bendruomenę Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų konferenciją „COVID-19. O paskui?“ (Covid-19. Et après?)

Konferencija vyks hibridiniu būdu. Gyvai konferenciją galėsite stebėti V. Krėvės aud., nuotoliniu būdu – per Zoom >

Šios konferencijos tikslas – suburti Lietuvos prancūzų kalbos mokytojus ir dėstytojus analizuoti mokymo pokyčius, pristatyti ir aptarti įvairius kelius, sprendžiant dėl pandemijos iškilusias problemas, bei paminėti lapkričio 25-ąją, Tarptautinę prancūzų kalbos mokytojų dieną. 

Programa >

Laukiami visi frankofonai ir frankofilai, o taip pat kviečiame skleisti žinią tarp kolegų.