Naujienos

[EN below]

Mieli Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Esame visame Universitete didžiausios kalbų ir kultūrų fakultetas. Tai mūsų didelė stiprybė, leidžianti mums savo didelėje profesinėje filologų bendruomenėje nuveikti tiek darbų, o taip pat puoselėti aukščiausią profesionalumą ir atvirumą rasių, tautybių, lyčių, religijų, kalbų, nuomonių ir gyvenimo būdo įvairovei. Esame bendruomenė, mylinti taiką, palaikanti neteisingai apkaltintą ar nuskriaustą, padedantį patiriantiems neteisybę ir pažeminimą.

Žiauraus karo kontekste ne vienas iš mūsų tapome jautresni ir labiau pažeidžiami. Tačiau noriu visus jus paraginti susikaupti ir dirbti kasdienius darbus, diskutuoti, kalbėtis, spręsti problemas, tiesiog gyventi. Nepameskime svarbių akademinių ir žmogiškų vertybinių orientyrų, gerbkime vieni kitus.

Esu tikra, kad visi ir kiekvienas Filologijos fakulteto bendruomenės narys yra ne tik savo šalies patriotas, bet ir suvokia, kaip svarbu neardyti mūsų trapaus bendrabūvio nepagrįstais įtarimais ar kaltinimais rasės, lyties, tautybės, religijos, kalbos, nuomonės ar gyvenimo būdo pagrindu. Tikiu Jumis, džiaugiuosi, galėdama dirbti su Jumis.

Jei nuogąstaujate dėl įtartinų tokio pobūdžio laiškų ar patiriate išpuolių, rašykite ar skambinkite tiesiai man.

Dėkoju už supratingumą.

Nuoširdžiai,

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė
Filologijos fakulteto dekanė

[EN]

Dear members of the community of the Faculty of Philology,

In Vilnius University, the Faculty of Philology is one of the most multilingual and multicultural, which is our huge advantage and strength. This is a fundamental prerequisite of many of our unique projects and everyday work, it helps maintain our professionalism and openness to people of all races, nations, genders, religions, languages, opinions, and lifestyles. We are also a peace-loving community supporting those who are wrongly accused or disadvantaged, helping all experiencing injustice or humiliation.

In the context of the most atrocious war, many of us have become more sensitive and vulnerable to the surrounding world. However, I would like to encourage you all to concentrate and proceed with your everyday tasks, to discuss, to talk to each other, to solve problems, just to go on living. Let us also make sure that we still adhere to and cherish our key academic and human values, let us respect one another.

I am convinced that each and every member of the community of the Faculty of Philology is a patriot of his/her country and also aware how fragile our common world may be, especially if assailed by suspicion or accusation on the grounds of race, gender, nationality, religion, language, opinion, or lifestyle. Let us try to avoid it. I trust you, I am happy to work together with you.

If you are concerned about suspicious emails or experience humiliating attacks, write to me or call me.

Thank you all for your understanding.

Kind regards,

Professor Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology

Reikšdami palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodami į pastaruosius įvykius, kviečiame skirti paramą Rusijos valdžios agresiją patiriančiai Ukrainos akademinei bendruomenei.

Padėsime nuo Rusijos valdžios vykdomos agresijos nukentėjusiai Ukrainos akademinei bendruomenei tęsti mokslinę veiklą Lietuvoje ir Ukrainoje. Vilniaus universitetas jau praplėtė 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams.

Universitetas palaiko ir vienija istoriškai artimas Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos tautas ir įsipareigoja skleisti žinią ir atvirai smerkti akademines ir kitas laisves varžančius pažeidimus.

Daugiau informacijos >

Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu:

Sąskaitos numeris → LT23 7300 0101 7123 1608 (AB „Swedbank“)
Gavėjas → Paramos fondas Vilniaus universiteto fondas (į/k 304222713)

Sveikiname Fakulteto profesorių Bonifacą Stundžią ir studentus Eveliną Atminytę (Semiotika) ir Simoną Baliukonį (Klasikinės studijos), kuriems buvo skirtos Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premijos!

Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia apdovanotas LMA vardine Kazimiero Būgos premija už fundamentalius baltistikos tyrimus ir Kazimiero Būgos tradicijų nuoseklią tąsą. Tai viena iš 18 LMA įsteigtų vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus.

Evelinai Atminytei ir Simonui Baliukoniui premijos skirtos už LMA kasmet renkiamo LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso laimėjimą. Evelinai Atminytė premiją pelnė už už mokslo darbą „Sovietmečio Lietuvos naujametiniai sveikinimo atvirukai: objekto, sakymo, referencijos semiotika“ (darbo vadovas dr. Paulius Jevsejevas), o Simonas Baliukonis – už mokslo darbą „Platono „Įstatymų“ dešimta knyga: kontekstas, problematika, aktualumas“ (darbo vadovas dr. Vilius Bartninkas).

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. vasario 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks MS Teams platformoje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, informacija apie artimiausius posėdžius (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. 2022 m. Fakulteto veiklos plano tvirtinimas (mokslas, studijos, bendruomenė) (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
3. Dekanės pateiktos Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
4. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės 2021 m. sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
5. VU FLF studentų baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarka (pristato prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
6. Atnaujinti Anglistikos ir Rusistikos magistrantūros studijų planai (visų specializacijų) (pristato Studijų kolegijos pirmininkė Jūratė Levina, 5 min.)
7. Intermedialių literatūros studijų MA ir Literatūros antropologijos ir kultūros MA SPK atnaujinimas (pristato studijų prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Registracijos nuoroda >

„Baltų akademijos“ Facebook puslapis >

Vasario 28 d., pirmadienį, 13.00 val. Laima Vincė Sruoginis gins disertaciją „Atmintis ir Postatmintis Šiaurės Amerikos lietuvių kilmės rašytojų literatūroje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2016–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinius tyrimus rėmė Association for Advancement of Baltic Studies

Mokslinė vadovė – prof. dr. Regina Rudaitytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• dr. Eva Eglāja-Kristsone (Latvijos universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Irena Ragaišienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Tomas Vaiseta (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

Mieli kolegos,

Sveikinu su Valstybės atkūrimo diena! Jau 104 kartą galime didžiuotis savo valstybe, džiaugtis ir švęsti, o nepriklausomoje Lietuvoje - ir tuo džiaugsmu atvirai su visais dalintis. Branginkime šią nuostabią šventę. Prisiminusi pernykščias pusnis, siunčiu nuotrauką, kurioje matyti ne tik jos, bet ir gražiausias mūsų valstybės žiedas. :)

Su švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Kviečiame klausytis LRT laidos „Langas į valdžią“ (ved. Rita Miliūtė) su profesore Loreta Vaicekauskiene: „Kokiam kurčiam ir aklam reikia būti, kad iki šiandien išlaikytum „kalimą“ mintinai ir propagandą apie kalbos nykimą?“ Laidos nuoroda >

Vasario 9 d. per Graikų kalbos dienos minėjimą, uždarant 2021 m. paskelbtus Graikų literatūros metus, mūsų Klasikinės filologijos katedros dėstytojai Kristinai Svarevičiūtei buvo įteiktas Graikijos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Geradarystės ordino Didysis kryžius, kurį jai skyrė Graikijos Respublikos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Šį apdvanojimą Graikijos ambasadorius Lietuvoje Dimitrios Xenitellis K. Svarevičiūtei įteikė už nuopelnus mokslinėje ir literatūrinėje veikloje, organizuojamus renginius, atliekamus vertimus bei kitokią įvairią graikų kalbos sklaidą. Džiaugiamės ir sveikiname!

Vakaro metu buvo pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos" (leidykla „Gelmės").

Su giliu liūdesiu priėmėme žinią, kad mirė profesorius Jerzy Bartmińskis. Į amžinybę iškeliavo vienas iškiliausių pasaulio kalbotyrininkų, lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas, slavistas, semantikas, aksiologas ir tekstologas.

Amžinąjį atilsį prof. Jerzy Bartmińskis buvo ilgametis žurnalo „Etnolingwistyka“ vyriausiasis redaktorius, daugiau kaip 900 straipsnių ir 12 knygų (iš jų „Stereotypu mieszkają w języku“, „Studia etnolingwistyczne“, „Językowe podstawy obrazu świata“) autorius, Liaudies simbolių ir stereotipų žodyno bei Slavų ir jų kaimynų aksiologinio leksikono, sudarančio lenkų etnolingvistinės minties ramstį ir kanoną, redaktorius. 

Jerzy Bartmińskis buvo aktyvus Lenkijos mokslų akademijos narys, taip pat daugelio mokslinių komitetų narys, tarp jų Etnolingvistinės komisijos prie Tarptautinio slavistų komiteto pirmininkas, Eurazijos mokslų akademijos Minske, Lenkų kalbos tarybos prie Lenkijos mokslų akademijos prezidiumo, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Lenkų etnologijos mokslų komiteto, Literatūros studijų komiteto narys.

Už savo nuopelnus apdovanotas Auksiniu kryžiumi, Oskaro Kolbergo apdovanojimu, Polonia Restituta ordino Riterio kryžiumi, Polonia Restituta ordino Karininko kryžiumi, Sidabro medaliu „Už nuopelnus kultūrai Gloria Artis“, medaliu „Už nuopelnus Lenkijai“ (2016 m.). 

Amžinąjį atilsį Profesorius buvo ištikimas daugelio akademinių sluoksnių draugas ir geroji dvasia. Džiaugiamės galėję Jį pažinti ir klausytis jo paskaitų Vilniuje. Jis dalijosi su mumis savo gausiomis žiniomis, teikė patarimus ir paramą visais organizaciniais ir moksliniais klausimais, nurodė lituanistikai svarbias tyrimų ir plėtros kryptis. Istoriniais šaltiniais paremti Profesoriaus pamąstymai apie žmogaus vietą visatoje ir jo esaties įsišaknijimą kultūroje bei išmintingas požiūris į praeitį padeda suprasti dabartį, ir neabejotinai liks svarus atspirties taškas tolesnei mokslo minties plėtrai šalyje ir už jos ribų.

Reikšdami nuoširdžią užuojautą akademinei bendruomenei dėl šios skaudžios netekties, amžinąjį atilsį Profesoriaus šeimai ir artimiesiems linkime visokeriopos stiprybės, vilties ir tikėjimo. 

Profesoriaus laidotuvės vyks rytoj, vasario 11 d., 13.00 val. Lietuvos laiku ir bus transliuojamos nuotoliniu būdu > 

Vasario 9 d., trečiadienį, 17.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimą ir Graikų literatūros metų užbaigimą: vakaro metu bus pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos“. Skambės Filippo Raskovic atliekama graikiška muzika.

Vasario 2 dieną sukako 140 metų, kai gimė vienas garsiausių airių rašytojų James Joyce. Tą pačią dieną sukako 100 metų, kai pasirodė jo sukurtas ir modernizmo biblija vadinamas romanas „Ulisas“. Apie garsųjį rašytoją ir legendinį jo romaną LRT radijui pasakoja Anglų filologijos katedros profesorė Regina Rudaitytė (nuo 23 min.) – kviečiame klausytis >

Sociolingvistė, Fakulteto profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė yra ryškiausia lietuvių kalbos normintojų kritikė. Kas ją paskatino imtis šios kritikos? Kodėl lietuvių kalba Lietuvoje yra tokia sakralizuota, o jos kasdienis vartojimas griežtai kontroliuojamas įvairių valstybinių institucijų? Iš kur kyla kalbininkų autoritetas ir ambicija būti visuomenės moraliniais prievaizdais? Koks galėtų būti alternatyvus, laisvesnis požiūris į kalbą ir ko reikia, kad kalbos politika pamažu keistųsi? Kaip reikėtų paįvairinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje? Kodėl tokį skandalą sukėlė VU priimtos lyčiai jautrios kalbos gairės? Apie visa tai – pokalbis su L. Vaicekauskiene LRT radijo laidoje Homo Cultus. Tarp praeities ir ateities >

PROBSOFCLIL projektas ("Problemorientierter Soft CLIL Ansatz für nichtenglischen FS-Unterricht", liet. "Problemomis grįsto IDKM taikymas mokant(is) kitos nei anglų užsienio kalbos", Nr. 2018-1-SK01-KA201-046316) įvertintas kaip geriausias 2021 metų Erasmus+ kalbų projektas Slovakijoje. Jam suteiktas Europos kalbų ženklo 2021 apdovanojimas.

Šiuo trejų metų trukmės projektu buvo siekiama skatinti strateginę aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų partnerystę bei dalintis gerąja patirtimi. Projekte dalyvavo trys universitetai (Univerzita sv. Cyrila a Metoda v Trnave (Slovakija, projekto koordinatorius), Univerza v Mariboru (Slovėnija) ir Vilniaus universitetas) bei šešios gimnazijos iš Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Austrijos.

Projekte dalyvavo ir gausi VU Filologijos fakulteto tyrėjų komanda: doc. dr. Anastasija Belovodskaja (BKKI), dr. Daumantas Katinas (BKKI, projekto vadovas VU), doc. dr. Viktorija Makarova (UKI), doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI), dr. Skaistė Volungevičienė (BKKI, projekto administratorė VU).

Projekto metu buvo kuriami ir praktikoje taikomi į inovatyvų ir efektyvų dalyko ir kalbos mokymą(si) orientuoti metodai, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas problemų analize paremtam integruotam dalyko ir kalbos (CLIL) mokymui(si). Projekto kūrėjų komanda sukūrė du į matematikos, geografijos ir biologijos mokomuosius dalykus integruotus pamokų modulius „Tvarusis turizmas“ ir „Taikomoji matematika“ (finansinis raštingumas) vokiečių ir rusų kalbomis.

2021 m. liepos 1 d. nuotoliniu būdu vyko 6 akademinių valandų seminaras Bendrojo lavinimo mokyklų vokiečių ir rusų kalbų mokytojams, kuriame pristatyta sukurta mokymo(si) medžiaga ir dalytasi gerąja patirtimi.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: 

• http://kger.ff.ucm.sk/de/softclil/
• https://www.flf.vu.lt/institutai/bkki/struktura/vfk/91-lt/struktura/institutai/bkki/vfk/3422-probsofclil-projektas
   

VU Vokiečių filologijos katedros informacija

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja tapo Birutė Pukelienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė.

Metų vokiečių kalbos mokytojos apdovanojimą inicijavo Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas. Vaiva Žeimantienė, VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedros vedėja, pažymi, jog idėją įsteigti tokį apdovanojimą lėmė noras padėkoti geriausiems vokiečių kalbos mokytojams/-joms bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose.

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo/-s apdovanojimas skiriamas už indėlį į vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2021 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentus. Filologijos fakulteto dekanato sudaryta komisija sulaukė 34 anketų su net 32 vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos vietų: Vilniaus (10), Kauno (4), Panevėžio (4), Klaipėdos (3), Šiaulių (2), Palangos (2), po vieną mokytoją iš Šimkaičių, Kretingos, Pagėgių, Raseinių, Viekšnių, Garliavos ir Akademijos miestelio Kauno rajone.

„Birutė Pukelienė yra ilgametė vokiečių kalbos puoselėtoja Kauno mieste ir visoje šalyje. Mokytojos organizuojamos dalykinės konferencijos, renginiai mokiniams, tarptautiniai mainai, publikuojami straipsniai, darbas Lietuvos mokinių vokiečių kalbos olimpiadoje ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos valdyboje (iki 2021 m. balandžio) pagrindžia svarų indėlį į vokiečių kalbos populiarinimą. Didžiuojamės B. Pukelienės geranoriškumu ir iniciatyvumu bei puikiais mokinių rezultatais šalies ir tarptautiniuose konkursuose“, sako Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas.

Birutė Pukelienė geriausia vokiečių kalbos mokytoja buvo išrinkta atsižvelgiant į mokytojos pedagoginę ir visuomeninę veiklą, dalyvavimą renginiuose ir projektuose. Metų vokiečių kalbos mokytojos mokiniai aktyviai dalyvauja miesto, respublikinėse, tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, konferencijose, pelno prizines vietas. Ieva Avižonytė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos II klasės mokinė, 2021 m. laimėjo vokiškų pėdsakų ir simbolių Lietuvoje nuotraukų konkurso „Špūren“ pirmąją vietą (nuotrauka „Karo palikimas“).

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimas ir rėmėjų dovana B. Pukelienei bus įteikti 2022 m. vasario 4 d. 11 val. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje (Miško g. 1, Kaunas). Apdovanojimą įteiks Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bei projektą parėmusių bendrovių UAB „Stevila“ ir UAB „Klasmann–Deilmann“ atstovai. Visus nominuotus mokytojus pasieks jiems skirtos Vokietijos Federacinės Respublikos Vilniuje ir VU Filologijos fakulteto atminimo dovanos.

VU Vokiečių filologijos katedros informacija

Kviečiame mokslininkus publikuotis Semiotikos žurnale – šių metų numeris skirtas Jurijaus Lotmano šimtmečiui. Temų ir problemų laukas platus, įvairiaaspektis kaip ir paties Lotmano drabai: nuo literatūrologijos iki kultūrologijos, nuo semiotikos iki atminties tyrimų ir t. t.

Daugiau informacijos >

Spalio mėnesį netoli sienos su Lietuva, Krasnogrūdoje (lenk. Krasnogruda) ir Seinuose, įvyko tarptautinis seminaras „Girdėti kitą‟, kuriame dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindiniai seminaro organizatoriai ir remėjai: Atviros Lietuvos fondas ir  Stepono Batoro fondas (Lenkija), priimančioji organizacija – „Paribio fondas“ (lenk. Fundacja Pogranicze – Borderland). Iš Lietuvos dalyvavo Lietuvos socialinių mokslų centro, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro, Baltarusių bendruomenės ir kultūros centro Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) ir kitų bendruomenių atstovai.

„Paribio fondo‟ veikla ir jo vadovo Krzysztofo Czyżewskio asmenybė yra gerai žinomi Lietuvoje. 2016 metais už nuopelnus Lietuvos kultūrai jam buvo įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas – aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šis fondas populiarina lietuviškuosius rašytojo, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo kontekstus. K. Czyżewskio vadovaujamas „Paribio fondas‟ organizuoja lietuvių ir lenkų literatūros konferencijas, įvairius mokymus bei dirbtuves, vykdo kultūros ir edukacijos programas, kitus projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos intelektualai, literatai, istorikai, dailininkai, kino ir teatro žmonės. Fondas bendradarbiauja su įvairiomis kultūros institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. „Paribio“ leidykloje yra nuolat leidžiamos lietuvių autorių knygos, kultūros žurnalas „Krasnogruda“ ir „Almanach Sejneński“.

Krasnagrūdos bibliotekai Tomas Venclova podovanojo 1450 knygų ir 250 žurnalų. Tarp dovanuotų knygų yra Lietuvos ir Vilniaus nuotraukų albumų, knygų apie Lietuvos istoriją. Vienas vertingiausių yra 1909 metais Tilžėje išleistas lietuvių poeto, prozininko ir žurnalisto, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos šešių tomų raštų rinkinys („Raštai‟).

Krasnagrūdos dvaras

Krasnagrūdos dvarą 1853 metais įsigijo Kunatų giminė. XIX amžiaus antrojoje – XX a. pirmojoje pusėje šis dvaras tapo vienu svarbiausių Kunatų giminės centrų. Jame 1858 metais gimė Czesławo Miłoszo senelis Zigmuntas Kunatas, o Cz. Miłoszo tėvai Aleksandras Miłoszas ir Weronika iš Kunatų giminės Miłosz 1930–1935 metais gyveno Suvalkuose.

Cz. Miłoszo tėvas 1920 metais įkūrė Vilniuje tiltų statybos įmonę „Budmost‟, tačiau šį įmonė bankrutavo. Cz. Miłoszo tetos Gabriela iš Kunatų giminės Lipska ir Janina iš Kunatų giminės Niementowska įkalbėjo Aleksandrą Miłoszą įsidarbinti kelių inžinieriumi Suvalkuose. 1926 metais jis pradėjo eiti Suvalkų apskrities kelių direkcijos vadovo pareigas. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Cz. Miłoszas studijuodamas Vilniuje gana dažnai lankydavosi Krasnagrūdoje, čia praleisdavo vasaros atostogas. Jis keliaudavo traukiniu iš Vilniaus per Gardiną į Suvalkus, o iš Krasnagrūdos būdavo siunčiama karieta jo pasiimti. Vėliau tėvas automobiliu veždavo jį iš Suvalkų į Krasnagrūdą, o trečiojo dešimtmečio viduryje Cz. Miłoszo dėdė ir tetos Gabriela Lipska ir Janina Niementowska jau turėjo automobilius. Krasnagrūda minima Miłoszo atsiminimuose ir kūriniuose, čia jis parašė eilšraštį „Paukščiai‟. Krasnagrūdos dvare jis taip pat susipažino su bajorišku gyvenimu, visais jo papročiais, aukštuomenės etiketu.

Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai ilgus metus priklausė valstybiniams miškams, Pamario girininkijai. XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje paskutinių Krasnogrūdos savininkų Czesłavo ir Andrzejaus Miłošų bei Janinos ir Andrzejaus Jurewiczių valia buvo nuspręsta Krasnagrūdos dvare įkurti Europos integracijos centro susirinkimų namus.

2002 metais „Paribio fondas‟ išsinuomojo iš Pamario girininkijos dvarą su 10 hektarų parku. 2005 metais „Paribio fondo‟ vadovas K. Czyżewskis pristatė Tarptautinio dialogo centro Krasnagrūdoje projektą, kurio tikslas, be kita ko, buvo dvaro komplekso atgaivinimas, muziejaus, skirto ne tik Cz. Miłoszui, bet pristatančio visos Miloszų giminės istoriją ir jos indėlį į Lietuvos–Lenkijos paribio istoriją, įkūrimas ir Tarptautinio dialogo centro įsteigimas, kurio užduotis yra puoselėti daugiakultūrės Abiejų Tautų Respublikos tradicijas. 2011 metais po renovacijos Karsnagrūdos dvare įsikūrė ir Cz. Miłoszo ir jo šeimos muziejus, biblioteka, parodų ir konferencijų salės.

Seminaras „Girdėti kitą‟

Seminaro metu vyko paskaitos, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su vietos bendruomenės atstovais ir įvairių objektų lankymas.

Viena iš tokių išvykų buvo į Mackovą Rudą (lenk. Maćkowa Ruda) – garsaus menininko prof. Andrzejaus Strumiłło, kilusio iš Lietuvos, galeriją. Šiuo metu Mackovoje Rudoje gyvena ir dirba profesoriaus dukra Anna Strumiłło – dailininkė, fotografė, kuri pristatė galerijos veiklą. Susitikimo metu Rasa Rimickaitė, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Lenkijoje, paminėjo, kad prof. A. Strumiłło yra labai nusipelnęs Lietuvai. Nuo pat pradžių jis visais būdais palaikė Lietuvos nepriklausomybės idėją, po 1990 metų, gresiant pavojui, suteikė prieglobstį ne vienam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui. A. Strumiłło pasakojo apie prof. A. Strumiłło kūrybą ir veiklą, apie tai, kaip menas gali tapti daugiakultūrio dialogo priemone, apie savo kurybinę patirtį dirbant su augalais ir, žinoma, apie Strumiłło galeriją, kurioje galima pamatyti profesoriaus darbus.

Viename buvusios Suvalkų sinagogos pastatų savo veiklą pristatė pedagogė, kultūros animatorė, viena iš „Menų, kultūrų ir tautų paribiai‟ centro Seinuose įkūrėjų Bożena Szroeder. B. Szroeder – tarpkultūrinio vaikų ugdymo programos autorė – dirbdama su vaikais daug metų vis iš naujo kuria „Seinų kronikas‟ (animacinius filmukus, spektaklius, miestelio maketus). Seinų istorija atkuriama iš senų žmonių pasakojimų, legendų, fotografijų, maldų ir gyventojų prisiminimų. Jos programoje „Seinų kronikos“ dalyvauja įvairių tautybių ir konfesijų vaikai ir jaunimas – lenkai, lietuviai ir sentikiai. Svarbu, kad jaunuolių grupės, pasakodamos Seinų istorijas, spektaklį praturtintų naujais pasakojimais apie jų šeimų istorijas.

Tarp kitų „Menų, kultūrų ir tautų paribiai‟ centro Seinuose veiklų seminaro metu verta paminėti įdomias diskusijas, paskaitas, parodos „Sentikiai. Tylos religija‟ lankymą, Seinų teatro Klezmerio orkestro koncertą, įvairias kūrybines dirbtuves. Organizatoriai sukurė įdomią ir labai turiningą tarptautinio seminaro programą, o vienas iš renginio tikslų, kaip apibūdino Atviros Lietuvos fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė, buvo „permąstyti vertybes, apžvelgti tarpkultūrinio dialogo iššūkius Lietuvoje ir Lenkijoje, susiskaldymo ir etnocentristinių autoritarinių tendencijų laikais‟.

Straipsnio aut. Regina Jakubėnas

Filologijos fakultetas
BKKI
Polonistikos centras

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 12 d. iki balandžio 30 d., šeštadieniais, nuotoliniu būdu, nuo 11 val.

Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami.

Išankstinė registracija būtina. Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21.00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda. Registracijos forma >

Naujienas sekite VU Rusų filologijos katedros ir VU.Academia.ru Facebook puslapiuose.

Programa rusų kalba >

Programa lietuvių kalba >

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui:

Kviečiame studentus ir moksleivius dalyvauti atvirojoje lingvistikos olimpiadoje! Tam visai nebūtina savo studijų sieti su lingvistikos kryptimi – vadovaukis turimomis žiniomis, išspręsk užduotis internete ir laimėk puikius prizus. Trims laimėtojams numatyti knygyno Eureka! dovanų kuponai.

Olimpiada vyksta iki sausio 28 d. Užduočių nuoroda >

Dalinamės LRT.lt pasirodžiusiu prof. Loretos Vaicekauskienės straipsniu apie jos patirtį vienoje iš Vilniaus mokyklų. Joje L. Vaicekauskienei buvo leista kurti lietuvių kalbos pamokų turinį taip, kaip jai atrodė prasmingiausia – kviečiame skaityti apie profesorės padarytas įžvalgas >