Naujienos

Spalio 7-8 d. kviečiame į tarptautinę konferenciją „Romain Gary et André Malraux: dans leur temps et dans le nôtre“.

Dėl daugau informacijos kreipkitės į  

Programa:

LE 7 OCTOBRE (JEUDI)

9.30-10.00 (Attention!!! Lʼheure de Paris 8.30-9.00, etc.) La connexion des participants

10.00-10.10 Mot de bienvenue. Mme Alix Everard, lʼAmbassadrice de France en Lituanie

10.10-10.15 Mot de bienvenue. Mme Inesa Šeškauskienė, la Doyenne de la faculté de philologie de l՚Université de Vilnius

10.15-11.20 Séance plénière 1

Malraux et Gary, romanciers de lʼaventure et de la métamorphose

Denis LABOURET, Sorbonne-Université, Paris

11.20-12.25 Séance plénière 2

Jouer à la frontière des genres littéraires: connivences Gary/Malraux

Julien ROUMETTE, Université de Toulouse Le Mirail

Modérateur: Vytautas Bikulčius

12.25-13.30 Pause déjeuner

13.30-14.00 

Le „musée imaginaire“: de Malraux à Gary

Esther GRIMALT, Université dʼAvignon

14.00-14.30 

Lʼéco-poétique dans le roman de Romain Gary Les Racines du ciel

Eglė KAČKUTĖ, Raminta KERŠEVIČIŪTĖ, lʼUniversité de Vilnius

14.30-15.00

Des Conquérants aux Enchanteurs: modes dʼappréhension du réel à travers la création romanesque

Larisa BOTNARI, Université de Bucarest

15.00-15.30

André Malraux au coeur du musée imaginaire de Romain Gary

Jonathan Barkate, Université Gustave Eiffel, Marne-la- Vallée

Modérateur: Thierry Jacques Laurent

LE 8 OCTOBRE

10.00-11.05 Séance plénière 3

Deux humanismes, deux cinémas: Espoir (Sierra de Teruel, 1939) d՚André Malraux et Les oiseaux vont mourir au Pérou (1968) de Romain Gary

Jean-François HANGOUËT, chercheur indépendant, Paris

11.05-12.10 Séance plénière 4

Malraux et Gary, mythomanes

Thierry Jacques Laurent, CRICES (Centre de recherche de l՚ICES)

Modérateur Eglė Kačkutė

Pause déjeuner 12.10-13.00

13.00-13.30 

La réception de l՚oeuvre de Romain Gary et d՚André Malraux en Italie

Marilena GENOVESE, lʼUniversité de Rome La Sapienza

13.30-14.00

Quand l՚art devient une rectification de lʼhomme: Gary et Malraux, un même humanisme esthétique?

Lou MOURLAN, Université Toulouse 2 Jean-Jaurès

14.00-14.30

Le destin de lʼEurope dans le roman Les noyers dʼAltenburg dʼAndré Malraux et dans le roman Europa de Romain Gary

Vytautas BIKULČIUS, Université de Vilnius

Modérateur Jean-François HANGOUËT

14.30-14.40 

Intervention de Jean-René Bourrel, vice-président de lʼassociation Amitiés internationales A. Malraux (AIAM)

Spalio 11 d., pirmadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Aliona Sofija Ivinskaja gins disertaciją „Anos Achmatovos kūrybos recepcija Lietuvoje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Nuotolinis prisijungimas per MS Teams >

Disertacija rengta 2016–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

• dr. Donata Mitaitė – tarybos pirmininkė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• prof. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• dr. Valentina Brio (Jeruzalės hebrajų universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Pavel Lavrinec (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
• doc. dr. Birutė Meržvinskytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

2021 m. spalio 8 d., penktadienį, kviečiame dalyvauti tradicinėje nuotolinėje konferencijoje pagal programą „Verčiame Europai“ (Translating Europe Workshop). Šių metų tema „Vertimo paribiai ir užribiai“ (At the Edge of Translation and Beyond). Kviestinis pranešėjas Latvijos universiteto profesorius Andrejs Veisbergs. Pranešimo tema: Translation, Paratexts, Translator Visibility.

Konferencijos programą rasite čia > O prie konferencijos prisijungsite paspaudę šią Zoom nuorodą > 

Organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra ir Europos Komisijos vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbus skyrius

Socialiniai partneriai: Lietuvos vertėjų asociacija ir Lietuvos konferencijų vertėjų asociacija

Daugiau informacijos apie ankstesnes konferencijas rasite čia >.

Konferencijos programa >

Š. m. rugsėjo 9–11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Konferencija buvo skirta paminėti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus 2021 m. Lietuvos totorių metais. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas, partneriai – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Konferencijos globėjas – Vilniaus universiteto Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Organizacinį komitetą sudarė doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras).

Konferencija buvo specializuota, todėl kvietimai dalyvauti joje buvo tiksliniai – atrenkami tyrėjai, dirbantys totoristikos srityje arba itin artimoje srityje. Konferencijoje dalyvavo 40 mokslininkų iš Baltarusijos, Bulgarijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos (Tatarstano Respublikos, Karačiajų Čerkesijos Respublikos, Maskvos srities), Vokietijos, Ukrainos, Turkijos. Lietuvos Respublikai atstovavo 7 mokslininkai.

Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Turkijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Lietuvoje Gökhan Turan, Lenkijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje UrszulaDoroszewska, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centro prof. habil. dr. Czesław Łapicz. Konferencijos atidaryme dalyvavo diplomatai, akademinė visuomenė, įvairių institucijų atstovai. Po konferencijos atidarymo mokslininkai ir svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos Galeriją, kur buvo pristatyta paroda „Lenkijos musulmonų-totorių tradicijos ir dabartis“. Parodą pristatė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai intensyviai dirbo nuo 9 iki 18 val., o vakare klausėsi koncerto, kuris vyko VU Mažojoje auloje. Dalyviai ir svečiai mėgavosi totoriškais kūriniais, kuriuos atliko Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė Julija Karaliūnaitė, Totorių kultūros centro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas), ansamblis „Lakmè“ (meno vadovai Arvydas Kveglis ir Jekaterina Rodionova).

Antra konferencijos diena prasidėjo 9 val. ir baigėsi 19 val. konferencijos uždarymu. Dvi dienas VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 40 pranešimų. Iš viso buvo penkios teminės sekcijos: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“. Plenariniame posėdyje savo tyrimus ir atradimus pristatė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska ir prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Torunės m. Koperniko universitetas, Lenkija), o taip pat dr. Vladyslav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina).

Konferencijoje gyvai dalyvavo 21, o nuotoliniu būdu prisijungė 19 pranešėjų.

Trečią konferencijos dieną, rugsėjo 11 d., konferencijos dalyviai apžiūrėjo Kėdainių senamiestį ir išlikusį Kėdainių mečetės minaretą, o popiet, nuvykę į Subartonių kaimą, aplankė V. Krėvės-Mickevičiaus muziejų, Liusės Gaidukevičienės įsteigtą privatų totorių muziejų. Išvykos dalyviams taip pat teko garbė dalyvauti 2021 m. pasirodžiusio leidinio „Lietuvos totorių muziejaus ištakos: nuo tarpukaryje Vilniuje veikusio muziejaus iki muziejaus Subartonyse“ pristatyme (leidinio sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė), kuriame dalyvavo ir Varėnos totorių draugijos bei Alytaus totorių draugijos nariai. Sveikinimo žodį tarė Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, kuri perdavė nuoširdžiausius sveikinimus nuo Varėnos rajono mero p. Algio Kašėtos.

Doc. dr. Galina Miškinienė išreiškia padėką visiems, kas prisidėjo ruošiant šią jubiliejinę konferenciją, o konferencijos dalyviams – už įdomius pranešimus ir naujas įžvalgas. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus skelbiami straipsnių rinkinyje, kurio leidybą pagal Lietuvos totorių metų Vyriausybės patvirtintą planą turi finansuoti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Konferencijos pagrindiniai rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Turkijos išeivijos ir giminiškų bendruomenių prezidiumas, Turkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Informacinis palaikymas – LRT klasika, LRT radijas, Katalikų radijo Mažoji studija, ru.delfi.lt, Kurier Wileński, Asociacija „LT Inforum“, РУНЬ ir kt.

Konferencijos puslapis >

Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau trečią kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikti trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Džiaugiamės, kad du apdovanojimus pelnė Filologijos fakulteto mokslininkių darbai!

Skaitomiausios studijų knygos kategorijoje skaitomiausia išrinkta Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės studijų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“, o skaitomiausiu mokslo populiarinimo leidiniu – doc. Jūratės Levinos sudarytas mokslo populiarinimo leidinys „Algirdas Julius Greimas. Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“.

Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo paskelbti per pirmąjį universiteto Senato posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 21 d. Autoriams buvo įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas. Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Žurnalų skaitomumas įvertinamas remiantis keturiais rodikliais: visų žurnalo straipsnių atsisiuntimų per 2020 metus skaičiumi, atsisiuntimų skaičiumi vienam straipsniui, visų žurnalo straipsnių citatų skaičiumi per paskutinius 5 metus (pagal „Dimensions“ skaičiavimus) ir citatų skaičiumi, tenkančiu vienam žurnalo straipsniui (pagal „Dimensions“). Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (2 min.).
2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas (3 min.).
3. 2021/2022 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 5 min.).
4. Dėl Fakulteto nuostatų 37 punkto pakeitimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
5. Fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos atnaujintos sudėties tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
6. Siūlymas Lietuvos mokslo premijų konkursui (doc. Erika Sausverde, 5 min.).
7. Siūlymas į Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narius (pristato doc. Vilma Zubaitienė, 5 min.).
8. Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės, Linos Vaškevičienės lietuvių kalbos vadovėlio „Sėkmės!“ teikimas leidybai (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
9. Studijų kolegijos sudėties atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
10. Anglų filologijos ir Anglistikos SPK sudėties atnaujinimas (doc. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
11. Gretutinių studijų programų atnaujinimas: baigiamojo egzamino įtraukimas į 7 sem. (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
12. Kalbotyros magistrantūros SPK pirmininkės keitimas (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
13. Vertimo studijų plano atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
14. Studentės prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo (dėl neįgalumo) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
15. Naujos LKTVI Lyginamųjų literatūros studijų MTG vadovės tvirtinimas (dr. Aistė Kučinskienė, 5 min.).
16. Kiti klausimai.

Rugsėjo 24 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: Ignorance inferences and roundness effects with modified numerals, pranešėjas – Alexandre Cremers.

Pranešimo santrauka: Modified numerals like "at least four" or "more than three" are notorious in the formal semantics/pragmatics literature for a number of puzzles they pose to the theory of implicatures. While  'more than 5' and 'at least 6' should intuitively be synonymous, 'at least' obligatorily conveys ignorance (hence the weirdness of "I have at least three kids") but 'more than' doesn't (in a context with a salient threshold, I have more than three kids" is acceptable). Conversely, 'at least' can combine with any numeral, but 'more than' shows a strong preference for round or contextually salient numerals ("Mary can drink, she's more than 23" is deviant when the relevant threshold is 18 or 20).

I will first present experimental results that clarify the ignorance implicatures of 'at least' and 'more than', and then present a new account of modified numerals based on a very simple semantics and a new pragmatics formalized in Optimality Theory.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Praėjusi penktadienį seminaro tema buvo Echoic use and the problem of historical imperatives, pranešėjas – Axel Holvoet. Seminaro skaidres galima pamatyti seminaro Teams platformoje. 

Visi maloniai laukiami!

Gerbiamieji Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

vadovaudamasi VU Senato 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. S-2017-7-6 bei VU Filologijos fakulteto nuostatais, patvirtintais VU Senato 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. S-2017-7-6, Filologijos fakulteto rinkimų komisija, patvirtinta Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos 2021 m. birželio 8 d., informuoja, kad:

• Filologijos fakulteto Tarybos narių rinkimai vyks 2021 m. lapkričio 4 d.;

• kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas vyks nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. spalio 20 d.;

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 (dvidešimt penki) nariai:

   - 7 (septyni) Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai;

   - 7 (septyni) Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys docentai ir/ar vyresnieji mokslo darbuotojai;

   - 5 (penki) kiti Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;

   - 5 (penki) Fakulteto studentų atstovai, atitinkantys Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

   - dekanas (narys pagal pareigas).

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

• registruojami el. paštu  (Violeta Katinienė – Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė);

• pateikia laisvos formos prašymą (nurodydami vardą, pavardę ir užimamas pareigas) arba sutikimą būti iškelti.

Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas, vadovaudamasis VU Kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu, patvirtintu VU Senato 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. S-2014-11-2, p. 15.

Prašom pasitikrinti, ar visi rinkėjai, atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, yra įtraukti į sąrašą. Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“.

Rinkimai vyks elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

Pirmininkė:  asist. dr. Violeta Katinienė

Nariai:           jaun. asist. Dovilė Čitavičiūtė,
                      studentų atstovė Elena Pranevičiūtė

Prasidėjus rudens semestrui, prof. dr. Axel Holvoet siūlo grįžti prie Seminaro pas skandinavus tradicijos.

Pirmojo seminaro tema: Echoic use and the problem of historical imperatives. 

Seminaras vyks rugsėjo 17 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. (įėjimas per laiptinę tarp Sarbievijaus ir Daukanto kiemelius)

Seminaro santrauka:

Many languages (Romance, Slavic, Baltic, Arabic...) have historical imperatives, i.e., imperatives used in a narrative function. In earlier research I have argued that in some languages these arise from mirative imperatives, but this account does not hold for all languages where historical imperatives are attested. In my talk I will discuss echoic use (in the Sense of Sperber & Wilson 1986) as a possible source of historical imperatives. 

Visi maloniai laukiami!

Rugsėjo 3 d., minint 30-asias diplomatinių santykių tarp Turkijos ir Lietuvos atkūrimo metines, buvo atidengta lentelė, žyminti renovacijos darbų pabaigą Turkų kalbos centre.

Lentelę atidengė Turkijos ambasadorius Gökhan Turan su Vilniaus universiteto prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku, dalyvaujant Filologijos fakulteto dekanei prof. dr. Inesai Šeškauskienei, Azijos ir Transkultūrinių studijų instituto direktorei dr. Kristinai Garelytei bei akademinio personalo atstovėms dr. Galinai Miškinienei, Natelai Statkienei bei dr. Dilek Yumru.

Centro renovacija neseniai buvo baigta koordinuojant Turkijos Respublikos Ambasadai ir finansuojant Turkijos Bendradarbiavimo ir Koordinavimo Agentūrai (TIKA). Ambasadorius Turan apsilankė Centro auditorijose ir palinkėjo akademiniam personalui bei studentams sėkmės naujuose akademiniuose metuose.

Nuotraukos O. Gerikaitės.

Turkijos ambasadorius Gökhan Turan ir Vilniaus universiteto prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas

Vilniaus universiteto prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesai Šeškauskienei ir Turkijos ambasadorius Gökhan Turan

Akademinio personalo atstovė dr. Dilek Yumru, Azijos ir Transkultūrinių studijų instituto direktorė dr. Kristinai Garelytė ir akademinio personalo atstovė dr. Galina Miškinienė

Primename, kad iki rugsėjo 20 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus. 

Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias. 

Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat pristatomi du papildomi kursai:

• anglų kalbos praktinės gramatikos;
• šnekamosios anglų kalbos.

Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos > 

Mokslo metų pradžią švęskime drauge!

Rugsėjo 1 d. įvyks iškilminga studijų metų pradžios Renovatio studiorum ceremonija. Sutikti simbolinę naujų 2021/2022 studijų metų pradžią nuo 9.30 val. kviečiame VU Bibliotekos kiemelyje. Ceremonijos metu bus iškilmingai pakelta Vilniaus universiteto vėliava.

10.00 val. kviečiame visus Filologijos fakulteto pirmakursius (bakalaurantus ir magistrantus) rinktis Didžiajame kieme. Čia sveikinimo žodį tars Fakulteto Dekanė ir vyks pirmakursių imatrikuliacijos ceremonija. 

Nuo 12.00 val. bakalaurantams, o nuo 13.00 val. – magistrantams vyks susitikimai su studijų programų komitetais ir dėstytojais. Detalesnę informaciją, į kurią auditoriją reikės keliauti, galite rasti:

• bakalaurantai >
• magistrantai >

Taip pat nuo 15.00 val. visi kviečiami į tradicinę VU darbuotojų, studentų ir alumnų eiseną, prasidedančią nuo LR Seimo rūmų.

! Laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų reikalavimų visi renginio dalyviai turi turėti Galimybių pasą. Prie įėjimų į Didįjį kiemą būsite paprašyti jį parodyti (įeiti į Didįjį kiemą galima pro Pilies g. esančius vartus prie šv. Jonų bažnyčios arba pro M. K. Sarbievijaus kiemelį ateinant nuo Prezidentūros).

Visos integracijos savaitės #studentAUK programa > 

Daugiau informacijos apie visą VU Renovatio studiorum >

Naudingi video pradedant studijas VU >

Rugsėjo 9-11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė mokslinė konferencija Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai, skirta paminėti 2021 m. Lietuvos totorių metus. 

Programa >

Su konferencijos pranešimų santraukomis galima susipažinti konferencijos puslapyje > 

Taip pat, norint dalyvauti konferencijoje, atėjus bus būtina užsiregistruoti.

Eglė Jankauskaitė

Skandinavistikos centro jaunesnioji asistentė

Rugpjūčio 3–6 dienomis Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje susirinko virš šimto Šiaurės Europos kultūras, literatūras ir kalbas tyrinėjančių mokslininkų, Tarptautinės skandinavistikos asociacijos (IASS) narių, iš daugiau nei 20 pasaulio šalių. Renginį skirtą atminties kultūrai skandinavistikoje organizavo Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras.

Konferencija pavojingo viruso metu

Pirmoji Tarptautinės skandinavistikos asociacijos konferencija įvyko dar 1956 metais, Kembridžo universitete. Nuo tada kas dvejus metus tyrėjai renkasi vis kitame universitete, pakaitomis Skandinavijos šalyse ir ten, kur plėtojama skandinavistika. 2018 metais, užsibaigus IASS konferencijai Kopenhagoje, naujo renginio organizavimas perduotas į Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro rankas. Tiesa, 2020-aisiais turėjusią įvykti 33-iąją konferenciją teko nukelti, o ir šiemet ji vyko hibridiniu būdu, didžiajai daliai mokslininkų prisijungiant iš namų.

Vis dėlto, nors šių metų konferencija buvo kiek kitokia nei organizatorių tikėtasi, tačiau vis tiek praturtinanti ir įdomi. Anot Skandinavistikos centro alumnės ir konferencijos savanorės Justės Lemkės, tik prisijungusi prie organizatorių komandos ji nė neįtarė, su kokiais iššūkiais teks susidurti: „Situacija pasaulyje nulėmė, kad konferenciją teko metams atidėti ir šalia gyvo renginio Vilniaus universitete prisijaukinti Zoom platformą. Buvo labai smagu, kad dalis dalyvių galėjo atvykti į Vilnių – konferencijos ir pertraukėlių metu turėjome progų susipažinti ir pabendrauti skandinavų kalbomis. Maloniai nustebino ir tai, kokie aktyvūs buvo nuotoliniu būdu prisijungę dalyviai. Be to, kad buvo įdomu klausyti konferencijos pranešimų, savanoriavimas konferencijoje leido pamatyti, kaip organizuojami tokio tipo renginiai.“

Konferencija vyko hibridiniu būdu

Atmintis – literatūroje, kultūroje ir kalboje

Pasak Ievos Steponavičiūtės-Aleksiejūnienės, Skandinavistikos centro vadovės ir kadenciją ką tik baigusios IASS prezidentės, renginio tema – Atminties kultūra – visų pirma kilo iš šios konferencijos kultūrinės topografijos: „Vilnius, Tomo Venclovos apibūdintas kaip „polikultūrinis ir polichroninis tekstas“, turi nepaprastą, sudėtingą, daugiatautę ir daugiakalbę istoriją, rasime joje ir skandinaviškų pėdsakų. 1579-aisiais įkurtas Vilniaus universitetas yra ryški šių miesto prisiminimų dalis ir jau turi savąją istoriją Tarptautinėje skandinavistų asociacijoje. 1980 metais jos konferencijoje Greifsvalde universitetui atstovavo dr. Svetlana Steponavičienė su pranešimu iš islandų literatūros, o 1991 metais įkurto VU Skandinavistikos centro mokslininkai asociacijos konferencijose reguliariai dalyvauja nuo 2008 metų. Su šia konferencija Vilniaus universitetas tapo ir oficialiosios IASS istorijos dalimi.“

Vilniaus ir Lietuvos sąsajos su Šiaurės šalimis iškilo paskaitose tiek apie istorinę lingvistiką (ar žinojote, kad senovės islandų kalbos žodžiai, reiškiantys „kviečius“ ir „ūkį, fermą“, galimai kilę iš tos pačios proto-indoeuropietiškos šaknies kaip ir lietuviškasis „būvis“?), tiek istoriją bei politikos diskursą. Man, sociolingvistei, itin aktualus buvo Majos Chacińskos pranešimas apie tai, kaip Švedijoje kalbama apie migrantus ir pabėgėlius. Anot jos, tikslūs ir neutralūs pasakymai, kalbant apie migrantus visiškai nepaslepia realybės ir dėl migracijos iškilusių problemų, tai yra, nekuria netikros atminties. Kaip tik, jie padeda objektyviai pažvelgti į tikrovę ir efektyviai spręsti problemas.

Literatūros ir medijų specialistai konferencijoje nagrinėjo postatminties ir materialiosios atminties temas, transkultūrinių migracijų, kultūros kanonų kaitos ir kitas problemas. Pranešimai apie tai, kaip literatūroje vaizduojama ir veikia atmintis ar per atminties studijų prizmę perskaitytos senovės skandinavų sãgos parodė naujus būdus ne tik analizuoti tekstus, bet ir apmąstyti šiuolaikines socialines ir psichologines problemas.

Pati konferencija taip pat turi savo atmintį ir iš kitų itin išsiskiria savo tradicijomis – mokslinius pranešimus papildo ne tik bendra vakarienė, bet ir autorių vakaras, pasivaikščiojimai po miestą ir net dainos. Šiemet konferencijos dalyviai ir vilniečiai galėjo susitikti su į Vilnių specialiai atvykusia Latvijoje gimusia norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen ir iš Ciuricho prisijungusiu garsiu islandų rašytoju Sjónu. Konferencijoje gyvai dalyvavusiems svečiams buvo pasiūlytos dvi teminės ekskursijos: Atminties vietos Vilniuje ir Modernistinis Kaunas (o negalėjusieji atvykti, konferencijos partnerių – agentūros Go Vilnius – dėka miestą ir jo muziejus galėjo aplankyti bent virtualiai). O renginio pabaigoje nuskambėjo ir dviejų ilgamečių asociacijos narių perkurta daina „Danger virus“ (pagal Vakarų Afrikos liaudies dainą „Danger waters“), maloniai nustebinusi ne vieną, tokioje konferencijoje dalyvavusį pirmą kartą.

Skandinavistai ekskursijoje Kaune, 2021-08-05

Vilniaus konferencija asociacijos tradicijoms suteikė naujumo, ne tik įnešdama hibridinį formatą, bet ir praplėsdama jos kalbinio horizonto ribas: pirmą kartą šalia skandinavų ir anglų kalbų, pranešimus buvo pakviesta skaityti ir suomių kalba.

Planuojama, kad 34-oji Tarptautinė skandinavistikos konferencija vyks 2023 metais Trumsės (Tromsø) universitete, preliminari jos tema – sveikata ir skandinavistika. Nors šių metų hibridinė konferencija nenuvylė nei moksliniu lygiu, nei džiaugsmu bendraujant su seniai pažįstamais ir naujais kolegomis, tikimasi, kad Norvegijoje vyksiančioje konferencijoje didžioji dauguma tyrėjų dalyvaus gyvai.

Dalinamės džiugia žinia: dar du Filologijos fakulteto mokslo žurnalai, Slavistica Vilnensis ir Taikomoji kalbotyra, buvo įtraukti į duomenų bazę Scopus. Iki šiol į šią duomenų bazę buvo įtraukti keturi Fakulteto žurnalai: Literatūra, Kalbotyra, Baltistica ir Verbum.

Žurnalas Slavistica Vilnensis yra skirtas publikuoti straipsnius, susijusius su paleoslavistika, slavų ir baltų kalbų santykiais, LDK kalbų ir raštijos istorija, slavų raštijos istorija ir slavų kalbų istorine gramatika, lyginamąja, tipologine ir kontrastyvine (gretinamąja) slavų kalbų gramatika, slavų dialektologija, etnolingvistika ir folkloru, sinchroniniais dabartinių slavų kalbų tyrimais, slavų kalbotyros istoriografija; slavų kultūros tyrimais; vertimu, lingvodidaktika ir kt. Taip pat žurnale skelbiamos mokslinės slavistų diskusijos, naujausių slavistikos veikalų recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kitus įvykius, personalijos ir bibliografijos. Daugiau apie žurnalą >

Taikomoji kalbotyra – tarptautinis elektroninis mokslo žurnalas, skirtas publikuoti tiriamuosius, apžvalginius, diskusinius straipsnius, recenzijas ir mokslinius esė taikomosios kalbotyros tematika: iš sociolingvistikos, gimtųjų ir svetimųjų kalbų mokymo ir mokymosi, psicholingvistikos, daugiakalbystės, kalbų politikos, tarpkultūrinės komunikacijos, diskurso analizės ir pragmatikos, leksikografijos, dalykinių kalbų, teismo lingvistikos, gestotyros ir kitų taikomosios kalbotyros šakų. Daugiau apie žurnalą >

Rugpjūčio 3–6 dienomis Vilniaus universitete vyks 33-ioji Tarptautinės skandinavistikos asociacijos (angl. International Association for Scandinavian Studies – IASS) konferencija „Atminties kultūra skandinavistikoje“. Renginys suburs tyrėjus iš įvairių humanitarinių sričių – lingvistus, literatūrologus, istorikus ir medijų tyrinėtojus.

Šios konferencijos ištakos siekia 1956 metus, kai Kembridžo universitete surengta pirmoji skandinavistų konferencija. Nuo tada ji vis kitame universitete organizuojama kas antrus metus. Ankstesnioji konferencija 2018 metais vyko Kopenhagos universitete, o 2016 metais ją rengė Groningeno universitetas Nyderlanduose. Šiemet garbė teko Vilniaus universiteto Skandinavistikos centrui. Nepaisant to, kad dėl Covid-19 pandemijos pernai turėjusį renginį teko nukelti į šiuos metus, o ir šiemet renginys vyks hibridiniu būdu, dalis pranešėjų pranešimus skaitys gyvai, atvykę į Lietuvą. Vilnius – sudėtingos ir turtingos kultūrinės atminties kupinas miestas – yra itin tinkama vieta apmąstyti ir diskutuoti apie praeities suvokimą ir priėmimą.

33-iojoje konferencijoje pranešimus skaitys daugiau nei 130 mokslininkų iš 26 šalių, konferencija vyks Šiaurės ir anglų kalbomis. Atminties tema pastaraisiais metais darosi vis aktualesnė tyrinėjant, kaip visuomenės ir paskiri žmonės mato savo istoriją ir identitetą, ir kaip suvokiami dabarties ir ateities iššūkiai, pavyzdžiui klimato kaita. Taigi konferencijoje kultūrinės atminties tema bus nagrinėjama iš įvairių perspektyvų – istorinės ir istoriografinės, identiteto, lyčių studijų, lingvistinės ir literatūrologinės.

Kultūrinė programa – sena konferencijos tradicija

Rugpjūčio 4-ąją dieną, 18:00, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje taip pat vyks ir jau konferencijos tradicija tapęs susitikimas autorių vakaras. Renginys yra nemokamas. Šiemet diskusija vyks su islandų rašytoju Sjón ir latvių-norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen. Abu menininkai yra išskirtiniai kūrėjai, apdovanoti daugybe prizų ir savo kūryboje nebijantys paliesti sudėtingų temų. Sjóno kūryboje tikrų įvykių prisiminimai konkuruoja su mitologiniais ir vaizduotės sukurtais vaizdiniais, o Ilzes Burkovskos Jacobsen filmuose gausu autobiografinių detalių.

Konferencija vyks rugpjūčio 3–6 dienomis.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia: http://www.iass2021.flf.vu.lt

Rugpjūčio 4 d., trečiadienį, Vilniaus skandinavistai kviečia į skandinavų menininkų diskusiją atminties tema. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyks susitikimas su dviem Šiaurės kraštų menininkais – islandų rašytoju Sjónu ir latvių kilmės norvegų režisiere Ilze Burkovska Jacobsen. Renginys yra Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro ir Tarptautinės skandinavistikos studijų asociacijos (IASS) organizuojamos mokslinės konferencijos ,,Atminties kultūra skandinavistikoje“ programos dalis.

Sjón (tikrasis vardas – Sigurjón Birgir Sigurðsson) prisijungs prie renginio nuotoliniu būdu iš Ciuricho. Lietuvoje rašytojas yra lankęsis kelis kartus, į lietuvių kalbą yra išleisti trys jo romanai: „Tavo akys matė mane“ (vertė Jurgita Marija Abraitytė, Apostrofa, 2005), „Baldras, Šešėlio sūnus“ (vertė Rasa Baranauskienė, Apostrofa, 2009) ir „Iš didžuvės nasrų“ (vertė Rasa Baranauskienė, Apostrofa, 2017). Naujausiasis jo romanas „Korngult hár, grá augu“ („Šviesūs plaukai, pilkos akys, 2019) jau išleistas anglų, danų, švedų kalbomis ir yra verčiamas į kitas.

Autorius yra gerai žinomas pasaulyje ne tik dėl daugybę apdovanojimų pelniusių romanų, bet ir kaip poetas, operų libretų, filmų scenarijų ir dainų tekstų autorius. Rašytojas dažnai bendradarbiauja su kitais kūrėjais, pavyzdžiui, Björk, jo žodžiai skambėjo filme „Šokėja tamsoje“ („Dancer in the Dark“), o šiemet Kanų festivalyje buvo pristatytas filmas ,,Dýrið“ (angl. pavadinimas „Lamb“), sukurtas pagal jo ir debiutuojančio režisieriaus Valdimaro Jóhanssono scenarijų.

Ilze Burkovska Jacobsen susitikime dalyvaus gyvai. Ši jau daugelį metų Norvegijoje gyvenanti režisierė kartu su vyru yra įsteigusi kino kompaniją „Bivrost film“, sukūrusi 8 dokumentinius filmus ir 5 dokumentinius serialus. 2019-aisiais jos animacinis dokumentinis serialas apie vaikų seksualinį išnaudojimą „My Body Belongs to Me“ („Mano kūnas priklauso man“) pelnė „Emmy“ apdovanojimą, o kitais metais autobiografinis animacinis filmas „My Favourite War“ („Mano mėgstamiausias karas“) apie autorės vaikystę sovietų okupuotoje Latvijoje buvo apdovanotas Tarptautinio Ansi animacinio festivalio Contrechamp prizu, o vėliau pelnė ir daugybę kitų kino festivalių apdovanojimų.

Renginį ves Anna Estera Mrozewicz (Poznanės universitetas) ir Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilniaus universitetas). 

Renginį remia Islandų literatūros centras (Miðstöð íslenskra bókmennta) ir Norvegijos Norvegijos aukštojo mokslo tarptautinimo ir kokybės plėtros direkcija (DIKU). Renginio partneris – Go Vilnius.

Pokalbis vyks anglų kalba be vertimo rugpjūčio 4 dieną, 18:00 – 19:30 val. (prašome ateiti anksčiau, nuo 17:45), Mažojoje auloje, Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose (Universiteto g. 3, Vilnius). Norinčius dalyvauti prašome užsiregistruoti čia, būtina turėti galimybių pasą. Daugiau informacijos apie konferenciją ,,Atminties kultūra Skandinavistikoje“ galima rasti čia.

Nuotraukoje – Ilze Burkovska Jacobsen.

Liepos 27-30 d. kviečiame bendruomenę į „Maudučio“ ir Platelių dvaro sodybose vyksiantį XVI-ąjįakademinį vasaros seminarą Literatūros salos. Dalyvių registracija su nakvyne ir maitinimu jau baigta, bet paklausyti pranešimų ir diskusijų kviečiami visi susidomėjusieji.

Programa >