Jau devintąjį kartą vyksiantis  „Poezijos pavasario" festivalio programos renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu” ieško savanorių!

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai projekto renginyje deklamuos lietuvių poetų eiles ir atliks muzikinius kūrinius. Šiuo metu ieškomi 3-4 savanoriai, galintys padėti dalyviams išmokti deklamuoti (raiškiai skaityti) pasirinktus poezijos kūrinius. 

Renginys vyks gegužės 26 d. (pirmadienį) 18:00 val. Vilniaus rotušėje. 

Daugiau apie projektą.

Norinčius prisidėti, prašome susisiekti nurodytu el. paštu.

VU Vertimo studijų katedros nuotr.

Balandžio 17 d. „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ erdvėje vyko W.Shakespeare'o gimtadieniui skirtas renginys "Celebrating Shakespeare".

Renginyje dalyvavo VU Filologijos fakulteto studentai. Buvo skaitomi W.Shakespeare'o 27-tas sonetas originalo kalba bei geriausi poetiniai studentų vertimai į lietuvių kalbą, palyginimui pateikiant ir vertimus studentų studijuojamomis (vokiečių, ispanų) ar gimtosiomis kalbomis (azerbaidžaniečių, turkų, ukrainiečių, baltarusų, rusų). Atrinktų lietuviškų vertimų autoriai buvo apdovanoti knygomis. Renginio metu pristatytas W.Shakespeare'o biografijai ir kūrybai skirtas dokumentinis filmas.

Renginį organizavo VU FLF Užsienio kalbų instituto dėstytoja Birutė Ona Palovienė ir LKVSI Vertimo studijų katedros dėstytoja dr. Deimantė Veličkienė. Renginio dalyvius svetingai priėmė Vilniaus literatų namai.

Dėkojame jiems!

Sveikiname Skirmantą Kniežą sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Lotynų kalba ir lotyniškoji kultūra kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tapatumo veiksnys“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Linkime didžiausios sėkmės!

Balandžio 17 d. 17.00 val. Filologijos fakultete, A4 auditorijoje vyks dirbtuvės bendruomenės nariams, skirtos vardiniam esybių atpažinimui (NER) naudojant Spacy kalbų modelius.

Skirtingai nuo didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT ar Gemini, Spacy kalbos modeliai negeneruoja teksto, o yra skirti struktūrinei tekstų analizei ir anotavimui. Kalbos modelis yra matematinis modelis, išmokytas tam tikros kalbos tekstais, kuris analizuoja žodžius ir jų tarpusavio ryšius. Spacy modeliai sukurti daugeliui kalbų, įskaitant lietuvių kalbą, ir gali būti taikomi istoriniams bei filologiniams tyrimams.

Dirbtuvių metu nagrinėsime šių modelių galimybes, ypač jų gebėjimą atpažinti vardines esybes, tokias kaip asmenvardžiai, geografinės vietovės, organizacijos, datos, įvykiai, adresai ir net meno kūriniai. Analizuosime du atvejus, kurie parodė šio metodo produktyvumą moksliniuose tyrimuose, ir aptarsime įvairius teksto anotavimo metodus, įskaitant vardinių esybių žymėjimą konteksto nustatymui, siekiant išsamiai suprasti, kaip šie modeliai gali būti pritaikyti praktikoje. Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę eksperimentuoti su modeliais naudodami pasirinktus tekstus. Jei neturite bendrojo prisijungimo prie VU sistemos, rekomenduojama atsinešti nešiojamąjį kompiuterį su „Windows“ operacine sistema ir literatūrinį arba negrožinės literatūros tekstą lietuvių, anglų kalbomis .txt formatu praktiniams užsiėmimams. Lietuvių literatūros kūrinių .txt formatu galima rasti čia.

Šios dirbtuvės skirtos tiems, kurie nėra susipažinę arba tik pradeda susipažinti su Spacy kalbų modeliais. Programavimo įgūdžiai nebūtini.

Darbas su modeliu vyks per Google Colab.

Dalyviui būtina būti susikūrus Google paskyrą (pvz., Gmail).

Seminaras vyks anglų kalba.

Jį ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas.

Renginio trukmė: 45 min.

Registruotis galite pateiktoje nuorodoje.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo pagerbti iškiliausi šalies mokslininkai. Tarp apdovanotųjų ir naujai išrinktų akademikų – gausus būrys Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos atiteko VU doktorantui Laisvūnui Čekavičiui (Filologijos fakultetas, FILF) ir magistrantei Emilijai Blockutei (Istorijos fakultetas, IF). Už pasiekimus matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanoti magistrantai Tomas Latvys (FF) ir Jonas Stadulis (CHGF), pagyrimo raštas skirtas doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (CHGF). Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premija skirta magistrantui Arturui Airapetianui (MF), o už technikos mokslų tyrimus – magistrantei Simonai Armalytei (FF) ir alumnei Jurgai Jeršovaitei (FF).

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantą Laisvūną Čekavičių!

Doc. Regimantas Tamošaitis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kovo 30 d. Panevėžio J. Miltinio teatre trims Vilniaus universiteto (VU) atstovams – ankčiau Lietuvių literatūros katedroje dirbusiam docentui Regimantui Tamošaičiui ir profesoriams emeritams Bonifacui Stundžiai bei Jonui Prapiesčiui – įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“.

Doc. R. Tamošaičiui ir profesoriui emeritui B. Stundžiai atminimo medaliai skirti už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, o profesorius emeritas J. Prapiestis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

Profesorius emeritas Bonifacas Stundžia / Vilniaus universiteto nuotr.

Atminimo medalis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas 2011 m. balandžio 13 d., pagerbiant iškilią G. Petkevičaitės-Bitės asmenybę. Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Atminimo medalių laureatus (Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, piliečių bendruomenes, asociacijas ir kitus fizinius ar juridinius asmenis) išrenka Seimo valdybos sudaryta kandidatų vertinimo komisija.

Profesorius emeritas Jonas Prapiestis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kasmet įteikiama 16 „Tarnaukite Lietuvai“ atminimo medalių. Tas pats asmuo apdovanojimą gali gauti tik vieną kartą.

Balandžio 1-4 dienomis mūsų fakultete vyko ERASMUS+ projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)” partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduos savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų patobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto vadovė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė ir FSF UMI doc. dr. Agnė Šimkienė.

Vizito metu Vilniaus ir Kauno vaikų darželiuose matėme, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. Ateityje tikimės, kad Sakartvelo darželiai perims mūsų darželiuose vykdomas STEAM veiklas, socialinio-emocinio ugdymo programas, gal net keis ikimokyklinio ugdymo standartus.

Skaičiuojama, kad žmonių, kuriems aktuali lengvai suprantama kalba, Lietuvoje gali būti iki 420 000. Siekiant užtikrinti tokių žmonių poreikius, Lietuvoje vis daugiau tekstų rašoma lengvai suprantama kalba. Lengvai suprantama kalba yra metodas, sukurtas mokslininkų siekiant pateikti informaciją kuo aiškiau ir paprasčiau, kad ji būtų suprantama kuo įvairesnėms visuomenės grupėms.

VU mokslo populiarinimo žurnale „Spectrum“ neseniai pasirodė Filologijos fakulteto mokslininkių dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės ir dokt. Ingos Daraškienės straipsnis „Lengvai suprantama kalba: metinius pranešimus ja rengia ir Lietuvos prezidentas“.

Jų buvo teirautasi apie asmeninę motyvaciją dirbti su lengvai suprantama kalba ir taip prisidėti prie informacijos prieinamumo Lietuvoje didinimo.

„Aš daug dirbu su psicholingvistikos tyrimais, o psicholingvistikoje mes tiriame, kaip žmonės apdoroja kalbą, kas jiems yra paprasta, kas sudėtinga, taip pat bandome kurti modelius, kaip kalba veikia. Tiesą sakant, anksčiau tie tyrimai atrodė labai teoriniai ir tai manęs per daug net netrikdė, nes traukė intelektinis smalsumas. Tačiau, kai susidūriau su lengvai suprantama kalba, staiga pamačiau labai aiškų taikymą. Čia teoriniai modeliai taikomi bandant pagrįstai palengvinti, pasakyti paprasčiau, pagelbėti suprasti. O galimybė stebėti, kaip tai veikia, labai motyvuoja. Būna, kad bendraujam su žmonėmis su intelekto negalia, kurie prieš kelerius metus neturėjo ką skaityti, o dabar pasakoja, kad pvz. jiems labai patiko skaityti tekstus apie vieną ar kitą politiką, gali papasakoti kontekstą. Tada iš tikrųjų pajaučiu tiek mokslinių tyrimų, tiek jų pritaikymo prasmę“, – teigia mokslinininkė dr. L. Vilkaitė-Lozdienė.

„Šioje veikloje atsidūriau neplanuotai, bet labai sėkmingai. Per keletą metų nuveikta išties nemažai. Dirbti su lengvai suprantama kalba skatina tai, jog rezultatus pajusti galima labai greitai, jie realūs, apčiuopiami. Būna, kad pats paprasčiausias tekstas žmogui tiesiog keičia gyvenimo kokybę. Na, pavyzdžiui, koks naujas įdomus receptas. Kažkam gali atrodyti smulkmena, bet kitam tai gali būti labai svarbu. Jau nekalbant apie viešojo gyvenimo dalykus. Visa tai labai motyvuoja, kai supranti, kad prisidedi prie tam tikros žmonių grupės įtraukties ir jų gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės gerinimo. Rengti tekstus lengvai suprantama kalba labai motyvuota ir tam tikras azartas – parašyti tikrai suprantamą, „skaidrų“ tekstą. Nenurimsti, kol neatrandi tinkamiausio žodžio, aiškios ir paprastos sakinio struktūros. Šio proceso metu pergalvojame savo supratimą apie kalbą, apie komunikaciją, įgauname papildomų žinių kaip lingvistai, daug aspektų pamatome visai kitu kampu. Tai be galo skatina dirbti ir toliau“, – savo mintimis dalijasi doktorantė I. Daraškienė.