Džiaugiamės istoriniu įvykiu – VU Filologijos fakultetas, bendradarbiaudamas su Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetu, siūlo įgyti dvigubą šių universitetų magistro diplomą. 

Dvigubo diplomo programa remiasi jau egzistuojančiomis magistro studijų programomis:

• Baltų kalbotyros VU Filologijos fakultete;
• Latvių kalbos, literatūros ir kultūros studijų („Latviešu valodas, literatūras un kultūras studijas“, Latviešu valodas, literatūras un kultūras studijas (bij. Baltu filoloģija)) LU Humanitarinių mokslų fakultete.

Šių programų studentai pirmuosius studijų metus praleidžia universitetuose, į kuriuos įstojo, tačiau trečiąjį semestrą turi išvykti studijų į užsienį, išklausyti ten siūlomus dalykus ir grįžus į savo universitetą rengti magistro darbą baltistine tematika. Nuspręsti, ar nori įgyti dvigubą diplomą, studentai gali iki antro semestro pradžios.

Baltų kalbotyros programa skirta ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukštąsias mokyklas baigusiems bakalauro pakopos studentams. Norintys dalyvauti dvigubo diplomo programoje studentai turi lietuvių ir latvių kalbas mokėti bent B1 lygiu. Baigusieji universitetus ES šalyse ar turintys lietuviškų šaknų gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Daugiau informacijos ieškokite:

• apie programą;
• priėmimo sąlygas.

Fakultetų dekanų sveikinimas ir kvietimas

VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra kviečia vyresniųjų klasių moksleivius į pirmąją pažintį su vokiečių kalba ir kultūra.

Kada: 2025 m. kovo 15 d., šeštadienį, pradžia - 11 val.

Kur: Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5, Vilnius, A9 auditorijoje.

Renginio kalba: lietuvių

Dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Registracija vyksta čia >>>

Programa:

Norime pasdžiaugti, kad prestižinėje „Brill“ leidykloje išleista VU Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimų tyrimo instituto profesorės Dainoros Pociūtės mokslo studija „The Reformation in Lithuania: Origins and Developments up to 1570“ (2025) – pirmoji knyga anglų kalba apie Reformaciją Lietuvoje.

Prof. D. Pociūtė pabrėžė savo pasakojimą turėjusi sutalpinti į 7 autorinių lankų apimtį, nurodytą leidyklos atstovų, jai pateikusių pasiūlymą publikuoti mokslo darbą. Todėl autorė nusprendė pateikti ankstyvosios Reformacijos raidos Lietuvoje analizę. Tai, jos nuomone, „savarankiškiausias Lietuvos protestantizmo etapas, kurio metu susikūrė ir veikė nepriklausoma Lietuvos Evangelikų bažnyčia, kurioje pynėsi skirtingos Vakarų konfesinės tendencijos“. 

Monografijos recenzentai teigia, kad monografija užpildo spragą anglosaksų rinkoje, kurioje iki šiol nebuvo tokio pobūdžio kūrinių.

„Ji puikiai sintezuoja esamus akademinius tyrimus ir pateikia išsamų Reformacijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vaizdą, kruopščiai rekonstruotą iš pirminių šaltinių. Kiekviename knygos skyriuje yra suformuoti tam tikri chronologiniai rėmai, kuriuose išryškinamos pagrindinių figūrų biografijos ir nušviečiamas jų vaidmuo platesniame Reformacijos kontekste. Pasakojimo aiškus ir glaustas stilius užtikrina skaitomumą neprarandant gelmės, todėl jis vienodai patrauklus tiek akademiniam, tiek plačiam skaitytojų ratui.

Pagirtinas yra ir darbo nuoseklumas bei talpumas. Šis efektas pasiekiamas į pasakojimą centrą iškeliant svarbiausius įvykius ir figūras, struktūruojančias istorinę seką“ – rašome recenzijoje.

Nuoroda į monografiją. 

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus nuotrauka

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius ir Klasikų asociacija kviečia į konferenciją, skirtą iškilaus lietuvių filologo, vertėjo ir pedagogo Jono Dumčiaus (1905–1986) 120-osioms gimimo metinėms pažymėti, prisiminti jo indėlį į Lietuvos kultūrą, klasikinę filologiją ir antikinės literatūros vertimus.

Jonas Dumčius buvo viena svarbiausių XX a. Lietuvos klasikinės filologijos asmenybių, reikšmingai prisidėjusi prie antikinės literatūros sklaidos Lietuvoje. Jis vertė Hesiodą, Platoną, Aischilą, Herodotą, Aristofaną, Plautą, Terencijų, Petronijų, parašė knygas Įvadas į antikinę literatūrą, Graikų kalba, Sofoklis ir kitas. Dumčiaus veikla aprėpė ne tik mokslą, bet ir pedagogiką – jis buvo ilgametis Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros dėstytojas ir vedėjas.

Konferencija vyks 2025 m. kovo 21 d. VU Filologijos fakultete, Kristijono Donelaičio auditorijoje. Konferencijos programą galite rasti čia.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus nuotrauka

Konferencijos metu K. Donelaičio auditorijoje veiks ir Jono Dumčiaus rankraščių paroda, kurioje galėsite pamatyti jo vertimus, mokslinius užrašus ir asmeninius dokumentus.

Sveikiname Filologijos fakulteto mokslininkę dr. Ernestą Kazakėnaitę, kuriai šiemet bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija. 

Stipendija dr. Ernestai Kazakėnaitei skiriama už projektą „Valstybingumas ir tapatybės formavimas(is) XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose“, pažymint, kad „labai plati ir įvairi E. Kazakėnaitės visuomeninė ir populiarinamoji veikla, jos tyrimai, darbų rezultatai ir veikla yra svarbūs ne tik Lietuvos valstybingumui, bet ir bendro Baltijos regiono identiteto, etniškumo, kultūrinės savivokos įtvirtinimui“.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Ernestai Kazakėnaitei bus įteikta Seime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Vasario 27 d. 17.00 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos dirbtuves, kuriose bus pristatytos atvirojo kodo geografinių informacinių sistemų (GIS) programos QGIS galimybės.

QGIS – tai galinga nemokama programa, leidžianti dirbti su geografiniais duomenimis tiek žemėlapių, tiek erdvinių duomenų bazių pavidalu. Ji gali būti naudinga visuose tyrimo etapuose – nuo duomenų rinkimo ir analizės iki rezultatų pateikimo.

Naudodamiesi QGIS tyrėjai gali:

• įkelti žemėlapius iš interneto, išsaugant visus geoduomenis;
• analizuoti žemėlapius įvairiais formatais (įskaitant atstumų, plotų ir objektų tankio matavimus);
• lyginti istorinius ir šiuolaikinius žemėlapius, georeferencijuodami senuosius pagal dabartines koordinates;
• redaguoti esamus įvairių istorinių laikotarpių žemėlapius, pridedant tyrimo duomenis.
• kurti savo žemėlapius;
• vykdyti erdvinę analizę geografinių duomenų bazėse, tokiose kaip PostGIS ir GeoPackage.

Ko tikėtis iš pirmųjų QGIS dirbtuvių? 

Aptarsime pagrindines GIS sąvokas (skirtingų tipų žemėlapius, skirtumus tarp vektorinių ir rastrinių žemėlapių, geoduomenų sąvoką). Dalyviai taip pat išmoks lyginti istorinius žemėlapius su šiuolaikiniais, pritaikydami jų geoduomenis ir taip uždėdami seną žemėlapį ant naujo.

Numatoma trukmė: 50 minučių

Per šį laiką praktiškai išnagrinėsime pavyzdį, georeferencijuodami istorinį Kauno žemėlapį pagal šiuolaikinį žemėlapį. Vėliau dalyviai galės savarankiškai uždėti istorinį Vilniaus (ar kito pasirinkto miesto) žemėlapį ant šiuolaikinio žemėlapio.

Prašome atsinešti savo nešiojamus kompiuterius, turintys VU prisijungimus galės naudotis ir lokaliais kompiuteriais. Rekomenduojame iš anksto įdiegti QGIS (3.34 versiją), kurią galite nemokamai atsisiųsti iš oficialios svetainės: https://qgis.org/download/

Laikas: vasario 27 d., 17.00–18.00 val.
Vieta: Filologijos fakultetas, A4 (2) auditorija

Registracija >>

Seminarą anglų kalba ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, sergii.gurbych@if.vu.lt.

„Taikomosios kalbotyros – mokslo, orientuoto į konkrečių su kalbomis susijusių problemų sprendimus – atradimai ne tik gausina žinias apie socialinius, tapatybinius, psichologinius, kognityvinius, neurofiziologinius ir kt. kalbų mokėjimo bei jų vartojimo aspektus, bet ir padeda ieškoti atsakymų į visuomenių gyvenime kylančius su kalba susijusius klausimus”, – sako šiųmetės taikomosios kalbotyros konferencijos „Kalbos ir žmonės“ organizacinio komiteto pirmininkė, Filologijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Inga Hilbig.

Plenarinių konferencijos posėdžių pranešėjai: bene garsiausias tarpkalbiavimo (angl. „translanguaging”) srities mokslininkas prof. Li Wei, šeimų kalbų politikos lauko vienos įtakingiausių tyrėjų prof. Xiao Lan Curdt-Christiansen ir prof. Elizabeth Lanza.

Į šį jau septintąjį tarptautinį ir tarpdalykinį renginį kviečiame ne tik kolegas lingvistus, bet ir tyrėjus iš kitų mokslo sričių!

Pranešimų santraukos laukiamos iki 2025 m. kovo 17 d.

Konferencija vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. Daugiau informacijos: https://litaka.lt/

Vasario 16-osios išvakarėse VU Filologijos fakultete 58 mokytojoms buvo įteikti lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbos modulių studijų baigimo pažymėjimai, liudijantys įgytą papildomą kompetenciją –mokyti pasirinktos užsienio kalbos. Nuo šiol 29 absolventės galės dirbti prancūzų kalbos, 24 – vokiečių ir 5 – lenkų kalbos mokytojomis. Dalis absolvenčių šia teise pasinaudojo jau šiais mokslo metais, praplėsdamos savo ugdymo įstaigose mokiniams siūlomų užsienio kalbų spektrą. 

Pasveikinti vokiečių kalbos modulio absolvenčių atvykusi Goethe‘s instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja pasidžiaugė augančia Lietuvos vokiečių kalbos mokančiųjų ir besimokančiųjų bendruomene. Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, kalbėjusi apie vokiečių ir lietuvių kalbų ryšius, vokiečių kalbos vaidmenį Lietuvoje, neslėpė džiaugsmo, kad nuo šiol kartu su modulio absolventėmis ši kalba iškeliaus į Elektrėnus, Jonavą, Kėdainius, Marijampolę, Mažeikius, Pakruojį, Panevėžį, Plungę, Šiaulius, Širvintas, Trakus, Uteną, o kelios absolventės liks Vilniuje. 

Tai buvo pirmoji modulio studijų laida. Kalbinio ugdymo moduliai įgyvendinami bendradarbiaujant VU Filosofijos ir Filologijos fakultetams. Moduliai pirmiausia skirti humanitarinių ir socialinių mokslų dalykų mokytojams, tačiau juos gali rinktis ir kitų dalykų mokytojai. Šias studijas VU siūlo pagal Nacionalinės švietimo agentūros projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, vykdomą pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2.