Trečią kartą iš eilės Filologijos fakulteto Vertimo raštu magistrantūros programa įveikė atrankos barjerus ir toliau pripažįstama kaip aukščiausius vertėjų rengimo standartus atitinkanti programa. Ji įtraukiama į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.

Programos absolventai gauna tai patvirtinantį pažymėjimą, o programa naudojasi įvairiomis privilegijomis, kurios suteikiamos tinklo narėms (pavyzdžiui, nemokamas dalyvavimas Europos Komisijos Generalinio vertimo raštu direktorato organizuojamose konferencijose ir vertimo forumuose, studentų priėmimas praktikai ir stažuotėms Europos institucijose, nemokama prieiga prie vertimo terminų bankų vertimo paskaitose ir pan.).

„Šis pripažinimas suteikia galimybę būti matomiems ir bendradarbiauti su geriausiais Europoje“, – įvertinimu džiaugiasi VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Vertimo raštu magistrantūros programa parengta ištyrus Lietuvos rinkos ir Europos institucijų poreikius, ją vykdo didelę vertimo patirtį turintys specialistai, todėl absolventai puikiai įsitvirtina darbo rinkoje. Be to, Europos vertimo raštu magistro programose privaloma profesinė praktika. Tai yra dar viena galimybė studentams tiesiogiai bendrauti su būsimaisiais darbdaviais. Kiekvienais metais bent keletas studentų gauna darbą būtent tose institucijose, kuriose atliko praktiką.

VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra rengia ne tik vertėjus raštu, bet ir vertėjus žodžiu (konferencijų vertėjus). Ši programa įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos Vertimo žodžiu generaliniu direktoratu ir Europos Parlamento Logistikos ir vertimo žodžiu generaliniu direktoratu. „Profesionalūs direktoratų vertėjai aktyviai dalyvauja studijų procese, teikia pedagoginę pagalbą dėstytojams, dalyvauja egzaminuose, rengia virtualias paskaitas, o programą baigusiems absolventams suteikiama teisė laikyti Europos Komisijos ir Europos Parlamento Vertimo žodžiu generalinių direktoratų akreditacijos testą. Jį išlaikiusieji gali dirbti vertėjais Europos Sąjungos institucijose“, – pasakoja prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Priėmimas į vertimo žodžiu programą vyksta kas dveji metai. Šiemet vykdomas priėmimas į abi – vertimo raštu ir vertimo žodžiu – programas. Jose laukiama bakalauro studijas baigusių studentų, mokančių anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą. Vertimo raštu programoje bus sudaroma ir italų kalbos vertėjų grupė.

Dr. Vilius Bartninkas Filologijos fakultete dirba dar visai neseniai. Vos prieš mėnesį jis grįžo iš Kembridžo universiteto, kur apgynė savo daktaro disertaciją apie platonišką religijos sampratą ir Filologijos fakultete pradėjo podoktorantūros studijas. Vilius yra ARKSI jaunesnysis mokslo darbuotojas ir dėsto Klasikinių studijų magistrantams bei TSPMI bakalaurams, tad trumpai pakalbinome šį naują Fakulteto veidą apie jo tyrimus, darbą ir viziją Fakultetui.

– Viliau, ką tirsi savo podoktorantūros studijose? 

– Mano „postdoko“ tyrimas yra daktaro disertacijos Kembridže tęsinys. Pastarojoje nagrinėjau, kaip Platonas suvokia tradicinę religiją savo vėlyvuosiuose darbuose, ir teigiau, kad Platonas religijoje pirmiausia ieško moralinio tobulėjimo galimybių, o kartu siekia iš dalies reformuoti kai kuriuos svarbesnius tradicinius dievus, atskleisdamas jų kosmologinę reikšmę. Tolesnis darbas yra pažiūrėti, kokią istorinę įtaką ši koncepcija turėjo Platono Akademijoje. Kaip žinome iš standartinių vadovėlių apie religijos istoriją, Helenistiniu laikotarpiu filosofai pernelyg nesidomėjo tradicine religija. Juos domino kosminiai dievai – planetos ir žvaigždės. Tačiau viename mažai tyrinėtame doksografiniame fragmente Aėtijus raportuoja, kad Ksenokratas, trečiasis Akademijos vadovas, perėmė Platono dievų sampratą, adaptavo ir perdavė stoikams. Be to, Aėtijus užsimena, kokiu maždaug būdu tradicinių dievų reforma įvyko Ksenokrato mokyme. Tai labai intriguojanti žinia, liudijanti, kad tradicinės religijos klausimas buvo svarstomas Akademijoje. Tad mano užduotis yra detaliau atsekti Platono religijos sampratos kaitą jo mokinių darbuose ir parodyti, kodėl Akademijos teologines diskusijas turėtume laikyti tiltu tarp Platono ir stoikų.

– Ar tai, ką tiri, atsispindi ir tavo paskaitose?

– Aš dirbu su klasikinių studijų magistrantais. Šiemet mes detaliai skaitėme centrinius Platono politinės filosofijos kūrinius ir nagrinėjome, kaip jis suvokia skirtingas politinio veikimo formas, kokie pažinimo tipai įgalina žmones būti politiškai nuovokiais, ir kokiais būdais bendruomenė ir įstatymai gali įgyvendinti teisingumą. Ateities planuose yra naujas kursas, kuriame siekčiau su studentais pamatyti, koks nevienalytis yra graikų religingumo reiškinys ir kokias skirtingas intelektualines strategijas graikų filosofai taikė, siekdami suprasti religiją.

– Kokį Fakultetą matai po 5 metų?

– Sunku atsakyti į šį klausimą, kadangi Fakultete esu labai trumpą laiką ir dar nespėjau susipažinti su didesne bendruomenės dalimi. Galiu kalbėti tik apie klasikus. Ilguoju laikotarpiu klasikus norėčiau matyti ne kaip pirmiausia filologų, o kaip tarpdisciplinę bendruomenę, vykdančią literatūros, istorijos, filosofijos, meno ir lingvistikos tyrinėjimus, bendradarbiaujančią tarpusavyje ir savo tyrimų pagrindu siūlančią novatoriškus kursus. Man atrodo, kad jau dabar klasikai natūraliai juda šia linkme, ir ne tik vyresnės kartos mokslininkai. Juk dauguma klasikų doktorantų neįtelpa į vieną sritį, jie rašo darbus, kurie jungia meno ir idėjų istorijos, religijos ir filosofijos, politikos ir istorijos temas.

– O kodėl rekomenduotum būtent klasikos studijas? 

– Vienas bičiulis man neseniai sakė, kad „klasikos ilgesys yra tikrovės ilgesys“ – tokių dalykų pažinimo, kurie yra fundamentalūs ir esminiai.

Sveikiname Filologijos fakulteto sportines komamdas, tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės varžybose pasiekusias puikių rezultatų!

Aerobikos varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. Fakulteto komanda (Marija Potašenko, Donata Gavėnaitė, Asta Žukauskaitė, Kristina Andriulytė, Agnė Baguškaitė) laimėjo II vietą.

Rankos lenkimo varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. mūsų fakulteto studentė, VU tinklinio rinktinės narė, Gabrielė Užlytė užėmė III vietą.

Lengvosios atletikos varžybose 2019 m. balandžio 11 d. komandinėje rikiuotėje Filologijos fakultetas (Jogailė Ručinskaitė, Meilė Masiulytė) užėmė IV vietą.

Gegužės 30 d. Filologijos fakultete lankėsi Lietuvoje viešinti Lenkijos Seimo delegacija. Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komiteto pirmininkas Rafał Grupiński, taip pat parlamentarai Krystyna Szumilas, Mirosława Stachowiak-Różecka, Tomasz Zieliński, Elżbieta Wojciechowska kartu su Lenkijos Respublikos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska bei konsulu Marcin Zieniewicz susitiko su Fakulteto dekane, Polonistikos centro vadovu bei dėstytojais.

Svečiai domėjosi Polonistikos studijomis Vilniaus universitete, čia vykdomais tyrimais bei moksline sklaida. Po susitikimo delegacija aplankė Vilniaus universiteto ansamblį ir biblioteką.

2019 m. gegužės 27 d. Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“ įvyko Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisijos posėdis. Jame slaptu balsavimu nuspręsta 2019 m. premiją skirti pedagogui, kalbininkui, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autoriui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui už ilgametę turiningą ir visapusišką veiklą lituanistikos ir pedagogikos srityse. Premijos laureatas yra Pegagogo pavyzdys, mokytojų Mokytojas, vienas žymiausių lietuvių kalbos didaktikos autoritetų, visą gyvenimą paskyręs gimtosios kalbos puoselėjimui. 

2018 m. įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą.

Premija laureatui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui bus iškilmingai įteikta birželio 13 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

BKKI Skandinavistikos centro jaunesnysis asistentas, LKI doktorantas, Vuk Vukotić gegužės 31 d., penktadienį, 10 val. Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) gins disertaciją humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti: „Language serves the people, not the other way around!  Ideologies of language in Lithuania, Norway, Serbia  and the Baltic, Scandinavian and Ex-Yugoslav regions. A typological perspective on metalinguistic media discourses  and language policies“ (vadovė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė).

Disetacijos gynimas vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Disertacijos gynimo taryba:

• Pirmininkė: prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija H 004).
• doc. dr. Inga Vinogradnaitė (Vilniaus universitetas);
• prof. Endre Brunstad (Bergeno universitetas);
• prof. Jelena Filipović (Belgrado universitetas);
• prof. Anna Verschik (Talino universitetas).

Su daktaro disertacija galima susipažinti Skandinavistikos centre, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose. 

2019 m. birželio 4 d. 11.00 val. (antradienį) Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) auditorijoje vyks BBKI Polonistikos centro ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto Antropologinės lingvistikos laboratorijos rengiamas mokslo seminaras „Przekaz treści kulturowych w dydaktyce języka polskiego jako obcego, drugiego i odziedziczonego“ / „Kultūros turinio sklaida mokant lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos“. Seminaro tikslas – diskutuoti apie kultūros informacijos sklaidos vietą ir būdą lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos mokymo procese įvairiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Susitikime bus aptariami kultūros turinio perteikimo kai kuriose lenkų kalbos mokomuosiuose leidiniuose ir pagalbinėse priemonėse įvairiais mokymo kontekstais (formalusis ir neformalusis, pvz., universitetinis ugdymas ar mokymas namuose). Taip pat bus pristatoma kultūros turinio parinkimo problema, atsižvelgiant į požiūrį ir lenkų kalbos sklaidos Lenkijoje ir užsienyje (ypač Lietuvoje) perspektyvą. Seminaro kalba lenkų (diskusijos – įvairiomis kalbomis).

Maloniai kviečiame!

Pranešėjai:

• prof. habil. dr. St. Cygan (Uniwersytet im. Jana Kochanowskiego w Kielcach / Kelcų Jano Kochanowskio universitetas), Podręczniki do nauki języka polskiego jako obcego na poziomie A1 jako narzędzie kształcenia i rozwijania kompetencji socjokulturowej (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokymo A1 lygiu vadovėliai ¬– sociokultūrinių gebėjimų ugdymo ir tobulinimo priemonė (kai kurie pavyzdžiai).
• prof. dr. K. Rutkovska (Vilniaus universitetas), Źródła multimedialne w nauczaniu szkolnym i akademickim. Przewodnik po gwarach polskich na Litwie / Multimedijos šaltiniai mokyklinėje ir akademinėje edukacijoje. Vadovas po lenkų tarmes Lietuvoje.
• dr. A. Burzyńska-Kamieniecka (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Aspekt lokalny w nauczaniu języka polskiego jako obcego i odziedziczonego (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos mokymo kaip užsienio ir paveldėtos kalbos vietos aspektas (kai kurie pavyzdžiai).
• dr. J. Kamieniecki (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Rola tekstów dawnych w przekazie treści kulturowych / Senųjų tekstų reikšmė kultūros turinio sklaidai.
• doc. dr. K. Geben (Vilniaus universitetas), Problemy nauczania kultury języka polskiego na Uniwersytecie Wileńskim / Lenkų kalbos kultūros mokymo Vilniaus universitete problemos.