Rugsėjo 30-oji – tarptautinė vertėjų diena, dar vadinama šventojo Jeronimo, vertėjų globėjo, vardu. Ta proga Lenkijos televizijos kanalas Lietuvoje TVP Wilno žinių laidoje Info Wilno paskelbė informaciją apie vykusius renginius >  Lenkijos žiūrovams buvo pristatytos vertėjos – šių metų Šv. Jeronimo premijos laureatės: ilgametė Filologijos fakulteto Klasikinių studijų katedros profesorė Eugenija Ulčinaitė, kuriai Šv. Jeronimo premija skirta už puikius antikinės ir ypač Lietuvos viduramžių, renesanso ir baroko literatūros vertimus, praturtinusius Lietuvos literatūros istoriją naujai atvertais LDK lotyniškosios bei lenkiškosios raštijos klodais, ir vertėja į latvių kalbą Dace Meire, apdovanota už aukštą profesinį meistriškumą ir produktyvumą verčiant į latvių kalbą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinius.

„Daugiausia premijų skiriama už vertimus iš šiuolaikinių kalbų. Taigi šis apdovanojimas labai svarbus, nes senosios literatūros tyrinėtojai ne visada pastebimi“, – sakė prof. Eugenija Ulčinaitė pokalbyje su Lenkijos televizijos kanalo žurnalistais.

Laidoje kalbėjo ir Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė. Ji pažymėjo, kad vertėjai reikalingi ne tik leidykloms, kurios verčia ir leidžia užsienio autorių knygas, bet ir „gyvam“ darbui, atliekant sinchroninį vertimą. Profesorė pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta profesionalių vertėjų raštu ir žodžiu, ypač iš rusų, vokiečių ir lenkų kalbų. Paklausta apie priežastis profesorė paaiškino: „Manau, kad priežastys yra objektyvios. Lenkų mokyklas baigę moksleiviai dažnai renkasi studijuoti kalbą Lenkijoje, išvažiuoja studijuoti ir į kitas šalis. Lietuvoje nėra tiek daug lenkų filologijos studijas baigiančių absolventų, be to, jų poreikis rinkoje gana didelis, todėl baigę studijas jie turi platesnį darbo pasiūlos spektrą, kuris apima ne tik vertėjo darbą.“

Koronaviruso pandemijos metu vis dažniau matėme ir gestų kalbos vertėjų. Lietuvoje jų yra 110.

„Gestų kalbos vertėjų nėra daug. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 6000 nebylių žmonių. Be to, kai kurie klausos negalią turintys asmenys taip pat bendrauja gestų kalba. Jiems vertėjų reikia visose gyvenimo situacijose. Negalime suspėti padėti visiems“, – pasakojo Ramunė Leonavičienė, Lietuvos gestų kalbos vertimo centro vadovė.

Galima pridurti, kad nuo rudens gestų kalbos vertimo bus mokoma ir VU Vertimo studijų katedroje. 2021 m. stojantiesiems į Vertimo bakalauro studijų programą planuojama pasiūlyti lietuvių gestų kalbos specializaciją. Be to, jau nuo ateinančio semestro gestų kalba besidomintys VU studentai galės studijuoti lietuvių gestų kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką.

Spalio 9 d., penktadienį, 15.00 val. 92 aud. bendruomenė kviečiama į doc. dr. Jelenos Konickajos seminarą: Daugiskaitiniai daiktavardžiai slovėnų ir lietuvių kalbose. // Существительные pluralia tantum в словенском и литовском языках. 

Doc. dr. Konickaja pristatys savo tyrimą rusiškai, diskusija - visomis įmanomomis kalbomis.

Anotacija > 

Rugsėjo 22 dieną, per pirmąjį šių mokslo metų Vilniaus universiteto Senato posėdį, kuris šįkart vyko nuotoliniu būdu, įvyko jau tradiciniais tapę skaitomiausiųjų Vilniaus universiteto leidyklos knygų apdovanojimai. Apdovanojimą pelnė ir Fakulteto TKI lektorės Virginija Stumbrienė ir Aurelija Kaškelevičienė – jų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“ tapo skaitomiausia 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos išleista studijų knyga. Sveikiname!

 Apdovanojimas už skaitomiausiąją 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos monografiją „Posthumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ skirtas VU filosofijos fakulteto prof. dr. Lilijai Duoblienei.

 Apdovanojimas už skaitomiausiąjį 2019-ųjų metų Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalą „Ekonomika“ skirtas VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. dr. Algirdui Miškiniui.

 Apdovanojimas už 2019-ųjų metų mokslo populiarinimo leidinį „Europos mitinių būtybių žemėlapis“ skirtas Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. dr. Giedrei Beconytei.

„Skaitomiausios Vilniaus universiteto leidyklos knygos“ ir „Skaitomiausio Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos žurnalo“ apdovanojimai buvo įsteigti Vilniaus universiteto leidyklos iniciatyva 2019-aisiais metais, jų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Plačiau apie apdovanojimų taisykles leidyklos svetainėje (https://www.vu.lt/leidyba/apie-mus/apdovanojimai).

Spalio 6 d., antradienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. bendruomenė maloniai kviečiama į pagal projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ rengiamų ir jau parengtų mokymo priemonių pristatymą.

15.00

• Interaktyvus lietuvių kalbos mokymosi portalas (VDU; svetainės rengimo projekto vadovė Asta Kazlauskienė)
• Mokomieji tekstynai (vadovė Erika Rimkutė)
• Besimokančiųjų tekstynai (vadovė Jūratė Ruzaitė)
• Morfologiškai anotuotas tekstynas (vadovas Andrius Utka)
• Leksikonas (vadovė Jolanta Kovalevskaitė)
• Tarties žodynas (vadovė Asta Kazlauskienė)
• Kirčiuoklis (vadovė Asta Kazlauskienė)

15.30

• Interaktyvus C1 lygio lietuvių kalbos vadovėlis „Nė dienos be lietuvių kalbos“. Autorės Aurelija Kaškelevičienė ir Virginija Stumbrienė

16.00  

• Skaitmeninė integruoto ugdymo priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ (VDU Švietimo akademija)

Koncepcijos autorė ir sudarytoja Raimonda Ragauskienė.

Autoriai: Robertas Jurgaitis, Žydronė Kolevinskienė, Rasa Leonavičiūtė, Viktorija Moščuk, Sigutė Radzevičienė, Aivas Ragauskas, Raimonda Ragauskienė, Vilius Šadauskas, Dainius Vaitiekūnas   

Kviečiame dalyvauti!

Norinčius renginyje dalyvauti nuotoliniu būdu kviečiame registruotis Baltnexus – sudarysime galimybę prisijungti nuotoliniu būdu per Microsoft Teams.

Daugiau apie projektą >

Rugsėjo 30 d. BKKI doktorantė Ingrida Kisieliūtė apgynė daktaro disertaciją Naujosios ekonominės kritikos taikymo strategijos. F. Dostojevskio atvejis, kurios vadovė buvo doc. dr. Dagnė Beržaitė.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

Daugiau apie naują numerį galite sužinoti čia >

Straipsniai:

Фрагмент «Канона врачебной науки» Ибн Сины в руськомовном переводе трактата «Тайная тайных»
Sergei Temchin

Новонайденные отрывки из Кормчей в прологе Национального музея им. А. Шептицкого
Marina Chistiakova

Типологическая классификация кириллических рукописей, содержащих тексты Żywotów Świętych Петра Скарги
Galina Sapozhnikova

К вопросу о русских и польских грамматиках XVIII в. как учебниках по теории языка
Alla Kozhinowa

Semantyka lit. baltas i pol. biały: próba analizy konfrontatywnej
Viktorija Ušinskienė

Интернациональная лексика русского и словенского языков: категория рода
Jelena Konickaja

Idiolekt Wojciecha Piotrowicza: słownictwo prozy autobiograficznej
Kinga Geben | Irena Fedorowicz

Kompetencje składniowe dzieci w wieku 6,5–7,5 (na przykładzie wypowiedzi z czasownikami ruchu)
Natalia Siudzińska | Kamila Brzeszkiewicz

Еще раз к вопросу о заголовках «новых медиа» как объекте прагматики и медиаэкологии
Jelena Kazimianec

Spalio 2 d., penktadienį, 15 val. K. Būgos aud. bendruomenė kviečiama į dr. Ernestos Kazakėnaitės vedamą seminarą „Sugedęs Hasentöterio telefonas“: vieno XVI a. latvių tekstelio masinio pernaudojimo atvejis.

Pasitelkus konkretų pavyzdį – Johanno Hasentöterio užrašytą latvių Tėve mūsų maldą, pirmą kartą publikuotą 1550 m. Sebastiano Münsterio Kosmografijoje, – seminare bus analizuojama bendresnė teksto pernaudojimo problema. Bus aptarti  tokie klausimai kaip tekstų sąsajos ir sklaida XVI amžiuje, perpublikuotojų autoritetai ir neatida, teksto redakcijų problema, keitimų motyvacija bei kt.

Nors analizuojamas tekstas latviškas, seminare svarstomos temos yra bendros, todėl diskutuoti kviečiami visi. Kad diskusijos būtų vaisingesnės, pateikiama medžiagos peržiūrai >

Džiugi žinia! Vilniaus universiteto profesorei emeritei, ilgametei Klasikinės filologijos katedros vedėjai Eugenijai Ulčinaitei rugsėjo 30 d. bus įteikta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įsteigta Šv. Jeronimo premija už viso gyvenimo vertimus ir neįkainojamą indėlį, puoselėjant Antikos, Renesanso ir Baroko literatūrą.

Eugenijos Ulčinaitė – neabejotinai viena talentingiausių ir produktyviausių antikinių veikalų, Baroko ir Renesanso literatūros vertėjų Lietuvoje. Jos, kaip vertėjos, veikla apima kone pusšimtį metų, be to, nenutrūksta ir toliau: pastaraisiais metais ji džiugindama naujais brandžiais darbais. Profesorės Ulčinaitės darbų kraitė – kaip reta gausi ir įvairi: vertimai iš lotynų, senosios graikų ir lenkų kalbų, įvairių laikotarpių tekstai, prozos ir poezijos vertimai. Markas Aurelijus, Aurelijus Augustinas, Ovidijus, Horacijus, Ciceronas, Sarbievijus, Petras Skarga, Jonas Vislicietis Mikalojus Kazimieras Šemeta, Matas Nevė, Adomas Šrėteris, Pranciškus Gradauskas – šie ir kiti autoriai prabilo lietuviškai mūsų gerbiamos Vertėjos dėka. Visus juos vienija epochos ženklai: sudėtinga kalba ir eilėdara, įmantrūs vaizdai ir daugybe antikinių bei krikščioniškų aliuzijų prisotinti tekstai. Kad juos adekvačiai prakalbintų, vertėjas privalo ne tik puikiai mokėti kalbą, bet ir būti išstudijavęs laikotarpio realijas, kontekstus ir tradicijas. Čia ir pasireiškia Eugenijos Ulčinaitės – vertėjos ir tyrėjos – neatsiejamas derinys.

Nuoširdžiai sveikiname Profesorę ir linkime ilgų kūrybingų metų. Plurimos annos, carissima Eugenia!