2020 m. spalio 23–24 d. VU Filologijos fakultetas ir Lietuvos užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) pedagogų asociacijos kviečia į nacionalinę konferenciją Kalbų mokymo(si) teorija ir praktika 2020: Integruotas kompetencijų ugdymas.

Konferencijos tikslai – skatinti užsienio kalbų mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą; pasidalinti mokslinių tyrimų įžvalgomis ir praktine patirtimi integruoto kompetencijų ugdymo tema; aptarti Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo ir užsienio kalbų mokymosi kokybės gerinimo klausimus Lietuvos mokyklose.

Spalio 23 d. (VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Saulėtekio al. 5, Vilnius)

PLENARINIAI PRANEŠIMAI: 

• Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas)
• Asta Ranonytė (Nacionalinė švietimo agentūra)
• Irena Raudienė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija)
• Emilija Sakadolskienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

PARALELINĖS SESIJOS (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbų grupės)

Spalio 24 d. (VU Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5, Vilnius)

ASOCIACIJŲ SUSIRINKIMAI

Daugiau informacijos rasite asociacijų svetainėse:

• LAKMA >
• ALPF > 
• LRUKMA > 
• LDV >

REGISTRACIJA > 

Registracija ir apmokėjimas – iki spalio 9 d.

Išduodamos išankstinio apmokėjimo sąskaitos-faktūros.

Renginio dalyviai gaus Vilniaus universiteto pažymėjimus.

KONFERENCIJOS MOKESTIS

Asociacijų nariams – 20 EUR / ne nariams – 40 EUR.

Bakalauro ir magistro užsienio kalbų studijų programų studentams – 10 EUR.

Į mokestį įeina konferencijos pranešimai, medžiaga, pažymėjimas ir kavos pertraukų vaišės.

Adresas pasiteirauti:   

Vilniaus universitetas koordinuos Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ projektą „MotherNet“, kurį kartu su komanda sėkmingai parengė Fakulteto Prancūzų filologijos katedros docentė Eglė Kačkutė. Projekto veikloms įgyvendinti skirta beveik 900 tūkst. eurų.

Projektu „MotherNet“ siekiama sustiprinti VU mokslininkų ir tyrėjų mokslinę kompetenciją ir mokslinių tyrimų pajėgumus, suburti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius motinystės srityje, bendrai mokslinei veiklai kartu su pasaulinio lygio tyrimų centrais Upsalos universitete (Švedija) ir Meinuto nacionaliniame universitete (Airija).

Projekte numatytos įvairios veiklos – bendrų mokslinių tyrimų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tikslinių mokymo ir kuravimo programų kūrimas, trijų tarptautinių vasaros mokyklų organizavimas, tarpinstitucinis mobilumas, magistrantų ir jaunųjų mokslo tyrėjų mokymas, sklaidos ir komunikacijos priemonių programa bei kitos veiklos.

Per trejus projekto įgyvendinimo metus tikimasi sukurti naujovišką tarpdisciplininių tyrimų tinklą, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie žinių apie motinystę skleidimo, motinystės tyrimų lauko Europoje plėtros ir stiprinimo, motinystės priežiūros ir palaikymo paslaugų kokybės visose šalyse partnerėse, padidintų visuomenės informuotumą apie motinystės socialinės konstrukcijos pokyčius šiuolaikinėje Europos visuomenėje.

Projektą vykdys tarpdisciplininė komanda, jungianti VU Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakulteto mokslininkus ir tyrėjus. „Šių fakultetų mokslininkai yra puikūs savo srities specialistai, kuriantys aukšto lygio mokslinę produkciją ir vykdantys aukšto lygio švietimo programas savo srityse. Siekiant aktyvesnio bendradarbiavimo su kitų fakultetų ir sričių ekspertais, šio projekto metu įvairių sričių VU mokslininkai turės galimybę vykdyti bendrus tarpdisciplininius tyrimus tiek tarpusavyje, tiek su užsienio partneriais, o jų rezultatai bus skelbiami aukšto cituojamumo tarptautiniuose leidiniuose“, – teigia doc. E. Kačkutė.

Mokslininkė pabrėžė, kad projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas magistrantūros ir doktorantūros pakopų studentams, jų mokymams ir aktyviam įtraukimui į tarptautinę akademinę bendruomenę.

Programos „Horizont 2020“ priemonės „Twinning“ tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų iš plėtros šalių ir tarptautinį pripažinimą turinčių institucijų, suburiant bent 3 institucijas iš skirtingų ES ar asocijuotų šalių (t. y. plėtros šalies institucija ir bent 2 aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijos iš kitų ES ar asocijuotų šalių). „Twinning“ projektai turėtų aiškiai perteikti strategiją, kuria bus laipsniškai siekiama gerinti pažangaus mokslo ir inovacijų kūrimo pajėgumus tam tikroje mokslo srityje, o kartu ir įsitraukusių institucijų mokslo kokybę per mokslo personalo mainus, žinomumo didinimą ir įgūdžių stiprinimą.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Filologijos fakulteto premijuojamų mokslo darbų sąrašas už 2019 m. 

Sąrašą rasite pridėtą kaip priedą prie 2020-05-25 įvykusio Mokslo kolegijos posėdžio protokolo >

Publikacijų sąrašo viršuje minimas tvarkos aprašas yra įdėtas į Filologijos fakulteto puslapio dokumentų skiltį >

Paskutinis šiais metais „Beowulfo“ skaitymo seminaras buvo ypatingas: gegužės 28 d. Vilniaus universitete svečiavosi Kalavijo meistrystės mokyklos įkūrėjas Andrius Janionis su kolegomis, kurie su studentais pasidalijo savo žiniomis apie kalavijus ir jų kovos meną.

VU Filologijos fakulteto skandinavistikos ir anglų filologijos studentai šį pavasarį galėjo rinktis naują kursą – „Beowulfo” skaitymo seminarą, skirtą vienam svarbiausių viduramžių literatūros kūrinių, herojiniam anglosaksų epui senąja anglų kalba.

Sukurta, kaip manoma, pirmojoje VIII a. pusėje, ši poema pasakoja apie skandinavų karžygį Beowulfą, išvadavusį nuo pabaisų danų karalystę, vėliau patį tapusį savo genties karaliumi, tačiau žuvusį kovoje su šalį siaubusiu drakonu.

Kadangi kūrinyje itin daug dėmesio skiriama kovų, ginklų ir su jais susijusių papročių aprašymams, kilo sumanymas patiems išbandyti senovinius ginklus ir pasimokyti jais kautis. Vilniuje jau šešerius metus veikia Kalavijo meistrystės mokykla, kurios tikslas yra atkurti autentišką istorinių kovos menų tradiciją pagal išlikusius rašytinius ir archeologinius šaltinius. Mokyklos vadovas Andrius Janionis su kolegomis mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis su mūsų studentais.

Pirmasis svarbus dalykas, kurį paaiškino seminaro svečiai, buvo anatominis ir terminologinis skirtumas tarp kardo ir kalavijo: jei ginklo forma tiesi, tai yra kalavijas, o jeigu lenkta –­ kardas. Tai labai svarbu žinoti visiems viduramžių kultūros ir su ja susijusios literatūros studentams bei vertėjams, nes lenktas husariškas kardas Europoje išpopuliarėjo tik XVII a., o visuose viduramžių tekstuose, pavyzdžiui, islandų sagose, anglosaksų „Beowulfe“ ar senovės vokiečių „Nybelugų giesmėje“, taip pat J.R.R. Tolkieno „Žiedų valdove“ iš tiesų kalbama apie kalavijus.

Kaip studentams papasakojo Andrius Janionis, kalavijas yra ypatingai senas ginklas, nepertraukiamai naudotas Europoje maždaug tūkstantį metų. Nors gali pasirodyti, kad kautis juo yra paprasta, tikri kalavijo meistrai nuolat tobulinasi, siekdami visus kovos judesius atlikti kuo tiksliau ir techniškiau.

„Beowulfo“ studentus kalavijo mokyklos treneriai visą vakarą mokė autentiškų kovos su kalaviju ir mažuoju skydu bakleriu judesių. Kadangi fechtavimo kalavijais vadovėlių iš „Beowulfo“ laikų nėra išlikę, remtasi seniausiu istoriniu šaltiniu, vadinamuoju Valpurgijos rankraščiu, datuojamu apie 1300 m. Manoma, kad jame atsispindinti kovos tradicija gali būti panaši į tai, kaip kalavijais kovėsi senovės anglai ar skandinavai. Vienoje rankoje laikant kalaviją, kitoje baklerį, abu ginklai judėjo kaip vieninga sistema, sauganti karį nuo priešo kirčių ir leidžianti labai tiksliai pataikyti į priešininko gynybos spragas.

Visų svarbiausia, kad kaunantis kalaviju ugdomos ne vien fizinės jėgos. Kalavijo menas – tai ir laisvės, drąsos, susikaupimo ir ryžto pamokos, vėliau nejučia pritaikomos kasdieniniame gyvenime. Džiugu, kad ir mūsų studentai kalavijo meistrų dėka galėjo patys nors trumpai prie viso to prisiliesti.

Kalavijo meistrystės mokykla kartu su keliais kitais Lietuvoje veikiančiais istorinio fechtavimo klubais priklauso Istorinių Europos kovos menų (IEKM, angl. HEMA) judėjimui, vienijančiam tūkstančius entuziastų įvairiose Europos šalyse. Norintiems susipažinti su šiuo judėjimu ir galbūt į jį įsilieti, reikėtų sekti informaciją apie renginius internete iekm.lt.

Rūta Zukienė, VU Skandinavistikos centras

Jau dvyliktą kartą Finansų ministerija organizuoja geriausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų – „Europos burių“ – rinkimus ir apdovanojimus. ,,Europos burių“ rinkimais siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančius Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus.

Burės – Europos Sąjungos struktūrinių investicijų, suteikiančių galimybę judėti pirmyn, kurti gražesnį, patogesnį gyvenimą kiekvienam iš mūsų, skatinti inovacijas, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, sparčiai gerinti sąlygas dirbti ir investuoti Lietuvoje, simbolis.

Geriausių 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų projektų rinkimuose „Europos burės 2020“ yra šios nominacijos:

• Už investicijas į žmogų
  Už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą
  Už inovatyviausius sprendimus
  Už įdomiausią smulkaus verslo plėtrą
  Už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje
  Už inovacijas tausojant aplinką
  Už investicijas į atsinaujinimą
  Už bendruomeniškumo skatinimą

Kasmetiniuose ES investicijų projektų rinkimuose „Europos burės“ Vilniaus universitete vykdomą projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ Europos sąjungos socialinio fondo agentūra pateikė nominacijai „Už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje“. Projekto vadovė – dr. Gina Holvoet.

Filologijos fakulteto rengiamas įvairių literatūrų ir kultūrų tyrimams skirtas mokslo periodikos žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“. Vyriausiosios žurnalo redaktorės, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės nuomone, tai padidins žurnalo populiarumą, padarys jį labiau matomą tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, o tai prisidės ir prie literatūrologinių tyrimų tarptautinės sklaidos bei tarptautinio Fakulteto matomumo.

„Tikrai džiugu, kad Filologijos fakulteto mokslo žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į dar vieną solidžią duomenų bazę – „Scopus“. Neabejotinai žurnalas to nusipelnė, nes visų pirma tai žurnalas su istorija, jis leidžiamas nuo 1958 m. O ypač per pastaruosius trisdešimt metų po Nepriklausomybės atgavimo jame išspausdinta daugybė gerų, solidžių straipsnių literatūros teorijos ir istorijos tematika, daugelis jų užsienio kalbomis, ne vienas jų parašytas žymių užsienio universitetų akademikų“, – sako žurnalo vyriausioji redaktorė.

Kiekvienais metais išleidžiami keturi „Literatūros“ numeriai, skirti lietuvių, antikinės, rusų bei slavų ir Vakarų literatūrų paveldui ir jų recepcijai Lietuvoje tirti. Viena iš žurnalo redaktorių, ARKSI direktorė docentė Nijolė Juchnevičienė teigia, kad „Literatūra“ skirta įvairiakalbių literatūrų ir kultūrų tyrimams, tačiau atkreipia dėmesį į žurnalo (3) sąsiuvinį, kuriame publikuojami klasikinės filologijos mokslininkų tyrimai.

„Manau, kad ši tradicija svarbi ir universitetui, nes klasikinės filologijos tyrimų pradžia sutampa su pačia Vilniaus universiteto istorijos pradžia. Šiek tiek juokaujant galima sakyti, kad klasikinės filologijos publikacijų tradicija tokia pat sena kaip Vilniaus akademija“, – sako doc. N. Juchnevičienė.

Nepaisant visų istorijos negandų ir sovietmečio ribojimų, nuo 1969 m. nutarta leisti atskirą antikos ir užsienio literatūrai skirtą „Literatūros“ sąsiuvinį. O pastaraisiais dešimtmečiais klasikinės filologijos tyrimai tiek sustiprėjo, tiek išsiplėtė ir temiškai, ir geografiškai, kad redakcija tapo pajėgi leisti atskirą sąsiuvinį, skirtą antikos kultūros ir jos recepcijos tyrimams. Šis sąsiuvinis išeina nuo 2001 m. Doc. N. Juchnevičienė jį rengia jau daugiau nei dešimt metų, perėmusi šias garbingas pareigas iš profesorės Eugenijos Ulčinaitės.

„Metai iš metų plečiasi bendradarbių ratas, gausėja užsienio mokslininkų publikacijų. Džiugina ir temų įvairovė, pradedant tradiciniais klasikinių graikų ir romėnų šaltinių ir baigiant LDK neolotyniškosios raštijos tyrimais. Pastaruoju metu, atliepiant pasaulines tendencijas, plečiamasi ne tik į literatūros siaurąja prasme tyrimus, bet ir į publikacijas antikos socialinės istorijos, vėlyvosios antikos, ankstyvosios krikščionybės istorijos klausimais. Stengiamės gausinti antikinės kultūros recepcijos ir klasikinės filologijos kaip mokslo istorijos tyrimus“, – vardijo doc. N. Juchnevičienė.

Žurnalas „Literatūra“ Lietuvos ekspertų yra pripažįstamas kaip kokybiškas ir remtinas mokslo periodikos leidinys. Nuo 2016 m. žurnalo leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ kartu su Lietuvos mokslų akademija.

Žurnalo viso teksto straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti daugiau nei 163 tūkst. kartų. Straipsniai Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos platformoje publikuojami ePDF ir HTML formatais.

Studentų konferencijos kituose fakultetuose jau įsibėgėjo!

Šiais metais ir toliau tęsiama studentų konferencijų tradicija, skirta Europos dienai paminėti,  tik šiemet keičiasi jos formatas. Konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, kurių metu kitų fakultetų įvairių studijų programų studentai pristato savo tiriamuosius projektus anglų kalba. Tai viena iš praktinių užduočių, kurias studentai atlieka jiems dėstomo dalyko „Akademinė ir mokslinė anglų kalba (C1)“ kontekste.

Kviečiame apsilankyti studentų konferencijose nuotoliniu būdu! Konferencijos vyksta gegužės 7 – 26 dienomis:

• VU TSPMI dėstytojai doc. dr. Liudmila Arcimavičienė, asist. dr. Ovidiu Ivancu ir lekt. Vitalija Jankauskaitė – Jokūbaitienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų aktualiausiomis temomis, susijusiomis su lyderyste, diplomatija ir konfliktų sprendimu. Daugiau informacijos ir programa >
• VU MIF dėstytojos lekt. Vilma Vaskelaitė ir lekt. Laura Giniūnienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų, susijusių su mobiliųjų technologijų aplikacijomis. Daugiau informacijos ir programa >
• VU GMC dėstytoja lekt. Aušrelė Pranculienė bei jos studentai kviečia klausytis pranešimų genetikos ir socialinių reiškinių tema. Išsamią programą ir prisijungimo duomenis rasite čia >