2016 metais baigtas leisti Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinis leidimas, kurį sudaro penkios knygos. Metų pradžioje pasirodė doc. dr. Virginijos Vasiliauskienės ir doc. dr. Kristinos Rutkovskos parengtos dvi Konstantino Sirvydo Punktų sakymų kritinio leidimo knygos: Punkai sakymų nuo Advento iki Gavėnios (1629) ir Punktai sakymų Gavėniai (1644), kuriose paskelbtos minėto pamokslų rinkinio faksimilės ir dokumentiniai perrašai su kritiniu aparatu. O metų gale atskira knyga išėjo „Konstantino Sirvydo  Punktų sakymų teksto rengimo principai, rodyklės ir šaltiniai“ ir dvi monografijos: Virginijos Vasiliauskienės monografija „Konstantino Sirvydo Punktų sakymų struktūra, turinys ir šaltiniai“ ir Kristinos Rutkovskos monografija lenkų kalba „Konstantino Sirvydo Punktai sakymų – XVII amžiaus pirmosios pusės lietuvių ir lenkų kultūros paminklas“.

Virginijos Vasiliauskienės monografija orientuota į Sirvydo pamokslų ir perikopių tekstų šaltinius, Sirvydo biblinės terminijos kilmę ir šaltinius ir šio pamokslų rinkinio sąsajas su kitais panašaus pobūdžio rašto paminklais. Čia taip pat aprašyti tie tyrimo aspektai, kurie buvo labai svarbūs Punktų sakymų kritinio leidimo tekstui parengti: spaudmenys, rašyba, skyryba, korektūros klaidų tipai. Tyrimo metu atskleista senesniojo ir naujesniojo kalbos klodų susipynimo atvejų, sąsajų su Jokūbo Wujeko, Mikalojaus Daukšos, Jono Jaknavičiaus darbais ir Sirvydo žodynais.

Kristinos Rutkovskos monografijoje buvo tyrinėjamas Punktų sakymų tekstas lenkų kalba: tirtos jo sąsajos su lietuvišku ir lotynišku tekstais, Sirvydo veikale vartotų kalbų funkcijos, nagrinėjami lietuviško teksto vertimo į lenkų kalbą ypatumai. Identifikuojant Punktų sakymų šaltinius,  ypač parašytus lenkų kalba, tikrintas jų pasitelkimo būdas ir mastai. Didelis dėmesys skirtas biblinių intekstų analizei, svarstoma apie biblinio stiliaus formavimosi ypatumus.  Knyga įsilieja į postilių žanro tyrimus Lietuvoje, joje atspindėta daugiakalbystės problematika diachroniniu aspektu.

Šio kritinio leidimo recenzento prof. Pauliaus Subačiaus tvirtinimu, monografijos pagirtinos dėl metalingvistinio tarpdalykinio galvojimo užuomazgų: Sirvydo pastangos savarankiškai ieškoti lietuviškų ir lenkiškų atitikmenų biblinei leksikai ir raiškai regimos kaip civilizacinis procesas, o ne vien lingvistinio dėmesio objektas.

Maloniai primename, kad išankstiniai rinkimai į VU tarybos nario vietą vyks sausio 18–19 d. 9.00–12.00 ir 13.00–17.00 val. FilF Lietuvių kalbos katedroje.

Išankstinių rinkimų metu gali balsuoti tik tie rinkėjai, kurie dėl svarbių priežasčių (VU patvirtintų atostogų arba VU komandiruotės darbo reikalais) negali dalyvauti pagrindiniuose rinkimuose.

Pagrindiniai rinkimai vyks sausio 24 ir 25 dienomis. FilF ir OC rinkėjai tomis dienomis kviečiami balsuoti 9.00–17.00 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Centrinė rinkimų komisija šių metų sausio 3 d. posėdyje patvirtino kandidatų į Vilniaus universiteto tarybos nario - ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą sąrašą.

Kviečiame susipažinti su kandidatų sąrašu ir jų pateiktais dokumentais:

ALEKSANDRAS ALGIRDAS ABIŠALA

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

GIEDRIUS DUSEVIČIUS

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

ČESLAV OKINČIC

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

RŪTA PRUSEVIČIENĖ

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

ŽILVINAS ŠILĖNAS

- Kandidato anketa

- Deklaracija

- Sutikimas kandidatuoti

Tarybos rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vyks šių metų sausio 24-25 dienomis. Prieš tai sausio 18-19 dienomis numatytas išankstinis balsavimas.

Rinkimuose galės dalyvauti asmenys, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus.

Informacija iš www.vu.lt

Nuoširdžiai sveikiname Skandinavistikos centro įkūrėją ir ilgametę vadovę doc. dr. Eriką Sausverdę su Švedijos akademijos apdovanojimu.

Šią premiją Švedijos akademija skiria iš savo lėšų už įvairius nuopelnus, susijusius su Akademijos veikla.

Erika Sausverdė yra kalbininkė, gimusi 1959 m. ir gyvenanti Vilniuje, Lietuvoje. 1987 m. ji apsigynė daktaro disertaciją ir šiuo metu dirba dėstytoja Vilniaus Universiteto Skandinavistikos centre. Šį padalinį ji įkūrė 1991 m. Tuomet jis vadinosi Vilniaus Universiteto Skandinavistikos katedra. Erika Sausverdė yra išleidusi keletą veikalų, tarp kurių yra ir Švedų-lietuvių kalbos žodynas (2012 m.)

Sveikiname Skandinavistikos centro vedėją dr. Rasą Baranauskienę, kuri buvo pripažinta geriausia 2016 metų Filologijos fakulteto dėstytoja!

Lituanistų sambūris ir VU Filologijos fakultetas gruodžio 13 d., antradienį, 17 val. kvietė į pokalbį su  Carmen Caro Dugo. Renginys vyko Kristijono Donelaičio auditorijoje.

Pokalbio, kurį moderavo dr. Darius Kuolys,  tema – „Kuo lietuvių literatūra įdomi pasauliui?“

Po susitikimo Lituanistų sambūrio valdybos narys Darius Kuolys pasidalijo įspūdžiais.

„Ar gali dabartinis lietuvių jaunimas pasitikėti lietuvių literatūra, kultūra?“ – klausiau šį vakarą kolegės Carmen Caro Dugo. „O, žinoma“, – sako Carmen, K. Donelaičio, A. Baranausko ir šiuolaikinių lietuvių autorių vertėja į ispanų kalbą.

„Jei nesugebi vertinti savos kultūros, negalėsi priimti ir kitos. Tik vertindama savą ispanų kultūrą, galiu vertinti ir lietuvių. Mane labiausiai sujaudino Ispanijos karaliaus skirtas apdovanojimas už ispanams suteiktą galimybę skaityti Donelaitį.“

Kartu su Vilniaus mokytojais, gimnazistais ir studentais pilnoje VU Donelaičio auditorijoje kalbinome Carmen apie lietuvių literatūrą – kuo ji yra, galėtų būti įdomi pasauliui. Netikėtas atsakymas – „kalbos turtingumu, mėgavimusi pačios kalbos grožiu šiais minimalizmo laikais“.

Nuoširdžiai dėkojame vertėjai Carmen Caro Dugo už smalsiam Lituanistų sambūrio ratui skirtą vakarą.

Carmen Caro Dugo yra išvertusi į ispanų kalbą Kristijono Donelaičio „Metus“ ir Antano Baranausko „Anykščių šilelį“. Už Ispanijos kultūros sklaidą Lietuvoje ir savo šaliai suteiktą galimybę skaityti Kristijono Donelaičio poemą vertėja yra apdovanota Ispanijos Karalystės Izabelės Katalikės ordino kryžiumi. 

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog vadovaujantis Vilniaus universiteto senato 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. S-2016-10-10 prasidėjo rinkimai į Vilniaus universiteto tarybos nario - ne Universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo, atstovaujančio teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, vietą. Šių rinkimų metu į Tarybą iš Vilniaus universitete nedirbančių asmenų bus renkamas naujas Tarybos narys, pakeisiantis Lietuvos Respublikos Seimo nare tapusią Ingridą Šimonytę.

Tarybos nario rinkimai vyksta vadovaujantis Senato patvirtinto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašo nuostatomis.  Vadovaujantis Aprašu, teisę kelti kandidatus į Tarybos nario vietą bei balsuoti rinkimuose turi visi Universiteto akademinės bendruomenės nariai, atitinkantys Vilniaus universiteto statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Kandidatai į Tarybos narius be kitų turi atitikti ir Aprašo 14 bei 15 punktų reikalavimus.

Kandidatus į Tarybos nario vietą galima kelti iki 2016 m. gruodžio 22 d. raštu pateikiant prašymą atitinkamo kamieninio akademinio padalinio rinkimų komisijai. Be to, į Tarybos narius keliamas asmuo ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 28 d. turi pateikti padalinio rinkimų komisijai:

- asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

- Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos kandidato į Tarybos narius duomenų anketą;

- Centrinės rinkimų komisijos patvirtintos formos sutikimą kandidatuoti į Tarybos narius;

- kandidato į Tarybos narius deklaraciją dėl interesų konflikto atskleidimo (Aprašo priedas).

Numatoma, kad balsavimas padaliniuose vyks 2017 m. sausio 24-25 dienomis.