Jau trečius metus iš eilės VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas tradiciškai Europos dieną pamini kartu su Gyvybės mokslų centro, Chemijos ir geomokslų, Filosofijos, Fizikos, Medicinos fakultetų bei Verslo mokyklos studentais, organizuodama tarpfakultetinę tarpdisciplininę konferenciją „Proveržiai moksle“ (Breakthroughs in Science) anglų kalba. Šias metais konferencija vyko gegužės 8 d. VU Gyvybės mokslų centre.

Užsienio kalbų instituto dėstytojos, šios konferencijos koordinatorės Leonora Norvilienė, Lina Inčiuraitė-Noreikienė ir Daiva Janavičienė pakvietė studentus, minint Europos dieną, dalyvauti konferencijoje ir pristatyti savo specialybės specifiką atspindinčius pranešimus anglų kalba.

Vienas iš dalykinės anglų kalbos mokymo/si tikslų universitete yra ugdyti studentų gebėjimą struktūrizuotai pateikti mokslinę informaciją, ją sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti ir, naudojant studijuojamos specialybės terminiją, pateikti akademinei auditorijai. Šiuos savo gebėjimus studentai sėkmingai pademonstravo savo pranešimų pristatymo metu bei atsakinėdami į kolegų klausimus.

Konferenciją matematiniu tikslumu ir britiška santūria elegancija moderavo VU Fizikos fakulteto Šviesos technologijų studijų programos studentė Gabija Šližiūtė. Buvo skaitomi pranešimai: „Computer Simulations of the Physical World“, „Virtual Particles“, „Chaperone-mediated Autophagy and its Clinical Significance“ ir kiti.

Renginyje dalyvavo net tik šiuose fakultetuose studijuojantys studentai iš Lietuvos, bet ir Erasmus mainų programos studentai iš Graikijos, Prancūzijos, Irano: Elena Šiliūnaitė, Minvydas Marciūnas, Kristina Viršilaite, Alexandr Mozolevskij, Kotryna Lipavičiūtė (Chemijos ir geomokslų fakultetas), Lukas Laurinavičius (Filosofijos fakultetas), Justas Kudirka, Kasparas Karlauskas, Christiana Moraiti (Erasmus) (Fizikos fakultetas), Anita Elizabeth Clarke, Mantas Lisajevičius, Justė Navickaitė, Augustinas Želvys (Gyvybės mokslų centras), Aistė Česnavičiūtė (Medicinos fakultetas), Alireza Sabery, Akki Naoufal (Erasmus) (Verslo mokykla).

Galima džiaugtis, kad tarpfakultetinė tarpdisciplininė konferencija „Proveržiai moksle“ tarp studentų populiarėja geometrine progresija. Joje studentai konkuruoja tarpusavyje norėdami gauti savo „15 minučių šlovės". Pasitvirtina mintis, kad VU geba ruošti perspektyvius jaunuosius mokslininkus, gebančius taikyti statistinę analizę, sisteminti informaciją, pristatyti ateities simuliacijas profesionalia, dalykine anglų kalba.

Šiandien Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė studentų, būsimųjų konferencijų vertėjų, mokomoji konferencija. Į jau tradicinę konferenciją, Vertimo studijų katedros organizuojamą beveik dešimt metų, susirinko 22 būsimieji konferencijų vertėjai ir jų dėstytojai iš Latvijos universiteto, Talino universiteto ir Vilniaus universiteto. 

Šiemet vertimui pasirinkta universali tema „Ekonominė gerovė ir laimė: ar tai susiję?“ („Economic Prosperity and Happiness: Is there a Link?“), o pranešimus jai rengė studentai, dėstytojai ir pakviesti pranešėjai. Konferencijos programoje numatyta ir kultūrinė programa – studentai susipažins su Vilniaus universitetu, o pati ekskursija bus verčiama nuosekliojo vertimo būdu, taip parodant dar vieną vertimo praktikos variantą.

„Džiaugiamės, kad turime puikias sąlygas organizuoti tokius renginius. Mūsų konferencijų vertėjų rengimo centre – penkios puikiai įrengtos kabinos, kuriose vienu metu gali dirbti 10 vertėjų. Todėl vertimas vyksta sinchroniškai. Pavyzdžiui, iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, o iš jos, tarpinės kalbos, vertėjų žargonu „per relę“, – į estų ir latvių kalbas. Kartu tai ir puiki proga studentams pasitikrinti savo žinias, palyginti jas su kolegomis iš kitų universitetų ir pasimokyti, ką galėtų daryti geriau“, – sako Vertimo studijų katedros vedėja prof. dr. N. Maskaliūnienė.

Konferencijos organizatoriai taip pat teigia, kad norint paruošti aukšto lygio konferencijų vertėjus, praktika tiesiog būtina. Mokomosios konferencijos yra puikus būdas padirbėti ir pasimokyti jau beveik natūraliomis konferencijų aplinkybėmis. Nuosekliai verčiant, itin svarbu, kaip tiksliai ir sklandžiai lietuvių kalba išverčiama į anglų ar prancūzų – vadinamąsias tarpines kalbas, – iš kurių tuomet verčiama į estų ir latvių. 

Konferenciją remia Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinis direktoratas.

Dalyvauti VU Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, kurie vyks 2018-05-25, registruotos šios kandidatūros:

• doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas,
• prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija. 

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės sudarytą knygą „History, Memory and Nostalgia in Literature and Culture“ išleido leidykla „Cambridge Scholars Publishing“. Knygoje pateikiamos esė nagrinėja, kokią įtaką praeitis daro dabarčiai ir ateičiai, kai kalbama apie asmenines ir kolektyvines patirtis.

Pastarojo amžiaus įvykiai privertė naujai apmąstyti istorinės atminties sąvoką literatūroje ir kultūroje. Apgaulės elementas tekstiniuose šaltiniuose gali pasireikšti kaip absoliutus istorinės atminties suklastojimas, kartais ir kaip klaidinančių ar itin subjektyvių projekcijų perteikimas. Todėl literatūros ir kultūros tyrėjai šioje knygoje kelia klausimus, kaip šiais laikais galvojame apie praeitį, istoriją, atmintį ir kaip šį mąstymą veikia nostalgija.

Istoriją turėtume suprasti kaip asmeninę patirtį ir požiūrį, tam tikrą individualaus mąstymo apraišką, todėl tiriant tokią sudėtingą temą kyla daugybė klausimų. Knygoje tyrėjai iš įvairių Europos universitetų ir mokslinių institutų nagrinėja, kaip mąstome apie praeitį, istoriją, atmintį, kokia yra jų funkcija.

„Mes visi pradėjome nuo paprastos minties – ar istorija gali būti objektyvi? Jeigu taip, ar istorija yra tik sausas faktų sąvadas, o gal vis dėlto ji veikia kaip vaizduotėje kuriamas pasakojimas, šiek tiek sumaišytas su nostalgija?“ – apie parengtos knygos problematiką pasakoja prof. R. Rudaitytė.

Tyrėjai epistemologiniais, hermeneutiniais, etiniais ir estetiniais požiūriais apžvelgia praeities vaizdavimo problemas literatūroje ir kultūroje. ARKSI profesorės sudarytoje knygoje galima rasti įspūdingą straipsnių autorių kolektyvą iš Lietuvos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rumunijos universitetų.

Naujienos šaltinis naujienos.vu.lt

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

• 2018 m. balandžio 23 d.–gegužės 7 d. vyksta kandidatų kėlimas;
• 2018 m. gegužės 8 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje išsikėlusių kandidatų sąrašą;
• 2018 m. gegužės 11 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
• 2018 m. gegužės 14–24 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
• 2018 m. gegužės 25 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
• 2018 m. gegužės 26 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Apie kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

Apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. balandžio 20 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Fakulteto 2018 m. biudžeto aptarimas.
4. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo.
5. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko.
6. Dėl doc. dr. Kingos Geben kūrybinių atostogų.
7. Dėl prof. dr. Eleonoros Lassan afiliacijos.
8. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės mokymo priemonės „Viduramžių literatūra. XII amžius“ tvirtinimo leidybai.
9. Dėl studijų įmokos mažinimo.
10. Dėl magistro studijų studentų tvarkaraščių.

Centrinė rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Senato narius sąrašą >.

Senato rinkimai Filologijos fakultete vyks 2018 m. gegužės 14–16 dienomis 9–15 val. 105A aud.

Rinkėjų sąrašą rasite čia >

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2018 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. S-2018-2-2 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 41 narys. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

• Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
• Filologijos fakultetas;
• Filosofijos fakultetas;
• Istorijos fakultetas;
• Kauno fakultetas;
• Komunikacijos fakultetas;
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
• Teisės fakultetas.

Biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 3 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą, iš kurio renkami 4 atstovai):

• Chemijos ir geomokslų fakultetas;
• Fizikos fakultetas;
• Gyvybės mokslų centras;
• Matematikos ir informatikos fakultetas;
• Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos.

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 20 d. iki balandžio 9 d., 15:00 val.. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: rinkimų teisę turintys darbuotojai (savo ar kito Rinkimų teisę turinčio darbuotojo kandidatūrą jo sutikimu); kamieninio akademinio padalinio šakinis akademinis padalinys savo Rinkimų teisę turinčių darbuotojų susirinkimuose.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame kamieniniame akademiniame padalinyje ir įrašomi į atitinkamo kamieninio padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą kreipiantis raštu į Kamieninio padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 14 d. 9:00 val. – gegužės 16 d. 15:00 val.. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.