Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Seime buvo paskelbti 2024 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatai.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą. Viena iš šių metų premijos laureačių – VU Filologijos fakulteto doc. dr Audronė Kučinskienė visuomenine ir moksline veikla jau beveik du dešimtmečius prisideda prie lituanistinės pažangos ir stengiasi skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą bendrojo ugdymo mokyklose, akademinėje srityje ir viešajame gyvenime. Jos atlikti lotyniškų Cicerono kalbų vertimai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos normomis pagrįstus antikinių terminų variantus lietuvių kalboje, suformavo unikalią lietuvišką Cicerono ir retorikos tyrimų tradiciją. Laureatės inicijuotas, vadovautas ir vykdytas projektas „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“ (2013–2015) padėjo susisteminti ir skaitmeninėje erdvėje pateikti vieningus, vertimų tradicija ir kalbos normomis pagrįstus antikinių vardų ir vietovardžių lietuvinimo principus.

Doc. dr. A. Kučinskienės visuomeninė veikla prisideda prie platesnės lietuvių kultūros plėtros ir visuomenės pažangos. Ji neatlygintinai organizuoja kasmetines klasikinės filologijos studentų tiriamąsias-pažintines ekspedicijas po antikines archeologines vietoves. Premijos laureatė dar 2010 m. inicijavo ir kasmet organizuoja Antikos žinių konkursą moksleiviams, rengia jo užduotis, organizuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus ir skaito pranešimus apie antikinę kultūrą lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojams. Doc. dr. A. Kučinskienė taip pat prisidėjo rengiant Lotynų kalbos ir Antikos kultūros bendrąją programą, nuolat dirba su jaunaisiais vertėjais iš lotynų kalbos ir padeda jiems koreguoti jų vertimus į lietuvių kalbą.

Nuošidžiausi sveikinimai gerbiamai docentei.

Nuotraukų autorystė – LR Seimas / Ilona Šilenkova

Semiotikos centro mokslininkės, prof. Irina Melnikova ir doc. Jurgita Katkuvienė, bei jų kolegė Tartu universiteto dėstytoja Silvi Salupere išleido monografiją Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas (Vilniaus universiteto leidykla, 2024). Monografija parengta vykdant LMT Mokslininkų grupių projektą.

Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere. Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas / Monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 336 p.

Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teorinius modelius ir modeliuoja tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio grimzdimas (2017) skaitymo variantus. Knygoje aptariama, kaip skirtingų semiotikų perspektyvoje (gali būti) suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia grimzdimo skaitymą, leidžiantį atverti poezijos rinkinio (reikšmių) gelmes ir nubrėžti semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijas. Šis rizikingas akademinis nuotykis koreliuoja su Norvilo įrašu galiniame rinkinio viršelyje: „Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai“. Autorės grimzta į skirtingo gylio teorines gelmes ir kartu į Norvilo grimzdimą, nekeldamos užduoties sukurti išsamias „skaitymo instrukcijas“ ar išsamiai perskaityti rinkinį. Knygoje siekiama pristatyti semiotinės analizės metodą (jo aspektiškumą ir paslankumą) ir parodyti jo veikimo logiką bei principus analizėje, kuri leidžia išskleisti dalį poetinio teksto reikšmių. Svarstymai neišsemia visų teorinių (semiotikos) klausimų ir visų grimzdimo klodų, bet autorės turi vilties, kad skaitymo modeliai leis monografijos skaitytojui pratęsti tiek teorinių semiotikos gelmių, tiek grimzdimo reikšmės gelmių atradimo procesą ir įsitikinti, kad semiotinis teksto „preparavimas“ nenužudo teksto magijos.

Šią savaitę Lietuvoje viešės Bolonijos universiteto Kultūros paveldo departamento profesorė Donatella Restani. Ji skaitys paskaitą Music in Antiquity: Tracing its Legacy, per kurią papasakos apie Antikos muzikos paveldą. Paskaita vyks anglų kalba, ji numatyta gegužės 8 dieną, trečiadienį, 11 h K1 auditorijoje. Laukiame norinčių prisijungti.

Gegužės 10 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Pan

Šio seminaro tema bus polisemijos tinklų kopijavimas kalbų kontaktuose. Prisegame Grossmano ir Poliso straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Skelbiame Vilniaus universiteto studentų lituanistų mokslinės konferencijos „Generalinė repeticija“ programą:

9.40–10.00 Dalyvių registracija
10.00–10.45 Ekskursija po VU bibliotekos istorines sales
10.45–11.00 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodžiai
11.00–12.00 Įvadinė paskaita „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso
Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“, doc. dr. Jūratė Levina
12.00–12.15 Kavos pertrauka
12.15–14.25 Pirmoji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
12.15–12.30 Autorius ir redaktorius: vieno R. Gavelio apsakymo raida, Monika Kazabuckaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.30–12.45 Icchoko Mero kūrybos vertinimas Atlydžio laikotarpiu, Radvilė Bartkutė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.45–13.00 Netipiniai žodžių darybos būdai lietuvių neologijoje ir teorinė integracijos į darybos sistemą galimybė, Gabrielė Brazaitytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.00–13.15 Žmogaus ir istorijos samprata Ievos Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“ ir Danutės Kalinauskaitės romane „Baltieji prieš juoduosius“, Milda Šimoliūnaitė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
13.15–13.25 Kavos pertrauka
13.25–13.40 Jono Jaknavičiaus „Ewangelie polskie y litewskie“ ir Mikalojaus Daukšos „Postilla Catholicka“ perikopių ryšiai, Agnietė Čepėnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.40–13.55 Mitas Juditos Vaičiūnaitės draminiuose tekstuose, Austėja Čaikinaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.55–14.10 Pramanytų vietovardžių vertimas iš anglų kalbos į lietuvių George’o R. R. Martino knygų serijoje „Ledo ir ugnies giesmė“, Gabija Mackevičiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.10–14.25 Magiškojo realizmo variacijos Sauliaus Tomo Kondroto ir Ričardo Gavelio romanuose, Greta Končiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.25–15.25 Pietų pertrauka
15.25–17.35 Antroji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
15.25–15.40 Neįgalaus kūno problemika: Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, Samanta Kalinauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.40–15.55 Lietuvių avangardo poemų santykis su romantinės poemos architekstu, Iveta Ivanauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.55–16.10 Lietuvių ir latvių kalbų manipuliatyvinės ir kauzatyvinės konstrukcijos Naujojo Testamento vertimuose (1685 m. ir 1727 m.), Dovilė Gavelytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.10–16.25 Moters vaidmuo Juozo Grušo dramų šeimos kolizijose: „Tėvo ir sūnaus“ ir „Gintarinės vilos“ atvejis, Simona Vasilevskytė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
16.25–16.35 Kavos pertrauka
16.35–16.50 Alfonso Nykos-Niliūno kritiniai vertinimai: diskusijos su Henriku Radausku, Linas Daugėla (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.50–17.05 Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos rusų kalbos atžvilgiu, Smiltė Ivanovaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.05–17.20 Blogio anatomija Ričardo Gavelio romane „Vilniaus pokeris“, Daiva Misiūnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.20–17.35 Vietos deiksės raiška šiaurės žemaičių kretingiškių šnektoje, Aušrinė Tverskytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.35–17.45 Konferencijos uždarymas

Konferencijos pranešimų anotacijas galite rasti čia >

Filologijos fakultete svečiuojasi MotherNet projekto mokslininkė Jules Kielmann iš Uppsalos universiteto.

Gegužės 7 d., 13 val., 122 aud. Skandinavistikos centre ji skaitys paskaitą pavadinimu „Tactical Motherhood: Ideas about Femininity, Nation and Cultural Transfer around 1800 in the Writings of Amalia von Helvig“. Daugiau informacijos anglų kalba >

Sveikas, lietuvių kalbos pasauli! Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra pristato „Kalbos trumpulius“ – studentams, moksleiviams ir mokytojams, plačiajai visuomenei. Išgirsk ir sužinok! Trumpuliuose trumpai ir paprastai, suprantamai ir aiškiai – bendrieji kalbos dalykai, fonetika ir fonologija, morfologija ir sintaksė, semantika ir pragmatika, leksika ir terminologija, stilistika ir retorika, kalbos politika ir tvarkyba, kalbos praktika ir visokios kitokios naudingos kalbos įdomybės. „Kalbos trumpulių“ įrašai bus pildomi kiekvieną penktadienį. Tikimasi, kad iš trumpulių ilgainiui išaugs lietuvių kalbos vaizdo žinynas ar net enciklopedija.

Sekite „Kalbos trumpulius“ Youtube kanale kanale.  „Kalbos trumpulius“ kuria VU Lietuvių kalbos katedros dėstytojai.

Kviečiame į Ispanų kultūros savaitę, vyksiančią gegužės 6–10 dienomis Vilniaus universitete (Filologijos fakultete ir VU bibliotekoje)! Dauguma kultūros savaitės renginių vyks ispanų kalba. Šia kalba kaip valstybine kalbama net 21 šalyje visame pasaulyje, ji yra ir tarp populiariausių užsienio kalbų, kurių mokomasi mokyklose ir universitetuose. Taigi ispanų kalba atveria plačius kultūrinius klodus, apie kuriuos ir pasikalbėsime Ispanų kultūros savaitės metu.

Kviečiame apsilankyti visus susidomėjusius!

Nuotrauka: Greta Jurkūnaitė