2024-02-01

2023 m. Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja išrinkta Rima Pranciška Oganesian, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė.

Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimą inicijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir, bendradarbiaudamas su partneriais UAB „Reiz-Tech“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos ateities fondu, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Lietuvos DAAD klubu, įteiks jį jau trečią kartą.

Jau antrus metus Vokietijos ambasada Vilniuje steigia ir savo specialų prizą. Už kryptingą darbą skatinant ir motyvuojant mokinius rinktis vokiečių kalbą, įvairių iniciatyvų, populiarinančių vokiečių kalbą Kelmės rajone, organizavimą ir ilgametį partnerysčių su Vokietijos švietimo organizacijomis puoselėjimą šiemet toks apdovanojimas skiriamas Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojai metodininkei Violetai Truncienei.

Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimų laureates, linkime kūrybinio džiaugsmo ir gausaus mokinių būrio vokiečių kalbos pamokose!

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) 2023 apdovanojimas ir rėmėjų dovana Rimai Pranciškai Oganesian bus įteikti 2024 m. vasario 15 d. 12 val. Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje (Filaretų g. 43A, Vilnius). Visas nominuotas mokytojas pasieks organizatorių ir partnerių joms skirtos atminimo dovanos.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra primena, kad kasmetinis Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas skiriamas mokytojoms ar mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Šiuo apdovanojimu norima padėkoti vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms už jų darbą bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose. Ši iniciatyva taip pat atspindi svarbų ryšį ir būtiną abipusį bendradarbiavimą tarp dviejų pakopų švietimo įstaigų – mokyklos ir universiteto. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2023 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentes ir pretendentus apdovanojimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano sudaryta komisija sulaukė anketų su vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra

Vakar Lietuvos rašytojų sąjungoje 22-oji Vaižganto premija įteikta fakulteto dėstytojoms doc. dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei. Premija skirta už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą. Nuoširdžiai sveikiname!

Primename, kad Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.

Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė; www.voruta.lt)); dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).

Nuotrauka iš apdovanojimo: doc. dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė su dukra Severija.

Parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos informaciją. 

Vasario 6 d., antradienį, 17:00 val. K. Būgos aud. kviečiame į LKVTI organizuojamą literatūros seminarą su prof. dr. Pauliumi V. Subačiumi. Pranešimo tema - „Filologo šaltalankiai: teksto gyvatvorės spygliai ir uogos“

Anotacija: Vilniaus merija prieš kelerius metus nusprendė nešienauti miesto žalumynų, idant padidėtų biologinė įvairovė. Tai sukėlė aršią diskusiją: pievelių kultūra versus antropoceno drama. Analogiškai tekstologų pastangos išgryninti tekstą ar bent jau apkarpyti nelygumus visuomenės ilgus metus buvo vertinamos kaip prasmingos. Tačiau vis dažniau moksliniai redaktoriai linkę elgtis kaip botanikai – tik aprašo ir klasifikuoja variantus, siūlydami skaitytojams patirti brovimąsi per dažnai dygius teksto krūmynus. Ekologinio diskurso dominavimas, sąvokų arsenalo perėmimas iš biomokslų lemia, kad požiūriai į gamtos reiškinius ir tekstus interferuoja. Ką žada ši postredakcinė era? Kaip ši tendencija veikia akademinį kūrėjo tapatybės nusavinimą ar, priešingai, atvėrimą? Tokie klausimai slypės už vieno eilėraščio autografų genetinės vivisekcijos ir biografinės interpretacijos.

Kviečiame dalyvauti ir diskutuoti!

Lyginamųjų literatūros studijų centro rengiamo studentų simpoziumo „Puikių naujų tyrimų beieškant“ tikslas – suburti studijų dar nebaigusius arba bakalauro darbą neseniai (per pastaruosius trejus metus) apgynusius studentus pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis apie įvairius literatūros ir kultūros objektus bei drauge aptarti kultūros lauko aktualijas.

Daugiau informacijos >

Informacija anglų kalba >

Santraukų lauksime iki vasario 12 d. adresu:

Sausio 31 d., trečiadienį, Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadros vyresnioji specialistė Andrea Kedmenec, laikinojo reikalų patikėtinio asistentė Jurga Jozič ir Fakulteto Erasmus+ mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė.

Susitikimo metu kalbėta apie Mokymosi visą gyvenimą programoje dėstomos kroatų kalbos situaciją ir akademinius mainus su Kroatijos universitetais. Dekanas atkreipė dėmesį, kad Kroatijos universitetai Lietuvos studentams yra mažai pažįstami, tad greičiausiai dėl to jie nėra populiarus Erasmus+ pasirinkimas. Diskutuota ir aptarta, kaip galima būtų šį žinomumą didinti, studentams pristatant Kroatijos kultūrą ir universitetus.

Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić ir Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

 
Sausio 27 d. įvykusiuose Knygos apdovanojimuose K.A.2.0.2.4. Kęstučio Keblio vardo premija įteikta literatūros kritikei, VU Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtėi-Andriukonienei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą. Filologijos fakultete Jurgita Žana dėsto kursą Literatūros kritika ir sklaida, ugdantį ir būsimus literatūros kritikus/-es.

Kęstučio Keblio vardo premiją literatūros kritikui, -ei įsteigė Kęstučio Keblio šeima. Premijos tikslas – pagerbti literatūros kritikus, -es, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje pas skaitytojus. Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūrologas, bendradarbiavęs žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie Kazimiero Barėno, Kazio Bradūno, Antano Škėmos ir kitų kūrybą.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) surengti jau antrieji Knygos apdovanojimai K.A.2.0.2.4. skirti knygų leidybos industrijoje dirbantiems žmonėms. Apdovanojimų tikslas – parodyti knygos leidimo proceso įvairialypiškumą, įvertinti kiekvieną prie šio proceso prisidedantį žmogų

Žengtas labai svarbus žingsnis. Sausio 24 d. Antanas Keturakis apgynė daktaro disertaciją tema „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai“, mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Nuoširdžiai sveikiname!

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Kalbotyra“ 76 (2023) numeris.Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Wolfgang U. Dressler | Barbara Tumfart | Dietmar Kunisch | Vanessa Hannesschläger

Poetic and theatrical occasionalisms: Creation of new morphologically complex words by Joseph von Eichendorff, Johann Nepomuk Nestroy, Peter Handke and Arno Schmidt

Judita Giparaitė

A corpus-based analysis of light verb constructions with MAKE and DO in British English

Jan Holeš

Compétition entre poly-, pluri- et multi- dans les néologismes officiels français

Ruslan Isaev | Gulzada Esenalieva | Ermek Doszhanov

Towards Kyrgyz stop words

Nina Kapušová

Rytą or ryte? Vakarą or vakare? A corpus analysis of Lithuanian time expressions denoting parts of the day

Anna Ruskan | Greta Maslauskienė

Metadiscourse in Lithuanian linguistics research articles: A study of interactive and interactional features

Andrew Tollet

The case for weak null in English

KITA

Vaiva Žeimantienė

In memoriam Irena Marija Norkaitienė (1943–2023)

Vaiva Žeimantienė | Eglė Kontutytė

55 Jahre Lehrstuhl für Deutsche Philologie an der Universität Vilnius. Ein Blick zurück