Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000-aisiais metais Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.  

Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų antro kurso studentai: 

• rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
• aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje (2 priedas) ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
• pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos el. paštu  pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: prašymą skirti stipendiją, akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu (laisva forma), magistro darbo vadovo rekomendaciją, publikacijų kopijas.

Papildomos informacijos teirautis el. paštu .

Students and staff from the Arqus universities can now register for the eigth edition of the Arqus Café, which will run from 11^th March to 21^st June 2024

The Arqus Café is an online space where members of the Arqus universities can meet in small groups to practice and improve their language skills in a relaxed atmosphere. It’s a great opportunity for students and staff to expand their language and cultural knowledge informally together with other learners. All levels are welcome, but it works best when participants have a minimum of an A2 level. Please note that the cafés are not language courses.

The cafés take place once a week for one hour online via ZOOM. The tutors guiding the Arqus Café sessions are native-level speakers who have received training in leading language cafés.

This time we are offering cafés in:

• German
• English
• French
• Italian
• Khmer
• Lithuanian
• Portuguese
• Spanish
• Turkish
• Ukrainian

In addition, we are now offering cafés at two different levels for some languages: beginner/intermediate (A2-B1) and intermediate/advanced (B2-C1).

Registration is now open and closes two weeks before the end of each language café.

Go here >> to find out more about the Arqus Café, the languages offered and the online registration process.

Vasario 29 d. Filologijos fakultetą aplankė TIKA (Turkijos bendradarbiavimo ir palaikymo agentūra) vice prezidentas dr. Mahmut Čevik (Çevik).

Dr. Mahmut Čevik susitiko su filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, dėstytojais ir studentais. Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo pagrindinės kryptys ir galimybės.

TIKA 2003, 2013 ir 2021 metais atliko Turkų kalbos centro ir 112 aud. patalpų remontą. Taip pat parūpino ir atsiuntė daug reikalingų Turkų kalbos centro bibliotekai knygų turkų ir anglų kalbomis. Palaikė Turkijos kultūros dienas Lietuvoje 2011 m. gegužės 2-6 d. Prisidėjo finansiškai prie dviejų konferencijų "Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. 615-osioms totorių ir karaimų apgyvendinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metinėms paminėti" (2013 m. gegužės 29–31 d.), "Totoriai-musulmonai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: praeitis, dabartis, ateitis, minint 620-ąsias totorių istorijos, religijos ir kultūros Baltarusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje metines" (2017 m. birželio 27–30 d.). Be to, TIKA buvo įvairių seminarų, workshopų, parodų ir t.t. rėmėja.

Nuoširdžiai dėkojame mūsų rėmėjams.

Maloniai kviečiame į tarptautinę studentų konferenciją „English Studies 2024: Discourse and Society“, kuri vyks 2024 m. gegužės 6-7 dienomis Filologijos fakultete!

Bendradarbiaujant su Blaze Koneski Filologijos fakultetu (Skopjė universitetas, Šiaurės Makedonija), ARKSI institutas kviečia antrosios studijų pakopos studentus prisidėti prie mokslinės diskusijos anglistikos studijų kontekste. Kalbos, literatūros, kultūros ir visuomenės sąsajos bus tyrinėjamos įvairiose teminėse srityse. Daugiau informacijos rasite mūsų konferencijos tinklalapyje >>  .

Dalyvius kviečiame registruotis iki kovo 18 dienos. 

Kovo 8 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminaras skirtas kalbų kontaktų problematikai. Po įvadinės diskusijos grįšime prie kalbų kontaktų tyrimų ištakų – Urielio Weinreicho knygos Languages in Contact. Prisegame šios knygos 4-tą skyrių The socio-cultural setting of language contact, prašytume su juo susipažinti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

[LT]

Kviečiame į doc. Eglės Kačkutės, dalyvaujančios konkurse profesoriaus pareigoms užimti, viešą paskaitą tema: Motinystė, mobilumas, migracija

Paskaita vyks 2024 m. kovo 19 d. 15:00-16:30 Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.

[EN]

We invite you to a public lecture by Assoc.  Prof. Dr Eglė Kačkutė who is a candidate for the academic position of Professor at the Faculty of Philology. The title of the lecture: Motinystė, mobilumas, migracija.

The lecture will be delivered in Lithuanian on March 19, 2024, 15:00-16:30, in K. Donelaičio room at the Faculty of Philology.

Skandinavistikos centre pagal „Nordud“ programą viešėjo profesorius Matthew James Driscoll, žymus senosios skandinavų literatūros, ypač jos rankraščių, tyrinėtojas iš Kopenhagos universiteto Árnio Magnússono instituto (dan. Det Arnamagnæanske Institut). Čia saugoma apie 1400 senųjų rankraščių. Anksčiau jų buvo gerokai daugiau, bet nuo 8-ojo dešimtmečio per 1600 islandiškų rankraščių buvo grąžinta Islandijai, kuri nuo Danijos karūnos atsiskyrė tik 1944 m.

Vizito metu skandinavistikos studentams profesorius perskaitė tris paskaitas. Per pirmąją supažindino su islandiškų rankraščių, kurių seniausi siekia XII a., šriftų ir ortografijos specifika, jų materialiaisiais aspektais, tokiais kaip pergamento paruošimas ir formatai, mokė atpažinti rankraščiuose pasitaikančias santrumpas.

Antroji paskaita buvo skirta specifinei sagų (senovės skandinavų literatūros prozos žanras) rūšiai – vadinamosioms riterinėms sagoms ir sagoms apie Šiaurės šalių senovę. Jos dažnai būdavo mokslininkų nuvertinamos kaip neturinčios istoriografinės reikšmės, nors pačioje Islandijoje nuo pat XIII a., kada dauguma jų buvo sukurtos, jos tapo pačios populiariausios, dažnai skaitomos pramogai balsu atokiuose islandiškuose ūkiuose.

Trečiojoje paskaitoje profesorius pristatė unikalų islandų literatūros žanrą rímur – tai kūriniai, kuriuose įvairūs sagų siužetai yra perteikiami specifine poetine forma, dažniausiai atliekami dainuojant. Studentai mokėsi analizuoti jų metriką, aliteracijas ir vidinius rimus, išgirdo jų išrašų: rímur tradicija, tiek klasikine forma, tiek šiuolaikiškai interpretuojama, Islandijoje tebėra gyva.

Susitikimų ciklą prof. M. J. Driscollas užbaigė paskaita, į kurią susirinko klausytojų iš įvairių specialybių. Joje profesorius pristatė savo dabartinį projektą „The Book of Books“, skirtą ispano Hernando Colóno, žymiojo atradėjo, kurį mes vadiname Kristupu Kolumbu (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón), sūnaus, bibliotekos katalogo „Libro de los epítomes“ knygos rankraščiui tyrinėti. Šio rankraščio atradimas 2019 m. Árnio Magnússono institute tapo tikra sensacija, nors jis instituto kolekcijoje jau gulėjo nuo XVII a.

Ši knyga – ypatinga, nes joje, manoma, yra surašytos santraukos apie kiekvieną knygą, saugotą H. Colóno bibliotekoje. XVI a. tai buvo didžiausia privati biblioteka pasaulyje, turėjusi per 15 tūkst. knygų. Todėl naujienos apie prof. M. J. Driscollo projektą greitai apskriejo pasaulį ir pasiekė Ispanijos karališkąją šeimą, kuri, lydima dabartinės Danijos karališkosios poros, 2023 m. lapkritį aplankė institutą, kad galėtų asmeniškai susipažinti su šiuo atradimu.

Finnish art historian, MA Leena Ahtola-Moorhouse is giving an open lecture on the fascinating painter Helene Schjerfbeck on Friday, March 8th at 15.00 o’clock in the Scandinavian Centre (314AB). You are most welcome to join the event!

An artist who made two “careers” successfully

Helene Schjerfbeck (1862 –1946) is one of the luminaries in Finnish art. Today, she is the best-known female artist from Scandinavia from the turn of the 19th and 20th century.  She was one of the few artists of her generation who both created masterpieces in her Naturalistic and Impressionistic style and was also able to shift to an entirely Modernist mode in the 20th century. In both periods she was successful.

Her intense ascetic moods create an echo for Japanese woodcut prints, and at the end of her life terrifying self-portraits reflect the passionate style of Picasso. The underlying thread in her paintings was an emotionally charged relationship to her models, whether they were human beings, still-lives, landscapes, or reinterpretations of her earlier works or works by other artists. Her art is universal, its kernel is a relationship to a human being’s enigma. Her paintings captivate and make one return to them wondering who is painted – the model, you, or the painter! What is happening in the mind of a neighbour? There is silence which shouts.

Leena Ahtola-Moorhouse MA is an art historian and was chief curator at the Ateneum Art Museum, Helsinki until 2013. She has written widely on Finnish art from the 19th and 20th centuries. She was invited as a scholar to the Weisman Art Museum, University of Minnesota, U.S.A. in 2000. She has curated many exhibitions especially on Finnish women artists. She is known as a specialist on Helene Schjerfbeck’s art. The Helene Schjerfbeck retrospectives in 1992 and 2012 were curated by her.