2023 m. rugsėjo 7–9 d. kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas-tekstema-kontekstas".

Šis tarptautinis renginys – tai kasmet rengiamų sesijų, kuriose nagrinėjami kalboje įtvirtintų vertybių pavadinimai, sudarantys tautos tapatybės pagrindą, tęsinys. Šio renginio ypatumas tame, kad jis taip pat skirtas jauniems tyrėjams. Konferencijoje kviečiami dalyvauti doktorantai ir tie, kurie dar tik pradeda tyrimus kultūrinės ir aksiologinės lingvistikos srityje, tapti jos klausytojais ir pranešėjais.

Šių metų susitikimas bus skirtas teksto ir tekstologijos klausimams, o tekstologijos mokslo objektas aiškinamas iš etnolingvistinės perspektyvos. Teorinėje konferencijos dalyje bus keliami klausimai apie tekstologiją kaip discipliną, paremtą įvairiapuse teksto analize, integruojančią lingvistiką ir literatūrologiją. Kviestinių lektorių pranešimuose bus pristatomi pagrindiniai tokios disciplinos tikslai, jos šakos ir srovės - semiotinė (M. R. Mayenowa), stilistinė (T. Dobrzyńska), kognityvinė (J. Bartmiński, S. Gajda) ir komunikacinė-funkcinė (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Bus svarstoma apie teksto, kaip kalbos ir komunikacijos vieneto, supratimą ir teksto modelio, kaip teksto atvaizdo, į kurį "orientuojasi" tiek siuntėjas teksto kūrimo procese, tiek klausytojas ar skaitytojas jo priėmimo procese, tipą, kuris tampa norma kalbos vartotojams - siuntėjams ir gavėjams, ir tarnauja kaip gairės, orientuojančios abi socialinio bendravimo puses. Akcentuojama ir etnolingvistikai svarbi tezė, kad teksto kūrimo mechanizmai remiasi kultūriškai nusistovėjusiais gyvenimo modeliais, o kartu gyvenimo modelius galima atkurti iš teksto struktūros.

Konferencijos programa >>

Konferencijos tezes rasite čia >>

Daugiau informacijos apie renginį >>

5. Międzynarodowa Konferencja Naukowa

WARTOŚCI W JĘZYKOWYM OBRAZIE ŚWIATA POLAKÓW I LITWINÓW. KULTUROWE ASPEKTY TEKSTOLOGII. TEKST-TEKSTEM-KONTEKST

7–9 września 2023 r.

Uniwersytet Wileński, Wydział Filologiczny, Universiteto g. 3, Vilnius

Więcej o wydarzeniu >> 

To międzynarodowe wydarzenie jest kontynuacją corocznych sesji poświęconych nazwom wartości utrwalonych w języku, które stanowią podstawę tożsamości narodowej. Wydarzenie to gromadzi badaczy z różnych polskich i litewskich, jest skierowane również do młodych badaczy. Do udziału w konferencji, w roli słuchaczy i prelegentów, zaproszeni są doktoranci oraz osoby, które dopiero rozpoczynają swoje badania w dziedzinie lingwistyki kulturowej i aksjologicznej.

Tegoroczne spotkanie poświęcone będzie tekstologii, a jej problematyka zostanie przedstawiona z perspektywy etnolingwistycznej. W części teoretycznej konferencji poruszone zostaną kwestie tekstologii jako dyscypliny opartej na wielowymiarowej analizie tekstu, integrującej językoznawstwo i literaturoznawstwo. Przedstawione będą główne cele tej dyscypliny, jej gałęzie i nurty - semiotyczny (M. R. Mayenowa), stylistyczny (T. Dobrzyńska), kognitywny (J. Bartmiński, S. Gajda) i komunikacyjno-funkcjonalny (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Omówione zostanie rozumienie tekstu jako jednostki języka i komunikacji, a także typ modelu tekstu, jako obrazu tekstu, który jest "zorientowany" zarówno przez nadawcę w procesie tworzenia tekstu, jak i przez słuchacza czy czytelnika w procesie jego odbioru, a który staje się normą dla użytkowników języka - nadawców i odbiorców - i służy jako wytyczna orientująca obie strony komunikacji społecznej. Dla etnolingwistyki ważna jest również teza, że mechanizmy tworzenia tekstu opierają się na kulturowo utrwalonych wzorcach życia, a jednocześnie wzorce życia mogą być odtwarzane ze struktury tekstu.

Atsisveikiname su vasarą iškeliavusia profesore Irena Marija Norkaitiene (1943–2023), ilgus metus dirbusia Vilniaus universitete. 

Ireną Norkaitienę mena daugelis Filologijos fakulteto dėstytojų ir darbuotojų, ją kaip dėstytoją prisimena ir didelis buvusių studentų būrys, tiek germanistų, tiek ir kitų specialybių studentų, kuriuos ji, dirbdama Užsienio kalbų institute, mokė vokiečių kalbos. 

Tapusi Vokiečių filologijos katedros profesore, Irena germanistams dėstė vokiečių kalbos istoriją, vokiečių kalbos gramatiką, vadovavo daktaro disertacijoms, parengė ir išleido ne vieną vokiečių kalbos vadovėlį, pavyzdžiui, „Vokiečių kalbos praktinė gramatika“ (2002), „Der kleine Duden. Vokiečių kalbos gramatika“ (1999), dviejų dalių vadovėlį studentams germanistams „Vorgeschichte und Geschichte des Deutschen“ ir kt. Irena Norkaitienė taip pat buvo Filologijos fakulteto Studijų reikalų prodekanė, nuo 1997 m. iki 2008 m. redagavo VU mokslo darbų „Kalbotyra“ sąsiuvinius, skirtus germanų ir romanų kalbų studijoms. Prisimename Irenos aktyvumą, dėmesį kolegoms ir kolegėms, reiklumą ir kartu didelį palaikymą studentams ir studentėms, nuoširdumą ir draugiškumą.

Atsisveikinimo su Irena Marija Norkaitiene Šv. Mišios vyks Vilniuje rugsėjo 5 d., antradienį, 14:00 val. Bernardinų bažnyčios koplyčioje. 

Su liūdesiu – Vokiečių filologijos katedra

Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universitetas (VU) sudarė sutartį su informacinių technologijų įmone „Reiz Tech“. Susitarimą patvirtino gyvai susitikę ir dokumentą pasirašę įstaigų atstovai – VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir UAB „Reiz Tech“ direktorius Valdas Šimas. Pasirašant sutartį dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Vokiečių filologijos studijų programos pirmininkė doc. Virginija Masiulionytė, VU Vokiečių filologijos katedros dėstytoja doc. dr. Justina Daunorienė ir Vokiečių filologijos katedros dėstytojas dr. Daumantas Katinas ir įmonės „Reiz Tech“ atstovės –klientų vadovė Kristina Kikalienė ir marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė. Sutartyje numatyta, kad „Reiz Tech“ įsteigs vieną vardinę metinę stipendiją vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) programos studentui.

„Šios sutarties pasirašymas yra prasmingas tiek studentams, tiek VU Vokiečių filologijos katedrai, tiek Filologijos fakultetui ir VU: studentai šalia finansinės paskatos susipažins ne tik su vokiečių kalbos pritaikymu akademinėje srityje, bet ir su daugiakalbystės vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje. VU Vokiečių filologijos katedra, kuriai tai – vienas svarbesnių žingsnių bendradarbiaujant su verslo įmonėmis, kartu su UAB „Reiz Tech“ užmegs dar glaudesnį bendradarbiavimą (dabar VU Vokiečių filologijos katedra kartu su įmonėmis „Reiz Tech“ ir „Stevila“ jau antrus metus iš eilės rengia Metų vokiečių kalbos mokytojo (-os) apdovanojimą, dalyvauja bendruose akademiniuose renginiuose), o Filologijos fakultetui ir VU tai, tikėkimės, bus dar vienas sėkmingas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir verslo įmonių pritraukimo į akademinę veiklą bei studijų papildymo pavyzdys“, – teigia dr. D. Katinas.

Į „Reiz Tech“ įsteigtą stipendiją galės pretenduoti vokiečių filologijos arba anglų ir kitos užsienio kalbos (vokiečių) studijų programų studentai, kurie prašymo teikimo dieną studijuos trečiame kurse ir bus baigę du paskutinius semestrus ne žemesniu nei 9 svertiniu studijų vidurkiu, be to, neturės akademinių skolų ir bus parengę bei pristatę su vokiečių kalba ir (ar) daugiakalbyste susijusią kūrybinę užduotį, kurios temą pateiks įmonė „Reiz Tech“.

Įmonė „Reiz Tech“, skatindama VU Filologijos fakulteto studentus siekti aukštesnių mokslo rezultatų, ne tik įsteigs vardinę stipendiją, bet ir suteiks galimybę studentams atlikti mokamą praktiką. Be to, bendradarbiaudamas su informacinių technologijų įmone, VU Filologijos fakultetas planuoja organizuoti studijų populiarinimo veiklas.

Brailio eilutė

„Aš dar dvyliktoje klasėje apie tris mėnesius vaikščiojau po universitetą ir senamiestį ir mokiausi, kur ir kas yra, kad prasidėjus studijoms jau galėčiau vaikščioti visur pati, be kitų pagalbos. Tad jau rugsėjį galėjau ir regintiems studentams parodyti, kur vyks paskaitos“, – pokalbį pradeda regėjimo negalią turinti doktorantė Ugnė Žilytė. Šiuo metu ji studijuoja edukologijos doktorantūroje Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje.

Baigusi bakalauro studijas VU Filologijos fakultete, o vėliau pasirinkusi magistrantūros studijas kitame universitete, doktorantė prisipažįsta, kad jai trūko VU: „Vien VU kiemelių atmosfera man labai patinka. Juose nesigirdi automobilių, jaučiamas vėjas ir medžių ošimas, girdėti paukščių čiulbėjimas ir fontano čiurlenimas. Kai supratau, kad nebebūsiu viso to dalis, buvo liūdna.“

Bendruomenė padėdavo išspręsti iškilusias problemas

Studentė pasakoja, kad jos patirtis VU – itin pozityvi, kadangi ir studijos atitiko jos poreikius, ir bendruomenė pagelbėdavo iškilus problemoms: „Jei VU susidurdavau su vienokiomis ar kitokiomis problemomis, jos visada būdavo išsprendžiamos, o ypač bakalauro pakopoje. Tiek Filologijos fakulteto bendruomenė buvo geranoriška, tiek asmuo, konsultuojantis neįgalius asmenis, buvo labai atsidavęs. Vokiečių filologijos studijų programos, kurią aš studijavau, dėstytojai jau turėjo nemažai patirties su asmenimis, turinčiais regėjimo negalią, tad, man pradėjus studijuoti, jie jau viską žinojo. Visa medžiaga būdavo pateikiama elektroniniu būdu, man prieinama forma. Buvo nutikę ir taip, kad atsiskaitymų metu aš užduotis atlikdavau ilgiau nei kiti studentai. Dėstytojai žinojo taisyklę, kad asmenims su negalia galima pratęsti egzamino laiką 50 proc. Net ir kai jiems prasidėdavo kita paskaita, jie rasdavo išeitį pratęsti atsiskaitymo laiką, pavyzdžiui, nusivesdavo kartu į katedrą pabaigti užduočių.“

Doktorantė pasakoja, kad, jai susidūrus su sveikatos problemomis, dėstytojai į tai žvelgdavo supratingai: „Buvo lengva susitarti dėl egzaminų perkėlimų. O kai kurį laiką negalėjau lankyti paskaitų, man buvo suteikta galimybė atsiskaityti nuotoliniu būdu – ir visa tai dar prieš pandemiją, kai studijos nuotoliniu būdu tebebuvo neįprastos.“

Negalia nebuvo kliūtis išvykti studijuoti į kitą šalį

Studijuodama dokt. U. Žilytė aktyviai dalyvavo VU veiklose, be to, su „Erasmus“ programa buvo išvykusi studijuoti į Vokietiją: „Ne tik aš, bet ir daugiau neregių norėjo dalyvauti „Erasmus“ programoje ir išvykti studijuoti į kitą šalį. Asmenys, svarstantys studentų galimybę išvykti, sakė, kad šiek tiek abejojo dėl kitų neregių studentų, ar jie tikrai galės orientuotis kitoje šalyje, bet dėl manęs jie nuogąstavimų neturėjo. Jau po savaitės Vokietijoje galėjau pati visur, kur reikėjo, nueiti.“

Nors doktorantė prieš studijas VU turėjo baimių ir abejonių, jos greitai išsisklaidė: „Baigiau specialiąją mokyklą, dėl to prieš studijuojant jaučiau didelę baimę, kaip mane priims universitete, kaip bus pritaikyta medžiaga, ar viskas bus prieinama. Bet jau pirmą dieną VU supratau, kad viskas bus gerai. Pirmąją dieną prie manęs priėjo kelios kursiokės, su kuriomis po to visur kartu eidavome. Dalyvavome ir pirmakursių krikštynose, ir cementofkėje, o vėliau turėjome ir kalėdinių susibėgimų. Man labai padėjo tai, kad savo kurse buvau ne viena turinti negalią. Jau pirmomis dienomis galėjau savo kursiokus palydėti iki auditorijų, jie man po paskaitų papasakodavo visą vizualią informaciją, pavyzdžiui, nupasakodavo analizuotus žemėlapius, aš mainais su jais pasidalindavau konspektais. Juokais mes vadinome tai sandoriais.“

Darbuotojai – visuomet pasiruošę padėti

Pasak studentės, ji daug laiko praleisdavo VU erdvėse, tad sutikdavo daug darbuotojų, kurie visuomet būdavo pasiruošę padėti: „VU personalas labai paslaugus. Bibliotekininkės visuomet paklausia, kaip sekasi, padeda susirasti laisvą vietą. Kadangi man bibliotekoje daug geriau sekėsi mokytis nei namuose, kartais užsibūdavau joje labai ilgai. Darbuotojos ir arbatos padėdavo pasidaryti, ir pasiteiraudavo, ar gerai jaučiuosi. Tokį šiltą jų priėmimą jaučiau. O ir Istorijos fakulteto valgykloje darbuotojos man buvo labai geranoriškos. Jos visada mane pasikviesdavo, papasakodavo, ką tą dieną gali pasiūlyti valgyti, ir palydėdavo, kur yra laisva vieta atsisėsti.“

Dėl atviros VU bendruomenės ir paslaugių darbuotojų dokt. U. Žilytė drąsina stojančiuosius, turinčius negalią, nebijoti pasirinkti studijas VU: „Labai skatinčiau asmenis su negalia stoti į VU. Turime ir negalios reikalų koordinatorę, į kurią visada galima kreiptis. Jei iškils problemų, visuomet bus padedama jas išspręsti. Ir jas tikrai galima išspręsti, nes VU bendruomenė – padedanti ir labai geranoriška.“

VU siekia sudaryti lygias galimybes studijuoti studentams su negalia. Jei turite negalią, įskaitant ir psichikos, autizmo spektro, dėmesio ar mokymosi sutrikimų ir kitų sveikatos sunkumų, dėl kurių studijų metu gali kilti individualiųjų poreikių, kviečiame užpildyti šią formą.

Atviras VU kviečia dalyvauti rugpjūčio 21–24 d. vyksiančiame papildomo priėmimo antrajame etape, kuriame stojantieji galės rinktis pirmosios pakopos studijas. Daugiau apie tai galite sužinoti čia.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė Palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus už 2018-2022 m. laikotarpį. 

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Filologijos fakultetas buvo įvertintas aukščiausiais balais:

• Fakulteto mokslinė veikla įvertinta pačiu aukščiausiu balu – 5;
• Fakulteto tyrimų socialinis poveikis – 4,5;
• Fakulteto tyrimų tolesnės plėtros galimybės – 4,5.

Fakultetas pirmą kartą pasiekė tokį aukštą tarptautinio palyginamojo mokslo įvertinimo lygį, o šiuolaikinių Lietuvos humanitarinių mokslų kontekste tikrai išsiveržė į lyderystės poziciją. 

Šis pasiekimas – tai visos Fakulteto akademinės bendruomenės tyrimų, sklaidos, projektų teikimo ir vykdymo, konferencijų organizavimo, mokslinių publikacijų rengimo ir visokeriopos kasdienės veiklos rezultatas.

Didžiulis indėlis pasiekiant šį aukštą įvertinimą – kadenciją baigusios dekanės prof. Inesos Šeškauskienės, kuri koordinavo visą ataskaitos rengimą, darbas. Rengiant ataskaitą dirbo institutų direktorės doc. Nijolė Juchnevičienė, prof. Roma Kriaučiūnienė, prof. Nijolė Maskaliūnienė, prof. Meilutė Ramonienė, doc. Erika Sausverde, dekano padėjėja Julija Šabasevičiūtė ir daugelis kitų administracijos darbuotojų. Duomenis teikė katedrų vedėjai ir mokslininkai.

Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems!

Puikios naujienos norintiems pagilinti latvių kalbos žinias, nes pasirodė ilgai lauktas vadovėlio tęsinys – „Skaidrāk! A2.“ (‘Aiškiau! A2.’; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2023)! Tai bendras Baltistikos katedros dėstytojų dr. Agnės Navickaitės-Klišauskienės, dr. Vytauto Rinkevičiaus ir dr. Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės darbas.

Kaip patys autoriai pratarmėje rašo, šioje knygoje ir vėl sutiksite savo senus gerus pažįstamus – žurnalistikos studentą iš Bliuodniekų Martinį, jo slaptą meilę Guntą ir dėl jos galvą pametusį žavų medicinos studentą Andrį, Martinio senelio pusbrolio žmonos brolio anūką repuojantį ūkininką Mikų iš Latgalos, Guntos draugę lietuvaitę Rūtą. Sužinosite, kaip Martinio seneliui Ojarui sekasi virti žuvienę, ar močiutė Dacė jau pakeitė visas padangas, kiek filmų sukūrė mama Baiba, ar tėtis Janis sugalvojo naują matematikos teoremą. O kaip sekasi rainajam Pičukui??? Ar jau suskaičiavo visas Ojaro pagautas žuvis? O kur dar vilko, bedarbės žuvies ir linksmuolių elnio bei briedžio nuotykiai, dailiai iliustruoti Anitos Rupeikos.

Labai sveikiname kolegas!

Vadovėlis išleistas Latvijoje, jį šiuo metu įsigyti galima čia >> , tačiau visai netrukus bus galimybė įsigyti ir Lietuvoje, knygyne „Humanitas“.

Vadovėlio klausymo užduotis rasite čia >>

Nuo rugsėjo 1 d. visi „Arqus“ universitetų nariai galės registruotis į septintąją „Arqus Café“ – kalbų kavinę, kuri vyks nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki gruodžio 1 d.

„Arqus Café“ – tai internetinė erdvė, kurioje „Arqus“ universitetų nariai gali susitikti nedidelėse grupėse ir atsipalaidavę praktikuotis bei tobulinti užsienio kalbų įgūdžius. Tai puiki galimybė studentams neformaliai plėsti savo kalbos ir kultūros žinias su kitais besimokančiaisiais kalbų. Kviečiami visų lygių dalyviai, tačiau geriausiai sekasi, kai dalyviai turi ne žemesnį kaip A2/B1 lygį. Atkreipkite dėmesį, kad kavinės nėra kalbos kursai.

Kavinės vyksta kartą per savaitę vieną valandą internetu per ZOOM. Bendravimo sesijoms vadovaus mentoriai, kuriems sesijos kalba yra arba gimtoji, arba pirmoji užsienio. „Arqus“ kalbų kavinės užsiėmimai vyksta arabų, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, lenkų, portugalų, ispanų ir kitomis kalbomis. Daugiau informacijos apie kavinę, siūlomas kalbas ir registraciją internetu rasite „Arqus“ interneto svetainėje.

Atkreipkite dėmesį, kad nurodomas Vidurio Europos laikas (CET).

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto klasikinių studijų magistrantūros studentas Laisvūnas Čekavičius buvo įvertintas Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendija, skirta gabiems humanitarinių mokslų studijų krypties studentams. Apie tai, kuo sužavėjo studijos VU, kalbėjome su pačiu laureatu.

Sveikiname pelnius vardinę Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendiją. Ką Jums reiškia šis apdovanojimas?

Iš pradžių norėčiau padėkoti klasikų bendruomenei ir VU Filologijos fakulteto studijų reikalų prodekanei doc. Dianai Šileikaitei-Kaishauri, kurie paskatino dalyvauti konkurse – be jų pagalbos nebūčiau šioje pozicijoje. Šis apdovanojimas man reiškia, kad savo mėgstamame kelyje einu teisinga linkme, ir skatina dar giliau pasinerti į mokslinę veiklą.

Jau turite politikos mokslų bakalauro laipsnį, o šiuo metu studijuojate klasikinių studijų magistrantūroje Filologijos fakultete. Kas lėmė tokį Jūsų pasirinkimą?

Tiesą pasakius, prieš stodamas į klasikines studijas turėjau nuogąstavimų, kad man nepavyks įsilieti į šį lauką ar jame atrasti savo mėgstamą nišą. Domėjausi šiuolaikine politine filosofija ir svarsčiau, ką aktualaus nūdienos kontekste galėtų pasakyti antikiniai tekstai. Visgi vos pradėjus čia studijuoti mane pakerėjo dėstytojų profesionalumas, kursuose analizuojamos literatūros gelmė, bendruomenės atvirumas ir nuoširdumas. Tokioje aplinkoje antikinė literatūra pradėjo reikštis naujomis spalvomis. Pavyzdžiui, prieš klasikines studijas niekaip nesugebėjau perskaityti „Iliados“ – po pirmų 50 eilučių iš nuobodulio užversdavau knygą ir užmigdavau. Po graikų archaikos kurso, kuriame su doc. Vytautu Ališausku „Iliadą“ skaitėme visą pusmetį, šis epas tapo vienu stipriausiai mane kada nors paveikusių kūrinių. Platono filosofija pasirodė dinamiškesnė nei kada nors anksčiau. Lukiano kūryba suintrigavo savo panašumu į postmodernizmą. Man pradėjo patikti ir Romos respublikos ar imperinio laikotarpio literatūra, kuri manęs anksčiau išvis nedomino. Senovės graikų kalbos studijos parodė, kokią milžinišką įtaką kalbos supratimas turi konceptualiam pažinimui.

Manau, kad antikinių tekstų stiprybė yra ta, kad jie neturi perdėtų išorinių sluoksnių ar konstrukcijų, kurios nereikalingai komplikuotų bendražmogiškų tiesų ar patirčių paieškas. Kažkuria prasme šie tekstai yra „arčiau tiesos“. Tai jokiu būdu nereiškia, kad juos yra lengviau analizuoti. Klasikai puikiai moko į pasaulį ir tekstą žiūrėti iš daugialypės perspektyvos, aprėpiant kultūrinį, istorinį, filosofinį, politinį, literatūrinį kontekstą. Manau, kad toks žiūros taškas yra ypač pravartus ir reikalingas šiuolaikinei analitikai.

Kurios tyrimų sritys Jums kelia didžiausią susidomėjimą?

Anksčiau daug dėmesio skyriau teisingumo klausimui, ypač Marthos Nussbaum teisingumo teorijos analizei. Man buvo įdomu sužinoti, ar šiuolaikinėje pliuralistinėje visuomenėje mes galime kalbėti apie bendras teisingumo normas, kaip mes turėtume suderinti skirtingų ideologinių perspektyvų keliamus iššūkius šiuo atžvilgiu. Iš M. Nussbaum teisingumo koncepcijos analizės su dr. V. Bartninko pagalba rašiau LMT tyrimą ir bakalauro darbą, kuris virto straipsniu „Problemose“. Be to, dirbu prie Rusijos propagandos Baltijos regione tyrimų.

Šiuo metu esu susidomėjęs antikinės tragedijos ir politinės minties santykiu. Pastaruosius mėnesius esu įnikęs į Aischilo „Orestėją“. Ji mane sužavėjo ne tik intriguojančiu siužetu ar nepriekaištingais personažais, bet ir savo psichologine, teologine, filosofine ir politine mintimi. Tradiciškai „Orestėja“ yra skaitoma kaip tragedija apie šeimyninių santykių peripetijas, teisingumą, kerštą, pozityvų virsmą į institucionalizuotą tvarką. Patys naujausi „Orestėjos“ tyrimai analizuoja lyties santykį su tiesa, pomirtinio gyvenimo įtaką tragedijos etinei ir politinei minčiai, ikisokratikų filosofinės minties įtaką Aischilui. Pats sieksiu tirti politinės prognostikos ir aklavietės problemą, kodėl yra renkamasi eiti į savo pražūtį.

Kaip įsivaizduojate savo studijų ir mokslinės veiklos ateitį?

Pabaigęs magistrantūros studijas iškart planuoju stoti į doktorantūrą. Suprantu, kad jau dabar reikia kryptingai dėl to dirbti. Tikriausiai mano kryptis ir bus susijusi su drama ir politine mintimi. Visgi per studijų penkmetį teko pastebėti (ir vis dar to tenka mokytis), kad leisdamas įvykiams tekėti sava vaga gali būti apdovanotas tokia nuostaba, kokios nesitikėjai. Pavyzdžiui, domėjimasis drama nutiko staiga, kai pajutau norą perskaityti visas Aischilo ir Sofoklio tragedijas. Tuo mane universitetinės studijos labiausiai ir žavi – atvirai žiūrėdamas į pasaulį, nežinai, koks nušvitimas tave netikėtai gali aptikti ir kaip iš naujo pasinersi į netyrinėtus vandenis. Turbūt to palinkėčiau sau ir kitiems – mažiau baimės dėl nežinomybės ir daugiau atvirumo.