Spalio 13-14 d. kviečiame į slavistikos studentų konferenciją „Studentų moksliniai skaitymai #2“. Programa > 

Baigėsi daugiau nei dvejus metus trukęs darbas ties nemokamos internetinės užsienio kalbų užduočių, pratimų ir testų kūrimo platformos „TestU“ sukūrimo. Projekto tikslu buvo sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą, kurioje galima lengvai ir greitai kurti įvairias užduotis, testus ir pratimus įvairiomis užsienio kalbomis, naudojant įvairias priemones.

2020 m. pavasarį tarptautinei jaunimo nevyriausybinei organizacijai E@I (Slovakija) kilo idėja sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą lengvam ir greitam įvairių užduočių kūrimui, kuria galėtų naudotis ir užsienio kalbų mokytojai, ir visi norintys mokytis užsienio kalbų. 2021 m. balandį projektas gavo Slovakijos nacionalinės Erasmus+ programos agentūros patvirtinimą. Vilniaus universiteto komanda (doc. dr. Jelena Konickaja, dr. Ingrida Kisieliūtė, Aida Jungaitytė) šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija).  Vilniaus universitetas su E@I bendradarbiavo ir kuriant svetaines Slovake.eu, Russky.info ir kt.

Per šiuos darbo metus svarbiems projekto plėtros klausimams aptarti partneriai susitikdavo įvairiose Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje), o šių metų balandį projekto partnerių susitikimas vyko Lietuvoje. Nuolat vykusiuose virtualiuose susitikimuose buvo aptariami įvairūs platformos turinio klausimai - nuo paprasčiausių gramatikos ir leksikos užduočių kūrimo aspektų iki galimybių naudoti garso ir vaizdo medžiagą užduotyse. 

2023 m. birželį projektas buvo pristatytas Lietuvos mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams. Vilniaus universitete vykusiame pristatyme Lietuvos užsienio kalbų mokytojai, taip pat, kaip ir kitų Europos šalių kolegos, galėjo ne tik susipažinti su platformos galimybėmis, bet ir teikti pasiūlymus platformai tobulinti. Projekto dalyviai atsižvelgė į mokytojų rekomendacijas ir, galiausiai, galime pasidžiaugti: daugiakalbė platforma jau sukurta!

Su visomis naudojimosi instrukcijomis, rekomendacijomis ir taisyklėmis galima susipažinti įvairiomis kalbomis (anglų, vokiečių, ispanų, lietuvių, valų, esperanto ir t.t.). Mokytojai gali neribotai naudotis platformoje esančiomis užduotimis ir pratimais arba gali kurti savo užduotis pagal savo mokymo tikslus ir mokinio kalbos mokėjimo lygį. Kviečiame visus naudotis nemokama platforma - moderniu būdų mokytis užsienio kalbų! 

Tikimės, kad TestU  platforma https://www.testu.eu/, nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) taps jūsų patikimu pagalbininku darbe!

Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Jo metu moksleiviai turės galimybę išbandyti studento kėdę, patirti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis.

Renginio dalyviams siūloma drauge su VU studentais apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. „Studentas vienai dienai“ vyks gyvai ir nuotoliniu būdu, be to, paskaitos bus organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.

Spalio 23–27 d. vyksiančiame renginyje mokiniai dalyvaus paskaitose, seminaruose ir specialiuose užsiėmimuose. Vienai dienai studentu tapęs moksleivis turės galimybę ne tik susipažinti su VU ir jo fakultetais, bet ir atrasti naujas disciplinas, praturtinti savo žinias ir rasti atsakymus į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo.

Kiekviena aukštoji mokykla skiriasi savo dydžiu, studijų vieta, auditorijomis ir pastatais, kursų dydžiu. Visa studijų aplinka yra svarbi studijų dalis. VU padaliniai yra išsidėstę po visą Vilnių, kai kurie fakultetai įsikūrę senajame VU ansamblyje senamiestyje, kiti – Saulėtekyje, dar kiti – M. K. Čiurlionio ir Naugarduko gatvėse. Be to, du VU padaliniai yra ir kituose miestuose – Šiauliuose bei Kaune. Tapę studentu vienai dienai, galėsite suprasti, ar šiose studijų aplinkose jaučiatės jaukiai, drąsiai ir patogiai, ar jums patinka atmosfera pasirinktame fakultete. Planuodami studijuoti VU, dar prieš studijas sužinosite paskaitų vietas ir pradėję studijuoti jau drąsiau galėsite orientuotis VU aplinkoje.

Dėstytojai yra tie žmonės, su kuriais daug bendrausite studijų metais, kurie padės jums įgyti išsilavinimą. Todėl itin svarbu, kad tarp studento ir dėstytojo užsimegztų ryšys. Tokie renginiai kaip „Studentas vienai dienai“ yra puiki proga sutikti savo būsimus dėstytojus, šiek tiek juos pažinti ir nevaržomai užduoti visus kylančius klausimus. Be to, kartu galėsite susipažinti su paskaitų forma, įvertinti, kaip paskaitos VU skiriasi nuo pamokų mokykloje.

Mokiniai, dalyvavę „Studento vienai dienai“ veiklose, pabrėžia, kad ši patirtis jiems suteikė galimybę geriau susipažinti su dominančia studijų programa. Dalyvaudami paskaitose ir seminaruose, jie praktiškai patyrė, kokios galėtų būti jų studijos ateityje. Be to, dalyviai teigia, kad „Studento vienai dienai“ renginiai jiems padėjo apsispręsti, kur tiksliai jie nori stoti.

Daugiau informacijos ir registraciją į paskaitas rasite čia.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad skelbiami Filologijos fakulteto Tarybos nario/narės rinkimai. 

• Rinkimai vyks 2023 m. lapkričio 23 d. 
• Bus renkamas vienas/viena Tarybos bet kuriame Fakulteto institute dirbantis/dirbanti Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis/atitinkanti profesorius/profesorė ir / ar vyriausiasis/vyriausioji mokslo darbuotojas/darbuotoja. 
• Kandidatų/kandidačių į Filologijos fakulteto Tarybą kėlimas vyks nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. 15 val.

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

• registruojami el. paštu violeta. (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė Violeta Katinienė) ir  (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos narė Viktorija Makarova);
• kandidatai/kandidatės pateikia prašymą arba sutikimą būti iškeltam/iškeltai laisva forma, nurodant vardą, pavardę, užimamas pareigas;
• teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas/rinkėja atitinkantis/atitinkanti Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. 

Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Prašome pasitikrinti, ar visi atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus yra įtraukti į sąrašą.

Rinkimai vyks elektroniniu būdu. 

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

Pirmininkė: asist. dr. Violeta Katinienė

Nariai: doc. dr. Viktorija Makarova

            stud. Rapolas Antanavičius

Straipsnių lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis reprezentuoja Čekijos, Lenkijos, Lenkijos, Vokietijos mokslo ir studijų institucijas. 
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Jerzy Ostapczuk

Oryginał cyrylickich starych druków Ewangelii tetr wydanych w Poczajowie. Analiza świąt i świętych obecnych w menologionach

Витторио Спрингфилд Томеллери

Te Deum в кириллической транскрипции с подстрочным церковно­славянским переводом 

Mirosława Sagan-Bielawa

Świadomość językowa mieszkańcówGórnego Śląska przesiedlonych z dawnychwojewództw południowo­wschodnichDrugiej Rzeczypospolitej

Irena Bogoczová

Mieszana odmiana językowa jako sposób na wielojęzyczność i wielo­etniczność pogranicza (na przykładzie Śląska Cieszyńskiego w Republice Czeskiej) 

Vilija Ragaišienė

Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai 

Irena Masojć

Zapożyczenia czy przełączanie kodów? Analiza integracji morfo­syntaktycznej litewskich i rosyjskich rzeczowników w powieści Bartosza Połońskiego „Robczik”

APŽVALGA

Владимир Овсейчик

Из истории изучения старообрядчества северо­западной Беларуси: обзор литературы (современный этап)

ATSIMINIMAI 

Rainer Eckert

Erinnerungen an Akademiemitglied Professor Dr. Vjačeslav Vsevolodovič Ivánov anlässlich seines fünften Todestages 

KRONIKA

Александр Паршенков

Год Франциска Скорины в Литве, Польше и Чехии 

IN MEMORIAM

Надежда Морозова

Юрий Александрович Новиков (30.10.1938 – 12.01.2023)

 Vytauto Kardelio nuotrauka 

Šį rugsėjį mūsų universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros dėstytojų dėka turėjome nuostabią progą dalyvauti dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijos regione, Italijoje. Ši ekspedicija vyksta jau septintus metus iš eilės ir net nesitiki, kad dar nedaug studentų žino apie tokią galimybę. Labai džiaugiamės, jog jos nepraleidome ir norime pasidalyti su visais italų filologijos studentais nuoširdžiu kvietimu prisijungti ir išbandyti, nes mums tai buvo puikus atradimas.

Dialektologinė ekspedicija daugiausia dėmesio skiria, žinoma, Ligūrijos dialektui, kultūrai, istorijai, bet ypač – patiems regiono žmonėms. Ekspedicijos metu teko dalyvauti San Bartolomeo al Mare kaimo šventėje (Festa patronale di San Matteo), kuri buvo visiškai nauja patirtis. Įsivaizduokite daug metų tęsiamą mažo kaimelio tradiciją, vienijančią žmones, kurie patys kuria šią šventę ir joje dirba savanoriškai, gamina tipišką ligūrišką maistą bei saldumynus, bendrauja, dalinasi, juda kruta šokių aikštelėje klausydami vietinių muzikantų, kurių muzika, tiesą sakant, gal ir nėra geriausia, ką girdėjo jūsų ausys, bet kitokios muzikos tokioje aplinkoje įsivaizduoti ir nebūtų galima. Gražu stebėti, kaip visi vienas kitą sveikina, džiaugiasi ir nepabėga net užėjus smarkiai, visą vakarą pliaupiančiai liūčiai. 

Be San Matteo šventės, su mūsų fakulteto dėstytojais keliavome po mažus Ligūrijos miestelius, pažinome jų istorijas, kultūrą, lankėmės muziejuose, dalyvavome ekskursijose ir, žinoma, mėgavomės nuostabiais ir net kvapą užimančiais kraštovaizdžiais. Andora, San Bartolomeo al Mare, Diano Castello, Diano Marina, Albenga, Cervo, Imperia, Bordighera... Tiek miestelių aplankyta, apžiūrėta, apvaikščiota, susipažinta, išragauta ir išjausta per savaitę laiko Ligūrijoje. Prie didžiųjų apsilankymų įvardintume ir Archivio di Stato di Imperia bei Archivio storico diocesano di Albenga, nes niekada nebūtume pagalvoję, jog turėsime progą pabūti tokiose vietose, išgirsti ir suprasti, kam reikalinga archyvuose sukaupta medžiaga, sužinoti begalę istorinių aspektų bei, svarbiausia, gauti progą pavartyti ir paskaityti senovinius šių archyvų dokumentus. Patikėkite, jausmas neapsakomas, kai gali paliesti ir patyrinėti prieš kelis šimtus metų rankomis rašytus dokumentus lotynų, liaudies lotynų, senąja italų kalba ir suprasti, kaip veikė to meto visuomenė... Kad ir koks užsidaręs savyje būtum, tokia galimybė sukrečia gerąja prasme.

 Vytauto Kardelio nuotraukos

Be visų kelionių, radome laiko ir pasimokyti apie morfologinius bei fonetinius kalbos aspektus tam, suprastume, kaip nagrinėjami ir tyrinėjami dialektai, kokiu tikslu tai daroma ir kodėl tai reikalinga bei svarbu. O tai yra labai svarbu... Be to, išgirsti taip natūraliai „plaukiantį“ ligūrišką dialektą iš senyvo amžiaus žmonių yra kažkas magiško. Tai leidžia suprasti ir gerbti dialektus kaip kultūrinį paveldą ir gyvenimo dalį.

Ir, žinoma, svarbiausia paminėti žmonių svetingumą ir maistą! Visą savaitę mėgavomės nuostabiausiu naminiu vietiniu maistu, vynu, o visa tai lydėjo mieliausių žmonių šypsenos ir pokalbiai. Savaitę užbaigėme dviejų gitarų koncertu prie vakarienės stalo. Buvo nuostabu! Mums jau pavydu tiems, kurie dar tik turės galimybę išgyventi tokią ekspediciją pirmą kartą!

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Septintojoje VU FLF ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedros organizuotoje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrioje dalyvavo: doc. dr. Diego Ardoino, Agnė Babrauskaitė, doc. dr. Dainius Būrė, prof. dr. Vytautas Kardelis, Agnė Markulytė, Greta Paliulytė, dr. Julija Šabasevičiūtė, Andrej Taciak, Jogilė Vaitkaitytė.

Teksto autorės - Agnė Babrauskaitė ir Greta Paliulytė.

Nuotraukos - Vytauto Kardelio et alii.

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Vytauto Kardelio nuotrauka   

Rugsėjo 27–spalio 1 d. surengtas didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 39-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2023“. Joje Lietuvai atstovavo penkių įvairių sričių ekspertai: rašytojai, vertėjai, literatūros žinovai, kelių literatūros organizacijų atstovai, tarp jų – ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, kasmet sutraukiantis iki šimto tūkstančių žmonių. Šiųmetėje mugėje ypatingas dėmesys buvo skirtas trims pagrindinėms temoms: „Žydų kultūra“, „Miestas“ ir „Garsas“. 

M. Kvietkauskas dalyvavo pagrindinės mugės programos seminare „Šeimos šaknų beieškant: Lietuva, Lenkija, Italija“ kartu su rašytojais Mikolajumi Lozinskiu (Mikołaj Łoziński) (Lenkija) ir Helena Janeczek (Italija), moderuojant švedų rašytojui, žurnalistui, leidėjui Svantei Veileriui (Svante Weyler). Taip pat M. Kvietkauskas kartu su L. Briedžiu dalyvavo diskusijoje „A Jewish City in Translation: placing Vilna in Vilnius“ Europos jungtiniame stende „Cafè Europa“.

„Po diskusijų apie Vilniaus kultūrą ir žydų paveldo atradimus iš daugybės klausytojų girdėjau, kaip juos domina lietuviška tematika, teko konsultuoti juos dėl anglų ar švedų kalbomis prieinamų knygų apie Lietuvą. Džiugino tai, kad Lietuvos programos renginių erdvės buvo pilnos žmonių, imliai klausiusių ir įdomiai klausinėjusių. Be to, diskusijose vilnietiška patirtis įdomiai rezonavo su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos rašytojų pasisakymais. Manyčiau, tuo savaime patvirtiname: mus iš tiesų jungia bendras kultūrinis regionas. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio solidarumo pojūtis itin svarbus dabar, kai turime rūpintis, kaip kartu ginti savo demokratinę erdvę. Geteborgo knygų mugėje teko pajusti, kad čia tikrai ilgimasi nuolatinio Lietuvos matomumo. Visa tai aiškiai liudija: šiame didžiausiame visame Šiaurės šalių regiono knygų forume mums tiesiog būtina dalyvauti“, – mintimis dalijasi literatūrologas, rašytojas, vertėjas M. Kvietkauskas.

Daugiau skaitykite LRT.lt >

Šiemet literatūros Nobelio premijos laureatu tapo 64 metų norvegų rašytojas Jonas Fosse. Per pastaruosius du dešimtmečius šis dramaturgas, poetas, eseistas, vaikų rašytojas ir romanistas laimėjo beveik visus Norvegijoje teikiamus apdovanojimus. Nobelį Švedijos akademija jam paskyrė „už novatorišką prozą ir dramaturgiją, suteikiančią balsą tam, kas nenusakoma“. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė laureatą apibūdino kaip nutylėjimo, po kuriuo slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai, meistrą.

Kūryboje – amžinos temos

„Iš tiesų J. Fosse’ę galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas, baimė, netikrumas… Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai, kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta“, – įžvalgomis dalijosi doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.

Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse’ės tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas  „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“

Apdovanotas už talentą ir originalias formas

Bandymus priskirti J. Fosse’ę konkrečiai literatūros krypčiai doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius Dagas Solstadas kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse’ės atveju tai visiškai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“

J. Fosse’ės kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk), apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.

Literatūrą vertė VU alumnai, pjeses statė O. Koršunovas

Lietuvių kalba šio rašytojo kūryba taip pat verčiama, dalis jos – VU alumnų: „J. Fosse’ės knygą „Vaizdai iš vaikystės“ (2021), kurią sudaro keli trumpieji autoriaus prozos tekstai, vertė buvusi Skandinavistikos centro studentė Justė Nepaitė, dabar jau patyrusi vertėja iš norvegų kalbos. Kitas buvęs mūsų studentas Titas Satkūnas išvertė novelę „O tada lai ateina šuo“, publikuotą „Metuose“ 2014 m. VU alumnė Alma Ločerytė-Dale, viena pirmųjų vertėjų iš norvegų kalbos, yra išvertusi romaną „Alesė“. Jis taip pat buvo publikuotas  žurnale „Metai“ 2013 m. Teatro režisierius Oskaras Koršunovas yra pastatęs ne vieną J. Fosse’ės pjesę, tik tie vertimai turbūt niekada nebuvo publikuoti“, – vardija VU docentė.

Ji tikisi, kad Nobelio premija paskatins išleisti ir daugiau šio labai įvairiapusio, įdomaus ir produktyvaus kūrėjo darbų, o kartu atrasti ir išsibarsčiusius J. Fosse’ės lietuviškus vertimus.