Lyginamųjų literatūros studijų centro rengiamo studentų simpoziumo „Puikių naujų tyrimų beieškant“ tikslas – suburti studijų dar nebaigusius arba bakalauro darbą neseniai (per pastaruosius trejus metus) apgynusius studentus pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis apie įvairius literatūros ir kultūros objektus bei drauge aptarti kultūros lauko aktualijas.

Daugiau informacijos >

Informacija anglų kalba >

Santraukų lauksime iki vasario 12 d. adresu:

Sausio 31 d., trečiadienį, Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadros vyresnioji specialistė Andrea Kedmenec, laikinojo reikalų patikėtinio asistentė Jurga Jozič ir Fakulteto Erasmus+ mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė.

Susitikimo metu kalbėta apie Mokymosi visą gyvenimą programoje dėstomos kroatų kalbos situaciją ir akademinius mainus su Kroatijos universitetais. Dekanas atkreipė dėmesį, kad Kroatijos universitetai Lietuvos studentams yra mažai pažįstami, tad greičiausiai dėl to jie nėra populiarus Erasmus+ pasirinkimas. Diskutuota ir aptarta, kaip galima būtų šį žinomumą didinti, studentams pristatant Kroatijos kultūrą ir universitetus.

Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić ir Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

 
Sausio 27 d. įvykusiuose Knygos apdovanojimuose K.A.2.0.2.4. Kęstučio Keblio vardo premija įteikta literatūros kritikei, VU Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtėi-Andriukonienei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą. Filologijos fakultete Jurgita Žana dėsto kursą Literatūros kritika ir sklaida, ugdantį ir būsimus literatūros kritikus/-es.

Kęstučio Keblio vardo premiją literatūros kritikui, -ei įsteigė Kęstučio Keblio šeima. Premijos tikslas – pagerbti literatūros kritikus, -es, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje pas skaitytojus. Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūrologas, bendradarbiavęs žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie Kazimiero Barėno, Kazio Bradūno, Antano Škėmos ir kitų kūrybą.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) surengti jau antrieji Knygos apdovanojimai K.A.2.0.2.4. skirti knygų leidybos industrijoje dirbantiems žmonėms. Apdovanojimų tikslas – parodyti knygos leidimo proceso įvairialypiškumą, įvertinti kiekvieną prie šio proceso prisidedantį žmogų

Žengtas labai svarbus žingsnis. Sausio 24 d. Antanas Keturakis apgynė daktaro disertaciją tema „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai“, mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Nuoširdžiai sveikiname!

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Kalbotyra“ 76 (2023) numeris.Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Wolfgang U. Dressler | Barbara Tumfart | Dietmar Kunisch | Vanessa Hannesschläger

Poetic and theatrical occasionalisms: Creation of new morphologically complex words by Joseph von Eichendorff, Johann Nepomuk Nestroy, Peter Handke and Arno Schmidt

Judita Giparaitė

A corpus-based analysis of light verb constructions with MAKE and DO in British English

Jan Holeš

Compétition entre poly-, pluri- et multi- dans les néologismes officiels français

Ruslan Isaev | Gulzada Esenalieva | Ermek Doszhanov

Towards Kyrgyz stop words

Nina Kapušová

Rytą or ryte? Vakarą or vakare? A corpus analysis of Lithuanian time expressions denoting parts of the day

Anna Ruskan | Greta Maslauskienė

Metadiscourse in Lithuanian linguistics research articles: A study of interactive and interactional features

Andrew Tollet

The case for weak null in English

KITA

Vaiva Žeimantienė

In memoriam Irena Marija Norkaitienė (1943–2023)

Vaiva Žeimantienė | Eglė Kontutytė

55 Jahre Lehrstuhl für Deutsche Philologie an der Universität Vilnius. Ein Blick zurück

2024 m. sausio 23–25 d. Vilniaus universitete vyksta baigiamoji „MotherNet“ tinklo konferencija, skirta motinystės tyrimams, „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ („Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time“).

„Ši konferencija yra puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo pavyzdys. „MotherNet“ projektas padėjo pagrindą jau ne vienam svariam socialinių iššūkių ir motinystės vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje tyrimui“, – atidarydamas konferencija teigė Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

„Pagrindinis „MotherNet“ projekto tikslas yra vystyti motinystės studijas, atkreipti į jas platesnį visuomenės dėmesį ir suburti skirtingų sričių mokslininkus. Nepaprastai džiaugiamės, kad konferencijos plenarinius pranešimus skaitys įtakingiausios šiuo metu tyrėjos motinystės studijų srityje. Esu be galo laiminga tuo, ką jau pavyko pasiekti su visais šio motinystės tyrimų tinklo nariais“, – pasakoja „MotherNet“ iniciatorė doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan.

„Motinystės studijos mums suteikia vilties. Šiais neramiais laikais tokie mokslinių tyrimų tinklai kaip „MotherNet“ yra tarsi socialinis, kultūrinis ir akademinis priešnuodis“, – konferencijos atidaryme sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvauja per šimtą mokslininkų/-ių iš 20 pasaulio valstybių Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Daug dėmesio bus skiriama socialiniams motinystės aspektams šiuolaikinėse visuomenėse ir kultūrose. Plenarinius pranešimus konferencijoje skaitys profesorė Pragya Agarwal (Loughborough universitetas Jungtinėje Karalystėje), profesorė Valerie Heffernan (Meinuto universitetas Airijoje), žurnalistė ir rašytoja Lucy Jones bei projekto iniciatorė ir vadovė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan.

„MotherNet“ yra tarptautinis tarpdisciplininis projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Meinuto universitetu Airijoje ir Upsalos universitetu Švedijoje. Projekte dalyvauja tarpdisciplininė tyrėjų komanda iš Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų.

Projektas „Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)” finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų (projekto Nr. 952366).

2024 m. sausio 31 d. 14 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos seminarą. Šį kartą bus pristatytas tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“. Juo dažniausiai analizuojamas ne vienas konkretus tekstas, bet tekstų rinkiniai, kolekcijos. Įrankio pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų jame yra daug daugiau funkcijų, visas jas išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ itin lengvai galima parengti tekstus analizei, pritaikyti savo atmetinių sąrašą, išgauti žodžių sąrašą, debesį ar tirti žodžius bei jų junginius kontekste. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti žodyno tankį, tekstų ar fragmentų panašumą ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp atskirų tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Didelis įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Planuojama seminaro eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei. Todėl jei turite savo tekstų rinkinį txt formatu, galite pasiruošti jį paanalizuoti.

• Laikas: 2024 m. sausio 31 d. (trečiadienis) 14.00–15.00 val.
• Vieta: A4 (Kalbų laboratorija 1)
• Turėti savo kompiuterį nebūtina.
• Registracija >> 
• Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> 

SELSI komanda

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir Inga Daraškienė kartu su partneriais iš Italijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Švedijos rengia „Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gaires“. Šios gairės yra viena iš Erasmus+ projekto SELSI (Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai) etapų, už kurio įgyvendinimą yra atsakinga Vilniaus universiteto komanda. 

Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairės padės žmonėms, savo aplinkoje vartojantiems lengvai suprantamą kalbą, efektyviau ją vartoti. Dažnai specialistai, vartojantys lengvai suprantamą kalbą, remiasi savo intuicija ir patirtimi, nes iki šiol parengti lengvai suprantamos kalbos patarimai yra skirti rašytinei lengvai supratamos kalbos formai. Naujosiose gairėse pateikiamos rekomendacijos apima įvairias sakytinės komunikacijos situacijas: tiek vienos krypties, tiek ir dviejų krypčių komunikaciją. Tai reiškia, kad gairėse aptariama, ir kaip lengvai suprantamą kalbą vartoti pokalbyje, ir kaip sakytinės lengvai suprantamos kalbos ypatumus pritaikyti audio knygose, radijuje ir panašiai.

„Šiuo metu vis daugiau kalbama apie įtrauktį ir įtraukią komunikaciją. Smagu, kad daugėja lengvai suprantama kalba parengtų tekstų, randasi naujų iniciatyvų, legvai suprantama kalba rengiami kuo įvairiausi dokumentai nuo LR Konstitucijos iki muziejų komunikacijos ar praktinės kasdienės informacijos. Su kolegėmis džiaugiamės galėdamos mokytis iš užsienio partnerių, kurie jau turi ilgametės patirties su lengvai suprantama kalba, o kartu turėdamos progą pačios prisidėti, kuriant naujas gaires sakytinei kalbai. Tokios gairių trūksta ne tik Lietuvoje – tai pirmas toks dokumentas Europos mastu,“ – teigia Vilniaus universiteto komandos vadovė Laura Vilkaitė-Lozdienė.

SELSI yra antrasis projektas, skirtas lengvai suprantamai kalbai, kuriame dalyvauja Vilniaus universitetas. Šiame projekte dėmesys skiriamas sakytinei lengvai suprantamos kalbos formai. Projektas vykdomas 2022 –2024 m. 

Pirmasis projektas, kuriame taip pat dirbo Vilniaus universiteto dėstytojos, buvo skirtas rašytinei lengvai suprantamai kalbai. Jo metu Vilniaus universiteto komanda parengė „Lengvai suprantamos kalbos gaires“, skirtas rašytinei kalbai.