Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

• antradienis, 2023 m. rugsėjo 26 d., 9.00 val. 130 aud.: „Variation im Deutschen aufgrund von Migration am Beispiel von „Kiezdeutsch“;

• trečiadienis, 2023 m. rugsėjo 27 d., 11.00 val. 128 aud.: „Zu Konnektoren und Korpuslinguistik“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Poloniskos centras kartu su Palenkės vaivadijos Lukaszo Górnickio biblioteka ir Balstogės universiteto Filologijos fakultetu maloniai kviečia į 2023 m. rugsėjo 26-27 d. vyksiančią konferenciją, skirtą iškiliems XX amžiaus rašytojams Barbarai Toporskai ir Józefui Mackiewicziui.

Daug metų šio rašytojų dueto kūriniai Lenkijoje buvo mažai žinomi ir sunkiai prieinami. Lenkijos Liaudies Respublikoje „Kelio į niekur“ (Droga donikąd) autoriaus pavardė galėjo būti paminėta tik aštrios rašytojo kritikos kontekste, o lenkų skaitytojus knygos pasiekė nelegaliai pragabentos pro geležinę uždangą. Dėl antikomunistinio kūrinių pobūdžio Mackiewiczių šeima turėjo ne tik būrį ištikimų skaitytojų, bet visų pirma daug oponentų (Lenkijoje ir užsienyje). Literatūrinėje ir politinėje emigracijos aplinkoje Józefas Mackiewiczius išgarsėjo puikiais reportažais ir romanais, tačiau buvo žinomas ir dėl vadinamos „Mackevičiaus bylos“ – tariamo rašytojo bendradarbiavimo su vokiečiais Antrojo pasaulinio karo metais.

Po 1989 m., Londono leidyklos „Kontra“ pastangomis, abiejų rašytojų knygos pasirodė Lenkijos knygų rinkoje. Šiai leidyklai priklauso autorių teisės į rašytojų palikimą. Praėjusiais metais Lenkijos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė „Józefo Mackiewicziaus metais“, o daugybė mokslo ir kultūros renginių šalyje ir užsienyje prisidėjo prie kūrinių populiarinimo ir didesnio skaitytojų susidomėjimo autoriumi. Tačiau Barbara Toporska vis dar yra mažai žinoma rašytoja, likusi savo vyro šešėlyje.  Nors būtent ji buvo pirmoji Mackiewicziaus kūrinių skaitytoja, redaktorė ir recenzentė. Visą gyvenimą emigracijoje ji stengėsi sudaryti sąlygas vyro kūrybai, o visų pirma – rūpintis šeima. Jos literatūrinis palikimas, ne itin didelis, bet labai įvairus, yra retai nagrinėjamas ir beveik nežinomas.

Konferencijos programa >

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 11.00 val. A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į susitikimą su poete ir vertėja Katrin Pitz iš Darmštato (Vokietija).

Baigusi mechanikos inžinerijos studijas, jaunoji mokslininkė 8 metus dirbo pagal profesiją. Tačiau po pirmosios poezijos knygos „Auch solche tage waren immer schon da“ („Ir tokių dienų čia būta visados“) sėkmės nusprendė skirti daugiau laiko kūrybai ir vertimui iš norvegų bei ispanų kalbų.

Renginys vyks vokiečių kalba.

Organizatoriai: Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Lietuvos rašytojų sąjunga.

Poetės viešnagę Vilniuje remia Heseno literatūros taryba.

Renginio plakatas >>

2023 m. rugsėjo 11-15 d. Vroclavo universiteto (Lenkija) studentai polonistai, kurie specializuojasi lenkų kalbos kaip užsienio kalbos didaktikos srityje ir yra Glotodidaktikos būrelio nariai, atliko praktiką pagal Erasmus+ programą Vilniaus universiteto Polonistikos centre. Viešnagės Vilniaus universitete metu studentai stebėjo paskaitas, susipažino su Lenkijos instituto Vilniuje veikla, dalyvavo seminare, organizuojamame pagal tarptautinį projektą „Patikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). 

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 15.00 val., A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į prof. dr. Sandros Reimann (Regensburgo universitetas/Oulu universitetas) pranešimą tema “Tanz der Nordlichter, Saunahonig und Polarsommerzauber -Deutschsprachige Produktnamen mit Nord-Touch”, skirtą Europos kalbų dienai.

Renginio kalba - vokiečių.

Dalyvavimas - nemokamas, tačiau maloniai prašytume užsiregistruoti čia >> 

Daugiau informacijos rasite Facebook svetainėje > 

[EN below]

2024 m. erdvės semiotikos numeriu norime pratęsti greimistinės semiotikos erdvės tyrimus, publikuotus Baltų lankų (34) ir Semiotikos (2013, 2014) žurnaluose. Naujasis Semiotikos numeris kviečia praplėsti lauką, įtraukiant į jį Jurijaus Lotmano erdvės tyrimus kultūros semiotikos kontekste, o taip pat erdvės posūkio (spatial turn) inspiruotus ar jį atliepiančius pokolonijinių studijų, literatūros kartografijos, geokritikos, literatūrinės urbanistikos tyrimus plačiame teorinių ir metodologinių prieigų lauke.

Kviečiame teikti straipsnius, kuriuose svarstomos šios ar kitos susijusios problemos:

• erdvė semiotikos ir kitose teorijose;
• erdvės tyrimai: metodai, atradimai ir iššūkiai;
• erdvė literatūros semiotikoje;
• erdvė kino, vaizduojamųjų ir plastinių menų, muzikos, architektūros semiotikoje;
• erdvė naujosiose medijose;
• kiti susiję klausimai.

Priimame straipsnius lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.
Straipsnius kviečiame teikti iki 2024 metų birželio 30 dienos.

Straipsnius prašome siųsti šiais adresais: ; 

„Semiotika“ – tarptautinis tarpdisciplininis atvirosios prieigos recenzuojamas mokslo darbų žurnalas, skirtas semiotinių kultūros problemų tyrimams teoriniu ir praktiniu aspektu, įvairių semiotikos, struktūralizmo, poststruktūralizmo problemų gvildenimui, skirtingų semiotinių prieigų taikymui kultūros diskursų analizėje. Žurnale skelbiami originalūs mokslo straipsniai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Detalus straipsnio struktūros, citavimo būdo ir kt. reikalavimų aprašymas pateiktas žurnalo interneto svetainėje > 

[EN]

The 2024 special issue of Semiotika aims to expand inquiry into the questions of spatial semiotics within the framework of semiotics of Algirdas Julius Greimas from the ground laid in Baltos lankos (2012, No. 34) and two earlier volumes of Semiotika (2013, 2014). This special issue invites papers that broaden the field of research by including Lotmanian approach to space in the semiotics of culture and, further, investigations that contribute to the spatial turn in postcolonial studies, literary geography and cartography, geocriticism, and literary urbanism.

We welcome papers focused on, but not limited to:

• Space and spatiality in semiotic and other theories;
• Research on space and spatiality: methods, challenges and discoveries;
• Space in literature;
• Space in visual and plastic arts, music, architecture;
• Space in new media;
• Other related topics.

The deadline for submissions is 31 July 2024.

Send your articles to: ; 

Semiotika is an international open access double-blind peer-reviewed multidisciplinary journal focusing on both theoretical and practical aspects of cultural semiotics, structuralism and poststructuralism, contemporary semiotic research, history and theory of semiotics, and analysis of various types of discourse. The journal accepts articles in Lithuanian, English and French and does not charge article processing charges or submission charges. As we move Semiotika fully online, we look forward to presenting latest research more quickly and in an environmentally friendly form. For detailed instructions on style, presentation and formatting conventions, and additional information, please see our Author Guidelines > 

Rugsėjo 20-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“.

Tema „Linguistic Diversity in the World and for the World“/„Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt“ pranešimus anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis skaitys lingvistės ir lingvistai iš įvairių Europos šalių.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite >> 

Konferencijos plakatas >>

In 2020, a group of researchers from Vilnius University (Lithuania), Uppsala University (Sweden), and Maynooth University (Ireland) were awarded funding from the EU Horizon 2020 Twinning research and innovation programme to carry out collaborative and interdisciplinary cutting-edge research on contemporary motherhood (grant agreement No 952366). The project has since become known as MotherNet and, over the course of the last 3 years, the team has been involved in the establishment of research clusters, publications, summer schools, mentoring, scientific missions, knowledge dissemination and public outreach activities across the globe. This conference will mark the culminating event of MotherNet’s research journey and aims to provide a space where we can reflect on what we have learned thus far but also an opportunity for new scholars who are unfamiliar with our work to join us in our dialogue around the many meanings of motherhood.

Join the conference “Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time” on 23-25 January, 2024 in Vilnius, Lithuania!

More information >