Skelbiame nuo rugsėjo 5 d. prasidedantį papildomą priėmimą į Filologijos krypties doktorantūros studijas 2022 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu birute.gudeliene@flf.vu.lt (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2022 m. rugsėjo 19 d. darbo dienos pabaigos. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo data: rugsėjo 27 d. nuo 10 val. Pokalbis vyks nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos lietuvių kalba > 

Daugiau informacijos anglų kalba >

Rugsėjo 7 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Konferencijų salėje Irena Snukiškienė gins disertaciją „Moralinių vertybių esmė ir transformacijos. TIESA ir MELAS iš kognityvinės kultūrinės perspektyvos (lietuvių ir anglų kalbų pagrindu)” etnologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2017–2021 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. 

Mokslinė vadovė – prof. dr. Kristina Rutkovska (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Irena Smetonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006);
• dr. Lina Būgienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006); 
• prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – H 001);
• prof. dr. Anna Tyrpa (Lenkijos mokslų akademijos Lenkų kalbos institutas, humanitariniai mokslai, etnologija – H 006; 
• dr. Loreta Vaičiulytė-Semėnienė (Lietuvių kalbos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekose ir VU svetainėje>

2022 m. rugsėjo 8–10 d. VU Filologijos fakultete vyks Sociolingvistikos komisijos, akredituotos prie Tarptautinio slavistikos komiteto, VI tarptautinė mokslinė konferencija iš ciklo „Slavų kalbos sociolingvistikos aspektu“ „Slavijos paribiai XX–XXI amžių sandūroje. Kalba–visuomenė–kultūra–tapatybė“ ir IV kultūrinės lingvistikos dirbtuvės.

Sociolingvistikos komisija, akredituota prie Tarptautinio slavistų komiteto, vienija kalbininkus, kurie tiria kalbos, visuomenės ir kultūros santykius. Šiuo metu joje yra 58 nariai, atstovaujantys mokslo centrams iš 14 šalių: Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ukrainos. Sociolingvistikos komiteto pirmininkės funkcija atlieka prof. habil. dr. Halina Kurek iš Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto, Kultūrinės kalbotyros ir sociolingvistikos katedros vedėja. 

Nagrinėjant amžių sandūroje įvykusius reiškinius slavų kalbose, terminas paribys gali reikšti ir pereinamąją būseną arba sritį, ir hibridinį kalbos atmainų pobūdį, bendravimo metodus ir kt. Plačiai suprasdami paribį, konferencijoje parodytume realybės, kurioje šiandien funkcionuoja slavų regionas, sudėtingumą.

Paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio geopolitiniai pokyčiai suformavo naujas teritorines Europos paribio zonas, taip pat turėjo įtakos atskirų slavų kalbų sociolingvistinei situacijai. XX–XXI amžių sandūroje technologinė revoliucija paspartino komunikacijos modelių globalizaciją, paskatino naujų medijų, žanrų ir kalbos formų atsiradimą. Dėl globalizacijos procesų slavų kalbų sistemas daugiausia veikia anglų kalba. Neribotas idėjų ir komunikacijos modelių srautas bei kultūrų homogenizacija nepanaikino tradiciškai suprantamų etninių ir kalbinių sienų, tačiau daugiakalbystė, daugiakultūriškumas, o kartu ir lokalumas įgijo naują dimensiją, be kita ko, virtualaus pasaulio dėka.

Siūlydami platų požiūrį į šią temą, kviečiame pranešimuose aptarti šias temas:

• kalbiniai, teritoriniai ir religiniai paribiai
• kalbiniai ir kultūriniai ryšiai slavų bendruomenėje
• slavų ir ne slavų kalbų bei kultūrų kontaktai
• standartinė kalba ir dialektas, regiolektas, sociolektas
• kaimo kalba – miesto kalba
• tapatybė daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje
• pasienyje susiformavusios vertybės
• tautiniai, etniniai ir liaudies konceptai
• lenkų, lietuvių ir kitų tautų kultūremos
• bendravimo realiame ir virtualiame pasaulyje sankirta
• globalizacija ir kalbos bei komunikacijos glokalizacija
• oficialumas ir neoficialumas kalboje, privatusis ir viešasis diskursas
• kalboje įtvirtintos mokslo ir kasdienės žinios.

Kadangi mūsų susitikimai laikomi ir kultūrinės lingvistikos dirbtuvėmis, taip pat kviečiame dalyvauti doktorantus ir pradedančiuosius kultūrinės kalbotyros srities tyrėjus.

Konferencijos kalbos: visos slavų, lietuvių, anglų.

Konferenciją bus galima stebėti online. Daugiau apie konferenciją > 

Mokslo metų pradžią švęskime drauge!

Rugsėjo 1 d. įvyks iškilminga studijų metų pradžios Renovatio studiorum ceremonija. Sutikti simbolinę naujų 2021/2022 studijų metų pradžią nuo 9.30 val. kviečiame VU Bibliotekos kiemelyje. Ceremonijos metu bus iškilmingai pakelta Vilniaus universiteto vėliava, nuskambės VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko sveikinimas. Daugiau informacijos >

10.00 val. kviečiame visus Filologijos fakulteto pirmakursius (bakalaurantus ir magistrantus) rinktis M. K. Sarbievijaus kieme. Čia sveikinimo žodį tars Fakulteto Dekanė ir vyks pirmakursių imatrikuliacijos ceremonija.

11.30 val., po imatrikuliacijos ceremonijos, pirmakursių lauks Valandėlė su kuratoriumi. Po jos, nuo 14.45 val., kviečiame į tradicinę VU darbuotojų, studentų ir alumnų eiseną, prasidedančią nuo LR Seimo rūmų.

Rugsėjo 2 d. vyks bakalauro ir magistro studentų susitikimai su Studijų programų komitetais (SPK).

! Semiotikos magistrantūros studentų susitikimas su SPK vyks rugsėjo 1 d., 17 val. (A. J. Greimo (111) aud.)

Visos integracijos savaitės #studentAUK programą ir daugiau detalių rasite čia > 

28 geriausi šalies studentai už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse buvo įvertinti 2022–2023 studijų metų Prezidentų vardinėmis stipendijomis. Šiemet daugiausia stipendijų – trylika – skirta studentams iš Vilniaus universiteto (VU). Džiaugiamės, kad stipendijas pelnė ir du Filologijos fakulteto studentai.

Antano Smetonos (humanitarinių mokslų studijų krypčių grupė) stipendijas pelnė Gabrielė Aputytė, Lietuvių filologijos ir latvių kalbos bakalauro studijų programos ketvirtakursė, ir Mikas Danilevičius, Klasikinės (lotynų ir senovės graikų) filologijos bakalauro studijų programos trečiakursis. Sveikiname!

Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko garbei įsteigtos stipendijos geriausiai besimokantiems šalies studentams skiriamos kiekvienais metais. Kandidatai gauti stipendijas atrenkami pagal jų studijų, mokslinės, visuomeninės ir meninės veiklos pasiekimus. Studentai įvertinami už itin aukštus studijų rezultatus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose ir studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.

Devyniems studentams Prezidentų vardinės stipendijos įteikiamos už pasiekimus humanitarinių mokslų ir menų studijose. Penki geriausi studentai atrinkti iš gyvybės, sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų bei sporto studijų grupės. Dar penki – iš inžinerijos ir technologijos mokslo studijų grupės, taip pat penki – iš socialinių ir ugdymo mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų grupės. Keturi studentai įvertinti už itin aukštus rezultatus matematikos, informatikos ir fizinių mokslų studijose.

Geriausiems studentams kasmet numatoma iki 30 Prezidentų vardinių stipendijų. Į jas gali pretenduoti visų aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. Kandidatūras stipendijoms gauti teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.

Prezidentų vardinės stipendijos įsteigtos 1995 m., siekiant pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius šalies studentus.

                             Nuotraukos autorius: Rojs Maizītis

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto lietuvių filologijos ir latvių kalbos studentė Gabrielė Aputytė, pavasarį nugalėjusi Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurse, gali džiaugtis dar vienu reikšmingu įvertinimu – Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos stipendija, skirta gabiems humanitarinių mokslų studijų krypties studentams.

Vis dėlto ji pati šių įvertinimų nesureikšmina, o laiko juos natūraliais, atsirandančiais iš noro domėtis ir gilintis į širdžiai artimus dalykus: „Smagu, kad nereikia dirbti specialiai dėl įvertinimų – viskas ateina savaime, darant tai, ką bet kokiu atveju daryčiau. Visgi kyla ir dvejonių: ar tikrai jau nusipelnyta? Man norisi palaikyti kartelę, kad tikrai galėčiau jaustis šių apdovanojimų verta.“

Studijuodama randa laiko ir estų kalbai, ir lietuviškam folklorui

Šį rudenį G. Aputytė bus lietuvių filologijos ir latvių kalbos ketvirtakursė Filologijos fakultete. Aktyviai moksline veikla užsiimanti studentė dalyvauja tarptautiniuose projektuose, mokosi ne tik latvių, bet ir estų kalbos.

„Lietuvių kalbos ir literatūros pamokos man visada patiko, o latvių kalba (ir tautosaka)  – dar vienas būdas giliau pažinti šią Baltijos jūros pakrantę. Estų kalbos pasirinkimas atėjo jau kiek vėliau, studijuojant. Norėjosi įkišti nosį į kitą kalbų šeimą. O ir pakrantė ta pati“, – apie savo pasirinkimus pasakoja pašnekovė.

Jaunosios mokslininkės analitinio dėmesio centre šiuo metu atsidūrė reportatyvas, arba, kaip ji kartais aiškina draugams, pletkučiai: „Pagrindinis šios srities klausimas – kaip (ir ar) nurodoma, kad informacija yra perpasakojama, nors kalbėtojas to pats nematė, nepatyrė. Tai ir tapo pagrindiniu semestrinio darbo objektu antrame kurse. Domėjausi tuo ir pagal „Erasmus+“ mainų programą studijuodama Latvijos universitete. Tęsiu ir toliau. Norėčiau daugiau prisiliesti prie šnekamosios kalbos ir realios vartosenos. Bet visada smagu pakalbėti ir žodžių darybos ar dialektologijos klausimais, nesvetima man ir tautosaka.“

Būtent folklorui jaunoji tyrėja skiria savo laisvalaikį. Būdama tradicinės muzikos, dainų bei šokių gerbėja, didžiąją dalį laisvo laiko G. Aputytė praleidžia VU folkloro ansamblyje „Ratilio“.

Universitetas – neatsiejamas nuo draugystės

Paklausta, kiek įtakos jaunajai mokslininkei turėjo Filologijos fakulteto bendruomenė, ji negaili gerų žodžių savo dėstytojams ir kolegoms: „Esu laiminga, kad nuo pirmų dienų universitete globojo, skatino ir latvių kalbos mokė dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė. Minėtasis semestrinis darbas irgi pats be jokių pamokymų, patarimų bei konsultacijų nepasirašė  – ačiū prof. Jurgiui Pakeriui! O ir šiaip kiekvienas dėstytojas palieka savo pėdsaką, tik reikia klausyti ir klausti  – visko ir neišvardinsi.“

Kalbėdama apie studentų gyvenimą, G. Aputytė prisimena per vieną iš integracijos savaitės paskaitų prof. Pauliaus V. Subačiaus užduotą klausimą: ką reiktų rinktis – eiti į paskaitą, eiti į susitikimą su garsiu mokslininku ar pasikalbėti su draugu? Ji džiaugiasi, kad universitete sutikti žmonės įtikino, jog tikrai verta pakelti ranką išgirdus trečiąjį variantą.

„Šiuo metu tikiu, ar bent jau tikiuosi, kad smalsumą keliančių klausimų ir idėjų tyrimams vis daugės – norisi kuo daugiau išbandyti, svarbiausia suspėti. Žinoma, sunku įsivaizduoti savo ateitį, bet noriu, kad universitetas ir akademinė bendruomenė iš mano gyvenimo nedingtų. Man išties patinka mokytis, jau pradėjau žvalgytis į siūlomas magistrantūros studijų programas“, – apie ateitį kalba G. Aputytė.

Rugpjūčio 25-26 d. VU Filologijos fakulteto Greimo aud. vyks feministinių istorijos tyrimų metodų dirbtuvės MA ir doktorantūros studentėms/ams. Dirbtuvės vyks:

Ketvirtadienį, rugpjūčio 25d. 10-13 val. (su pertrauka)
14-17 val. – individualios konsultacijos

Penktadienį, rugpjūčio 26d.  10-13 val. (su pertrauka)
14-17 val. – individualios konsultacijos

Dirbtuves ves Horizon2020 projekto MotherNet narė Dr. Jennifer Redmond (Meinuto Universitetas, Airija). Daugiau info >

Registracija: 

Dirbtuvių dalyvės/iai kviečiamos/i perskaityti tekstus, kuriuos atsiųsime užsiregistravusioms/iems. 

Individualių konsultacijų metu galima aptarti atliekamų tyrimų metodus, prieigas, atskirus skyrius ar šaltinius. Dr. Jennifer Redmond sutiktų perskaityti ir pakomentuoti atskiras atliekamų tyrimų dalis, tolesnius žingsnius. Jei tyrimai beveik baigti – publikavimo galimybes.  

Dirbtuves rengia Filologijos fakulteto „Apmąstant motinystę“ ir Istorijos fakulteto „Seksualumo tyrimų“ grupės.

Projektas MotherNet finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų (projekto Nr. 952366).

Esame laiko lūžyje: mūsų gyvenamojo pasaulio koordinatės keičiasi. Dar prieš metus gyvenome kitokioje atmosferoje, vis dar globalizacijos epochoje, kuri jau aiškiai patyrė krizę, bet tebegaliojo kaip orientyrų ir ateities vaizdinių sistema.

Nuo 2022-ųjų vasario turime iš naujo nusistatyti savo orientyrus pasaulyje, kurį dalija radikalūs skirtumai tarp laisvės ir tironijos, tarp tiesos ir propagandinio melo, tarp pagarbos žmogaus orumui ir ciniškos paniekos jo gyvybei. Iš esmės tai – senas antikines ir krikščioniškas moralines tiesas primenančios koordinatės, kurios tam tikrą laiką, saugiai ir patogiai gyvenant, atrodė aptirpusios, reliatyvios, galbūt niekada nebegrįšiančios į mūsų tikrovę tragišku aštrumu.

Taip prasidėjo doc. dr. Mindaugo Kvietkausko šių metų diplomų teikimo šventės metu bakalaurams ir magistrams skaityta lectio ultima absolventibus. Kviečiame skaityti visą paskaitą, publikuotą LRT.lt portale >