Sidebar

Bendros naujienos

Sausio 26 d., ketvirtadienį, 19.00 val. bendruomenę maloniai kviečiame į VI Kultūrinės lingvistikos seminarą. Paskaitą „Słownik gwar Lubelszczyzny [Liublino regiono tarmių žodynas] Rytų Lenkijos regioninėje erdvėje“ skaitys profesorė habil. dr. Halina Pelcowa.

Svarstymų objektas – Liublino regiono kalbinis paveldas, įamžintas Liublino tarmių žodyne. Bus kalbama apie žodyno metodologiją ir redagavimo principus, jo vietą Rytų Lenkijos dialektologiniame žemėlapyje, taip pat bus pristatyta tekstą ir vaizdą siejanti antraštinio straipsnio struktūra. Teorinius samprotavimus papildys pasirinktų žodyno straipsnių (bławat, zezula, koromysła, zolnik, kociuba, fajerczaka, kutia) lingvistinė analizė.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >

Seminaras vyks su vertimu į lietuvių kalbą.


Prof. habil. dr. Halina Pelc (darbus publikuoja kaip Halina Pelcowa) – kalbininkė, Liublino Marijos Ciuri-Skłodowskos universiteto mokslo darbuotoja. Profesorė 2010–2017 m. vadovavo Lenkų kalbos istorijos ir dialektologijos katedrai, 2005–2012 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanė. Tarptautinės sociolingvistikos komisijos prie Tarptautinio slavistikos komiteto, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Dialektologinės komisijos ir Etnolingvistinės komisijos narė. Mokslinio projekto Regioninis etninis kalbinis paveldas Liublino valsčiuje. Liublino tarmių žodynas (VI–XII tomai) su leksikografine, kartografine, ikonografine ir garso dokumentacija vadovė (2018–2023 m.).

Moksliniai interesai: dialektologija, kalbos istorija, sociolingvistika, etnolingvistika, žodinė istorija, šnekamoji lenkų kalba, taip pat regiono problematika plačiąja prasme, įskaitant Liublino regiono kalbą ir kultūrą. 

Daugiau kaip 200 mokslinių darbų autorė, tarp jų knygų Interferencje leksykalne w gwarach Lubelszczyzny (2001 m.) ir Słownik gwar Lubelszczyzny, I–XI tomai (2012–2022 m.).

duo_logo.pngBaltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra 2023 m. sausio 27 d. kviečia į kompetencijų tobulinimo seminarą „Skaitmeniniai įrankiai užsienio kalbos pamokoje: ateities kompetencijų link“, kurio metu bus pristatyti tarptautinio Erasmus+ projekto DUO (Deutsch Unterricht Online) rezultatai.

Seminare užsienio kalbų mokytojos ir mokytojai susipažins su užsienio kalbų BUP (bendrųjų ugdymo programų) naujovėmis ir skaitmeniniais įrankiais, mokantis užsienio kalbų ugdytinomis ateities kompetencijomis ir pratimų duomenų baze, sukurta vykdant projektą. 

Projekto DUO tikslas – atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas, sukurti vokiečių kalbos pratimų duomenų bazę ir parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) metodines gaires, kuriose pristatomi užsienio kalbų mokymo(si) skaitmeninėje erdvėje pagrindiniai principai, įvairūs mokymo(si) įrankiai ir ištekliai bei panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje. Pratimai ir metodinės gairės, kuriomis siekiama prisidėti prie vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) kokybės gerinimo Lietuvoje, bus laisvai prieinamas projekto interneto svetainėje.

Kvietimas į renginį >>

Cofunded_Erasmus.png

 

Iki sausio 30 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus. 


NAUJIENA! Nuo 2023 m. vasario mėnesio VU Filologijos fakulteto Kalbų mokykloje pradedama mokyti PORTUGALŲ KALBOS nuo pradžių. Trukmė – 50 ak. val. (25 paskaitos), vienos ak. val. kaina 7 eur., viso kurso kaina 350 eur. 

Grupėje TIK 6-7 klausytojai. Paskaitos vyks KONTAKTINIU būdu pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 18 val. VU Filologijos fakulteto patalpose.

Kviečiame registruotis adresu > ir patirti naujos kalbos mokymosi malonumą!


Visų kalbų, išskyrus portugalų, galima mokytis tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu (arba abiejais). 

Be portugalų, Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias. Sudaromos pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės.

Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat siūlomi du papildomi kursai:

  • anglų kalbos praktinės gramatikos;
  • šnekamosios anglų kalbos.

Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos > 

52281280690_06be177cbf_6k.jpg

Įpusėjo 2023-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursai (sausio 3–27 d.). Į kursus atvyko 27 studentai iš 14 šalių: Argentinos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.

Dalis studentų dalyvauja Lituanistinių studijų katedros rengiamuose kursuose ne pirmą kartą. Yra buvę Vasaros lituanistikos kursuose, semestro studijose. Atvyko studentų, kurie lietuvių kalbos jau yra pasimokę ne tik Vilniaus universitete, bet ir savo šalyse.

Kursų dalyviai kasdien po 4 ar 6 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos. Po pietų – paskaitos apie Lietuvos kultūrą, ekskursijos, edukacijos. Susidomėję studentai jau klausėsi paskaitų apie Vilniaus universitetą, sociolingvistinę situaciją mūsų šalyje, Lietuvos istoriją, kasdienio gyvenimo kultūrą. Jau lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje, Valdovų rūmuose, apžiūrėjo Vilniaus senamiestį, vyko į Trakus, šoko ir dainavo su VU folkloro ansambliu „Ratilio“, ragavo lietuviškų valgių.

Studentų dar laukia paskaitos apie socialinį ir politinį gyvenimą, bitininkystės tradicijas, ekskursija į Genocido aukų muziejų, kelionė į Kauną, pažintis su tradiciniais lietuvių amatais.

thumbnail_Žiemos_kursai_-_2023_-_004.jpg

thumbnail_Žiemos_kursai_-_2023_-_146.jpg

Nuotraukų autorė Hanna Holub – lietuanistikos kursų studentė iš Ukrainos.

Sėkmės 2022Pasirodė nauja Fakulteto mokslininkių prof. dr. Meilutės Ramonienės, dr. Eglės Gudavičienės, dr. Ingos Hilbig, dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir prof. dr. Loretos Vilkienės parenga kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (Vilniaus universiteto leidykla).

Šioje knygoje siekta atskleisti sociolingvistinę Lietuvos situaciją trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžioje. Norėta iš skirtingų perspektyvų pažvelgti į gyventojų kalbines nuostatas, į teoretikų išskiriamus jų sudaromuosius dėmenis – kognityvinį, emocinį ir elgesio. Remiantis kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologine prieiga analizuotos tiesioginės ir netiesioginės Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos dėl kalbų ir tarmių, mokamų ir vartojamų Lietuvoje, nagrinėtas deklaruojamas kalbinis elgesys. Kad būtų galima įžvelgti kalbinių nuostatų ir kalbinio elgesio raidos tendencijas, reikšmingus pokyčius bei slinktis, dalis 2020–2021 m. sukauptų tyrimo duomenų gretinta su panašiais metodais prieš dešimtį metų atliktų Lietuvos miestuose tyrimų medžiaga. Kiek kitaip žvelgiama į kalbines nuostatas analizuojant specialiai šiam tyrimui sudarytą internetinės žiniasklaidos tekstyną, kuris nagrinėjamas teminiu požiūriu, aiškinamasi, koks atsiskleidžia teminis kalbinių nuostatų dėl lietuvių kalbos spektras.

Knygą galite parsisiųsti elektroniniu formatu:

PDFEPUB

Sausio 13 d., šį penktadienį, 13-17 val. (5 ak. val.) Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves Kalbos raidos sutrikimai – diagnostika ir logopedijos metodų taikymas.

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof., habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro programa >

Kalba: lenkų.

Registracija į seminarąvyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų į VU Polonistikos centro el. adresą .

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Visi užsiregistravę dalyviai gaus sertifikatus. 

2023 m. sausio 12 d. 19 val. maloniai kviečiame į V Kultūrinės lingvistikos seminarą.

VISI SEMINARAI VYKSTA SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBĄ.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >> 

Paskaitą „Tarminio etnolingvistinio žodyno struktūra" skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś. 

Tai jau atroji profesoriaus paskaita, skirta tarminio žodžio pateikimo etnolingvistiniame žodyne principams aptarti. Bus kalbama apie tokio žodyno mikro- ir makrostruktūrą, o ypač apie žodžių lemavimą bei kultūrinės medžiagos atranką ir jos išdėstymą žodyniniame straipsnyje.


Prof. habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska). 

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos