2022 m. sausio 17 d.
2022 m. sausio 28-29 d. profesorė Muireann Maguire (Exeter universitetas) ir dr. Eglė Kačkutė rengia dviejų dienų virtualią konferenciją Radiant Maternity („Spinduliuojanti motinystė“). Tai pirmas Slavų ir Rytų Europos motinystės studijų tinklo renginys.
Daugiau informacijos apie registraciją ir programą rasite čia >
2022 m. sausio 14 d.
Pasirodė naujas mokslo žurnalo Semiotika numeris, skirtas VU Filologijos fakulteto profesoriui-emeritui Kęstučiui Nastopkai. Daugiau apie žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Heidi Toelle
L’Ironie, un moyen d’échapper à la censure
Irina Melnikova
(Skaitymo) ikoniškumas. Lolita
Arūnas Sverdiolas
Ties reikšmės riba: dirbinio daiktiškumas
Thomas F. Broden
Tarptautinė Algirdo Juliaus Greimo kūrybos recepcija
Loreta Mačianskaitė
Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai
Karolina Sadauskaitė-Varnelė
Saulius Žukas
Eilėraštis, kuriam trūksta konteksto. Alfonso Nykos-Niliūno „Vilnius 1943“
Guido Ferraro
Rapport de lecture. Écriture, abjection, beauté dans le Brodeck de Philippe Claudel
Eric Landowski
Plaidoyer pour l’esprit de création
Nijolė Keršytė
Mirtis ir rašymas lietuvių prozoje: J. Biliūnas, J. Aputis, S. Parulskis
2022 m. sausio 14 d.
Sausio 18 d., antradienį, 17.00 val. kviečiame į Maynooth universiteto docentės, projekto MotherNet narės Anne O’Brien paskaitą „Moterys, nelygybė ir darbas medijų industrijoje“.
Paskaita bus transliuojama gyvai, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Facebook kanale.
Jei norėtumėte paskaitą stebėti Zoom platformoje, registruokitės čia >
Renginį moderuos dr. Jelena Šalaj, šiuo metu vykdanti podoktorantūros tyrimus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Paskaitoje bus klausiama, kaip moterys patiria lyčių nelygybę kino ir televizijos industrijoje, medijų industrijos kultūrą ir galios struktūras.Tirti moterų vietą medijų gamyboje yra svarbu, jei norime suprasti platesnes moterų (mis)reprezentacijos priežastis įvairiose medijose. Paskaita pažvelgs į moterų pasaulį medijų industrijoje už kameros ir atskleis sisteminę lyčių nelygybę darbe.
Dr. Anne O’Brien daug metų tiria moterų reprezentacijas radijuje, televizijoje, kūrybinėse industrijose, analizuoja, kodėl moterys atsisako karjeros šiose srityse, taip pat analizuoja, kaip medijos, žiniasklaida kalba apie psichinę sveikatą, savižudybes, smurtą artimoje aplinkoje. 2019 m. ji išleido knygą Women, Inequality and Media Work (Routledge), o 2021 m. pasirodė jos drauge su Susan Liddy sudaryta knyga Media Work, Mothers and Motherhood (Routledge). Šiuo metu Anne O’Brien tiria motinų, dirbančių kūrybinėse industrijose, patirtis.
Paskaita yra VU lyčių tyrimų seminarų ciklo dalis.
Seminarų ciklą rengia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Feministinės politikos ir socialinės kritikos bei Filologijos fakulteto Apmąstant motinystę tyrimų grupės.
2021 m. gruodžio 30 d.
Sveikiname RINGAILĘ TRAKYMAITĘ (Skandinavistikos centras) sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context (Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste)! Vadovas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Linkime sėkmės tolesniame akademiniame kelyje!
2021 m. gruodžio 29 d.
2021 m. gruodžio 23 d. atnaujinta tarpinstitucinė CLARIN-LT konsorciumo bendradarbiavimo sutartis. Lietuvai tapus tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros CLARIN ERIC nare, 2015 m Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas įkūrė CLARIN-LT konsorciumą. 2020 m. prie CLARIN-LT konsorciumo prisijungė Mykolo Romerio universitetas ir Baltijos pažangių technologijų institutas, o 2021 m. – ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos institutas. Šešių institucijų konsorciumo veiklas koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto CLARIN-LT centras.
2012 m. įkurta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra CLARIN ERIC siekia prisidėti prie socialinių ir humanitarinių mokslų vystymo ir plėtros suteikdama atvirą prieigą prie kalbinių išteklių, jų analizės įrankių ir erdvę, kurioje tyrėjai gali dalintis žiniomis ir tyrimais. Šiuo metu CLARIN veiklose dalyvauja 26 Europos, JAV, Pietų Afrikos šalys. CLARIN-LT padeda socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams, dėstytojams, studentams atlikti tyrimus taikant moderniausius skaitmeninius sprendimus, suteikia atvirą prieigą prie skaitmeninių garso, vaizdo ir teksto duomenų ir patikimą saugojimo erdvę naujiems, kuriamiems ištekliams. Infrastruktūra ypač reikalinga universitetinėms studijoms, nuotoliniam mokymui, naujoms technologijoms ir ištekliams kurti, lietuvių kalbos sklaidai pasaulyje užtikrinti. CLARIN-LT skatina taikomuosius ir tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, tarptautinį tyrėjų mobilumą; nacionalinių ir tarptautinių mokslo renginių organizavimą, tyrėjų konsultavimą lietuvių kalbos išteklių ir kalbos tyrimo įrankių kaupimą, kūrimą, tobulinimą ir jų atvirosios prieigos užtikrinimą. CLARIN-LT kasmet organizuoja mokymus, kurių metu supažindiname su CLARIN ERIC siūlomomis kalbos duomenų tyrimų galimybėmis, CLARIN-LT saugykloje saugomais lietuvių kalbos ištekliais ir jų tyrimo metodais, konsultuojame lietuvių kalbos tyrimų klausimais, ruošiame mokomąją medžiagą, kurią galima integruoti į studijų procesą. Tai unikali infrastruktūra, nes ji ne tik suteikia erdvę tarpinstituciniam, tarpdisciplininiam ir tarptautiniam bendradarbiavimui, bet ir pristato naujausius kalbų technologijų, skaitmeninių lietuvių kalbos ir istorijos išteklių pasiekimus pasaulinei bendruomenei.
Jeigu domina CLARIN veiklos, skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų tyrimo įrankiai ir metodai, seminarai, paskaitos ir norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame susisiekti: . Visas CLARIN ERIC ir CLARIN-LT naujienas galite sekti čia:
2021 m. gruodžio 29 d.
Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.
Ketvirtojoje ir paskutiniojoje serijos laidoje buvo svarstoma, kaip kalbos technologijos veikia lietuvių kalbą, ir pašnekovai pabendravo su kalbančiu ir šokančiu humanoidiniu robotuku Ąžuolu. Ąžuolas buvo sukurtas vykdant projektą LIEPA-2, kuris buvo skirtas įvairiais būdais perkelti lietuvių kalbą į naujausias informacines technologijas. Daugiau apie projektą >
Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >
Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >
Trečioji laida su prof. Vytautu Kardeliu ir doc. Antanu Smetoma apie tarmių padėtį >
2021 m. gruodžio 28 d.
Įteikiant Rektoriaus premijas už 2021 m. mokslinius pasiekimus, jos laureate tapo ir Filologijos fakulteto jaunoji mokslininkė dr. Atėnė Mendelytė. Bakalauro ir pirmąsias magistro studijas Atėnė baigė Vilniaus universitete, tačiau antrąją magistrantūrą ir doktorantūrą studijavo užsienio – Nyderlandų ir Švedijos – universitetuose. Grįžusi po studijų, nuo 2019 m. mokslininkė darbuojasi Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre: Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet. Rektoriaus premijos laureatė papasakojo, kas atvedė į dabartinį akademinį kelią, kodėl tolesniems tyrimams jai perspektyvesnis už Švedijos pasirodė Vilniaus universitetas, ir kodėl kiekvienam universiteto dėstytojui itin praverstų dėstymo patirtis mokykloje.
Magistrantūrą ir doktorantūrą baigėte Amsterdamo ir Lundo universitetuose. Kadangi nusprendėte (ir labai sėkmingai) gilinti žinias užsienyje, kyla natūralus klausimas, kodėl nusprendėte grįžti ir akademinę karjerą tęsti Lietuvoje?
Mano pagrindinė motyvacija visuomet buvo nuoširdus susidomėjimas suvokimo plėtimu bei asmeniniu augimu, kam tarptautinė patirtis buvo būtina ir neįkainojama. Visgi, galvojant apie savo mokslo sritį ir Švedijos mokslo kontekstą, sugrįžimas buvo daugiausiai motyvuotas tų pačių gairių. Švedijoje kino studijų sritis beveik išskirtinai apsiriboja kino istorijos tyrimais, o mane domina daugiau filosofiniai ir teoriniai klausimai bei ne vien kino medija. Sužinojus apie mano sprendimą Švediją palikti, buvęs kolega netgi apgailestaudamas paminėjo, jog Švedija dėl mano išvykimo nebetenka 33 procentų kino filosofų – situacija mums Švedijoje nėra labai jau palanki. Jaučiau, jog Vilniaus universitete galėčiau laisviau savo įvairias idėjas įgyvendinti ir mažiau būčiau verčiama „profiliuotis“. Kitas faktorius buvo dar ir tas, jog mane grįžti pasikvietė Skandinavistikos centras, kuris dar studijų metu man kėlė itin pozityvias asociacijas.
Esate skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė – ką konkrečiai tyrinėjate šiuose laukuose?
Kaip minėjau (bent iki šiol), užsiimu daugiau filosofiniais ir teoriniais tyrimais, tad specifinių autorių ar laikotarpių dažniausiai netiriu. Samuelis Beckettas yra išimtis – apie Beckettą visuomet rašau, kad ir kaip kita veikla nuo jo būtų atitolusi. Jau dešimt metų galvoju, kad bus jau paskutinis straipsnis ir vis atsiranda dar kitas. Žinoma, kartais šios sritys susisieja ir teoriškai/filosofiškai mąstau apie skandinaviškus autorius bei autores. Šiuo metu, pavyzdžiui, tiriu norvegų režisierės Aslaug Holm dokumentiką bei iraniečių kilmės švedų menininkės Aidos Chehrehgoshos fotografijas. Mokslinių tyrimų idėjos daugiausiai išauga iš pavienių ir individualių objektų, kurie sudomina mane dėl tam tikrų aspektų – o kartais tiesiog šaukiasi būti aptariami ir apmąstomi – į kuriuos galima įsigilinti pasitelkiant tam tikras filosofines ir teorines perspektyvas.
Ir kodėl gi sudomino būtent šios sritys, ypatingai skandinaviškoji kryptis?
Į skandinavistiką norėjau stoti baigusi mokyklą, bet tais metais ir tais laikais studentai būdavo priimami tik kas antrais metais, o laukti nenorėjau. Filosofija ir teorija mane domino visą gyvenimą ir prieš baigiant mokyklą jau buvau individualiai išstudijavusi žymiausius filosofus, mokyklas, idėjas ir kryptis. Buvusi lietuvių kalbos mokytoja buvo mane net egzistencializmo mąstymo tradicijai priskyrusi. Žinoma, ne viskas buvo tobulai suvokiama. Pradėjus skaityti Immanuelį Kantą, studijos šiek tiek „užstrigo“, nes tai buvo sunkiai suprantama tais laikais. Pagalvojau, jog kaltė vertimo, bet paskaičiusi jį vokiškai suvokiau, jog kaltas ne vertimas... Grįžtant prie skandinavistikos, kadangi doktorantūrą pasirinkau atlikti Švedijoje (dėl nuostabių finansinių sąlygų doktorantams bei ilgalaikio noro išmokti kokią nors skandinavų kalbą), man teko išsamiai įsigilinti į skandinavišką kultūrą. Dirbant Lundo ir Erebru universitetuose teko daug išmokti pačiai, ir studentus mokyti apie Skandinavijos kino istoriją ir kontekstą. Kadangi pati lankiau švedų kalbos gimnazijos kursus ir laikiau brandos egzaminus, privalėjau įsigilinti į švedų kultūros, kalbos ir literatūros istoriją, kas man suteikė visokeriopą šios kultūros pažinimą.
Kiek anksčiau esate dėsčiusi moksleiviams vienoje iš Švedijos gimnazijų. Kokią patirtį iš to išsinešėte? Galbūt darbas su mokiniais padėjo formuoti ir akademinę veiklą universitete?
Sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, norėjau pailsėti nuo tyrimų ir akademinės aplinkos bei išbandyti kažką praktiškesnio, nes apėmė dvejonės – o jeigu nieko daugiau, išskyrus užsiimti moksline veikla, negaliu dirbti? Visuomet reikia turėti atsarginį planą. Kolegos patarė padirbėti gimnazijoje, nes tai be galo populiarus sprendimas tarp Švedijos naujai „iškeptų“ daktarų, ten laimę išbandančių. Kai kas tik laikinai, dalis ten ir pasilieka. Be to, Švedijos gimnazijose dalykų turinys yra žymiai aukštesnio lygio nei Lietuvoje, tad teko dėstyti gana sudėtingas temas. Aš dėsčiau anglų (kaip užsienio kalbą) ir švedų (kaip gimtąją kalbą) dešimtoms bei dvyliktoms klasėms ir šių dalykų turinys prilygsta tam, ką mūsų studentai mokosi pirmais, antrais ar vėlesniais universitetinių studijų metais. Savo sprendimu esu neapsakomai patenkinta, nes tai buvo neįkainojama patirtis. Dirbdama gimnazijoje daugiau išmokau apie pedagogiką ir darbo kultūrą nei anksčiau dirbusi su bakalauro ir magistrantūros studentais universitete ar lankiusi dėstymo pedagogikos kursus. Mokiniai yra mažiau pakantūs ir nebijo kelti klausimų, kurių studentai neišdrįsta užduoti, kas priverčia pagerinti savo dėstymo kokybę. Viskam turi turėti aiškų ir logišką atsakymą, pateikiamą smagia, nenuobodžia forma. Apskritai, manau, jog universiteto dėstytojams itin praverstų dėstymo mokykloje patirtis.
Kokie jūsų ateities akademiniai planai?
Kadangi šiuo metu dalyvauju Vilniaus universiteto koordinuojamame tarptautiniame projekte MotherNet, kuris iš įvairių perspektyvų tiria šių laikų motinystės Europoje temą, tad užsiimu šio pobūdžio tyrimais. Mano studijos apie minėtas norvegų ir švedų menininkes irgi su šiuo projektu susijusios. Bręsta idėja aptarti šią temą ir kompiuterinių žaidimų kontekste. Dar esu pakviesta būti ruošiamos knygos apie atminties tematiką skandinavų kultūroje redaktore. Jau ilgą laiką esu „spaudžiama“ iš įvairių pusių rašyti monografiją, bet to noriu išvengti, kadangi (be kelių išimčių) nebetikiu monografijų nauda ir reikme – straipsnių rašymas yra daug įdomesnis ir naudingesnis užsiėmimas. Matysime, ar spaudimui atsispirsiu.
Rektoriaus premija Atėnei suteikta už šiuos 2021 m. straipsnius:
2021 m. gruodžio 28 d.
Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Paskutinėje šių metų laidoje du jaunieji redaktoriai ir fakulteto alumnai – Greta Ambrazaitė ir Mindaugas Karaciejus – plačiau papasakojo apie redaktoriaus darbą – kas yra redagavimas, su kokiais tekstais jiems tenka susidurti, kuo vadovaujasi redaguodami ir kaip atrodo įprasta darbo diena. Greta dirba su grožiniais, o Mindaugas – daugiau su moksliniais tekstais, tad turėjo kuo vienas kitą papildyti, atskleisti šio prasmingo ir įtraukiančio darbo subtilybes.
Jau paskutinės šiųmetės laidos galite klausytis visose jums prieinamose platformose, o mes kviečiame puslapį pamėgti ir dalintis žinia, ką ir kaip redaktoriai iš tikrųjų veikia:
