Polonistikos centras maloniai kviečia į XIX tarptautinę studentų polonistų mokslinę konferenciją, kuri vyks š. m. gegužės 19 d. (ketvirtadienį) 10.40–14.30 val. A. Mickevičiaus (119) aud.

Konferencijos programa > 

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šiame seminare bus tęsiama diskusija apie sinchroniją ir diachroniją. Siūloma perskaityti Haspelmatho straipsnį Can cross-linguistic regularities be explained by constraints on change? Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 11 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas. Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius. Pristatymo renginyje dalyvavo rinkinio sudarytoja ir mokslinė redaktorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, akademinė visuomenė, VU turkų kalbą studijuojantys studentai, žurnalistai, svečiai. Renginį moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Pristatymo metu susirinkusieji galėjo išvysti ritualinį dervišų šokį „Sema“.

Po pristatymo visi dalyviai susipažino su paroda ir  totorių kulinarinių paveldu. Vaišes paruošė asociacija „Totoriškas skonis“ (vadovas Tairas Kuznecovas).

Leidinio rengėja doc. dr. Galina Miškinienė dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, recenzentams dr. T. Čelkiui ir prof. dr. Süer Ekerui, redaktorei Tatjanai Girniuvienei, maketuotojai-dizainerei Jūratei Žižytei  už visokeriopą pagalbą rengiant ir pristatant mokslinių straipsnių rinkinį.

Doc. dr. Galina Miškinienė

Iš kairės į dešinę: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, turkų kalbą studijuojanti studentė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, doc. dr. Galina Miškinienė, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev ir  turkų kalbą studijuojanti studentė

MotherNet Vilniaus universiteto komanda gegužės 19 d. 17:30 val. kviečia į renginį „Motinystės mitai: kitokia motinystė“, kurio metu vyks Giedrės Beinoriūtės filmo „Kvėpavimas į marmurą“ peržiūra kino centre „Pasaka“. Filmas astkleidžia vidurinės klasės trijų asmenų šeimos, kurią pakeičia drovaus šešerių metų berniuko įvaikinimas, istoriją. Filmas yra Lauros Sintijos Černiauskaitės to paties pavadinimo novelės adaptacija. Po seanso vyksianti diskusija bus verčiama į anglų/ lietuvių kalbas. Registracija į renginį >

Diskusijos dalyviai:

• Giedrė Beinoriūtė – filmo „Kvėpavimas į marmurą“ režisierė
• Lina Buividavičiūtė – poetė ir literatūros kritikė
• Lijana Gvaldaitė – mokslininkė ir socialinio darbo dėstytoja (Vilniaus universitetas), kurios akademiniai interesai apima įvairius įvaikinimo ir vaiko gerovės klausimus.
• Laura Sintija Černiauskaitė – rašytoja, novelės „Kvėpavimas į marmurą“ autorė
• Eglė Kačkutė – motinystės, literatūros ir kultūros tyrėja (Vilniaus universitetas)

Diskusiją moderuos tyrėja ir literatūros kritikė Dovilė Kuzminskaitė (Vilniaus universitetas)

Renginio programa:

• 17:30-19:30 - Filmo peržiūra
• 19:30 - 19:45 Pertrauka, užkandžiai
• 19:45 - 21:00 Diskusija, vaišės

Facebook renginys >

Gegužės 16-19 dienomis kviečiame į paskaitas, kurias skaitys Meelis Friedenthal, kviestinis lektorius iš Tartu universiteto.

Paskaitos vyks 108 (Estų) auditorijoje, Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5.

Paskaitos bus skaitomos anglų kalba.

• Gegužės 16 d., pirmadienis, 19.00 val. – Viduramžiai Estijoje

• Gegužės 17 d., antradienis, 15.00 val. – Naujasis laikotarpis Estijoje

• Gegužės 18 d., trečiadienis, 19.00 val. – Tartu universitetas Apšvietos amžiuje

• Gegužės 19 d., ketvirtadienis, 13.00 val. – Šiuolaikinė literatūra Estijoje: rašytojo perspektyva

Meelis Friedenthal Tartu universitete parašė daktaro disertaciją apie XIII amžiaus filosofinį-teologinį traktatą apie žiūrėjimą ir matymą (regėjimą). Friedenthal dirbo teologijos ir istorijos fakulteto dėstytoju, o šiuo metu dirba intelektualinės istorijos docentu Tartu universitete.

Friedenthal užsitarnavo spekuliatyvaus fantastikos rašytojo reputaciją, pirmasis jo romanas „Aukso amžius“ pasakoja apie istorijos vaidmenį formuojant mūsų tapatybę. Antrasis jo romanas „Bitės“ yra istorinis. Jis vaizduoja XVII amžiaus pabaigą ir yra niūri vizija apie studento, atvykusio iš Leideno į Tartu, kelionę ir susitikimus. Romaną palankiai įvertino ir kritikai, ir skaitytojai; jis pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją ir buvo išverstas į keletą kalbų, tarp jų ir į lietuvių.

Trečiasis Friedenthal romanas „Angelų kalba“ (2016 m.) vyksta dviem lygiagrečiomis laiko juostomis, viena iš šių dienų, o kita – XVII a. Tartu. Jo centre – magiškas rankraštis ir Titivillus – rašymo ir spausdinimo klaidų demonas, atsirandantis skirtingose ​​knygose, laikus ir vietas.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl Lietuvos rusų dramos teatro pervadinimo, taip pat dėl Kauno A. Puškino gimnazijos pavadinimo keitimo. Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras Pavelas Lavrinecas mano, kad karas Ukrainoje sujudino visuomenę, sukėlė labai daug emocijų, tačiau nereikėtų veikti paskubomis.

„Turime suvokti skirtumą tarp rusų kultūros ir šiuolaikinės Rusijos valstybės. Ir juo labiau pačioje rusų kultūroje skleisti šį suvokimą – suvokimą, kad Lietuvos rusų kultūra yra mūsų šalies kultūros paletės dalis, elementas, viena iš spalvų“, – interviu portalui LRT.lt sakė P. Lavrinecas.
Kviečiame skaityti visą interviu >

Tris gegužės ketvirtadienius kviečiame į Greimo centro seminarus klausyti semiotinei skaitymo problematikai skirtų pranešimų ir diskutuoti. Seminarai vyks Filologijos fakulteto 111 A. J. Greimo auditorijoje 17.00–18.30 val.

• Gegužės 12 dieną 17 val. dr. JURGITA KATKUVIENĖ skaitys pranešimą „Reikšmės sąlygų archeologija: skaitymas Greimo semiotikos perspektyvoje“

• Gegužės 19 dieną 17 val. dr. IRINA MELNIKOVA skaitys pranešimą „Semiotinės skaitymo strategijos: poetinio teksto (skaitymo) ikoniškumas“

• Gegužės 26 dieną 17 val. dr. SILVI SALUPERE skaitys pranešimą “Semiotic Strategies of Reading Poetry: J. Lotman’s ‘model’”

Vykdydamos bendrą skaitymo tyrimų projektą, seminarų pranešėjos skirtingais atžvilgiais nagrinėja lietuvių poeto GYČIO NORVILO eilėraščių ir grafikos kūrinių knygą GRIMZDIMAS. Būtų puiku, jeigu dalyviai prieš seminarus šią knygą pavartytų, paskaitinėtų ir pažiūrinėtų.

Seminaruose pristatomų tyrimų projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programa, sutarties Nr. P-LIP-21-73)

Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas.

Pristatymo renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė. Renginį moderuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Maloniai kviečiame! 17 val. taip pat vyks ekskursija po parodą.

Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius.

Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XV–XVI a. siejo ilgaamžiai diplomatiniai santykiai. 1919 m. Lietuvai, o 1923 m. Turkijai paskelbus savo šalių nepriklausomybę, buvo palaikomi draugiški ryšiai. Oficialiai Turkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1930 m. Maskvoje pasirašius Draugystės paktą. Turkija nepripažino 1940 m. Sovietų Sąjungos paskelbtos Baltijos valstybių okupacijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dviejų šalių diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 3 dieną. Šiandien šias šalis sieja ne tik diplomatiniai, bet ir turizmo, prekybos, mokslo ir švietimo ryšiai.

2006 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito Turkijos Respublikoje metu Turkijos Respublikos Prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras įteikė istorinę vertę turinčių, 1930 m. ir 1932 m. rašytų Turkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ratifikavimo, Turkijos ambasadoriaus Maskvoje akreditavimo dokumentų bei Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rašytų laiškų pirmajam, Turkijos tėvu vadinamam, Turkijos Respublikos Prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui (Mustafa Kemal Atatürk) kopijas. Tai simboliška dovana, liudijanti beveik amžių trunkančius draugiškus dvišalius santykius.

Lietuvos ir Turkijos valstybių dvišaliuose santykiuose svarbų vaidmenį suvaidino ir dvi Rytų tautos, nuo XIV a. gyvenančios LDK žemėse. Būtent totoriai ir karaimai tapo natūraliais Rytų kultūros skleidėjais. Šių etninių grupių atstovai per visus amžius neprarado ryšių su savo istorine tėvyne bei tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie karaimų keliones į Krymą ir Šventąją žemę – Jeruzalę, o totorių – į Stambulą ir Meką. Mokėdami gimtąją kalbą, priklausančią tiurkų kipčiakų kalbinei grupei, totoriai ir karaimai garbingai tarnavo juos priėmusiai valstybei ir atstovavo jos interesams. Lietuvos totoriai dažnai dirbo vertėjais ir raštininkais didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, jų paslaugomis naudojosi pasiuntinybės į Didžiąją ordą, Osmanų imperiją ir Krymo Chanatą.

Straipsnių rinkinyje originalo kalbomis (anglų, lietuvių, rusų ir turkų) svarstoma apie Lietuvos ir Turkijos santykius ir jų pasikeitimą po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), gvildenamas požiūris ir santykis su Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a., aptariamos dviejų šalių bendravimo tendencijos tarpukariu. Atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri palietė ir paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK. Leidinyje pristatomi totorių ir karaimų istorija ir kultūra, tradicijos ir raštija, kontaktai su Turkija ir jų reikšmė gyvenimui naujojoje tėvynėje, nagrinėjamas Lietuvoje ir Turkijoje gyvenančių totorių ir karaimų vaidmuo dviejų valstybių santykiuose.

Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos ir Turkijos istorinių ir kultūrinių santykių raida, taip pat Lietuvos totorių ir karaimų indėliu plėtojant tarpvalstybinius ryšius.

Leidinio rengėjai dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją po parodą: el. p. , tel. +37052697800